BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 1 von 2 12 LetzteLetzte
Ergebnis 1 bis 10 von 15

Ägypten- 150 Jahre Herrschaft einer albanischen Familie.

Erstellt von bumbum, 10.08.2009, 17:45 Uhr · 14 Antworten · 1.806 Aufrufe

  1. #1

    Registriert seit
    11.02.2009
    Beiträge
    1.262

    Ägypten- 150 Jahre Herrschaft einer albanischen Familie.

    Muhamed Aliu apo Mehmet Aliu, siē ai njihej nė Perandorinė Osmane ishte njė shqiptar i lindur nė vitin 1182 pas Hixhretit apo 1769 sipas kohės sė re, nė pjesėn evropjane tė Perandorisė Osmane. Nė kėtė vit nė Evropė do tė lindte edhe njė strateg tjetėr i cili do t’i jepte fytyrė tė re Evropės dhe fuste atė nė kohėt moderne. Ai ishte Napoleon Bonaparti. Si Bonaparti nė Perėndim, edhe Mehmet Aliu nė Lindje, do t’i jepnin botėve tė tyre ēelėsin e ndryshimeve tė mėdha dhe progresit nė fushat ushtarake, ekonomike dhe politike. Mehmet Ali Pasha apo Haxhi Muhamedi, siē ai njihej pas vizitės qė kreu nė qytetet e Shenjta tė Mekės dhe Medinės, ėshtė njė nga njerėzit mė tė spikatur qė historia shqiptare e shekullit tė 19-tė ka prodhuar. Ai u lind nė qytezėn e Kavallės, qė nė atė kohė ishte njė port i vogėl i Rumelisė, apo pjesės evropjane tė perandorisė. Kavalla shtrihej rreth nėntėdhjetė milje nė Lindje tė Selanikut dhe shquhej pėr cilėsinė e lartė tė duhanit qė toka e kėtij vendi prodhonte. Babai i Mehmet Aliut ishte bimbashi i Kavallės qė kishte emigruar nė kėtė qytet, nga fshati i bukur i Korēės, Zėmblaku, disa vite pėrpara lindjes sė tė birit. Por ai do tė vdiste ndėrsa i biri ishte ende i ri, dhe pėr kėtė arsye ēorbaxhiu apo bashkiaku i Kavallės do t’a mbante pranė, dhe kujdesej pėr tė birin e korēarit tė vdekur si pėr djalin e tij. Nė kohėn kur Mehmet Aliu ishte ende i ri dhe nėn kujdesin e ēorbaxhiut, nė disa fshatra pėrreth Kavallės disa grekėr kishin nisur tė rebelohen ndaj eprorėve tė tyre shqiptarė dhe refuzojnė tė paguajnė taksat. Ndėrsa ēorbaxhiu ishte i pavendosur sesi tė sillej me rajatė grekė, Mehmet Aliu, nė krye tė njė bataljoni shqiptarėsh do tė vinte nėn kontroll fshatrat rebele tė zonės, tė cilat pas kėsaj do t’i bindeshin guvernatorit tė tyre nė Kavallė dhe paguajnė taksat nė mėnyrė tė rregullt. Suksesi i Mehmet Aliut e mahniti ēorbaxhiun, i cili e emėroi djaloshin Bylyk Be, apo komandant tė policisė sė qytetit. Gjatė kėsaj kohe Mehmet Aliu do tė martohej me njė vejushė tė bukur nga Kavalla me tė cilėn do tė lindte tre djem, Ibrahimin, Tosunin dhe Ismailin. Pas martesės, ai do tė merrej me tregtinė e duhanit e cila ishte mė fitimprurėsja nė kėtė kohė nė Rumeli. Megjithatė, nw kohėn nė fjalė, pjesa afrikano – veriore e perandorisė, apo mė saktė Egjipti do tė pushtohej nga francezėt tė cilėt me Bonapartin nė krye do tė mundnin mamlukėt e Egjiptit nė betejėn e piramidave dhe mė pas, pushtojnė Kajron. Pėr kėtė arsye, nė vitin 1800 Porta e Lartė nė bashkėpunim me Britaninė e Madhe do tė deklaronte xhihad kundėr francezėve dhe nisw luftėn pėr tė ēliruar Egjiptin. Apelit tė sulltanit pėr luftė nė frontin egjiptian, do t’i pėrgjigjeshin tė gjithė muslimanėt besnikė tė perandorisė. Nė kontigjentin e 300 trupave vullnetare qė do tė niseshin nga Kavalla pėr kėtė punė, do tė ishte edhe Mehmet Aliu. Detyra e tij nė bataljonin shqiptar ishte tė shėrbejė si zėvendės komandant i trupės, pas Ali Agait, djalit tė ēorbaxhiut tė Kavallės. Por meqė Ali Agai do tė mėrzitej shpejt nė luftė dhe kthehej nė Kavallė, postin e tij do ta zinte Mehmeti i cili do tė emėrohej bimbash nė ushtrinė e kryevezirit. Nė luftimet qė trupat osmano - shqiptare do tė kryenin kundėr francezėve, Mehmeti i ri do tė shquhej si njė nga strategėt mė tė mirė dhe efikas tė palės osmane.

