BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 13 von 53 ErsteErste ... 39101112131415161723 ... LetzteLetzte
Ergebnis 121 bis 130 von 525

100 Jahre Unabhängigkeit / Albanien Unabhängigkeitsfeier

Erstellt von Jean Gardi, 12.07.2012, 23:09 Uhr · 524 Antworten · 47.015 Aufrufe

  1. #121

    Registriert seit
    15.04.2012
    Beiträge
    5.631
    Zitat Zitat von Muhaxher Beitrag anzeigen
    Wer war ein Erfinder der Shqiptaria ?
    Allein das die Köpfe der Liga von Prizren Leute wie Mulla Ymer Prizreni und Mulla Haxhi Zeka waren gibt einen zu Wissen das die Liga einen islamischen Hintergrund hat
    das stimmt zum teil
    aber in der liga gab es doch auch streit zwischen strenggläubigen und nationalisten soweit ich weiß wurde auch mal zu den waffen gegriffen

  2. #122
    Avatar von Ciciripi

    Registriert seit
    26.03.2012
    Beiträge
    5.085
    Zitat Zitat von Preke Kuci Beitrag anzeigen
    das stimmt zum teil
    aber in der liga gab es doch auch streit zwischen strenggläubigen und nationalisten soweit ich weiß wurde auch mal zu den waffen gegriffen
    Gibt es dazu eine Quelle ?
    In der Liga von Prizren war die Sharia Gesetzbuch

  3. #123

    Registriert seit
    22.06.2012
    Beiträge
    2.068
    In der Liga von Prizren war die Sharia Gesetzbuch
    gibt es dazu eine Quelle?

  4. #124
    Avatar von Ilan

    Registriert seit
    25.06.2009
    Beiträge
    10.225
    Zitat Zitat von Kiqa Beitrag anzeigen
    gibt es dazu eine Quelle?
    In der Quelle von Axha Paqarriz steht es glaub ich.

  5. #125

    Registriert seit
    22.06.2012
    Beiträge
    2.068
    Zitat Zitat von Ilan Beitrag anzeigen
    In der Quelle von Axha Paqarriz steht es glaub ich.

    ti po don me thon se , Dhumpirat i paskan tregu?

  6. #126
    Avatar von Ciciripi

    Registriert seit
    26.03.2012
    Beiträge
    5.085
    Zitat Zitat von Kiqa Beitrag anzeigen
    gibt es dazu eine Quelle?

    Article 4
    In accordance with our noble religious law (sheriat), we will protect the lives, property and honour of our loyal non-Muslim compatriots as our own, but yet we will act against rebels and punished them according to circumstance and venue.

    1878 | The Resolutions of the League of Prizren


    Was ist daran so verwunderlich wenn der Präsident von ihr ein Hoxha war ? Und noch andere viele Hoxhas und Shejks

  7. #127

    Registriert seit
    15.04.2012
    Beiträge
    5.631
    Zitat Zitat von Muhaxher Beitrag anzeigen
    Gibt es dazu eine Quelle ?
    In der Liga von Prizren war die Sharia Gesetzbuch
    sorry das waren keine strenggläubige sondern turkophilen hab das verwechselt mein fehler



    Albanien - Christine “von” Kohl - Google Books

  8. #128
    Avatar von Mbreti Bardhyl

    Registriert seit
    24.07.2010
    Beiträge
    2.572
    Zitat Zitat von Muhaxher Beitrag anzeigen
    Gibt es dazu eine Quelle ?
    In der Liga von Prizren war die Sharia Gesetzbuch

