BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 1 von 8 12345 ... LetzteLetzte
Ergebnis 1 bis 10 von 71

Albaner in der Türkei

Erstellt von Adem, 05.03.2013, 21:31 Uhr · 70 Antworten · 8.681 Aufrufe

  1. #1

    Registriert seit
    03.11.2009
    Beiträge
    13.141

    Albaner in der Türkei

    Da diese beiden Threads geschlossen wurden

    Albaner in der Türkei
    Shqipetaret ne Turqi/Albaner in der Türkei.

    habe ich Lust einen Thread über die Albaner in der Türkei zu eröffnen.
    Ich hoffe, dass diesesmal Spammer gebannt und der Thread durchgesäubert wird.



    Postet hier alle Informationen zu den Albanern in der Türkei rein.

    Ich mach mal den Anfang

    Themelohet nė Turqi dega e “Ēamėrisė” me shqiptarėt e dėbuar




    Komuniteti i shqiptarėve tė Ēamėrisė tė shpėrngulur nė Turqi, gjatė viteve 1923-1924 kanė themeluar nė Izmir, Shoqatėn pėr Kulturė dhe Bashkim tė tė shpėrngulurve shqiptarė si dhe degėn e Shoqatės Ēamėria. Nė takimin ku merrnin pjesė qindra shqiptarė tė Ēamėrisė tė vendosur me banim nė qytetin e Izmirit merrte pjesė edhe kryetari i Partisė Drejtėsi Integrim dhe Unitet, zoti Shpėtim Idrizi, Kryetari i Shoqatės “Ēamėria”, njėkohėsisht zv/ministėr i Arsimit dhe Shkencės, zoti Ardian Tana, ish kryetari i kėsaj Shoqate, zoti Servet Mehmeti, si edhe deputeti i Partisė pėr Drejtėsi tė Turqisė, njėherazi dhe kryetar i shoqatės sė parlamentarėve Turqi- Shqipėri, zoti Rifat Sait, me origjinė shqiptare nga Drenica e Kosovės. Gjatė fjalės sė tij pėrshėndetėse kryetari i PDIU-sė zoti Shpėtim Idrizi theksoi se ėshtė shumė e rėndėsishme qė shqiptarėt e Ēamėrisė takohen pas 90 vjetėsh dhe kanė mbajtur gjallė gjuhėn shqipe, zakonet dhe kulturėn. Ai theksoi se ky takim dhe krijimi i degės sė shoqatės Ēamėria nė njė qytet si Izmiri nė Turqi, ku jetojnė mijėra shqiptarė tė shpėrngulur nga trojet e tyre ėshtė njė hap drejt bashkimit tė shqiptarėve jo vetėm tė Ēamėrisė pėr tė ruajtur vlerat dhe traditat e identitetit tonė kombėtar.

    Themelohet nė Turqi dega e “Ēamėrisė” me shqiptarėt e dėbuar - Diaspora - Bota Sot

    Albaner die aus Cameria vertrieben worden sind und heute in der Türkei leben haben einen Verein in Izmir eröffnet namens "Cameria" um ihre kulturelle Identität zu bewahren und sich kulturell auszutauschen.

  2. #2
    Avatar von Katana

    Registriert seit
    04.06.2011
    Beiträge
    3.543
    Albaner/Türken = Kardes.


  3. #3
    Karim-Benzema
    Sehr guter Thread.

    Darf man auch bekannte ALbaner die indirekt was mit Türkei zutun haben, nur dort geboren oder sowas?

  4. #4

    Registriert seit
    03.11.2009
    Beiträge
    13.141
    5 Jahre Kosovo Feier in der Türkei




  5. #5
    Avatar von Barbaros

    Registriert seit
    29.07.2004
    Beiträge
    12.209
    Jam Krenar Qe Jam Shiptar

  6. #6

    Registriert seit
    03.11.2009
    Beiträge
    13.141
    Albaner in der Türkei
    1958-1965









  7. #7

    Registriert seit
    03.11.2009
    Beiträge
    13.141
    Albaner in der Türkei
    1965-1970









    - - - Aktualisiert - - -



    - - - Aktualisiert - - -



    - - - Aktualisiert - - -



    - - - Aktualisiert - - -

    Shqiptarėt e Turqisė nuk e harrojnė masakrėn Ēame
    Shoqata Vėllazėria Shqiptare ka protestuar sot masakrat qė shteti grek ka bėrė kundėr ēamėve 65 vite mė parė.



