BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 3 von 43 ErsteErste 123456713 ... LetzteLetzte
Ergebnis 21 bis 30 von 427

Albanien, während der osmanischen Unterdrückung

Erstellt von ardi-, 26.04.2010, 21:01 Uhr · 426 Antworten · 32.233 Aufrufe

  1. #21

    Registriert seit
    04.05.2009
    Beiträge
    13.681


    Prek Pjeter Cali - (1872-1945)-
    In his earlier days he fought Turks and Serbs, and in his later days he fought against Communists and Albanian traitors.

    Nė afėrsi tė Lezhės dhe jo larg Shkodrės, nė Malin e Jushit (Rranzat e Bushatit) nė njė shtėpi tė thjeshtė malėsore babait Pjetėr e nėnės kreshnike Rudes, u lindi fėmija i parė “familjari bujar, piramida e kufirit shqiptar, krenarie e Kėlmendit dhe e Malėsisė sė Madhe, atdhetari i zjarrtė, Martiri i Demokracisė: Prek Pjetri (Cali) Hasanaj.” (Pjetėr Kola Lajēaj, ‘Kumtesė mbi monografinė e Prek Calit’, Revista KUVENDI, E pėrmuajshme kombėtare, informative dhe kulturore, Shkurt, 2005, Michigan, USA, f. 65 – 73).
    Familja e re Cali (Hasanaj - Selmanaj), kishin pasur njė vajzė e tre djem. I pari ishte Preka, Toma, qė nuk e pati jetėn e gjatė, mbasi si fėmijė u mbyt tek po lahej nė ujėrat e ėmbla tė lumit fushor Buna. Njė tjetėr fatkeqėsi, rėndon familjen Cali, moshėn 21 – vjeēare, djali i tretė, me armė zjarri aksidentalisht humbet jetėn. Motra e vetme e Prekės, Lula, u martua, kur u rrit nė Rapsh tė Hotit me Syn (Gjelosh) Mashin.
    Prekė Cali, si fis i parė vojvodė nė Selcė nga 12 lagjet e kėtij vendi, duke pasur edhe kryet e vendit nė Kelmend. Bjeshkėt e kėtij fisi, duke qenė e kufizuar me Kuēin (trevė ilire) sot si pjesė e Malit tė Zi, pėrherė u takonte barra mė e rėndė nė mbrojtje tė tokave tė tė parėve. Kėsisoj, tė parėt e fisit, sikurse ishin edhe trimat e anashkaluar nė histori, si: Memi i Smajlit, Turk Isufi, Ujk Isufi, axha (ungji) i Prekė Calit Ucė Turku (vojvodė i Selcės), Dedė Shabani, Dul Doshi dhe djali i tij i pashėm Kir Duli, Nikė Turku, Gjokė Nikė Selmani, Marash Mark Selmani etj., tė cilėt, gjithnjė janė pėrleshur flakė pėr flakė me synimet shoviniste tė kuēasve malazias. Ata me pėrkrahjen e Perandorisė Ruse, kėrkonin tė gllabėronin tokat arbėrore si Vermoshin, Vuklin e Nikēin, sėbashku me bjeshkėt e tyre tė pėrmendura…
    Preka nga shtati ishte shumė i gjatė e i pashėm. Ata qė e kanė njohur nga afėr thonė, se kishte shpatulla shumė tė gjėra, kraharor tė zhvilluar, trup vigan plo enėrgji, fisnik nė shpirt, i matur nė fjalė dhe veprime, gojėtar i pashoq, nė kuvende e oda burrash. Pushkėn e kishte njė shok tė pandarė, qė nuk e hiqte asnjėherė nga dora. I pėlqente tė vishej me rrobat tradicionale tė malėsorit ēakshirė, xhamadan, jelek dhe kapic tė bardhė mbi flokė, alltinė turke dhjetshe tė veshur me argjend nė brez dhe njė grumbull vargjesh tė argjentė varur.
    Tek Preka, mbi tė gjitha spikatėn virtytet pozitive tradicionale tė malėsorėve, tė cilat i reflektoi nė marrėdhėniet e pėrditshme mes miqve e shokėve. Deri nė moshėn 30 –vjeēare asnjėherė nuk synonte tė dilte pėrpara vojvodėve dhe as krerėve tė tjerė, qė ishin mė tė moshuar se ai. Kjo ėshtė njė edukatė e vlerė fisnike e malėsorėve tanė, e transmetuar brez pas brezi nė oda e kuvende burrash.
    Ishte zemėrbutė dhe i afėr pėr miq e dashmirė tė vet dhe tė atdheut. Luan i vėrtetė nė fushėn e betejės. Gjithmonė i pari, aty ku ishte fronti mė i vėshtirė, aty ku dėrdhej gjaku i flamurit e trojeve tė shenjta tė atdheut.
    Studiuesi dhe bashkėluftėtari Marash Mali, kujton: “Ucė Turku, bisedonte shumė herėsh nė veēanti me Prekėn. Ai kishte krijuar pėrshtypjen se ai kishte shumė cilėsi, pothuaj tė rralla, qė e naltėsonin dhe nderonin pėrsonin e tij nė tė ardhmen, sidomos pėr ēashtjet patriotike, por asnjiherė nuk ia thonte kėto.”
    Ai ishte i martuar dy herė, me gruan e parė Dranden jetoj shumė pak, sepse ajo vdiq e re, nga sėmdja mė e pėrhapur e kohės nė Malėsi, qė ishte tuberkolozi, duke i lėnė njė vajzė tė vetme Agen nė moshėn 4 vjeē. Kurse nga martesa e dytė me Pashė Prekėn, nuk pati fėmijė. Sikurse dihet Pashka, vinte nga dera e patriotit e luftėtarit tė shquar Gjekė Selcės. Pas pushkatimit tė kryetrimit kelmendas, u detyrua tė braktisė kullėn nė Vermosh, tė cilėn e pėrvetėsoi pa tė drejtė regjimi, pėr nevoja tė veta ushtarake. Pashka, mundi tė gjente strehim nė shtėpinė e malėsorit Dak Lucit, gruaja e tė cilit Gjystja, ishte mbesa e Prekė Calit, ku, qėndroj pėr shumė vite deri sa mbylli sytė nė fund tė viteve ’60.
    Nė Konferencėn e Londrės tė vitit 1913, Fuqitė e Mėdha tė Europės, vendosėn arbitrarisht kufijtė mes pjesės veriore tė Shqipėrisė e shteteve kufitare: Mali i Zi (Malėsia) e Serbisė (Dardania).
    Marash Mali, sot i moshuar me banim nė Florida (USA), sėrisht kujton vendosmėrinė e Prekės pėr ēėshtjen e kufijve, duke iu dretjuar Komisionit, qė kishte dalė nė terren e po verifikonte kufijtė: “…Shtetet e Mėdha dhe ambasadorėt e tyne, Komisioni Qendror i Kufijve edhe deri Gjykata e Hagės, Native American i ka njoftė si toka shqiptare. Ju si amanetqarė tė Misionit, qė keni marrė pėrsipėr jeni tue e shpėrdorue. Ato zhgarravina nė hartė nuk i njofim. Me ne, nuk ka mujtė me luejtė as ushtria e Sulltanit turk. Kėto troje i kemi larė me gjak, gjatė gjithė shekujve, kundra atyne qė deshtėn tė Native American i marrin. Edhe sot luftarėt e Kelmendit, janė gadi tė vdesin pėr trojet e veta, ashtu si dikur tė parėt e tyne. Prandaj ndigjoni fjalėt qė po ju them: Mos kėrkoni tė luani me kufijtė tanė, qė janė aprovue se ėshtė tokė shqiptare, pėrndryshe…Mendohuni mirė se atė majė nuk e kaloni lehtė!
    Njeni nga tė Komisionit tha: - “Zotni Cali, pėr pak ēaste Komisioni don me bisedue mes vedi.” Ata u larguan nė nji anė dhe nuk qėndruan shumė. Meqenėse i kuptuan intrigat e pėrfaqėsuesve jugosllavė, vendimin e morėn shpejt. Kur u kthyen njeni prej delegatėve iu drejtue Prekės, duke i folur: - “Zotni Cali, Komisioni, vendosi qė ju bashkė me shokėt qė ju shoqėrojnė t’i prini Komisionit, duke e shkel terrirorin tuej qė keni pas me fiqnjėt.”
    Mjerisht Brada e Vezirit mbeti jashtė kufijve, se ishte tepėr nė thellėsi tė territorit jugosllav. Ajo ishte pronė e shkrelasit Gjon Nik Sykut, njeni nga familjet e njohuna shkrelase me banim nė Breg tė Matės. Ai ēdo verė dilte nė atė bjeshkė me kopenė e madhe tė bagėtive, me autorizim tė autoriteteve malazeze.”
    Emri me veprėn e tij mbushur me atdhedashuni, u bė simbol qėndrese, pėr malėsorėt, qė e mbėshtetėn, mbasi e deshtėn me gjithė zemėr. Popullariteti i Prekė Calit, ishte i padiskutueshėm. Ja disa pasazhe pėrshkrimi, tė kryetrimit azgan:
    “Bile, ai qe i vetmi malėsor, qė u bė i njohur deri nė selitė e krajlive europiane. Ndue Gjon Smajli, njė plak shumė i vjetėr kelmendas, i cili nė vitet shtatėdhjetė ishte akoma i gjallė, kishte qenė njeriu mė i afėrt i Prekė Calit nė veprimtarinė e tij pėr ēėshtjen e kufijve veriorė. Ai mė pati folur edhe pėr njė dokument identiteti tė Prekė Calit, tė firmosur dhe vulosur nga shtatė krajla. Sipas kėtij dokumenti, Prekė Cali konsiderohej njeriu i paprekshėm nga shtatė krajlitė. Njė lloj imuniteti i veēantė, qė zor ta ketė pasur ndonjė shqiptar tjetėr. Mbase ishte pikėrisht ky imunitet, tek i cili besonte Prekė Cali, qė e shtyu tė dorėzohej i gjallė, pas dėshtimit tė Kryengritjes sė Kelmendit.” (Spathari, f. 93).
    E Preka, lėshoi kushtrimin ndėr malėsorė, se “gjallė a vdekun” tokat shqiptare si amanet brezash, do t’i ruaj pėrmes tytės sė ngrohtė tė pushkės. Malėsia nė mote, ka mbrojtur trojet me dinjitet e krenari nacionale. “Vendasit ndėr shekuj, kanė shkruar historinė me gjak arbėror, me njė betim solem tė quajtur ‘tabe’, qė do tė thotė besėlidhje e qėndrueshme, me moton: “Besa e Zotit, ėshtė besa e burrave, pėr Nder - Atdhe - Besė e Fe”.
    “Lidhja e Shkodrės”, e organizuar mes maleve mė 13 maj 1944, erdhi si imperativ i kohės, kundėrpesh e ēerdheve me gretha tė frontit komunist, qė ishin krijuar (si kėrpudhat pas shiut), pėr tė ardhur nė pushtet me krime e mashtrime ideologjike. E gjithė programi konkret nga fraza e parė dhe deri tek e fundit, pėrshkruante vendosmėrinė luftės deri nė fund ndaj komunizmit si terror i zi, nami i sė cilės kishte marrė dhen si epidemi, e po synonte tė trokiste drejt Veriut tė Shqipėrisė.
    Pjetėr Smajlaj, sjellė nga kujtesa episode, qė i ka rrėfyer babai Kolė Pjetėr Smajlaj me miq, qė kanė bujtur shpesh nė familjen e tyre bujare. Preka, gjithnjė ka qenė i veshur me kostumin popullor tradicional tė Kelmendit, me ornamentet e qendisura me kujdes nga vendasit. Ai, asnjėherė nuk e ndante nga brezi koburen e argjentė, qė ia kishte dhuruar Mbreti Ahmet Zogu I. E pinte shumė duhanin e fortė tė Sheldisė me ēibuk. Mendimi i tij visar, pėrparimtar e i guximshėm, dallohet pėr mprehtėsi e logjik tė shėndosh nė bashkbisedimet me tė huajt e bashkatdhetarėt e ēdo krahine tė Shqipėrisė.
    Ai me Malėsi, ka zbatuar me ndėrgjegje normat ligjore kanunore, qė buronin mirėfilli nga ‘Kanuni i Lek Dukagjinit’. Kanuni, mori emrin e Lekės si Princ i Veriut tė Shqipėrisė. Ai ishte mik i Gjergj Kastriotit, rival dhe zot i zonave tė kufizuara me Kryetrimin e Krujės, qė pas vdekjes sė Gjergjit, pėr 10 vjet (1467 – 1477), rifilloj luftėn kundėr ushtrisė sė Perandorisė turke. Ky ligj (Kanun), ėshtė njė kompleks parimesh, ligjesh, normash, zakonesh, me tė cilat rajoni malor ėshtė qeverisur gjatė, nė epokėn kur turqit zotėronin drejpėrdrejt nė pjesėn tjetėr tė Shqipėrisė. Pėr zbatimin e tyre, ka vendosur populli i krahinės…
    Preka, ishte e mbeti mė i dėgjuari e i respektuari nė kohėn e vet nė viset e Veriut. Ende sot, flitet e shkruhet me respekt nga autorėt e rinj, qė me dokumente autentike po venisin helmin e historisė deformuesve tė kohės sė absurdit totalitar. Kjo pėr mė tepėr, duket nė stimėn e lartė, qė shfaqin kelmendasit dhe nė tėrėsi e gjithė Veriu i Shqipėrisė, shqiptarėt nė Mal tė Zi e Dardania martire.
    Kelmendi, shkruan studiuesi e publicisti malėsor Ndue Bacaj, nė gazetėn nacionale ‘Shqipėria etnike’ (Shkodėr, 2004), nuk ėshtė shkelur nga asnjė kėmbė italiani apo gjermani. Treva e lavdishme, nuk ka arritur tė pushtohet asnjėherė nga ushtritė e huaja.
    Edhe sot, ekziston shprehja malaziase, pėr stėrgjyshėrit e Prekė Calit: “Pusho kangėn o zogu i malit/Se po tė dėgjon Memi i Smajlit”. Dhe ėshtė Prekė Cali, qė ka kundėrshtuar vendimet e qeverive tė mėdha, qė kanė qenė nė dėm tė Shqipėrisė e trojeve tona.
    Ishte ai, dhe vetėm Prekė Cali, qė apeloi vendimin e marrė prej tyre, qė kufiri i vendosur nga Bishti i Krajės, Ura e Pėrroit tė Thatė, Qafa e Grishajve, Thana Binoke nė Shkrel, Qafa e Terthores tė zhvendoset dhe fitoi kufirin e sotėm ekzistues me Malin e Zi. Prandaj, 820 partizanėve sllavo - serb, sulmuan kėshtjellėn e tij nė Vermosh, tre muaj para se tė “ēlirohej” Shqipėria.
    Ai u tėrhoq nga Vermoshi e u vendos me shtabin e tij nė Vukėl. Serbo - sllavėt, u larguan pa kryet e Prekė Calit, por tė fituar nga ana e tjetėr, sepse dy brigada shqiptare tė shtetit amė luftonin gjoja pėr “ēlirimin” e Kosovės.”
    Me ardhjen nė pushtet tė qeverisė sė Mbretit Ahmet Zogu, ai herė pas here bėn kėrkesa dhe proteston pranė qeverisė, pėr tė ngritur zėrin pėr Vermoshin, pranė organizatave ndėrnacionale. Nė kėtė kohė, pėrplaset Prekė Cali me Ahmet Zogun, mbasi ai ishte pėrkrahės i forcave tė opozitės asokohe. Pas rėnies sė qeverisė sė Fan S. Nolit, qeveria monarkiste, Prekėn me disa tė tjerė i internuan burgun e kalasė sė Gjirokastrės.