    Kanuni dhe Urdhėresa (17 qershor 1878)Aktet e para tė Kuvendit tė Pėrgjithshėm ishin: njė peticion pėr ēėshtjen shqiptare, dėrguar Kongresit tė Berlinit, njė peticion, dėrguar Portės sė Lartė, Kararnameja (Akti i Vendimeve-Kanuni) dhe Talimati (Urdhėresa). Tė dyja peticionet u miratuan mė 15 qershor 1878. Ato u pajisėn me nėnshkrimet e disa mijėra pėrfaqėsuesve tė popullsisė shqiptare nė tė gjitha krahinat e Shqipėrisė. Me anėn e tyre kėrkohej nga Kongresi i Berlinit dhe nga qeveria turke qė tė mos i jepnin shteteve tė huaja asnjė pėllėmbė tokė nga atdheu i tyre. Edhe nė kėto dokumente tė Kuvendit tė Lidhjes shprehej vendosmėria e pėrfaqėsuesve shqiptarė pėr tė luftuar deri te njeriu i fundit pėr tė kundėrshtuar ēdo vendim qė do tė cenonte tėrėsinė territoriale tė atdheut. Veē kėsaj, nė peticionin qė iu dėrgua Portės sė Lartė, parashtrohej edhe kėrkesa pėr tė bashkuar tė gjitha trojet shqiptare nė njė vilajet tė vetėm shqiptar ose, siē thuhet nė peticion, nė njė “vilajet tė bashkuar” (Tevhidi vilajet) me njė “kuvend tė bashkuar” nė krye dhe me administratė, buxhet e ushtri tė veēantė, pra tė pajisur me autonomi administrative e kulturore. Por ky program i autonomisė (krijimi i vilajetit tė bashkuar me autonomi administrative) nuk u pėrfshi nė tė dy dokumentet e tjera qė u miratuan nga Kuvendi, mė 17 qershor 1878, nė Kararnamenė dhe nė Talimatin. Kjo shpjegohet me ndikimin e qarqeve konservatore nė punimet e vendimet e Kuvendit, tė cilat nuk ishin tė interesuara pėr ndryshime tė raporteve tė Shqipėrisė me Perandorinė Osmane. Ndikimi i kėtyre qarqeve, me tė cilat qenė bashkuar edhe delegatėt boshnjakė, u forcua, pėrkohėsisht, nė krahasim me atė tė grupimit tė delegatėve autonomistė kosovarė, edhe pėr shkak se nė Kuvendin e Pėrgjithshėm nuk kishin arritur ende delegatėt e krahinave tė tjera tė Shqipėrisė, sidomos ata tė vilajeteve tė Shkodrės e tė Janinės, tė cilėt ishin tė gjithė pėrkrahės tė autonomisė. Por, veē kėtij faktori, nė mungesėn e kėrkesės nė Kararname tė njė vilajeti tė bashkuar shqiptar, me autonomi administrative, ndikoi edhe rreziku i jashtėm, ai i copėtimit tė Shqipėrisė, qė nxirrte nė plan tė parė dhe si detyrė mė tė ngutshme mbrojtjen e tėrėsisė sė trojeve shqiptare. Nė kėto rrethana, qarqet konservatore, tė nxitura edhe nga qeveritarėt osmanė, u pėrpoqėn t’i impononin Kuvendit tė Pėrgjithshėm njė platformė me ndikime sulltaniste dhe islamike. Por kėto orvatje dėshtuan, sepse ndeshėn nė kundėrshtimin e rreptė tė pėrfaqėsuesve tė vijės patriotike tė Kuvendit. Kanuni i Lidhjes, me emrin Kararname (Akti i Vendimeve) sanksionoi formimin e Lidhjes si organizatė politike shqiptare dhe pėrcaktoi detyrat e saj mė tė ngutshme. Megjithėse ky dokument nuk iu shmang dot disa formulimeve kontradiktore, me kėmbėnguljen e delegatėve atdhetarė aty u pėrfshinė dispozita tė tėra, qė i shėrbenin Lėvizjes Kombėtare Shqiptare dhe qė binin ndesh me interesat e Portės sė Lartė. Kėshtu, nė nenin 1 thuhej se qėllimi i Lidhjes sė Prizrenit ishte tė mbronte tėrėsinė tokėsore tė Perandorisė Osmane, me tė cilėn Lidhja nėnkuptonte edhe mbrojtjen e tėrėsisė tokėsore tė Shqipėrisė, kurse nė nenin 6 shpallej nė formė edhe mė tė qartė e mė tė prerė, se Lidhja do tė kundėrshtonte