    STAMBOLL - TURQI - Siē njofton kėshilli drejtues i Shoqatės “Shqiptare” me bazė nė Stamboll , tė shtunėn, mė 27 qershor 2009, Shoqata “Shqiptare” me qėllimin pėrkujtimin e gjenocidit ēam dhe viktimat e masakrave greke organizoi njė protestė para Konsullatės Greke nė Stamboll, para tė cilės vendosėn edhe njė Kurorė tė Zezė.

    Sipas dekelratės, pėr shtyp thuhet se nė kėtė tubim krahas qytetarėve turq me origjinė shqiptare, ēamėve qė janė dėbuar nga Greqia dhe janė dėrguar nė Turqi, ku dhe jetojnė edhe sot e kėsaj dite, studentėve shqiptarė morėn pjesė edhe pėrfaqėsues tė Organizatave tė Shoqėrisė Civile, gazetarė dhe qytetarė qė dėnojnė kėtė akt tė shėmtuar, qė Shteti Grek ka bėrė kundėr shqiptarėve tė Ēamėrisė 65 vite mė parė.

    Sekretari i Pėrgjithshėm i Shoqatės “Vėllazėria Shqiptare” , Zoti Kamil Bitish lexoi njė komunikatė pėr shtyp, pėrmes tė cilės i bėri thirrje Greqisė tė plotėsojė kėrkesat e ēamėve. Mė poshtė jepet Komunikata Shtypit, e cila iu shpėrnda organeve tė ndryshme mediatike turke dhe diasporės shqiptare.

    KOMUNIKATĖ SHTYPI

    NUK E HARROJMĖ MASAKRĖN E ĒAMĖRISĖ

    Jemi mbledhur kėtu sot pėr tė protestuar gjenocidin qė ka ushtruar Greqia 65 vite mė parė ndaj shqiptarėve tė Ēamėrisė.

    Nė 27 qershor tė vitit 1944, si sot 65 vite mė parė grekėt kanė bėrė gjenocid kundėr shqiptarėve tė Ēamėrisė.

    Greqia, Serbia, Mali i Zi dhe Bullgaria ranė dakord pėr tė ndarė tokat e shqiptarėve pas tėrheqjes sė Perandorisė Osmane nga Ballkani dhe pasi krijuan Unionin Ballkanik sulmuan pa mėshirė nga tė katėr anėt vilajetet e Shkodrės, Kosovės, Manastirit dhe Janinės tė banuara me shumicė shqiptare.

    Sipas njė marrėveshjeje tė fshehtė qė Greqia bėri me Serbinė mė 1 qershor 1913 , kėto dy vende kishin nė plan tė fshinin nga harta Shqipėrinė, ku Serbia do tė pushtonte pjesėn e Shqipėrisė qė mbetej sipėr Lumin Shkumbin, kurse Greqia do tė pushtonte pjesėn e jugut tė kėtij lumi.

    Nė vitet 1878–1880 serbėt sulmuan fshatrat e banuar nga shqiptarė si Nish, Kurshimlia, Prokuple dhe Leskovec (afėrsisht 600 fshatra), ku bėnė masakra dhe nuk lanė gurė mbi gurė. Ata qė shpėtuan me vėshtirėsi jetėn nga kėto masakra u strehuan nė Kosovė. Por serbėt nuk u mjaftuan me kaq, nė vitet 1912-1913 ata pushtuan edhe Kosovėn dhe tė njėjtat masakra i vazhduan edhe kėtu.

    Malazezėt pushtuan Vilajetin e Shkodrės dhe tė njėjtėn masakėr e bėnė ndaj shqiptarėve tė veriut.

    Ndėrkaq nė Jug grekėt u kishin ngjitur sytė tokave tė Ēamėrisė tė banuar nga shqiptarė autoktonė.

    Pėr tė shtėnė nė dorė tokat e Ēamėrisė, Greqia zbatoi njė plan me tre faza.

    1- Greqia kėrkonte qė jugun e Shqipėria t’ia aneksonte tokave tė saj. Greqinė e mbėshteste Franca, Anglia dhe Gjermania. Kurse Italia doli kundėr kėsaj, pasi kjo binte nė kundėrshtim me interesat e saj ndaj Shqipėrisė dhe me njė vendim qė u mor nė Konferencėn e Ambasadorėve nė Londėr nė vitin 1913 zona e Ēamėrisė iu la Greqisė.