    “Lirimi i Prekės, nuk ishte i rėndomtė. Qytetarėt e Gjirokastrės, nė sheshin e qytetit e pėrgėzuan me urime e ngrohtėsi njerėzore, si tė parakalonte njė mbret. Preka, pėrmes gazetave, qė e kishin intervistuar, falėnderon pėr sė tepėrmi qytetarėt e Gjirokastrės. Ai nuk u pajtua kurrė me pushtimin fashist dhe prej ditėve tė para tė pushtimit u vu nė anėn e forcave nacionaliste. Ishte kundėrshtar dinjitoz edhe i komunizmit.” (Lajēaj, f. 70)
    Kur situata u qetėsua dhe gjakrat e urretjes midis shqiptarėve ranė nė qetėsi, Mbreti i Shqiptarėve Ahmet Zogu I (1895 –1961), rishikoj vendimin e dėnimit ndaj figurės sė shquar tė Prekė Calit.
    Ndonėse me vonesė, Mbreti e kuptoj, se nuk ishte ashtu sikurse i kishin thėnė, mbasi kelmendasi me trima, kishte luftuar pėr ēėshtjen nacionale tė trojeve tė Veriut.
    Mbreti u tregua fisnik, tek e liroi dhe ftoi nė rezidencėn e tij nė Tiranė, pėr t’u takuar miqėsisht.
    Qysh kur dy burrat e njohur i shtrenguan dorėn njeri tjetrit, Mbreti Zogu I, i kėrkoi ndjesė, duke i thėnė se:
    “ - Tė kam internue, se kam pas tė dhana, se ju jeni marr me politik dhe je kundėr meje. A asht e vėrtet kjo?
    - Jo, iu pėrgjigj Preka, vetėm me politik as nuk jam marr as nuk merrem!
    - Po kundėr meje a je? – ia ndėrpreu Zogu I.
    - Vetė nuk jam kundėr teje dhe nuk kam ken kundėr shqiptarve. Un kam luftue e do tė vijoi me luftue vetėm kundėr atyne, qė duan tė na marrin trojet tona. Vetė jam vetėm shqiptar e pėr Shqipnin nuk mė dhimbset jeta.”
    Pas bisedės sė pėrzemėrt e me sinqeritet, nė shej patriotizmi e miqėsie tė re, Mbreti i Shqiptarėve Zogu I, e bėri Prekė Calin Kapiten Rezervė. Kreu i fronit mbretėror, i dhuroi heroit kelmendas naganin me dorezė tė bardh me nėnshkrimin: “Ahmet Zogu I”.
    Preka me kelmendas, kishin njė motiv mė shumė e arsye, pse kishin dalė nė fushė tė mejdanit, pėr jetė a vdekje, sepse nuk donin, qė tokat e tyre, tė ishin pjesė e Perandorisė Sllave; nuk donin, qė fėmijėt tė merrnin emra sllav, zakone e tradita tė pushtuesit; nuk donin, qė tė harronin varret e tė parėve tė larė me lumenj gjaku trimash. Gjithsesi, shqiptarėt etnik nuk donin asgjė, qė ishte dhuratė e verbėr e pushtuesve sllav.
    Edhe kur kėta erdhėn nė pushtet, ai, nuk e ndėrpret luftėn nė tė mirė tė popullit, duke iu kundėrvu me armė nė dorė satanait pa fe, atdhe, ide e shthurje morale, sa qė shpesh thuhej, se gratė partizane ishin nė pėrdorim kolektiv.
    Studiuesi malėsor 85 - vjeēar Marash Kolė Mali (1920), ish - burgosur politik nė kohėn e diktaturės nė Shqipėri (njė familje e njohur vojvod nė Dedaj tė Shkrelit, shėnimi im K.K.), nė librin e fundit shkruar nė Florida, Ngjarje historike dhe figura tė shquara shqiptare, rikujton:
    “U ba nji Mbledhje e madhe me krenet e Malsisė sė Madhe, nėn drejtimin e Kolonel Mulo Bajraktarit, i cili ishte komandant i vullnetarve tė Malsis asokohe edhe pėr malet andej kufinit. I deleguem i ardhun prej Shkodre ishte Ndoc Ēoba, ish politikan dhe n/Kryetar i parlamentit Shqiptar. I ftum ishte edhe i deleguemi i partizanve i quajtun Ramadan Reēi, tė cilėt qendrėn e tyne e kishin nė Reē (mbi Koplik tė Sipėrm, shėnimi im K.K.). Ēun Junuzi, asokohe si komunist punonte ilegalisht, e me qendėr ishte nė Aliaj tė Kastratit. Mbasi folėn Mulo Bajraktari e i deleguemi i Shkodrės Ndoc Ēoba (Ministėr i Financave mė 1920, Delegat nė Kongresin e Durrėsit, mė 1918, tė Lushnjės mė 1920, shėnimi im K.K.) fjalėn e mori Ramadan Reēi: “Ju po e shifni se dy okupatorėt italo - gjerman, pra Boshti po e humb luftėn. Ne nuk duhet tė kemi tjetėr mbeshtetje e as lidhje me ta, pėr arsye, se fituesit e tjerė aleat, nuk duhet tė na gjejnė tė mbėshtetun me tė humbunit, mbasi vetėm pasoja tė kėqija do tė kemi. A nuk do tė ishte ma mirė qė ne, pėr hirė tė vendit e popullit tonė t’u mbshtemi qė tani fituesve? Unė them se po!”.
    Ndėrsa Ēun Jonuzi, tha: “Malėsia e Madhe ka nji besėlidhje, qė asnji parti dhe as aktivitet politik tė mos zhvillohet nė kėtė krahinė. E pse atėherė bahet kjo mbledhje kėtu nė territorin e Kastratit, pėr tė na lan ne sherrin tek dera e shpisė?!” Mul Delija, e kapi pėr krahu dhe e largoi Ēunin nga mbledhja, e cila po pėrfundonte pa asnji vendim.
    I fundi, qė e mori fjalėn ishte Prek Cali, i cili me nji za tė naltė e tė shqerrun tha: “Ai djaloshi i Reēit, foli e deshi tė na tregoj, se kush e humbi dhe kush e fitoi luftėn. Ky tjetri kastratas, u ankue se me kėtė mbledhje i paskena prue sherrin te dera e shpisė. Kjo nuk asht e vėrtet, mbasi sherri i popullit tonė janė vetėm komunistėt, qė kan zanė vend kėtu afėr. Mua mė duket, se sikur po rrim duarkryq ose nė gjum, pa marrė asnji vendim. Prandaj, po u baj thirrje tė bashkohemi dhe tė dėbojm kėta, sa nuk asht vonė prej andej, e nqoftėse ndonjenit nuk i pėlqen kėshtu, vetė me djemtė e Kelmendit, do t’ia tres farėn e do t’i dėboj prej Rranxave tė Malsis!…” (Mali, f. 340).
    Preka, sėbashku me trimat, nė tė cilin bėnte pjesė i riu 26 – vjeēar Mirash Fran Rrukaj, kur morėn vesh, se njė batalion me ushtar partizan, Natėn e Krishtlindjes, mė 24 dhjetor 1944, kishte kaluar Rapshėn e Hotit, e po synonte tė futej nė drejtim tė Lugjeve tė Kelmendit, kryetrimi me parinė e vendit e luftėtarėt, kishte zėnė pritat nė grykat e dy luginave mbi Urė tė Tamarės.
    Ai mė parė, u ēoi fjalė partizanėve, se: “Na nuk dona vllavrasje, shkoni ka keni ardh, se s’keni rrugė kėtej.” Mirėpo komandanti nuk mori asgjė parasysh dhe filloi ofensiven. Pėr shumė kohė gjamėt e pushkve ushtonin. Armėt e Kelmendit pritėn e thyen partizanėt. Komandanti qė kishte disa spijuna vendali, u mundue me ēdo mjet trathtie t’i binde malsorėt tė dorzoheshin, por ata ishin nė shpin e tyne dhe kėshtu luftimet vijun panderpremje. Partizanėt, nė panik filluen me pa, se Kelmendi nuk u dorėzonte pa vdek tė gjithė. Atėherė, ai kėrcnonte partizanėt, se kushdo qė do tė tėrhiqet asht dezertor e dihej se ēfarė e priste…”, kujton i arratisuri nga burgu i Tiranės (1952), shkodrani me banim nė Florida Kolec Pikolini, nė librin me kujtime: “Rregjimi i hienave” (Shtėpia Botuese Camaj – Pipa, Shkodėr, 2001, f. 51)
    Kryepatrioti, ishte infomuar me saktėsi nga rojet besnike tė Major Llesh Marashit, tė cilėt kishin zbuluar batalionin partizan, duke marshuar nga Lugina e Shkrelit me armė e municion drejt Kelmendit. Atdhetari ballist Llesh Marashi, urdhėron Kolė Nikė Prelėn (Marēinaj) t’i bie kumbonėve tė kishės.
    Sipas urdhėrit (tė firmosur nga terroristi “hero i popullit” Shefqet Peēi), qė mori Komanda e Brigadės sė I – rė (nga Shtabi i Korparatės sė III – tė) Batalioni i I - rė u nis nė drejtim tė Kelmendit. Batalioni, vendoset nė formacion luftarak e vazhdon tė tėrhiqet nė drejtim tjetėr nga rruga, qė tė ēonte nė Vermosh, pėrmes kishės sė Kastratit. Kryengritėsit sulmuan batalionin, e arritėn t’a shpartallonin pėr disa orė, duke e ēarmatosur. Armėt dhe municionin e kapur i dėrguan nė shtabin e Prekė Calit.
    Forcat e batalionit tė ndjekjes, bashkė me forcat e poskomandės sė Bajzės, qė e kishin marrė informacionin, donin ta shtypnin kryengritjen pa filluar ajo, ndaj mėsyne drejt Grishės, mė 23 janar 1945, pėr tė arrestuar Luket Marashin dhe krerėt e tjerė tė kryengritjes.
    Nė kėto rrethana, plasi kushtrimi nė Grishaj. Vullkan u bė shtėpia e bė shtėpia e Luket Marashit, qė ishte njė poetencial i madh besė e burrėrie nė Malėsinė e Madhe. Forcat kryengritėse, u gjenden pėrballė forcave ndėshkimore tė Sigurimit tė Shtetit e tė ushtrisė, qė sulmonin nė ballė tė gjerė.
    Praktikisht, lufta kishte filluar para kohe, pra, nė mėngjesin e datės 24 janar. Nė kėto pėrpjekje u vra Pjetėr Gjoka, i cili nė krye tė 40 burrave tė Shkrelit, zbriti si ortek bore nė poskomandėn e Dedajt, e mori ate dhe, duke kaluar nėpėr Zagore, i drejtohet vertik Bajzės. Grishajt e kishin zmbrapsur sulmin dhe ishin hedhur nė kundėrsulm. Nė ballė printe oficeri i ri Zef Toma, qė ra duke luftuar trimėrisht. Atė natė luftimesh, do tė binte edhe Lulash Cuku. Gjaku i tij do tė shenjtėrorente besėn e do tė nxirrte kushtrimin. U plagosėn Pjetėr Gjokė Hoti, qė vdiq pas disa ditėsh. U plagos nga forcat komuniste toger Gjosh Nikaj.
    Kryengritėsit me nė krye Llesh Marashin, u mblodhėn nė oborrin e kishės sė Bajzės, ku, frati At Ciril Cani rreh kumbonėn e kishės e i lutet Zotit, qė bijtė e Malėsisė, tė fitojnė kundėr pjelles sė djallit tė kuq. Kryengritėsit sulmuan drejt Koplikut, nėn drejtimin e Llesh Marashit. Mbas luftimesh tė ashpra, ata morėn postkomandėn dhe spitalin dhe mė pas krejt qytetin. Kontribut tė veēantė dha familja e Shaban Binakut. Mėsymja vazhdoi deri nė Hanin e Dedė Zefit. Tė ndaluarit, u liruan tė gjithė, pasi iu morėn armėt. (Butka, f. 19)
    “Po nė tė njajtėn kohė edhe me bekimin e famullitarit tė Shkrelit, Dom Nikollė Gazullit, Kolė Nikė Prela Marēinaj (Ēekdedaj - Bzhete), u bien kumbonve pėr me mobilizue Shkrelin pėr nė luftė. Kėshtu burrat e Shkrelit, u nisėn pėr t’u bashkue me forcat e kryengritjes nė Koplik.” (Franz Llesh Grishaj, ‘Shkreli dhe roli i tij nė Kryengritjen Antikomuniste e Malėsisė sė Madhe tė vitit 1945, Revista KUVENDI, Shkurt, 2005, Michigan, USA, f. 24 - 49).
    I sigurtė nė “historit” e veta, pėrfaqsuesi e historishkruesi komunist ushtaraku Ndriēim Plasari, nė librin me trillime: Shpresė pėr popullin, tmerr pėr armikun (Tiranė, 1971), kushtuar Brigadės I - rė Sulmuese, duke i ndjekur luftimet nga shtėpia e vet shkruan: “… Kolona i kishte kthyer shpinėn Brojės dhe pararoja porsa kishte shkelur mbi Urėn e Tamarės, kur plasi pushka dhe ēfarė pushke. Qėllonin nga kodra mbi urė, qėllonin nga Broja, qėllonin edhe nga Bardhaj. Batalioni kishte hyrė nė njė kazan tė zjarrtė.
    Armiqtė qenė njoftuar pėr ardhjen e njė reparti partizan nė Kelmend, kishin llogaritur foecėn e tij prej afro 300 vetėsh, kishin llogaritur edhe rrethnat e tjera nė dobi tė tyre dhe qysh herėt, nė mėngjesin e 15 janarit kishin zėnė pritė kėndej dhe andej pėrroit, me qėllim tė caktuar, ta godisnin dhe ta asgjėsonin batalionin tonė.
    Njė goditje e tillė partizanėve u ra krejt papritur. U krijua njė gjendje kaq e vėshtirė sa mė s’bėhet. S’kishte tjetėr rrugėdalje, veēse tė qėndrohej me ēdo mėnyrė nė vend, duke kundėrvepruar me tė gjitha forcat. Ndihmė e shpejtė s’mund tė pritej as nga njė anė. Forcat e tjera tė brigadės ndodheshin dy ditė larg, nė Shkodėr. Batalioni s’kishte ndėrlidhje me radio.
    Reaksionarėt kishin zėnė vend nėpėr shkėmbinjtė dhe qė andej villnin zjarr kundėr luftėtarėve tonė tė rrethuar plotėsisht. Partizanėt pėrdornin pėr mbrojtje ēdo send tė rastit, shkėmb, gropė dru. Qė andej qėllonin nė drejtim tė qerdheve tė zjarrit armik. Sulmi pėr tė ēarė rrethimin ditėn ishte i pamundur. Edhe lėvizja mė e vogėl kontrollohej nga reakionarėt… Ishin vrarė komandanti i batalionit, Fejzi Micoli, dhe njė numėr luftėtarėsh…
    Nė tė vėrtetė bajraktarėt trathtarė Preng Cali e Llesh Marashi me shokė kishin grumbulluar rreth vetes 300 – 400 burra tė armatosur dhe pėrpiqeshin tė shtonin gjithnjė e mė shumė forcat e tyre. Ata kishin marrė lidhje me misionin ushtarak anglez nė Shqipėri, i cili qe treguar i gatshėm t’u jepte ēdo ndihmė dhe pėrkrahje. Aeroplanėt anglezė i kishin furnizuar mbeturinat e reaksionit me armė, municione dhe veshmbathje. Me ndihmėn e anglezėve trathtarėt kishin hartuar planin e njė kryengritjeje kundėrrevolucionare. Do tė sulmonin dhe tė merrnin Shkodrėn me Koplikun…” (Plasari, f. 566 - 567)