vetėm lėshimet tokėsore nė favor tė Bullgarisė, tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi (pra, jo kundėr tokave qė do tė merrte Rusia dhe Austro-Hungaria), qė do tė thoshte se ajo do tė luftonte vetėm pėr mbrojtjen e tėrėsisė sė trojeve shqiptare. E vėshtruar nga kjo pikėpamje, Kararnameja i pėrgjigjej detyrės sė parė e kryesore qė qėndronte para Lidhjes dhe Lėvizjes Kombėtare Shqiptare: lufta pėr mbrojtjen e tėrėsisė territoriale tė atdheut, tė Shqipėrisė. Po ashtu, ajo shprehte synimet vetėqeverisėse tė shqiptarėve. Nga njėra anė thuhej se Lidhja e Prizrenit do ta shihte si armik ēdo njeri qė do tė pėrpiqej tė dobėsonte autoritetin e qeverisė osmane (neni 2), ndėrsa nga ana tjetėr, ajo e vishte veten dhe komitetet e saj me funksione pushtetore tė veēuara nga ato tė Stambollit (neni 14), tė cilat e dobėsonin autoritetin e Portės sė Lartė nė Shqipėri. Lidhja trajtohej nė Kararname si njė institucion politik, me njė personalitet juridik tė pavarur nga Porta e Lartė. Qeveria e Stambollit, thuhej nė nenin 14 tė saj, “nuk do tė pėrzihet nė asnjė mėnyrė nė ēėshtjet e Lidhjes”. Por ajo qė e theksonte mė shumė karakterin e saj tė pavarur ishte e drejta qė fitoi Lidhja me anėn e Kararnamesė pėr tė ngritur nė kėmbė forca tė armatosura, tė veēuara nga ushtria perandorake osmane, dhe pėr tė hyrė nė luftė kundėr fuqive tė huaja, pavarėsisht nga qėndrimi i Portės sė Lartė. Lidhja merrte pėrsipėr edhe disa prerogativa nė fushėn administrative e gjyqėsore. Tė gjitha kėto dėshmojnė se referimi nė ndonjė rast te feja islame ose pėrfshirja nė tė e shprehjes sė besnikėrisė ndaj Perandorisė Osmane, nuk pėrcaktonin karakterin e vėrtetė tė Kararnamesė, nuk cenonin pėrmbajtjen e saj themelore, qė i pėrgjigjej synimeve tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare nė atė periudhė. Veē kėsaj, ky nuk ishte programi pėrfundimtar i Lidhjes, i cili do tė miratohej nė njė mbledhje mė tė pėrgjithshme tė Kuvendit, ku tė merrnin pjesė pėrfaqėsuesit e tė gjitha krahinave tė Shqipėrisė. Nė dokumentin tjetėr, qė Kuvendi i Pėrgjithshėm miratoi po atė ditė (mė 17 qershor 1878), i cili u quajt Talimat (Urdhėresė), trajtoheshin aspektet organizative, politike e ushtarake tė Lidhjes. Urdhėresa, ndryshe nga Akti i Vendimeve, ishte e zhveshur nga ēdo referim te feja islame, si dhe nga deklarata e besnikėrisė ndaj Perandorisė Osmane. Veē kėsaj, funksionet pushtetore tė Lidhjes kėtu ishin mė tė theksuara. Nė Urdhėresė flitej haptas se Lidhja do tė formonte njė administratė qendrore me seli nė Prizren, tė pėrbėrė nga pėrfaqėsues tė ēdo sanxhaku, nga e cila do tė vareshin administratat lokale tė kazave. Krahas kėsaj administrate tė veēuar do tė krijohej edhe njė ushtri e shkėputur nga ajo e Portės sė Lartė, e cila do tė varej drejtpėrdrejt nga Lidhja. Nėpėrmjet Kararnamesė, delegatėt e Kuvendit tė Pėrgjithshėm shpallėn Prizrenin si kryeqytetin e Lidhjes. Lidhja vendosi tė ngrinte njė ushtri tė rregullt, tė disiplinuar dhe tė ndėrgjegjshme, tė aftė pėr tė mbrojtur atdheun. Nė Talimat pėrfshihej edhe njė shtojcė qė pėrmbante njė varg masash konkrete pėr dislokimin e menjėhershėm tė forcave tė armatosura tė Lidhjes sė Prizrenit nė pikat kryesore strategjike, si nė Guci, nė Rugovė, nė Kolashin, nė