    Probleme me Mamlukėt

    Beteja e trupave tė bashkuara osmane dhe britanike do tė ēonte pushtimin francez tė Egjiptit drejt kolapsit shumė shpejt. Megjithatė, mundja dhe tėrheqja e francezėve nga Egjiptit ishte vetėm njė pjesė e luftės pėr tė vėnė nėn kontroll vendin. Problemi kryesor qė Egjipti do tė haste pas largimit tė francezėve ishte se kush do ta kontrollonte atė. Ndėrsa Stambolli kėrkonte tė emėronte njerėzit e tij, forcat brenda vendit dhe intrigat britanike kėrkonin tė instalojnė njerėzit e tyre pėr tė qeverisur vendin e madh arab. Nė pėrplasjet e shumta qė ndodhėn nė Egjiptin e pasluftės, ish-bimbashi osman, Mehmet Aliu do tė shfaqej si njė nga lojtarėt mė tė aftė tė betejės pėr pushtet dhe pozitė. Duke patur qė nė 1803-shin, nėn komandė bataljonin e shqiptarėve, Mehmetit do t’i duhej tė pėrballej me fuqinė e bejlerėve vendas tė njohur si mamlukė qė udhėhiqeshin nga dy fraksione, njėri i drejtuar nga Osman Bej Bardisi dhe tjetri nga Muhamed Bej al-Alfī. Kundėr bejlerėve egjiptian, fronin e Egjiptit nga ana osmane e pretendonin dy rivalė tė fuqishėm osmanė. I pari dhe mė i rrezikshmi ishte njė turk i quajtur Husrev Pasha, dhe pas tij vinte njė komandant shqiptar, i quajtur Tāhir Pasha. Etja pėr pushtet do ta kthente Egjiptin e viteve 1803 – 1805 nė njė zonė tė vėshtirė pėr tė jetuar. Kėtu duhet pėrmendur qė nė krahun e osmanėve, forca mė e vėshtirė pėr tu vėnė nėn kontroll ishin shqiptarėt. Rebelimi i tyre nė prill tė vitit 1803 nė Kajro, kur tė fundit do tė kėrkonin rrogat e vonuara nga valiu turk, do tė detyronte Husrev Pashėn tė arratiset pėr nė Damieta. Pushteti i lėnė bosh nga Husrevi do tė merrej nga Tāhiri, i cili lidhi aleancė mė mamlukėt e Egjiptit tė Sipėrm pėr tė mos lejuar Husrevin tė kthehet mė nė Kajro. Megjithatė, Tahiri do tė vritej pas disa kohėsh, dhe komandėn e trupės shqiptaro – turke do ta merrte Mehmet Aliu. Detyra e parė qė vihej pėrpara Mehmetit pas marrjes sė komandės sė trupave shqiptare nė Egjipt ishte vėnia e rendit nė vend dhe mundja e Husrev Pashės nė Damieta qė pretendonte tė shpallej vali i Egjiptit. Por pėrveē tė parit Mehmetit do t’i duhej tė shtypte edhe pretendentėt e tjerė pėr fronin e Egjiptit, siē ishin mamlukėt Muhamed al-Alfī dhe Osman Bej Bardisi. Duke pėrdorur aftėsitė e trupės shqiptare dhe influencėn e popullatės sė Kajros, e cila nė pashain shqiptar shihte dorėn e hekurt qė mund tė sillte paqe nė vend, ai do tė mundte kundėrshtarėt e tij njėri pas tjetrit. Pas shtypjes sė tyre, lufta civile nė Egjipt do tė vinte drejt fundit. Pėr t’i dhėnė fund asaj, do tė kontriubonin shumė edhe hoxhallarėt e lartė tė Universitetit tė Azharit, tė cilėt 14 Mars 1805, i kėrkuan sulltanit tė zgjedhė Mehmet Aliun vali tė Egjiptit. Fermani konfirmues nga Stambolli pėr kėrkesėn egjiptiane do tė vinte mė 12 Maj 2005, njė ditė tė djelė nė mėngjes, kur sheikėt e Kajros, me ēallma dhe mjekra, tė mbledhur nė Portėn e Kadiut tė qytetit do tė deklaronin Mehmet Aliun, guvernator tė Egjiptit dhe lusin Allahun tė sjellė prosperitet dhe mirėsi nė vend.

    Emėrimi i Mehmetit nė fronin e Egjiptit nuk do tė mjaftonte pėr tė qetėsuar vendin. Nė vitin 1807 vendi do tė sulmohet nga britanikėt tė cilėt do tė pezmatohen nga vendosja e rendit nė Egjipt. Megjithatė ata do tė thyhen nga armata egjiptiane nė Rozeta dhe mė pas detyrohen tė braktisin Aleksandrinė. Por britanikėt nuk ishin tė vetmit qė do tė mėrziten me fitoret e Mehmetit. Cmirė mbi pushtetin e valiut shqiptar do tė kishte edhe nė Stamboll. Husrev Pasha, qė kishte parė karrierėn e tij tė shkatėrrohet nga shqiptarėt nė Egjipt, e cyste sulltanin tė shihte nėpunėsin e tij nė Egjipt jo mė si vartės por si njė kundėrshtar. Pėrveē kėsaj, bejlerėt mamlukė qė Mehmeti kishte shtypur mė parė, tashmė tė rigrupuar rreth Elfi Beut dhe duke patur mbėshtetjen e britanikėve, kishin nisur tė rebelohen kundėr valiut tė Kajros. Pėr t’u pėrballur njėherė e mirė me rrezikun mamluk, nė 1 Mars 1811, Mehmet Aliu i cili edhe pse nuk kishte lexuar kurrė Makiavelin, do tė bėnte njė veprim qė vetėm tė fundit mund t’i shkontė ndėrmend.

    Pasi nė Arabinė Saudite tė kėsaj kohe, sauditėt kishin pushtuar Qytetet e Shenjta dhe ndalonin haxhijtė tė kryejnė Haxhin, Mehmeti si vali i Egjiptit qė ishte, kishte pėr detyrė tė kujdesej pėr rendin dhe qetėsinė nė Qytetet e Shenjta. Me lejen dhe urdhėrin e sulltanit, ai kishte vendosur tė dėrgoj djalin e tij, Tosun Pashėn pėr tė ēliruar dhe vendosur rregull nė Tokėn e Shenjtė. Pėr tė pėrshėndetur dėrgimin e ekspeditės kundėr rebelėve, Pashai, do tė ftonte nė Kėshtjellėn e Kajros pjesėn mė tė mirė tė parisė mamluke. Rreth katėrqind vetė do tė priteshin me ceremoni madhėshtore nga kujdestari i Xhamive tė Shenjta. Por pasi paria tė hyjė nė Kėshtjellėn e Qytetit, nė tė cilėn ishin sarajet e Pashait dhe njėherė e njė kohė ishte strehuar vetė Salahudin al-Ejubi, do tė ndodhte njė nga masakrat mė tė papara tė historisė sė Lindjes sė Mesme. Trupat shqiptare nėn udhėheqjen e Tosun Pashės, do tė rrethonin kėshtjellėn dhe masakrojnė brenda mureve tė saj tė gjithė bejlerėt e pabindur mamlukė, nė tė njėjtėn mėnyrė siē do tė bėnte edhe Ali Pasha disa vite mė vonė me kardhiqiotėt nė Toskėri. Nga masakra e Mehmetit do tė shpėtonte vetėm njė be i vetėm i cili pas kėsaj do tė mbushte me panik tė gjithė Egjiptin, pėr atė qė kishte parė...