    Partizanėt nga ana e tjetėr, nuk e mendonin, se do tė hasnin nė rezistencė aq tė fortė, prandaj po vinin tė qetė. Kur filloj pushka, kėta nuk kishin nga tė shkonin, sepse ishin tė izoluar nė shtigjet e ngritura dhe nuk kishte forcė ushtrie t’i shkatėrronte pozicionet mbrojtėse tė malėsorėve, qė ishin fortifikimet natyrore shumė tė sigurta. Malėsorėt kishin epėrsi ndaj partizanėve, sepse sėpari bėnin njė luftėe mbarojtėse dhe njihnin shumė mirė vendin e tyre, ku, gjatė luftimeve u vranė, plagosėn dhe ranė nė lumė shumė partizanė.
    “Prekė Cali bashkė me me 15 burra, u ngujuan nė shpellėn e famshme mbi fshatin Vukėl, qė u mbiquajt Shpella e Prek Calit. Mark Luka dėshmon: “Na, ketė shpellė e zgjodhėm pėr me ba qėndresėn e fundit, me e la vedin e me vdek per sė mbari. Pėr shtatė ditė rresht, gryka e shpellės nuk ka pushue as natė as ditė prej plumbave e zjarrit tė mitrolozave. Komunistėt vendosėn me na marrė me uri e me pabesi. Na u dorzuem me njė kusht, qė tė vinte Frati i Vuklit, kryetari i kėshillit, si dhe tė mos dhunoheshim. Por komunistėt nuk e mbajtėn fjalėn e dhanė. Dhe as besimin e Fratit. Kur na ēuen ke shtabi i batalionit, nė Rrapsh tė Hotit, Mehmet Shehu, u ndodh ballė pėr ballė me Prek Calin:
    - E, Prekė Cali, - i tha Mehmeti, - tė pat ardhur dita ta mbyllesh historinė tėnde me shkronja ari, po tė bėheshe me ne! Pse bėre kėshtu?
    - Zotni, - iu pėrgjigj Prekė Cali, - faji bie mbi ju, se ju u batė aleat me anmikun shekullor tonin, me Serbin.” (Butka, f. 16)
    Preka e besniku deri nė fund Mirash Fran Rrukaj, e dinin se mbas kėsaj qė ndodhi, brigadat partizane do tė dyndeshin nga Rapsha e Kelmendit, si dhe nga krahu tjetėr i Gusisė, ku, kishin pėrkrahjen e vėllezėrve siamez sllav. Nė kėto kushte, nacionalistėt morėn udhėn e arratisė. Hienat e pangopshėm komunist, u lėshuan nga tė dy krahėt mbi krahinėn e Kelmendit.
    Mehmet Shehu, me brigadėn e vet ndeshkuese tė inkuizicionit kundėrmalėsorė e kundėrkatolikė, vendoset nė fushim nė fushėn e Rapshės. Malėsorėt, prisnin gjėmen e madhe nė shtėpitė e tyre. Nuk kishte informacion, se kush e kishte radhėn: Kelmendi apo Kastrati.
    Nė natėn e 1 janarit 1945, kryexhelati terrorist Mehmet Shehu e pėrgjaku Kelmendin. Me urretjen patologjike tė trashėguar nga koha e pushtimit turk, sulmi i hienave tė kuqe ishte i befasishėm. Nga Gryka e Grabonit dy toga me “druzhe” (shok) sllavoserb, marshuan drejt Kelmendit. Ata hapėn zjarr tek Ura e Tamarės mbi popullatėn e pambrojtur, me synime tė pastra spastruese pa mėshirė.
    Brigadat e Ndjekjes, tė drejtuar nga kriminelėt Mehmet Shehu e Fejzi Micoli, e forcat e Sigurimit tė stacionuar nė 26 kampet e burgjeve, hetuesisė, torturave etj., nė Qarkun e Shkodrės, tė mbėshtetur nga Ushtria Jugosllave, mė 15 janar 1945 pėrfundimisht pushtojnė Vuklin.
    Sikurse pritej, menjėherė bishat partizane iu vėrsulėn luftėtarėve malėsorė, i lidhėn dhe ushtruan dhunė mbi ta. Si nė kohėn e skllevėrve i lidhėn me konop njėri pas tjetrit, duke i shtyrė, ndonėse ata mezi lėviznin, nga mundimet me ditėt e tėra pa gjumė. Mė pas i hypėn nė njė kamion e shpejt i nisėn pėr Shkodėr. Njėsitė partizane, qė i shoqėronin ishin tė vogla, pasi pjesa mė e madhe e tyre qėndruan aty, pėr tė filluar terrorizimin e tėrė Kelmendit.
    Ata qė janė dėshmitar tė kėsaj poshtėrsie tė pashembullt, e kanė parė me sytė e tyre, provuar mbi shpinėn e vuajtur tėrė torturat, qė asnjėherė s’mund t’i parashikonte mendja e njeriut. Tė gjithė tė plagosurit i lidhėn pas kalit dhe ashtu nėn tortur, ata pothuajse ishin nė prag tė vdekjes sė sigurt.
    Prekė Cali, me 15 trima kelmendas kapen rob, duke i kaluar gjyqit ushtarak, i cili i dėnoi me pushkatim. Brigadat e Ndjekjes bėnė kėrdi, duke derdh gjak malėsori shqiptar. Ata si tė uritur vranė e shkatėrruan, dogjėn dhe prenė, e sėfundi pushtuan Kelmendin e papushtuar nė shekuj.
    “Ishte mbasdite e unė po qėndroja me nji shok pėrbri zyrės sė Posttelegrafės. Diku u dėgjuan tė shtėna armsh. Njerėzit kishin marrė lajmin, se Prek Cali asht dorėzu e pritet t’a binin para Postės. U shihnin grupe individėsh. Dikush nė heshtje e tė tjerė shakllabana qė banin komente. Pas disa kohe u panė kamionat. Ato lėviznin ngadalė, saqė u afruan pak nga pak aty ku populli tė mund t’i shihte shumė mirė “reaksionarėt”, qė s’mundėn t’i pėrballonin ushtrisė.
    Ishin pikrisht kėto komente qė banin njerzit servila e katila, qė asnjiherė nuk u ngopėn me gjakun e sternipave ilirian. Binte nė sy shtati i tyne si lisat e bjeshkve tė Kelmendit, ku mes tyne dallohej trupi vigan i martirit Prek Cali. Disa fundrrina komunist filluan t’i pshtynin e pėrbuznin ashtu tė lidhun. Kjo pamje e shemtum ma prekte shpirtin. Edhe unė, si kureshtarėt qė erdhen duke u shtu rrinim tė ngrim nė heshtje me keqardhje, qė vriste me logjiken e pėrbuzjes ndaj masakruesve tė burrit vigan kelmendas, qė shikonte se ku po shkonte qyteti i tyne i dashtun Shkodra, e cila pretendonte se ishte qyteti ma i zhvillum nė Shqipni…
    Grupi i Prek Calit doli nė gjyqin komunist. Ai i zhvillua nė nji ndėrtes dykatshe, diku nė veriperendim tė Gjimnazit. Unė ndoqa tri seanca, si dėshmitar okular nė at se ēfar dėgjova e pash ndaj Prek Calit. Nė fillim tė seancės nuk lejohej me marr pjesė shumė popull, mbasi komunistėt kėrkonin qė gjyqi tė zhvillohej sa ma shpejt. Prek Cali, nuk ishte vetėm i pushkės, besės, traditės etj., por edhe nji trim qė me gojėn e vet nxirrte fjalė tė matuna, i qetė, qė mohonte pa frik tė gjith akuzat e rreshtume kunder tij.
    “Unė jam kėtu, - u shpreh Prek Cali – ndėr tė tjera, pėr me marr pergjegjesin e luftės kundra partizanve qė u ba nė Kelmend. Dhe pėr t’drejt tjetėr nuk keni pse m’akuzoni. Kam luftue kundra shkjeve, kur deshten me na nda prej nanes Shqipni dhe kam mbrojt at ēka asht e jona. Mundėsi ma tė madhe nuk kam pas. Vėrtet jam malcor pa shkoll, por jam shqiptar. Ju m’keni marr ne bes e s’kam nevoj me ju kerkue falje. Un as Mbretit si kam kerkue falje, kur m’ka denue se isha opozitar…” (Pikolini, f. 55)
    Por kėta, ndonėse pėrdoren barbarinė komuniste, nuk arritėn me tutė (friksu) dhe mposht krenarinė e Malėsisė. Malėsori e pagoi, por kurrė nuk trathtoi truallin e shtėpisė sė vet, duke mbrojtur lirinė nga ofensiva komuniste asokohe.
    Me shumė urretje, se nuk mundėn tė kapnin luftėtarėt nacionalistė tė lirisė, forcat terroriste partizane: “… banė nji kėrdi tė zezė, tue torturue deri edhe gra e fėmi. Ata mashkuj apo luftėtar, qė gjendeshin nė shtėpi i arrestonin, u digjnin shtėpitė, u merrnin pasuninė, ndersa familjet (e luftėtarėve nė arrati) tyne i internonin nė krahinat e vendit…
    Edhe Preka, me nji ēetė luftarėsh trima e besnik, vendosi e u ngujua nė nji shpell, qė ishte mjaft e ilzolueme e i pėrngjante nji fortese tė vogėl, me nji shprese fare tė vogėl, se mund tė bante si dikur Kelmendi me ushtrin turke, tė cilėt zinin vende nė ndonji luginė ose bregore, duke mos i ndjekur kryengritėsit nėpėr male.
    Me partizanėt, ndodhi e kundėrta: Ata i ndoqen ēetat kamba kambės dhe kur u mirėinformuan, se ku ishin i rrethuan dhe i derguan njerėz pėr t’u marrė vesht me ta At David Picin, i cili, u tregoi se ishin tė rrethum dhe se partizanėt kėrkonin tė dorėzohen pa pushkė. Prek Cali nuk i trembej vdekjes, por ai mendoj, se nji vdekje me gjyqe, asht ma krenare pėr t’u njoh nga publiku, se pėr ēka e si do tė dėnohen…
    Nga ana e tjetėr, Preka kishte disa djem tė rinj (Sipas tregimeve tė Fritz Radovanit dhe Don Tomė Laca, kujtoj, se Preka, ka pas me vete nė shpellė, njė djalė tė ri qė ishte i vėtėm (dėshire) nė familje, dhe komunistėt i kanė thanė atij, se do t’ia falim jetėn djaloshit tė ri. Por nė fakt, kur janė dorėzuar, duke i prerė nė besė kanė vrarė (pushkatuar) tė parin atė djalė dėshire, shėnimi im K.K.), qė nuk donte tė rrezikohen, sikur ky tė bante rezistencė me armė. Prandaj, u kėrkoj partizanve, nėpėrmjet Fratit disa kushte:
    - Meqė udhėtimi do tė bahej me ecje nė kėmb nėpėr Kelmend, tė lejohen tė kalojnė tė armatosun;
    - Tė mos i cėnojnė (keqtrajtoj) kush me dorė;
    - Gjykata tė bajnė punėn e saj.
    Kėto kushte komunistėt ia premtuen, por si zakonisht nuk i mbajtėn. Ata porsa kaluen nji copė rrugė tė shoqnuem e tė rrethuem me shumė partizan, i ēarmatosėn u lidhėn duart, i ulėn drejt e nė Koplik, ndėrsa ne e nesre nė qytetin e Shkodrės, nė tė ashtequjtunin Burgu Gjerman…
    Prek Cali asokohe 70 vjeē, ishte i burgosun nė nji dhomė mė vete e kur tė burgosunit ndryheshin nė dhoma, ate e nxirrnin dhe shėtiste i vetėm. Ai kishte nji tjetėr trajtim prej tė burgosurve tė tjerė.” (Mali, f. 341)
    Nė mjedisin e Fushė Ēelės, trimin legjendar, e ka rruar pa i njomur mjekrėn me pastė rroje njė partizane, qė shihte nga afėr stoicizmin. Skenat e dhunės ndaj Prekė Calit janė tė papėrshkruar, e ndoshta Shekspiri i madh anglez, do tė ishte i pafuqishėm nga fantazia e torturave qė kanė pėrdorur kėta.
    Preka, ka qenė i bindur se do ta vrasin, por ėshtė prerė nė besė nga komunistėt, tė cilėt i kanė prmetuar nė fillim, se do t’ia falin jetėn djaloshit tė ri, qė ende sot nuk kam mundur qė t’i mėsoj emrin e mbiemrin, mbasi familja e tij tashmė ėshtė e shuar. Pėrpara momentit tė pushkatimit, Prekėn, e kanė mbėshtetur tek muri i Vorrezave Katolike tė Rėmanit nė qytetin e Shkodrės, tė ulur ndjenjur me cigare nė gojė (pėr tallje), i veshur me ēakēirė dhe i prishur nė fytyrė nga plumbat. Rrėfimin dhe vojimin kur ėshtė pushkatuar, ia ka bėrė Don Tom Laca.
    Atė ditė mė 25 mars tė vitit 1945, nė muret e qytetit tė Shkodrės u shpėrnda njė afishe e madhe e cila kishte kėtė titull: “Pushkatohen kriminelat e Luftės dhe Armiqtė e Popullit”, ku, mė pas vijojnė emrat:
    1. Prenk Cali
    2. Dom Ndre Zadeja
    3. Luigj Gjeto Kastrati
    4. Ndok Nik Bardhoku
    5. Ndrek Loka
    6. Arif Selim Hyseni
    7. Ded Lulash Smajli
    8. Gjok Nikaj
    9. Dul Bajrami
    10. Mark Luc Gjoni
    11. Tom Lek Daka
    12. Maliq Bajrami
    13. Gjok Nikoll Voci
    14. Pjetėr Ded Gjedashi.
    Studiuesi e publicisti Mėrgim Korēa, gjatė hulumtimeve pėr pėrgatitjen e dorėshkrimit: Nė pėrkujtim tė Kryengritjes Armatosur tė Malėsisė Madhe, shkruan:
    “Si sot e kam parasysh, kur e pruene duer lidhė n’shehėt t’Shkodrės kreshnikun Prenk Calin! Ecte kryenaltė, me mjekėr t’dendun aj, si me kenė fitues. Por shkjau, brateja e partizanve ngjallnjyes, ia kish n’vesh t’vjerrun trimit inadin. E ndalne mjedis Fushės Ēelė, e ulne n’gjuj e nji partizane e ekzaltueme ia rroi mjekrrėn pa lagė atij. Mjes gishtave t’duerve t’mija me t’cillat kishem mlue ftyrėn, kureshtja m’bate me e pa si i shkojshin lotėt kreshnikut qi za nuk xirrte dhimbet!
    Kjo pamje e mbrame qi kam e prijsit maleve qi pat thye shkjetė n’luftimet e 1911 - ės e tė 1913 - ės. Mbas kėsaj veē kur ndjeva se e kishin denue me vdekje dhe me 25 mars njimij’ e nandėqind’ e katėrdhet’ e pesė e kishin pushkatue Prenk Calin. Ksisoji komunistat shqyptarė e vrane animikun e betuem tė shkjaut dhe e hapne rrugėn m’u shkue uji n’mulli t’tyne!”
    E mė poshtė, qėndrimin stoik tė Prekė Calit, e ilustron me njė burim mnga arkivi:
    “Nė dokumenta arkivi figuron replika n’Rapsh t’ Hotit n’mjes t’lidhunit Prenk Calit edhe Mehmet Shehit, por ajo kurr nuk u ka ardhė pėr marė historianve lakej t’diktaturės t’a pėrmendshin…
    I tha Mehmeti: “- E more Prenk Cali, tė pat ardhur dita t’a mbyllje historinė tėnde me shkronja ari po t’ishe bėrė me ne. Pse bėre kėshtu?”
    I gjegjet trimi legjendar burrnisht:

    “- Zotni, faji bjen mbi ju se ju u batė aleatė me anmikun tonė shekullor, me Serbin!” (Korēa, f. 5, 6)
    Por odiseja e tė ngujuarve nė shpellė, nuk do tė pėrfundonte me dorėzimin e tyre. Tė parėt qė u pushkatuan, ishin: Dedė Lulash Smajli dhe Dedė Gjon Deda, tė cilit i kishin prerė me parė mishin dhe trupin me sopatė. Fran Zef Bajraktarit, ia nxorrėn sytė dhe e varrosėn tė gjallė me gurėt e malit. Luc Gjon Bajraktarin, e prenė nė qafė me bajonetė dhe e hodhėn nė greminė. Fran Zef Bajraktarin e groposėn tė gjallė, pasi i dogjėn kullėn. Marash Vat Lumajn, e pushkatuan para popullit tė Vermoshit, si agjitator kundėr bolshevizmit. Dedė Prek Nikėn, e sollėn nga kampi i Tepelenės dhe e pushkatuan pa gjyq, nė mes tė kelmendasve. Uk Mark Biku, u pushkatua nė mes tė katundit Brojė, pėr tė ngjallur panik. Nik Mark Rezaj, i cili qėndroi 21 ditė i varur nė burgun e Koplikut, u pushkatua pėrsėri pa gjyq. Gjelosh Fran Pellumbi, vdiq nė burgun e Kavajės nga torturat ēnjerėzore, me fjalėte fundit: Poshtė komunizmi! Pas njė gjyqi nė Shkodėr, u dėnua me vdekje kreshniku i Vermoshit, plaku 70 vjeēar Prek Cali. Ky gjyq, do tė dėnonte plot 25 vetė, nga tė cilėt edhe 4 me burgim tė pėrjetshėm, ndėrsa tė tjerėt kryesisht me 30 vjet burg. Kėshtu Kelmendi u pėrzhit dhe u ndeshkua pėrsėri. (Butka, f. 17 – 18)
    Kėto janė kelmendasit, qė kishin tė ruajtur nė gene prej gjeneratave virtytet mė tė mira, si mikprirės e bujar, trima sypatrembur e atdhedashės, njerėz tė besės e fetar. Ata e donin meshtarin si antarė tė familjes, duke i besuar fjalėn e nderit…
    Malėsia, humbi 137 bijė tė saj, trimat e devotshėm nė kryengritje. U burgosėn 345 burra e u internuan 41 familje tė shpallura reaksionare. Malėsia, u vesh me petkun e zisė. Malėsorėt trima, denbabaden tė patundur nė trojet e tyre, u shpėrngulėn nė kampet e internimit tė Tepelenės, tė Kavajės, tė Vloēishtit, nė burgjet e kampet e punės, mė ēnjerėzore qė ka njohur historia. (Butka, f. 21)
    Nė momentin, qė do ta ekzekutonin toga e zezė e pushkatimit komunist, kėrkojnė qė tė denuarit me pushkatim tė kthehen mbara (me shpinė) dhe t’ua mbyllin sytė. Por Prekė Cali, nė mėnyrė kategorike kundėrshton, duke thėnė fjalėt:
    “ - Nuk shkohet n’Parajsė me shpin dhe me sy t’mbyllun” dhe siē ishte duarlidhur, ngrehi kryet lart, hapi gjoksin, duke shkyer pullat e kėmishės dhe u tha:
    “ - Kėshtu vdes shqiptari”.
    Para se tė rrėzohej, ai trup si njė lis, nga plumbat e shqiptarėve tė armiqve tė nacionit tė vet, zėri i fuqishėm i malėsorit tė bjeshkėve, ushtroi si jehona e luginave:
    “ - Rrnoft Shqipnia! Rrnoft populli shqiptar! Heret a vonė Shqipnia do tė fitojė.” (Lajēaj, f. 70)