Prepol, nė Senicė, nė Tashllixhe, nė Mitrovicė, nė Gjilan, nė Palankė, nė Shkodėr e gjetkė. Prej kėtej ato do tė mbronin viset shqiptare, nėse Kongresi i Berlinit do t’ua jepte Serbisė, Bullgarisė e Malit tė Zi. Sipas Talimatit, Kuvendi Kombėtar parashihte tė ngrinte, nė rast nevoje, njė ushtri kombėtare prej 190 mijė vetash. Lajmi i formimit tė Lidhjes nė Prizren u pėrhap menjėherė nė Shqipėri dhe pati jehonė nė tė katėr anėt e vendit. Kudo filloi njė diskutim i zjarrtė rreth vendimeve tė Kuvendit tė Prizrenit. Me kėtė rast atdhetarėt pėrparimtarė kėrkuan qė tė mblidhej pėrsėri Kuvendi i Pėrgjithshėm, nė tė cilin tė merrnin pjesė pėrfaqėsuesit e krahinave shqiptare tė tė katėr vilajeteve. Nė protestat, qė popullsia e krahinave tė ndryshme i drejtoi gjatė atyre ditėve Kongresit tė Berlinit, mbahej njė qėndrim krejt i ndryshėm ndaj Stambollit, nga ai i krahut sulltanist. “Ashtu sikurse nuk jemi dhe nuk duam tė jemi turq, po ashtu do tė luftojmė me tė gjitha forcat tona kundėr cilitdo qė do tė kėrkonte tė na bėnte sllavė, austriakė ose grekė”, thuhej ndėr tė tjera nė njė memorandum drejtuar, mė 13 qershor 1878, kryeministrit britanik, lordit Bikonsfild (Beaconsfield), nėnshkruar nga rreth 500 qytetarė shkodranė, tė cilėt kėrkonin respektimin e tėrėsisė tokėsore tė Shqipėrisė dhe formimin e njė shteti shqiptar tė pavarur. Me telegramet qė i drejtonin Kongresit tė Berlinit nė ditėt e mėpasme, pėrfaqėsuesit e kazave shqiptare tė vilajeteve tė Shkodrės, tė Janinės, tė Kosovės e tė Manastirit kėrkonin gjithashtu, si shqiptarė, respektimin e tėrėsisė tokėsore tė atdheut tė tyre, tė Shqipėrisė. Tė tilla kėrkesa iu paraqitėn areopagut ndėrkombėtar edhe nga shqiptarėt e mėrguar jashtė Shqipėrisė, madje edhe nga grupe shqiptarėsh qė ndodheshin nė Stamboll. Nė njė memorandum, drejtuar mė 20 qershor 1878 ministrave tė Jashtėm tė Fuqive tė Mėdha nga njė grup personalitetesh shqiptare qė banonin nė kryeqytetin e Perandorisė Osmane, midis tė cilėve bėnin pjesė edhe disa anėtarė tė Komitetit tė Stambollit (Pashko Vasa, Sami Frashėri, Ali Danish Prishtina, Sermedi Seid Toptani dhe Abedin bej Dino), pasi protestohej nė emėr tė popullit shqiptar kundėr copėtimit territorial tė atdheut, shtrohej kėrkesa pėr t’i dhėnė Shqipėrisė njė rregullim tė veēantė administrativ, sipas njė projekti tė hartuar prej njė komisioni tė pėrbėrė nga shqiptarė dhe tė miratuar nga Porta e Lartė. Paralelisht me rritjen e lėvizjes masive nė tė mirė tė platformės kombėtare, pėrfunduan edhe pėrgatitjet pėr mbledhjen e Kuvendit tė Pėrgjithshėm. Nė fund tė qershorit nė Prizren arritėn delegatėt e pothuajse tė gjitha krahinave shqiptare. Nė tė njėjtėn kohė u kthye nga Berlini edhe delegacioni shqiptar, i kryesuar nga Abdyl Frashėri, qė kishte shkuar atje pėr t’u paraqitur Fuqive tė Mėdha tė mbledhura nė Kongres, Peticionin me kėrkesat e Kuvendit tė Lidhjes sė Prizrenit. Shumica dėrrmuese e delegatėve ishte edhe mė e vendosur pėr ta mbrojtur deri nė fund programin politik kombėtar tė Lidhjes. Madje disa delegatė, si pėr shembull ata tė Shkodrės, kishin porosi nga popullsia e tyre qė “tė mos pranonin asgjė qė mund tė interpretohej si forcim i frymės islamike” dhe “po tė vinin re se Lidhja po i shmangej rrugės