    Zgjidhja e ēėshtjes mamluke do tė ndiqej nga Mehmet Aliu edhe me njė hap tjetėr tė rėndėsishėm drejt konsolidimit tė shtetit egjiptian. Pasi deri nė kėtė moment Mehmeti ishte mbėshtetur nė forcėn e ushtarėve shqiptarė, tė cilėt, jo vetėm qė ishin tė pakėt nė numėr, por shpesh edhe shumė tekanjoz, pas shkatėrrimit tė mamlukėve ai nisi themelimin e ushtrisė sė rregullt egjiptiane. Pėr kėtė arsye nė vitin 1814 ai nisi tė ndėrtoj ushtrinė e parė moderne tė Botės Islame, e cila nuk do tė ngrihej mė sipas stilit tė vjetėr tė ushtrisė osmane, por sipas skemave moderne tė ushtrive evropjane. Kjo forcė e re do tė quhej Nidham-i Xhedid apo Sistemi i Ri ushtarak. Ajo do tė drejtohej, strukturohej dhe stėrvitej nga njė kolonel francez i pashait, i quajtur Sčves, tė cilin Mehmeti do ta bindė tė kthehet nė musliman. Pas pranimit tė fesė shqiptare, Sevesi do tė emėrohet Sulejman Pasha. Nė ushtrinė e re, pashai fillimisht do tė rekrutonte skllevėr sudanezė, tė cilėt do t’i zėvendėsonte mė pas me fshatarė egjiptianė, tė njohur si fallāhīnė.



    Nėnshtrimi i Sauditėve

    Nė kohėn kur Mehmet Aliu ishte bėrė sundues i Egjiptit, nė Arabinė e sotme Saudite, qė nė atė botė ishte pjesė e Kalifatit Osman, familja e Saudėve, e inspiruar nga mėsimet e dijetarit arab, Muhamed Ibn Abdul Vahab, i cili kėrkonte reformimin e fesė islame dhe kthimin nė traditėn e sahabėve tė hershėm tė Islamit, kishte nisur tė krijojė shtetin saudit, sipas traditės selefiste. Megjithatė, krijimi i kėtij shteti nėnkuptonte copėtimin e kalifatit osman i cili trashėgohej nga dera e osmanėve qė nga viti 1517, kur sulltan Selimi I kishte marrė pushtetin shpirtėror tė kalifatit nga kalifi abasid i Kajros. Edhe pse mėsimet teuhidike saudite kėrkonin pastrimin e fesė nga bidatet dhe kthimin nė Islamin e pastėr tė kohės sė Profetit, ndalimi i haxhinjėve nga kryerja e Haxhit dhe pėr mė tepėr forma militante e Shtetit tė Parė Saudit pėrbėnte njė kėrcėnim pėr Dar al-Islamin dhe autoritetin e kalifit sulltan nė Stamboll. Sipas besimit tė shumicės sė besimtarėve muslimanė nė kėtė kohė, kalifi osman ishte njė pasardhės i kalifėve tė hershėm tė Islamit, tė cilėt amanetin e Kalifatit e trashėgonin qė nga koha profetit Muhamed nėpėrmjet katėr kalifėve tė drejtė, amanet qė mė pas e kishin marrė umajadėt, dhe mė pas abasidėt deri tė osmanėt. Duke e konsideruar rebelimin saudit kundėr normave tė sheriatit, shejhulislami dhe shejhėt e Azharit nxorrėn fetva qė Shteti Saudit tė vihet nėn kontroll dhe forma e dhunshme e luftės sė tyre tė ndalohej. Pėr kėtė arsye, Mehmet Aliu do tė dėrgonte djalin e tij, Tosun Pashėn nė Qytetet e Shenjta pėr t’ia kthyer ato fisit tė kurejshėve dhe kujdestarit tė tyre, sulltanit, dhe larguar nga to pushtuesit e Nexhdit. Fushatat e bijve tė Mehmet Aliut do tė pėrfundonin me sukses kur nė 1818 forcat shqiptaro – egjiptiane pushtuan kryeqytetin saudit, Darijan dhe burgosėn Abdullah ibn Saudin. Pas kėsaj, Ibrahim Pasha pushtoi edhe pjesėt e tjera tė Nexhdit dhe Hixhazit (1818 – 1820). Ndėrsa Abdullah ibn Saudi qė ishte kapur i gjallė, do tė dėrgohej nė Stamboll, pranė sulltanit. Edhe pse Ibrahim Pasha dhe Mehmet Aliu do tė kėrkonin faljen e tij, sulltani do ta dėnonte me vdekje Abdullahin nė sheshin e Gjylhanes nė Stamboll. Pėrveē fitoreve nė beteja, Ibrahimi morri nga sauditėt edhe njė nga kopjet mė tė vjetra tė Kuranit tė Shenjtė qė datonte qė nga koha e kalifit tė tretė tė Islamit, Osmanit. Kjo kopje do tė ruhet deri nė ditėt e sotme nė Top Kapė Sarajet nė Stamboll.