    Do tė pėlqente, qė nė shenj nderimi dhe respekti pėr gjakun e derdhur nga martirėt nacionalistė nė Shqipėri e Kosovė, tė citoj pjesė nga poezia e jezuitit, pėrsonalitetit tė shquar, poetit brilant tė nacionit Don Ndre Mjedja, shkruar nė vitin 1911. E, mos i harroni kėto vargje, …jo, kurrė mos i harroni!…

    O Shqype, o zogjtė e malėvet, kallxoni
    A shndritė rreze lirije mbi ato maje?
    Mbi bjeshkė tė thepisuna e nd’ograjė
    Ku del gurra e gjimon pėrmallshėm kroni?
    A keni ndie ndokund kah fluturoni
    Nėpėr shkrepa me ushtue kangėn e saj…
    U kputne hekrat, e lirim malcori,
    Lirim deti kumbon e ja sjellė bregut;
    Lirfim pėrgjigjen qysh kah Labradori
    E Virgjin’ja e New York – u, syni i tregut.
    Tė lumtė, o Ėashington! U zhvillat qielli…
    E ndjeu toka njatė shend e u gėzue si fėmija
    Qė i qeshet lokes kur ja rreshė krahnorit;…
    Lirin’ e keni ju! Na hekra kemi.
    Na terr e niegull deri nė ditt ma tė vona;
    Na pa emėn kėrkund, pa Atdhe; na jemi
    Sherbtorėt e tė huejve nėpėr vende tona.
    Porsi berre qi bleu mishtari vemi
    Mbas shkopit, tė kalamenduna, ku s’dona…
    Frymė tė re tui shprazun pėr gjithkahna, hija
    E Skanderbegut. Qe ndėr djepa rrisin
    Nanat e Hotit djelmėnin ushtore,
    E idhnim n’anmikun nėpėr gji ju qisin.
    E nalt ndėr maje, bukuri mbretnore,
    Hapi flatrat e mnershme qi pėrshndrisin,
    Me thoj t’harkuem Shqypja Arbėnore.
    __________________

