Sipkovica (mazedonisch Шипковица, albanisch Shipkovica) ist eine Region in der Nähe von Tetovo im Norden Mazedoniens. Es gehört zur Gemeinde Tetovo und hat etwa 7.200 Einwohner.
Das Dorf Šipkovica zieht sich einen Hang entlang, der im Norden in einen über 2.700 Meter hohen Gebirgszug mündet. Dort ist die Grenze zum Kosovo. Der Ort war während der Auseinandersetzungen zwischen der albanischen UĒK in Mazedonien und der mazedonischen Regierung einer der Hauptsitze des albanischen Widerstandes. Šipkovica gehörte zu den ersten Dörfern Mazedoniens, die seit März von der UĒK kontrolliert und deshalb beschossen wurden. Zur Zeit des ehemaligen jugoslawischen Präsidenten Tito wurde Sipkovica aufgrund des albanischen Nationalismus "Klein Albanien" genannt. Dies trifft heute noch zu.




Shipkovica - Malzia Tetovar

Duke hulumtuar botėn etnike shqiptare dhe duke kėrkuar shpirtin e tokes se Shipkovicė. I shtrirė nė trekėndėshin e zonės kufitare ndėrmjet Kosovės,Shqipėrisė dhe F.Y.R.O.M, e banuar sot prej reth pes mijė shpirtėrave,nė reth pesqind shtėpi,ky katund ka qenė pėrherė vatra e patriotizmit shqipėtar,i konsideruar nga disa madje,si Shqipėria e Vogėl.

Me rėnjė tė thella nė histori,qė nga periudha trako-ilire,Shipkovica figuron pėrherė tė parė nė dokumentet turke,nė vitin 1453, kur banorėt e saj ishin tė pėrkatėsisė fetare krishtere.Gjurmėt e kėtij krishterizmi,sipas disave,tė ritit katolik,kanė mbetur prezente edhe sot e kėsaj dite,pėr mes toponomeve "Te Kisha", "Porroj Kishės", "Marko-Livadhe", "Rasa e Markit" etj.

Duke u kthyer te lashtėsia e Shipkovicės po shtojmė faktin se me termin mė tė lashtė tė gjuhė shqipe (gur), janė tė ndėrlidhur disa toponime tė kėsaj zone: Gjuri Gjat, Gjuri me Dushk, Gjuri Alimalės, Gjuri Radences, etj.

Shipkovica ėshtė njė fshat i ngarkuar me histori, Gjeografia e saj ndėrlidhet me malet shqipėtare tė Sharrit,sipas mendimit tonė, janė malet mė tė bukura nė botė. Shenjtaria historike e kėtij mjedisi ndėrlidhet me patriotėt qė i ka dhėnė pėr ēėshtjen tonė kombėtare: Rexhep Voka, Sadudin Gjura, Rexhep Ramizi,Lazim Rexhepi,Xhelal Gjura etj.

"Te Kisha".Toponime tė kėtilla kemi edhe nė fshatrat tjera shqiptare si nė Lisec ("Te vorrzit e shkijeve"), Gajre ("Te Kodrra e Stojanit"). Pėr arėn e Vakafit, pleqtė e kėtij fshati thonin se ka qenė kishė katolike, ndėrsa emrat e disa arave nė Shipkovicė, sypozohet poashtu se kemi tė bėjmė me banorėt e dikurshėm tė kėtij katundi, pėrkatėsia konfesionale e tė cilėve, ka qenė katolicizmi, disa nga pleqtė e Shipkovicės, shqiptarėt katolikė i llogarisninin si“latinė”duke shtuar se para njėqind e pesdhjetė vitesh, nuset paloheshin te Rasha pra pa pėrdorimin e perēes apo tė "havales" dhe pa u fshehur nga burrat, siē filluain tė vrapojnė pasi e pėrqafuan fenė islame.