    Pas nėnshtrimit tė sauditėve, Mehmet Aliu vazhdoi tė fuste nėn sundimin e tij nga vitet 1820 deri me 1822 edhe provincat afrikane tė Nubisė, Sanarit dhe Kordofanit, qė pas kėsaj do tė njihen si Sudan. Pėr tė nėnshtruar ato, ai dėrgoi njė ekspeditė ushtarake prej 4000 vetėsh nė vitin 1820, qė komandohej nga djali i dytė i pashait, Ismail Pasha e cila nė 1823 realizoi themelimin e provincės sė Sudanit dhe shpalli Khartumin kryeqendėr tė vendit.

    pėrballja me Terrorin Grek

    Nė kohėn kur Mehmet Aliu kishte nėnshtruar Sudanin dhe Arabinė Saudite, nė Ballkan me cytjen e fuqive perėndimore, grekėt po nisnin rebelimin e tyre. Ky rebelim do tė gjente momentin mė tė mirė tė shpėrthimit me rastin e vrasjes sė Ali Pashė Tepelenės nė Jug tė Shqipėrisė nga osmanėt. Vakumi ushtarak, politik dhe shpirtėror qė do tė krijohej pas vrasjes sė Aliut do tė ēlironte grekėt nga pushteti i shqiptarėve dhe zgjojė mes tyre ndjenjėn e pamvarėsisė. Duke qenė se Perandoria Osmane nė kohėn nė fjalė nuk kishte burimet e duhura njerėzore pėr tė shtypur rebelimin grek, dhe ky i fundit nisi spastrime tė egra etnike kundėr muslimanėve, sulltan Mahmuti II do tė kėrkonte ndihmėn e Mehmet Aliut pėr tė shtypur rebelimin. Valiu i Egjiptit qė nė kėtė kohė posedonte ushtrinė moderne tė Nizam-i Xhedidit, do t’i premtohej dhėnia nėn administrim e Kretės, Qipros dhe Moresė nė rast fitoreje.

    Megjithatė kundėrshtari grek nuk qėndronte i vetėm nė luftėn e tij. Pėrkrah tij qėndronin fuqitė perėndimore, tė cilat armatosėn dhe cysnin terrorin grek drejt qėllimit tė tij final, qė ishte krijimi i njė shteti grek dhe spastrimin etnik tė muslimanėve nga pjesa evropjane e perandorisė. Pas rebelimit grek qėndronte edhe klika e fanariotėve tė Stambollit, tė cilėt gėzonin njė pushtet tė konsiderueshėm politik dhe financiar nė perandori. Pėr mė tepėr, konflikti ndėrmjet Ali Pashės sė Janinės dhe sulltanit i kishte shėrbyer organizatės terroriste greke, Filiki Hetairia-s (Shoqata e Miqve) tė organizojė vetveten nė tė gjithė perandorinė dhe nėpėrmjet Aleksandėr Ipsilantit, qė ishte gjithashtu fanariot, tė nisė revoltėn e saj nė More, nė Mars tė vitit 1821, nė kohėn kur osmanėt mbanin tė rrethuar Ali Pashėn.

    Revoltės greke brenda njė kohe tė shkurtėr do ti bashkohej shumica e ishujve tė Egjeut, dhe lėvizja do tė shtrihej deri nė Gjirin e Korintit. Organizatat klefte apo bandat e hajdutėve do tė ishin forca kryesore e rebelimit grek. Duke pėrdorur terror dhe grabitje, Morea, Athina, Teba dhe Misolongjia do tė merreshin nė kontroll nga rebelėt grekė nė verė 1822, tė cilėt masakronin shqiptarėt dhe turqit muslimanė qė gjenin. Rebelimi grek arriti kulmin e tij nė Dhjetor tė vitit 1822 kur nė More, grekėt deklaruan pamvarėsinė e Greqisė dhe zgjodhėn njė rebel fanariot, Aleksandėr Mavrokordatos, si presidentin e tyre. Megjithatė, nė vitin 1823, pasi kishin vrarė shumė turq e shqiptarė, grekėt, nisėn tė luftojnė edhe njėri tjetrin. Nė kėto kushte kur forcat jeniēere tė sulltan Mahmutit II ishin treguar tė paafta pėr tė shtypur ekstremistėt, sulltani do tė kėrkonte ndihmėn e guvernatorit tė tij nė Egjipt, i cili sapo kishte fituar mbi sauditėt.

    Mehmet Aliu ishte i interesuar tė ndėrhyjė nė Greqi jo vetėm pėr sulltanin, por edhe pėr tė shpėtuar bashkėkombasit e tij shqiptarė, tė cilėt kishin parė tmerre me sytė e tyre nga terrori greko – ortodoks. Pėr kėtė arsye ai dėrgoi nė Shkurt 1825 djalin e tij, Ibrahim Pashėn me njė forcė prej 17.000 vetėsh nė Kretė dhe mė pas nė More. Sulmet e ushtrisė shqiptaro – egjiptiane do t’i mundin dhe mposhtin lehtė ekstremistėt dhe hajdutėrit grekė dhe ēojnė shpresat mes shqiptarėve tė Greqisė pėr vendosjen e rendit. Rendi do tė vendosej nė Greqi me ēlirimin e Misollongjisė nė 23 Prill 1826, kur shumica e kleftėve grekė do tė shpėrndaheshin dhe vendit do ti kthehej paqja sėrisht.
    Megjithatė me ardhjen nė pushtet tė Car Nikollės I nė fund tė vitit 1825 nė Rusi, ekstremizmi grek do tė sponsorizohej sėrisht nga blloku ortodoks. Nė 17 Mars 1826, cari rus do t’i kėrkonte sulltanit restaurimin e plotė tė privilegjeve ndaj grekėve tė Principaliteteve, autonomi pėr Serbinė dhe plotėsimin e kėrkesave tė banditėve grekė pėr pamvarėsi. Sulltani kėrkesės sė carit i’u pėrgjigjė me luftė, duke dėrguar flotėn e bashkuar osmano – egjiptiane nė Greqi. Nė Qershor 1827 trupat egjiptiane nėn udhėheqjen e Ibrahim Pashės, do tė hynin nė Athinė dhe pėrpjekjet pėr rebelime nga grekėt do tė bėhen tė pamundura. Por fuqitė evropjane qė ishin tė vendosura pėr krijimin e shtetit grek, nė 6 Korrik 1827 nėnshkruan njė traktat trepalėsh nė Londėr ndėrmjet Britanisė, Francės dhe Rusisė, i cili parashikonte ndėrhyrje tė pėrbashkėt pėr tė pushtuar tokat greqishtfolės tė Rumelisė. Pėr kėtė, nė Shtator 1827, flota e aleatėve do tė dėrgohej nė Mesdhe, bllokojė Dardanelet sėbashku me Morenė, dhe kėrcėnojė trupat e Mehmet Aliut me luftė. Duke hasur nė vendosmėrinė e Ibrahim Pashės qė refuzonte ēdo diktat perėndimor pėr tė lėshuar Rumelinė, mė 20 Tetor aleatėt e krishterė vendosėn tė pėrballen ushtarakisht me forcėn osmane. Duke qenė superior nė numėr dhe armatime, ata hynė nė portin e Navarinos dhe nisėn sulmet ndaj flotės osmane, tė cilėn e shkatėrruan totalisht duke vrarė mbi 8000 marinarė.
    pėrplasja me Sulltanin