    Kenge per Prek Calin
    (per mbrojtjen e kufijvet)

    Ty, o Zot, te kjoshim fale
    C'po gjimon mali me mal,
    Kah shkumbohej 'i trim Kelmendit,
    Tu'u dal zot kujfijve t'vendit!
    Syt i qesin flake e shkndija,
    Zani i tij porsi duhija.
    Ishte 'i burr me mende t'holle,
    Per pa e pas' kurrnji dit' shkolle:
    Njaj Prek Cali, trimi i trimit,
    Then Kuvendin e Berlinit,
    Kur pat marr' vendim Europa,
    M'e da Shqipen copa-copa...!
    Me Uc Turkunn bajn kuvend:
    "Sot, o kurr, per njiket vend!"
    Mire u shkon n'mend Ded Gjo' Luli,
    Kur flamurin n'Deciq nguli:
    "Njashtu, pra, na m'u bashkue,
    Gjithmone or'n e kem' pas' cue,
    Kurr 'i huej s'na ka sundue!
    Kur t'jem' Nji, jem' porsi shkambi,
    Ku thej qafen mbar' Nizami.
    Nji bashkim me forc' celikut,
    Ia pelset dy syt anmikut,
    E, kur t'ndeshet rreth kufinit,
    I del per hunde tambli i gjinit;
    E prandej n'ia pashin giasen,
    Le t’e pvesin “Kjamet Pashen”
    Qi “Kjamet” ia pat njit vedit:
    Prej srrethuemit kje gjue shkrepit,
    Kur pat ardfh me sa taborre,
    E zu vend neper llgore;
    Mb’ Suk’ t’Mkushit e t’Toletes,
    Porsi miza n’ulish’ t’bletes.
    Ishate koha e “Hyrrjetit”,
    Na pat msye ushtrija e “Mbretit”
    Porsi sot, kushtrimi i vendit
    I coi n’kamb’ djelt e Kelmendit:
    E t’u lshuen n’per ato pisha
    Sikur dhenvet u bjen bisha,
    Ata djelm i ran’ Nizamit
    N’p’r ato qeta i qiten shkambit.
    Turqit keqas na jan thye,
    N’Gusi Pasha kenka kthye,
    Edhe aty na kenka struke,
    Porsi pul’ prej hutit nduke…
    Nuk vonoi e u kthyen n’Turki:
    Tash ndersen Malin e Zi
    Qi, si nan’ po ka Rusine.
    N’at uzdaj’ tash lyp’ Malsine…!
    Por kjo nder’ nuk do t’i ecin:
    N’fyt Kelmendi do t’i ngecin!
    Njaj Prek Cali – trim drangue,
    Si ‘i selvi, ne kambe, u cue:
    N’Grabom re me nja dhet’ vete,
    Trimat t’lidhun per me deke.
    Ktu kish ardhum komisjoni
    Sambas fjal’s qi tha Uilsoni.
    Fjala s’ngiate e u xu kuvendi:
    “Ktu – tha Preka – nuk asht vendi
    Me ngul’ gur, me vu kufi!
    Ky asht dheu i t’parve t’mij;
    E, pa mbet’ n’grra e fmij,
    Rrehet keqas kush mendon,
    Se ato maje i kalon!
    Kujtou mir’ ti Komisjon,
    Se Kelmendi asht betue”
    T’tane me deke e m’u farue,
    Nji pllamb’ kuj mos me ia lshue.”
    Nji ingleze, grue fisnike,
    Kah i ndigjon kto fjal’ kreshnike,
    Si me mall e paska pvete:
    “Pse, ti Cali, kaq me t’xete,
    Po i del zot kti vendit t’shkrete?”
    “Moj fisnike, t’u ngiat jeta!
    Mos kujto: s’jan’ male t’shkreta,
    Por me pyje e kullota,
    Kund ma t’bukura s’i ka bota!
    Brez mbas brezit, une e dij,
    Se ktu lene t’part e mij.
    T’huejit ju bane perher’ mur,
    T’tan me eshten tuj e thure…!
    Edhe mue m’erdhi dita:
    Kuj t’e msyej, me iu ba prita,
    E n’kje Zoti se e ka shkrue,
    Njektu jeten m’e mbarue!”