Nė fshatin Vejciė pėrdoret poashtu toponimi " Mbas kishe" por atje, pėr fat tė keq,hoxha i fshatit ua ka ndalur shqiptarėve festimin editės se Shėngjergjit, fesė kjo qė dėshmon pėrkatėsinė tonė tė lashtė dhe rrėnjėt etnikė tė shqiptarisė. Edhe nė Lisec tė Tetovės pėrmendet toponimi "te Kisha", ndėrsa te kroi i fshatit si nė Shipkovicė, janė mbledhur dikur gratė dhe burrat dhe kanė bėrė sė bashku shugurime. Asokohe, rrėfejnė pleqtė e kėtij katundi, morali ishte mė i lartė. Nuk martoheshin mes veti nė fshat,edhe nuk kishin shqiptaret e atėhershme djallzime qė kanė sot. Thorna Kacori, Rexhep Zllatku e shkrimrė tė tjerė shqiptarė shkuajnė mbi rrėnjet e lashta tė shqiptarisė, duke shtuar se si Tahiri ka qenė i biri i i Sotirit e kėshtu me radhė, Shita i Hamitit nga Liseci tregonte se baba plak i tij, Bardhli kai ruajtur derra nė "ograde". Ai fliste pėr dy shkolla te kisha: Livadhi i Madh dhe te ara e Lilės. Sipas tij ekzistojnė themele edhe te Stani i Krishtit (Kėrstes). Disa nga banorėt e lashtė tė Shipkovicės kanė qenė;Kola, Gjoka, Bardhi, Dhimitri etj.

Sipas disa pleqėve Shipkovica e lashtė ka qenė nė Kuqurica(?)

Halim Fanda, sipas tyre ishte i biri i Nezir Fandės, qė jetoi 114 vjet. Ai shtoi se maqedonasit bėnė gėrmime dhe gjetėn hyrjen e kishės dhe varreza iliro - shqiptare pėreth pėrroit tė Hallės, tė mbuluara me pllaka tė gurit. Disa prej tyre i pat marrė vėrshima, tė tjerat u zhdukėn nga dora e njerėzve tė pa vetėdijshėm. Kishėn shqiptare e kanė patur pėrreth pėrroit tė fshatit. Ata knė qenė ortodokse qė flisnin edhe shqip edhe bullgarisht, njėsoj slē flisin sot shqiptarėt tė Rekės, Por edhe shqiptarė autoktonė siē ishin VoketGjurajt kanė pas Vokallarėve pastaj vinė Matjanėt (Macet) prej Matit. Cadelet vijnė nga Opoja, ndėrsa Mnjaket nga Shqipėria, Prej atje vijnė edhe Oruēet nga Kruja ndėrsa, Hadret vijnė nga Kosova.

Njė plak 96 vjeēarė nga Veshalla tregon pėr dy vllezėr shqipėtar nė Bozofcė prej tė cilėve njėri mbante emrin krishterė ndrsa tjetri mbante emrin islamik.

Thonė se Sellca Ka pasur dy kisha;

Njėra Katolike kurse tjetra Ortodokse ndėrsa pėr shkijet qė ishlin nė Llavcė thonė se kanė patur origjinė bullgare ndėrsa tė tjerėt prejardhje Vllahe Vllahėt kane ndėrtuar kalanė e Tetovės. ata kanė qenė muratorė tė ardhur nga Krusheva dhe mbas ndertimit tė kalasė kanė mbetur nė Tetovė, ku janė martuar me femra shqipėtare orrtodokse, duke krijuar kėshtu popullatėn e sotme "sllavomaqedonase" tė kėsaj komune.
Nė kohėn e Abdurahman Pashės, Shėn Gjergji, Shėn Muri, Kėrshėndjellat apo Kėrstofi, tė gjitha kėto ishin testerime krishtere tė kėsaj zone? Sipas historisė dihet se nė shekullin XVII ėshtė bėrė presion i madh qė shqiptarėt ta pranojnė fenė islame. Megjithatė gjurmėt e lashta tė shqiptarisė, Kisha Katolike e Shipkovicės, kishat e fshatrave tė tjera, ajo e Shėn Gjergjit nė Rasadishte, madje edhe Kisha Shqiptare e Tetovės pėr tė cilėn Kėrste Semerxhij deklaron se ka qenė "Albanska crkva".

Krishterismin shqipėtarėt e pėrqafojnė qysh nė kohėn e Jezu Krishti pėrmes tė dėrguarit tė tij, Shėn Palit, qė para dymijė vitesh, pra njė mijė vjet para se tė pėrqafojnė sllavet kėtė fe. ...
index





Kenge per malzin Tetovare (albanien e vogel)