    Sulltan Mahmuti II ka qėnė njė nga sulltanėt mė tė paaftė tė Perandorisė Osmane, reformat e tė cilit do tė shkaktonin shumė pakėnaqėsi mes muslimanėve tė perandorisė. Pėr kėtė arsye ai shpesh edhe do tė njihej si ‘kaurr sulltani’ nga forcat konservatore tė perandorisė dhe ulematė, pasi reformat e tij krijuan vetėm kaos dhe shkatėrrim. Kėshtu vrasja qė ai orkestroi kundėr Ali Pashė Tepelenės, me cytjen e Husrev Pashės qė kishte inate personale me shqiptarėt qė nga Egjipti, jo vetėm qė nuk e forcoi perandorinė, por i dha shkas krijimit tė njė vakumi politik nė Rumeli qė ēoi nė krijimin e shtetit grek. Si pasojė e gabimeve tė tij, nė 1830 fuqitė e mėdha e detyruan tė pranojė pamvarėsinė e Greqisė, dhe dy vite mė vonė i morrėn ishujt Samos dhe Cyklade. Nė 5 Korrik 1830, francezėt do tė pushtonin Algjerinė, dhe nė 29 Gusht, Mahmuti II do tė njihte autonominė e shtetit serb, me nė krye Millosh Obrenoviēin. Nė kėtė skenė kaosi qė perandoria po kalonte, ku sulltani nė 1826 kishte shkatėrruar edhe trupėn e jeniēerėve dhe perandoria kishte mbetur pa ushtri, atė mund ta shpėtonte vetėm njė njeri: valiu shqiptar i Egjiptit. Por kėshilltarėt e sulltanit me nė krye Husrev Pashėn, e urrenin Mehmet Aliun dhe i’a kishin frikėn se mos merrte fronin osman, dhe krijonte mė pas kėsaj njė kalifat pėr vete. Pas luftės nė Greqi, Mehmeti kishte kėrkuar nga sulltani tė administrojė Sirinė ku fshiheshin ende shumė armiq tė tij. Megjithatė sulltani e kishte refuzuar kėtė. Duke parė qė sulltani kishte nisur qė nė vend se tė merrej me ruajten e perandorisė, tė vriste pashallarėt e tij saj lartė e poshtė, Mehmet Aliu i dha mbėshtetje mikut tė tij nė Shkodėr, Mustafa Bushatit dhe Kapudan Husein Gradashqeviēit nė Bosnjė kur tė fundit u rebeluan kundėr reformave tė Mahmudit II. Mahmuti qė i’a kishte frikėn valiut tė tij tė fuqishėm, urdhėroi guvernatorin e Sirisė tė pėrgatitet pėr ta sulmuar. Por Mehmet Aliu e mėsoi kėtė nė kohė dhe vendosi ta aneksojė Sirinė paraprakisht, ku edhe fshiheshin rreth 6000 fellahinė qė kishin dezertuar nga ushtria gjatė luftės. Pėr tė pushtuar Sirinė, ai dėrgoi tė birin, Ibrahim Pashėn, i cili duke komanduar njė armatė detaro – tokėsore brenda njė kohe rekord do tė pushtonte Gazėn, Xhafėn, Jeruzalemin dhe Haifėn, dhe mė pas Akren pas njė rrethimi tetė mujor (16 Nėntor 1831 – 27 Maj 1832). Me ndihmėn e emirit tė Libanit, Bashirit II al-Shihabi, pjesa e mbetur e Sirisė, Sidoni, Bejruti, Tripoli dhe mė nė fund Damasku do tė kalonin nė duart e Ibrahimit nė 18 Korrik 1832.