    Komisjoni ra n’mendim,
    Shpejt e shpejt e muer vendim:
    Gjithka shkoi Preka tue prij
    Njaty u ngul gur e kufi.



    Sami Frashėri



    Sami Frashėri -( 1850 - 1904 )-

    Sami Frashėri ėshtė ideologu mė i shquar i lėvizjes sonė kombėtare. Si udhėheqės ideologjik, demokrat, mendje e ndritur prej dijetari, ai mbetet njė nga personalitetet mė tė rėndėsishėm tė Rilindjes.
    Vėllai mė i vogėl i Abdylit e i Naimit, ai lindi nė Frashėr mė 1850, ku mori edhe mėsimet e para. Mė 1871 mbaroi gjimnazin "Zosimea" nė Janinė, mėsoi gjuhė tė vjetra e tė reja dhe u pajis me njė kulturė tė gjerė. Mė 1872 shkoi nė Stamboll pėr punė dhe atje u lidh menjėherė me patriotė shqiptarė, me Pashko Vasėn, Jani Vreton, Ismail Qemalin, Kristoforidhin, Hoxha Tasinin etj. Samiu u dallua shumė shpejt midis tyre dhe, me formimin e shoqėrisė sė Stambollit, u zgjodh kryetar i saj, ndonėse ishte nga mė tė rinjtė. Gjer nė fund tė jetės ai mbeti udhėheqėsi kryesor i kėsaj shoqėrie.
    Samiu ishte njeri me horizont tė gjerė dhe dha ndihmesė tė shquar pėr kulturėn turke. Drejtoi disa gazeta turqisht, ku mbrojti edhe tė drejtat e kombit shqiptar. Botoi nė turqisht edhe njė varg veprash letrare e shkencore. Ndėr kėto janė disa vepra themelore, si: i pari fjalor i plotė etimologjik i turqishtes, si dhe e para enciklopedi turke e historisė dhe e gjeografisė nė gjashtė vėllime. Ai shkroi nė turqisht dramėn Besa me subjekt shqiptar, bėri pėrkthime nga letėrsia botėrore etj.
    Veprat e Samiut nė turqisht pėrshkrohen nga ide iluministe dhe godasin obskurantizmin fetar tė Perandorisė Osmane. Me to ai i sillte ndihmesė tė vlefshme mendimit pėrparimtar. Duke goditur bazat e pushtetit feudal tė sulltanėve ai i ndihmonte njėkohėsisht edhe popullit tė vet nė luftėn pėr liri, edhe popullit turk nė luftėn pėr pėrparim.
    Krijimtaria e Samiut nė gjuhėn shqipe ėshtė e lidhur tėrėsisht me idealet e lėvizjes kombėtare pėr ēlirim, me nevojat e shkollės e tė kulturės kombėtare. Pa dyshim ai ėshtė njė nga themeluesit e saj. Pėr shkollat e para shqipe Samiu botoi kėto vepra: "Abetare e gjuhės shqipe„(1886), "Shkronjėtore e gjuhės shqipe„(gramatikė e shqipes,1886) dhe "Shkronja„(gjeografia, 1888 ) . Hartoi edhe njė fjalor tė gjuhės shqipe, qė nuk i dihet fati.


    Naim Frashėri



    Naim Frashėri -( 1846-1900 )-

    Naim Frashėri (May 25, 1846 Frashėr, south Albania – October 20, 1900) was an Albanian romantic poet and a prominent figure of the Rilindja Kombėtare, the national renaissance of Albania, together with his two brothers Sami and Abdyl.

    His father was an impoverished Bej from Frashėr, District of Pėrmet. Naim studied at the "Zosimea" Greek language high school in Ioannina. A Bektashi by religion, he became an Ottoman official in Sarandė, Berat, and Ioannina. In 1882, Frashėri was the head of the censorship department in Istanbul.

    He took part in the Albanian people's freedom movement, and often had to sign his writings using his initials, as otherwise he would have placed himself in danger in front of Ottoman officials. His works had to be smuggled into Albania.

    Early on, he started writing poetry. The very first pieces Frashėri wrote were in Persian. In all, he authored twenty-two major works: four in Turkish, one in Persian, two in Greek and fifteen in Albanian. The patriotic poems and highly popular lyric poetry, were at first strongly influenced by Persian literature, and later also French poetry. He also translated several fables of Jean de la Fontaine.

    Naim Frashėri's poem Herds and Tillage depicts the activities of the shepherd and the tiller, alongside his personal reflections on the beauty of Albanian landscapes and expressions of longing after his homeland. The epic poem Skanderbeg’s Story retells the life of national hero Gjergj Kastriot Skanderbeg, while intertwining it with imaginary episodes.

    He also translated Homer’s Iliad, and wrote articles on didactics.

    Through all of his writings, Frashėri exerted a strong influenced on the later Albanian literature and society. The independent Albanian state created an order of merit that bears his name, awarded to, amongst others, Mother Teresa; a publishing house in Tirana was named Naim Frashėri.



    Ēerēiz Topulli



    Ēerēiz Topulli -( 1880 - 15 korrik 1915 )-

    Atdhetar e veprimtar i shquar i Rilindjes, udhėheqės i luftės sė armatosur tė ēetave kundėr sunduesve osmanė pėr ēlirimin kombėtar tė vendit. Hero i Popullit.

    Lindi nė Gjirokastėr. Mjedisi familjar nė tė cilin u rrit e sidomos vėllai mė i madh Bajo Topulli, ndikuan nė formimin e tij si atdhetar i vendosur. Mori pjesė nė veprimtarinė e Komitetit tė Fshehtė «Pėr lirinė e Shqipėrisė» nė Gjirokastėr.

    Nė prill tė 1907 komandoi ēetėn e armatosur qė vepronte nė Shqipėrinė e Jugut, e sidomos nė krahinat e Gjirokastrės dhe tė Korēės. Me vendim tė Komitetit tė Gjirokastrės, anėtarė tė ēetės sė tij vranė nė fillim tė marsit 1908 nė Gjirokastėr komandantin turk tė xhandarmėrisė. Drejtoi Luftėn e Mashkullorės mė 18 mars 1908.

    Nė thirrjen "Nga malet e Shqipėrisė" drejtuar bashkatdhetarėve tė tij dhe botuar nė janar 1907 nė gazetėn "Shpresa e Shqipėrisė" Ēerēiz Topulli pasi dėnonte grabitjet e administratės osmane kėrkonte qė Shqipėria tė shkėputej nga Perandoria Osmane dhe tė bėhej e lirė dhe e pavarur. Ai shprehte bindjen se e vetmja rrugė pėr ēlirimin e Shqipėrisė ishte ajo e kryengritjes sė pėrgjithshme tė armatosur, dhe ftonte gjithė shqiptarėt tė ngriheshin me armė nė dorė nė luftėn pėr lirinė e Shqipėrisė.



    Pas fitores sė revolucionit xhonturk tė 1908, Ēerēiz Topulli punoi pėr formimin e klubeve shqiptare dhe pėr ēeljen e shkollave shqipe nė viset e ndryshme tė vendit. Nė shoqėritė dhe klubet patriotike mbrojti interesat e kombit dhe tė vegjėlisė. Pas Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, mė 28 nėntor 1912 u vu nė shėrbim tė qeverisė sė I. Qemalit dhe luftoi pėr mbrojtjen e tėrėsisė territoriale tė atdheut. U vra mė 15 korrik nė Fushėn e Shtoit (Shkodėr) nga forcat e pushtuesve malazezė. Mė 1937 eshtrat e Ēerēiz Topulli u vendosėn nė Gjirokastėr.