kombėtare pėr tė hyrė nė rrugėn thjesht fetare, tė largoheshin prej saj”. Kuvendi i Pėrgjithshėm u mblodh nė Prizren mė 1 korrik 1878. Nga 300 delegatėt qė, sipas disa dėshmive, kishin ardhur nė Prizren, njihen tė paktėn 140 emra, nga tė cilėt 96 nga Kosova, 26 nga Shkodra dhe 20 nga vilajeti i Janinės. Pas dy ditė diskutimesh Kuvendi i Pėrgjithshėm miratoi, mė 2 korrik 1878, njė Rezolutė ose Kanun tė ri pėr Lidhjen e Prizrenit, me tė cilin u bėnė hapa tė rėndėsishėm nė pėrpunimin e mėtejshėm tė programit tė Lidhjes. Kanuni i ri e shpalli botėrisht organizatėn e formuar nė Prizren si Lidhje Shqiptare dhe organin e saj qendror e quajti Komitet Kombėtar. Statuti i ri ishte pastruar nga ndonjė formulim me karakter fetar islamik dhe nga ideja e besnikėrisė ndaj Perandorisė Osmane, qė kishin pasur vend nė Kararname. Nė tekstin e Kanunit thuhej shprehimisht se Lidhja do tė luftonte pėr tė drejtat kombėtare tė Shqipėrisė dhe se veprimtarinė e saj do ta shtrinte vetėm nė trojet shqiptare. Ai i jepte tė drejtė Komitetit Kombėtar tė formonte nėnkomitete tė Lidhjes nė qendrat e sanxhakėve tė Shqipėrisė, tė organizonte njė ushtri tė armatosur pėr tė mbrojtur trojet shqiptare, tė shpallte mobilizimin ushtarak tė tė gjithė burrave tė aftė pėr armė, tė vilte, pėr nevojat e veta buxhetore, njė sėrė taksash tė ndryshme dhe tė jepte dėnime penale kundėr dezertorėve nga Lidhja Shqiptare. Kuvendi mori edhe masat e nevojshme pėr anėt organizative tė Lidhjes. Nė njė mbledhje tė fshehtė, qė u zhvillua natėn nė shtėpinė e atdhetarit prizrenas Shuaip Spahiu, u zgjodhėn anėtarėt e Kėshillit tė Pėrgjithshėm, qė vishej me funksione legjislative dhe, tė Komitetit Kombėtar, qė do tė ushtronte funksione ekzekutive. Nė Kėshillin e Pėrgjithshėm u zgjodhėn 56 anėtarė nga krahinat shqiptare tė tė katėr vilajeteve, tė cilėt ishin nga tė gjitha besimet fetare dhe pėrfaqėsonin forcat atdhetare tė vendit. Midis tyre ishin: Iljaz pashė Dibra, Ali pashė Gucia, Sheh Mustafa Tetova, Abdyl Frashėri, Ymer Prizreni, Sulejman Vokshi, Haxhi Zeka, Ahmet Koronica, Haxhi Shabani, Binak Alia, Ali Ibra, Ali pashė Draga, Ali bej Tirana, Qazim bej Gjirokastra etj. Si kryetar i Kėshillit mbeti pėrsėri Iljaz pashė Dibra. Tri komisionet e Komitetit, tė pajisura me funksione dikasteriale, mbetėn siē ishin, nėn kryesinė e Abdyl Frashėrit, tė Haxhi Shabanit e tė Sulejman Vokshit. Kanuni, i miratuar mė 2 korrik 1878, shėnonte fitoren e plotė tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare nė gjirin e Lidhjes sė Prizrenit. Kjo fitore ishte e dyfishtė. Nga njėra anė, detyra pėr tė mbrojtur vetėm trojet shqiptare, me tė cilėn e ngarkoi ky kanun, e ktheu pėrfundimisht Lidhjen e Prizrenit nė njė organizatė politike kombėtare dhe i dha tė drejtėn pėr ta pėrfaqėsuar Shqipėrinė e robėruar nė arenėn ndėrkombėtare. Nga ana tjetėr, tė drejtat qė i dha po ai kanun pėr tė pasur administratė, ushtri, buxhet dhe gjyqe tė veēanta, e pajisėn Lidhjen e Prizrenit me funksione pushtetore tė veēuara nga ato tė shtetit centralist osman. Nė tė vėrtetė, me kėto tė drejta, qė u sanksionuan nė kanunin e 2 korrikut 1878, Lidhja e Prizrenit fitoi bazėn ligjore pėr tė ngritur shkallė-shkallė njė shtet autonom shqiptar brenda shtetit perandorak osman.