    I trėmbur nga sukseset e Mehmetit, sulltani deklaroi luftė tė hapur kundėr tij dhe tė bijve nė Mars 1832 ndėrsa caktoi Aga Huseinin, guvernatorin e Edirnesė, pėr tė drejtuar fushatėn ushtarake. Por kur trupat osmane hynė nė Siri, nė krah tė shqiptarėve u ēuan tė gjithė arabėt, nga tė cilėt ushtria osmane do tė thyhej nė Homs dhe Belen. Megjithatė, Mahmuti dėrgoi njė ushtri tė dytė kundėr Ibrahim Pashės, me kryevezirin Reshit Mehmet Pasha. Por edhe kėsaj radhe, apo mė saktė nė 21 Dhjetor 1832 Ibrahimi do t’i thyente osmanėt nė dyert e Konjės dhe vazhdojė avancimin drejt Stambollit. Tė tronditur se mos Perandoria Osmane kalonte nė duart e valiut tė Egjiptit, car Nikolla do tė dėrgonte mė 27 Dhjetor njė misioni ushtarak nė Stamboll, i cili bindi sulltanin tė pranojė ardhjen e trupave ruse nė ndihmė tė tij. Por nė tė njėjtėn kohė Ibrahim Pasha vazhdonte marshin e tij nėpėr Anadoll duke pushtuar Kutahjanė (2 Shkurt 1833), dhe mė pas dimėroi nė Bursa, vetėm 50 milje larg kryeqytetit. Sulltani qė nė kėto momente ndjehej i terrorizuar nga trupat e valiut tė tij, do t’i jepte leje flotės ruse tė hyjė nėpėrmjet Detit tė Zi pėr tė ndihmuar nė mbrojtjen e Stambollit. Rusėt arritėn nė Bosfor mė 20 Shkurt dhe vendosėn tendat e tyre pėrgjatė Bosforit, nė Hynqar Iskelesi. Ky fakt shkaktoi njė rebelim dhe indinjatė tė thellė mes ulemave tė perandorisė, tė cilėt nuk mund tė pranonin qė njė ushtri ortodokse tė mbronte njė vend musliman nga njė ushtri muslimane.

    Muhamed Aliu qė e kuptoi panikun e sulltanit dhe marrėzitė qė ai mund tė bėnte me rusėt, pėr t’a qetėsuar i ofroi paqe dhe i kėrkoi nė shkėmbim marrjen nėn kontroll tė Sirisė edhe Cilicisė. I tmerruar nga forca e ushtrisė egjiptiane, Mahmuti u detyrua tė pranoj tė gjitha kėrkesat. Nė negociatat qė u zhvilluan nė Kytahja mė 29 mars 1833, Mustafa Reshit Efendiu qė pėrfaqėsonte sulltanin i dha tė drejtė Ibrahim Pashės tė jetė guvernator i Damaskut dhe Alepos dhe muhasėl i Adanasė. Ndėrsa Mehmet Aliu u konfirmua guvernator i Egjiptit dhe Kretės, dhe Ibrahimi u emėrua gjithashtu guvernator i Xhides, duke i mundėsuar nė kėtė mėnyrė familjes shqiptare, kontrollin mbi pjesėn mė tė madhe tė botės arabe. Pas kėsaj, Ibrahim Pasha evakuoi Anadollin, ndėrsa nė Aleksandri, arabėt qė nuk kishin parė nė historinė e tyre njė forcė tė kėtillė ushtarake festonin pėr fitoren e pashait e tyre, ndėrsa dervishėt dhe ulematė e Kajros e krahasonin atė me Iskandėr Dhulkarnejnin e tregimeve kuranore, apo me “Aleksandrin me dy brirė." Nė kėtė mėnyrė Mehmet Ali Pasha, shqiptari nga Zėmblaku i Korēės do tė bėhej sunduesi i Sirisė, Egjiptit, Hixhazit nė Arabi, Sudanit dhe Kretės.
    Historiani amerikan Uilliam Broun Hodgson, qė shkroi pėr Pashėn shqiptar nė kėtė kohė, apo mė saktė nė mars tė vitit 1835 nė Uashington, e pėrshkruante atė si njė burrė me shtat mesatar qė nė kėtė kohė numėronte rreth 67 vjeē dhe gėzonte shėndet tė mirė. Fytyra e tij ishte kuqalashe, me sy tė vegjėl dhe plot shėndet, dhe ngjante mė shumė me ato tė tatarėve sesa tė osmanėve tė Stambollit. Pashai kishte sy gri tė errėt dhe vishej thjeshtė, ndėrsa mbante njė ēallmė nė kokė. Ai ngrihej herėt nė mėngjes, nė kohėn e sabahut ku pasi kryente namazin e mėngjesit, mblidhte divanin dhe merrej me punėt shtetėrore. Pas akshamit kthehej nė harem, ku ose lexonte vetė, ose njerėzit e tij tė afėrt, siē ishte e bija e myftiut, apo ndonjė zonjė e madhe, lexonte pėr tė. Kohėt e fundit, shtonte Ulliam Broun, pashai lexonte ‘Espirit des loix’ tė Monteskieut, ndėrsa disa vite mė parė kishte lexuar Makiavelin dhe kodin e Napoleonit.


    Nga VALI nė Khedive

    Fitorja e vitit 1833 nuk do tė ishte e mjaftueshme pėr vendosjen e fatit tė dinastisė sė Mehmet Aliut. Pėr t’a mbajtur atė, pashait i duheshin burime tė shumta financiare dhe pėr mė tepėr garanci politike. Nga ana financiare, pashai do tė nxiste industrializimin masiv tė Egjiptit dhe modernizimin e ekonomisė. Duke ndėrtuar fabrika moderne tė pėrmasave perėndimore dhe futur vendin nė tregjet dhe konkurrencėn ndėrkombėtare ai i dha ekonomisė egjiptiane mundėsinė e qėnies sė pamvarur nga qendra e perandorisė. Njė nga produktet kryesore qė Mehmet Aliu do tė zhvillonte nė Egjipt do tė ishte pambuku, i cili do tė sillte fitimet mė tė mėdha pėr ekonominė egjiptiane. Megjithatė duke qėnė se ky mall ishte i lidhur shumė me eksportin, krizat ndėrkombėtare tė viteve 1836-7 do ta godisnin rėndė prodhimin e tij dhe ekonominė e vendit. Megjithė zhvillimet ekonomike dhe forcėn ushtarake, zyrtarisht, Mehmet Aliu dhe Egjipti i kėsaj kohė vazhdonin tė qėndronin nėn varėsinė e sulltanit dhe zyrtarisht ai ishte njė vali apo guvernator i thjeshtė. Pėr tė krijuar njė mbretėri tė tijėn nė vitin 1838, Mehmeti vuri nė dijeni fuqitė evropjane qė kishin ndihmuar sulltanin mė parė, se ai synonte tė shkėputet nga varėsia nga Stambolli. Reagimi negativ i Evropės ndaj deklaratės sė Mehmetit do tė shtynte sulltan Mahmutin II tė provojė sėrisht forcėn me pashain. Ai e deklaroi atė tradhėtar dhe dėrgoi kundėr Ibrahim Pashės njė ushtri, e cila do tė thyhej nė brigjet e Eufratit nga Ibrahimi nė Qershor 1838. Me vdekjen e sulltanit nė tė njėjtin muaj, Husrev Pasha i cili ishte dėbuar nga Egjipti kohė mė parė, do tė krijonte hasmėrira tė reja nė Stamboll tė cilat do tė kulminonin me arratisjen e kryeadmiralit me tė gjithė flotėn osmane nė Aleksandri nė anėn e valiut shqiptar.