    2- Pas aneksimit tė Ēamėrisė tokave tė veta, Greqia provoi ēdo rrugė pėr tė shpėrngulur shqiptarėt qė jetonin kėtu, nė veēanti shqiptarėt e besimit mysliman. Greqisė i erdhi menjėherė nė ndihmė Traktati i Paqes sė Lozanės qė u nėnshkrua ndėrmjet Turqisė dhe Greqisė nė 30 janar 1913. Sipas kėtij Traktati turqit qė jetonin nė Greqi do tė dėrgoheshin nė Turqi, ndėrsa grekėt qė jetonin nė Turqi do tė dėrgoheshin nė Greqi (Marrėveshja e Shkėmbimit tė Popullsisė).

    Greqia regjistroi si turq edhe shqiptarėt qė jetonin nė Ēamėri dhe nė zona tė tjera tė Greqisė dhe i dėrgoi nė Turqi. Vetėm nga Ēamėria nė Turqi janė dėrguar afėrsisht 40.000 shqiptarė ēamė.

    3- Po ēfarė duhet tė bėnte Greqia me shqiptarėt qė kishin mbetur prapa nė Ēamėri? Natyrisht qė duhej ti zhdukte duke ushtruar ndaj tyre gjenocid, kurse ata qė nuk i shfarosi dot duhej ti dėbonte pėr nė Shqipėri. Greqia, vend qė kėtė veprim e kryer duke filluar pikėrisht si sot plot 65 vite mė parė, 27 qershor 1944, dhe e ka vazhduar deri nė muajin mars tė vitit 1945, ka USHTRUAR GJENOCID MBI SHQIPTARĖT E ĒAMĖRISĖ.

    Ne, nuk e kemi harruar dhe nuk kemi pėr ta harruar kėtė masakėr qė ka bėrė Greqia.
    Duam qė kjo masakėr qė u ėshtė bėrė shqiptarėve tė Ēamėrisė tė njihet nga tė gjitha vendet e botės, nė veēanti nga vendet demokratike dhe kėrkojmė qė Greqia, njė vend anėtar i BE, tė zbatojė parimet qė nėnshkruar edhe vet dhe tė plotėsojė kėrkesat e shqiptarėve tė Ēamėrisė.

    Kėrkesat e Shqiptarėve tė Ēamėrisė: - Tė lejohet rikthimi i shqiptarėve tė Ēamėrisė qė janė dėbuar nga Greqia nė vendin e tyre,

    - Tu rikthehen tokat dhe pasuritė e mallrat e tjera qė ju janė marrė nga Shteti Grek,
    - Tė dėmshpėrblehen pėr shfrytėzimin e pėrdorimin e pasurive tė tyre pėr vite tė tėra nga grekėt,
    - Tė drejtat qė u njihen qytetarėve tė BE, tė drejta kėto qė i ka pranuar dhe nėnshkruar edhe vet Greqia, si njė vend anėtar i Bashkimit Evropian, tu njihen nga Greqia edhe shqiptarėve tė Ēamėrisė.

  8. #8

    Registriert seit
    15.04.2012
    Beiträge
    5.631
    Kosova Kültür Merkezi - Qendra Kulturore e Kosovės











    - - - Aktualisiert - - -





  9. #9

    Registriert seit
    15.02.2011
    Beiträge
    2.948
    wäre dieser thread nicht besser in Geschichte und Kultur aufgehoben? hat nichts mit politik zu tun

  10. #10
    Avatar von TuAF

    Registriert seit
    10.02.2009
    Beiträge
    9.234
    Zitat Zitat von Adem Beitrag anzeigen
    Albaner in der Türkei
    1958-1965








    Sehr schöne Bilder,die albanischstämmigen Türken sind sehr Loyale Staatsbürger und türkische Patrioten eine Bereicherung für die Türkei.

Seite 1 von 8 12345 ... LetzteLetzte

Ähnliche Themen

  1. Albaner in der Türkei
    Von Jean Gardi im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 148
    Letzter Beitrag: 06.09.2012, 00:42
  2. Shqipetaret ne Turqi/Albaner in der Türkei.
    Von Romantika im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 942
    Letzter Beitrag: 13.01.2012, 20:39
  3. Albaner als Minderheit in der Türkei
    Von valamala im Forum Politik
    Antworten: 23
    Letzter Beitrag: 29.03.2009, 01:28
  4. Albaner wollte man alle nach Türkei deportieren.
    Von Albanesi2 im Forum Politik
    Antworten: 6
    Letzter Beitrag: 15.08.2005, 20:09