  9. #129
    Avatar von AlbaJews

    Registriert seit
    02.06.2011
    Beiträge
    7.744
    Zitat Zitat von Luli Beitrag anzeigen
    Was hatte Pashko Vasa da zu suchen? War er nicht falsch da?
    Ne er war nicht fehl am Platz.

  10. #130
    Avatar von Ciciripi

    Registriert seit
    26.03.2012
    Beiträge
    5.085
    Zitat Zitat von Preke Kuci Beitrag anzeigen
    sorry das waren keine strenggläubige sondern turkophilen hab das verwechselt mein fehler



    Albanien - Christine “von” Kohl - Google Books

    Der Text ist Schönrederei der sich wiederspricht , Muslimen , Katholiken , Orthodoxen dann ist die Rede von Pashas , Beys und du weißt genau so gut wie ich das 99 , 9 % der Pashas und Beys Muslime waren ! Der Führer dieser Liga war ein Hoxha die Liga konnte nur islamisch sein ! Da vertraue ich doch lieber Robert Elise wie der von der ich noch nie in meinem Leben was gehört habe !


    Und vertraue lieber Original Quellen .

    554407_388454031218251_1481192197_n.jpg

Ähnliche Themen

  1. Antworten: 215
    Letzter Beitrag: 02.07.2011, 21:27
  2. Antworten: 14
    Letzter Beitrag: 27.01.2008, 07:04
  3. Antworten: 67
    Letzter Beitrag: 29.05.2007, 15:35
  4. Antworten: 40
    Letzter Beitrag: 17.10.2006, 20:30
  5. Albanien will Kosovo-Unabhängigkeit
    Von Albanesi2 im Forum Politik
    Antworten: 77
    Letzter Beitrag: 04.12.2005, 19:02