    Por sulltani i ri qė erdhi nė Stamboll, Abdul Mexhidi, i cili mesa duket kuptoi gabimet e pararendėsit tė tij dhe kuptonte rėndėsinė e Mehmet Aliut pėr perandorinė, i ofroi tė fundit tė drejtėn e trashėgimisė sė sundimit nė Egjipt, duke e shpallur khedive. Pashai nga ana e tij kėrkoi tė trashėgoj sundimin edhe mbi Sirinė dhe Adananė. Por fuqitė evropjane me nė krye Britaninė, Prusinė, Austrinė dhe Rusinė qė frikėsoheshin nga forca e pashait dhe planifikonin tė kolonizojnė herėt a vonė Lindjen e Mesme, vendosėn nė njė traktat tė nėnshkruarn nė Londėr nė Korrik tė vitit 1840 tė lejojnė Mehmet Aliun tė sundojė vetėm mbi Egjiptin dhe Akren. Meqė Mehmet Aliu nuk pranoi ultimatumin e perėndimorėve, tė fundit do tė sulmonin posedimet e tij nė Bejrut nė fund tė vitit 1840. I pėrballur me agresionin perėndimor, pashai do tė pranonte fermanin e sulltanit nė Qershor 1841 si sundimtar i Egjiptit.

    Mbretėria e Egjiptit

    Pas nėnshkrimit tė paqes me sulltanin, Mehmet Aliu i thyer nė moshė do tė kalonte vitet e mbetura tė jetės sė tij nė paqe. Ai do tė pėrpiqej fuqimisht tė ndėrtojė ekonominė egjiptiane dhe ndėrtojė marrėdhėnie tė mira me Stambollin dhe sulltanin, tė cilin edhe e vizitoi nė vitin 1846. Nė kėtė kohė, Pashai nisi tė afrojė rreth vetes shqiptarėt e tij nga Kavalla dhe pjesėt e tjera tė Greqisė qė tashmė ishin dėbuar nga vatrat e tyre nga terrori grek, duke ju dhėnė toka dhe pasuri tė shumta. Si rrjedhojė shqiptarėt do tė themelojnė koloni dhe pasuri tė shumta nė Aleksandri, Kajro dhe gjetkė tė cilat do t’i gėzojnė deri nė vitet 1952 kur i fundit i dinastisė sė Mehmet Aliut do tė sundonte nė Egjipt. Pėrveē shqiptarėve pashai ofroi rreth vetes edhe shumė kėshilltarė evropjanė tė cilėt nė pjesėn mė tė mirė tė rasteve konvertoheshin nė fenė Islame. Nė vitin 1847 ai do tė largohej nga pushteti si pasojė e moshės sė thyer dhe zėvendėsohej nga i biri, Ibrahimi, i cili do tė sundoj deri nė 1848. Ibrahimi do tė ndiqej mė pas nga Abazi (1848-54) qė ishte i biri i Tosunit, qė u ndoq mė pas nga Saīdi (1854-63), Ismaili (djali i Ibrahimit), nga Tefiku (1879 – 1892), Abazi II (1892 – 1914), Fuati dhe mė nė fund Faruku i cili u rrėzua nga pushteti nė vitin 1952.

    Rrėnimi dhe kolonizimi i Egjiptit

    Me vdekjen e Ibrahimit dhe Mehmetit, dinastia e shqiptarėve nė Egjipt nisi tė dobėsohet ndjeshėm. I vetmi qė u mundua tė modernizoj vendin ishte khedive Ismaili qė sundoi nga 1863 nė 1879. Megjithatė i fundit duke marrė borxhe tė shumta e zhyti vendin nė mjerim duke e kthyer nė pre tė bankierėve perėndimorė. Megjithatė nga koha e Ismailit Egjipti pėrfitoi themelimin postal, modernizimin e ushtrisė, ndėrtimin e hekurudhave, telegrafit dhe mbi tė gjitha ndėrtimin e kanalit tė Suezit i cili u inaguruar nė 1869. Por kostoja e lartė e kanalit tė Suezit do tė sillte shkatėrrimin mė tė madh pėr regjimin e Ismailit i cili u detyrua t’ia shesė kanalin fajdexhijve tė tij, britanikėve. I zhytur nė borxhe Egjipti i Ismailit do tė shndėrrohej pak e nga pak nė njė koloni britanike deri sa nė 1882 britanikėt morrėn tė gjithė vendin nėn kontroll ndėrsa vazhdonin tė mbajnė nė pushtet dinastinė shqiptare pėr tė legjitimizuar pushtimin e tyre, deri nė vitin 1952 kur mbreti Faruk do tė rrėzohej nga pushteti nga gjenerali nacionalist egjiptian Xhemal Abdul Naser.



    1805-1953 Dynastie des Muhammad Ali

    Wali

    Muhammad Ali Pascha (1805 – 1848)
    Ibrahim Pascha (1848) - ältester Sohn von Mehmet Pascha
    Abbas Hilmi I. (1848 – 1854) - Sohn des Onkels von Ibrahim Pasha, der Enkel des Bruders von Mehmet Pasha
    Muhammad Said (1854 – 1863) -der 4te Sohn von Mehmet Pascha
    Ismail Pascha (1863 – 1867) - 2ter Sohn von Ismail Pasha
    Kadif
    Ismail Pascha (1867 - 1879) - 2ter Sohn von Ibrahim Pasha
    Tawfiq (1879 – 1892) - ältester Sohn von Ismail Pasha
    Abbas Hilmi II. (1892 – 1914) - Sohn von Tawfiq
    Sultan
    Hussein Khamil (1914 – 1917) - Sohn von Ismail Pasha
    Ahmad Fuad (1917 - 1922) - der bruder von Hussion, also der andere Sohn von Ismail Pasha.
    Könige
    Fuad I. (Ahmad Fuad) (1922 – 1936) - Sohn von Ismail Pasha
    Faruq I. (1936 – 1952) - Djali i ahmad fuad
    Fuad II. (Ahmad Fuad) (1952 – 1953) - Sohn von Faruk (war 6 Jahre alt)..nach 2 Jahren wurde er vertrieben und Ägypten wurde eine Republik.


    Walis (osmanische Gouverneure) von Ägypten [Bearbeiten]



    Khediven von Ägypten [Bearbeiten]



    Sultane von Ägypten [Bearbeiten]



    Die Könige von Ägypten [Bearbeiten]



    seit 1953 Republik Ägypten und der Vereinigte Arabische Republik [Bearbeiten]

    Liste der Herrscher von Ägypten ? Wikipedia



  2. #2
    aki

    Registriert seit
    22.02.2009
    Beiträge
    5.255
    In etwa der selbe falsche Stolz, wie bei den heutigen arabischen "Ägyptern" in Bezug auf das alte Ägypten...

  3. #3

    Registriert seit
    11.02.2009
    Beiträge
    1.262
    50 Jahre sind ein bisschen weniger als 5000 Jahre, meinst du nicht?, aber seis drum, hauptsache du konntest deinen serbischen Unmut über die Albaner ablassen.

  4. #4
    Avatar von Ilan

    Registriert seit
    25.06.2009
    Beiträge
    10.225
    Zitat Zitat von Berlin Beitrag anzeigen
    In etwa der selbe falsche Stolz, wie bei den heutigen arabischen "Ägyptern" in Bezug auf das alte Ägypten...
    Gibt es tatsächlich welche? Konnte bis jetzt keinen Ägypter kennenlernen.

    Es gibt in Kosovo auch albanophone Roma die sich als Kosovo-Ägypter belügen.

  5. #5
    Karim-Benzema
    ich kenne kosovo ägypter sehen sich als albaner....

  6. #6
    Avatar von Romanian-Tartar

    Registriert seit
    07.08.2009
    Beiträge
    164
    omg was is denn so besonders dran das war halt damals unter den osmanischen reich so üblich es gab auch griechische fürsten die in der walachei eingesetzt worden sind um dort stellvertretend für die unterdrücker des balkans zu herschen genauso wurden auch albaner nach ägypten verfrachtet und dort zu herschen

  7. #7

    Registriert seit
    11.02.2009
    Beiträge
    1.262
    Zitat Zitat von Romanian-Tartar Beitrag anzeigen
    omg was is denn so besonders dran das war halt damals unter den osmanischen reich so üblich es gab auch griechische fürsten die in der walachei eingesetzt worden sind um dort stellvertretend für die unterdrücker des balkans zu herschen genauso wurden auch albaner nach ägypten verfrachtet und dort zu herschen
    Das ist ein Forum...soviel zur "Besonderheit"


    Und nein, sie wurden nicht verfrachtet, Mehmet Ali und seine albanischen Soldaten haben entgegen den Sultan Ägypten und Syrien errobert, natürlich schaute der Sultan nicht tatenlos zu, Der Sultan zog mit seiner Armee gegen Mehmet Ali und verlor

    Und als dann das osmanische Reich durch Russland, England und Österreich bedrängt wurde musste es die Familie von Mehmet Ali und ihre Truppen um Hilfe bitten.

    Wegen diesem Vorfall wurde der Sultan seither als "der kranke Man am Bosporus bezeichnet"

  8. #8

    Registriert seit
    19.09.2008
    Beiträge
    16.600
    deswegen, jetzt weis sich es warum Ägypten die Unabhängigkeit nicht anerkennt und sogar beim IGH gegen Kosovo als Zeuge sich erklärt hat

  9. #9

    Registriert seit
    11.02.2009
    Beiträge
    1.262
    Zitat Zitat von ooops Beitrag anzeigen
    deswegen, jetzt weis sich es warum Ägypten die Unabhängigkeit nicht anerkennt und sogar beim IGH gegen Kosovo als Zeuge sich erklärt hat

    Die albanische Adelsfamilie haben Ägypten wirtschaftlich aufgebaut.

  10. #10

    Registriert seit
    19.09.2008
    Beiträge
    16.600
    Zitat Zitat von bumbum Beitrag anzeigen
    Die albanische Adelsfamilie haben Ägypten wirtschaftlich aufgebaut.

    wahrscheinlich wird der Mubarek was gegen Albaner haben.....aus welchem Grund auch immer


Seite 1 von 2 12 LetzteLetzte

Ähnliche Themen

  1. Die Herrschaft des Horrors - Albanien
    Von snarfkafak im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 30
    Letzter Beitrag: 27.07.2012, 20:23
  2. SVP bekämpft Ausschaffung einer syrischen Familie
    Von clerik im Forum Religion und Soziales
    Antworten: 16
    Letzter Beitrag: 09.03.2011, 16:10
  3. Antworten: 35
    Letzter Beitrag: 25.04.2009, 01:23
  4. Jashari Familie - 10 Jahre ist es her :(
    Von Kusho06 im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 2
    Letzter Beitrag: 05.03.2008, 12:36
  5. Tragischer Tod einer Albanischen Pop Sängerin
    Von lupo-de-mare im Forum Musik
    Antworten: 0
    Letzter Beitrag: 20.10.2004, 23:08