    Abdyl Frashėri



    Abdyl Frashėri -( 1839 - 23 tetor 1892 )-



    Patriot demokrat i shquar, njė nga ideologėt pėrparimtarė tė Rilindjes Kombėtare dhe njė nga udhėheqėsit kryesorė tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, Hero i Popullit.

    Lindi nė Frashėr (Pėrmet) nė familjen e njė spahiu tė vogėl tė deklasuar; vėllaj i madh i Naim Frashėrit dhe Sami Frashėrit. Abdyl Frashėri e kaloi pjesėn e parė tė jetės nė fshatin e lindjes deri nė moshėn 18-vjeēare kur u vendos pėr nevoja pune nė Janinė. U shqua si personalitet politik qysh mė 1877, sapo u duk se Kriza Lindore po rrezikonte trojet shqiptare. Si kryetar i Komitetit Shqiptar tė Janinės qė u formua po atė vit, hartoi projektin e shpalljes sė pavarėsisė sė Shqipėrisė me anėn e kryengritjes ēlirimtare antiosmane. Por shpresat e tij se idenė e shtetit shqiptar do ta pėrkrahnin rivalėt e Perandorisė Ruse, tė cilėt nuk e dėshironin supremacinė e saj nė Gadishullin Ballkanik, nuk u realizuan. Bisedimet qė zhvilloi me pėrfaqėsuesit e Greqisė nė korrik dhe nė dhjetor 1877, pėr njė aleancė politike dhe ushtarake shqiptaro-greke kundėr Perandorisė Osmane dėshtuan gjithashtu mbasi as Athina nuk e pranoi idenė e njė Shqipėrie tė Pavarur nė kufijtė e saj etnikė.

    Nė fund tė vitit 1877, Abdyl Frashėri (atėherė deputet i Janinės nė parlamentin e dytė osman), u zgjodh kryetar i Komitetit Qendror pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Kombėsisė Shqiptare, qė u formua nė Stamboll (Komiteti i Stamboilit). Si kryetar i tij ai dha njė kontribut tė rėndėsishėm nė pėrpunimin e platformės politike qė adoptoi lėvizja kombėtare pas fitores ruse mbi Perandorinė Osmane dhe sidomos pas nėnshkrimit tė Traktatif tė Shėn Stefanit. Sipas tezės sė Abdyl Frashėri. nė kushtet e krijuara nga prirjet ekspansioniste tė Rusisė cariste, nga interesat e fuqive perėndimore pėr ta mbajtur mė kėmbė Perandorinė Osmane dhe nga synimet e monarkive ballkanike fqinjė pėr ta copėtuar Shqipėrinė, zgjidhja mė e pėrshtatshme (njė zgjidhje kjo e pėrkohshme) ishte krijimi i njė shteti autonom shqiptar nėn suzerenitetin e sulltanit ose, tė paktėn, krijimi i njė vilajeti tė bashkuar shqiptar nė kuadrin e Perandorisė Osmane, i cili, po tė realizohej, do tė sanksiononte kufijtė etnikė tė Shqipėrisė dhe tė drejtat kulturore tė shqiptarėve.

    Si njė nga autorėt kryesorė tė platformės politike tė Komitetit Qendror tė Stambollit, tė cilėn Abdyl Frashėri e parashtroi publikisht edhe me anėn e artikujve qė botoi nė disa organe tė shtypit evropian gjatė pranverės sė vitit 1878, ai mori pjesė aktivisht nė themelimin e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit. Pas themelimit tė Lidhjes, e cila e adoptoi kėtė platformė, Abdyl Frashėri. u shqua si udhėheqės, organizator, diplomat dhe aktivist i saj. Veprimtarinė e tij kryesore e zhvilloi sidomos nė viset e vilajetit tė Janinės dhe tė Kosovės. Nuk e shkėputi asnjėherė luftėn pėr mbrojtjen e tėrėsisė tokėsore tė atdheut nga lufta pėr autonominė e Shqipėrisė. Mori pjesė pothuajse nė tė gjitha kuvendet kryesore qė u organizuan nga Kėshilli i Pėrgjithshėm i Lidhjes Shqiptare ose nga komitetet ndėrkrahinore tė saj. Kudo udhėhoqi krahun autonomist tė lėvizjes. Nė Kuvendin themelues tė Lidhjes sė Prizrenit u zgjodh kryetar i koinisionit tė punėve tė jashtme tė saj. Ai pėrfaqėsoi Toskėrinė nė Kuvendin e Parė tė Dibrės (1 nėntor 1878 ) , ku u miratua rezoluta me tė cilėn kėrkohej zyrtarisht nga Porta e Lartė krijimi i vilajetit tė bashkuar autonom tė Shqipėrisė. Ai qe organizatori kryesor i Kuvendit tė Prevezės (janar 1879), i cili arriti ta pengonte lėshimin e Ēamėrisė nė favor tė Greqisė. Nė pranverėn e vitit 1879 kryesoi delegacionin e Lidhjes qė vizitoi kryeqytetet e Fuqive tė Mėdha pėr tė mbrojtur nga afėr tėrėsinė territoriale dhe tė drejtat pėr autonomi tė Shqipėrisė. Abdyl Frashėri, ishte promotori i projektit qė miratoi Kuvendi i Dytė i Frashėrit pėr tė formuar qeverinė e pėrkohshme. Ai udhėhoqi gjithashtu Kuvendin Kombėtar tė Gjirokastrės qė u shpreh pėr krijimin e shtetit autonom shqiptar me anėn e lėvizjes sė armatosur.

    Abdyl Frashėri, e mbrojti programin e Gjirokastrės nė Kuvendin e Dytė tė Dibrės ku udhėhoqi si gjithnjė krahun radikal tė lėvizjes. Edhe pse programi i autonomisė nuk u pranua nga pėrfaqėsuesit e rrymės sė moderuar, ai kaloi nė Kosovė dhe aty sė bashku me bashkėluftėtarėt e vet kosovarė, vuri nė jetė vendimet e Gjirokastrės. U bė anėtar i qeverisė sė pėrkohshme qė u formua nė Prizren nė fillim tė vint 1881 dhe dha njė kontribut tė rėndėsishėm né pėrgatitjet politike dhe ushtarake qė u morėn pėr mbrojtjen e autonomisė kundėr ekspeditės ushtarake osmane.

    Pas shtypjes sė Lidhjes, u arrestua dhe u dėnua me vdekje nga gjyqi special osman, por dėnimi u kthye nė burgim tė pėrjetshėm. Megjithatė, pasi qėndroi nė burg 3 vjet dhe nė internim 20 muaj, pėr arsye shėndetėsore u lirua, por me kusht qė tė, hiqte dorė nga veprimtaria politike patriotike. Edhe pse i sėmurė dhe i izoluar, ai e vazhdoi veprimtarinė patriotike derisa vdiq nė Stamboll mė 23 tetor. Eshtrat e tij u sollėn nė Tiranė mė 1978.


    Luigj Gurakuqi



    Luigj Gurakuqi -( February 19, 1879 – March 2, 1925 )-

    Luigj Gurakuqi (February 19, 1879 – March 2, 1925) was an important figure of the Albanian national movement. Born in Shkodėr on February 19, 1879, Gurakuqi started his studies there, and he finished them at the University of Naples in Italy, where he was also a student of Jeronim De Rada. He was also a poet and published under the pen name Cakin Shkodra and Lekė Gruda. He published articles in Albania, Drita, Kalendari-kombėtar, Liria e Shqipėrisė, and La Nazione Albanese.

    In 1908, Gurakuqi returned to Albania and took an important role in the Albanian movement for independence. He took part at the Congress of Manastir, was the first principal of Shkolla Normale in Elbasan, and was the right-hand man of Ismail Qemali in the declaration of independence in 1912, and one of the leaders of the northern uprisings of 1911-1912.

    Gurakuqi associated himself with Fan S. Noli, and against the forces of Ahmet Zogu. Gurakuqi was assassinated in Bari, Italy on March 2, 1925 by his cousin, Baltjon Stambolla, on behalf of the Zogu regime.

    Luigj Gurakuqi was given the titles Hero i Popullit (Hero of the People) and Mėsues i Popullit (Teacher of the People). There is also a university named after him in his hometown of Shkoder, Luigj Gurakuqi University of Shkodra.



    Dedė Gjon Luli Dedvukaj



    Dedė Gjon Luli Dedvukaj, -( 1840-1915 )-

    Ded Gjo Luli, formally known as Dedė Gjon Luli Dedvukaj (1840-1915), was born in Traboin in Hoti (Malėsi e Madhe). He was one of the leading nationalists of the Albanian revolt against Turkey in the early 1900's. Deda is most known for starting the revolution for Albanian Independence, along with Luigj Gurakuqi, Ismail Qemali, and Isa Boletini, and was the leader of the Malėsori Albanians at the time of Independence.



    He was the first person to raise the Albanian Flag on 1911 in the Albanian town of Tuzi, Montenegro, following national hero Gjergj Kastrioti (Skenderbeg) on 1443. In Tirana, Albania today, there is a street named in his honour called "Rruga Ded Gjo Luli".






















    Ismail Qemali



    Ismail Qemali -( January 16, 1844-January 24, 1919 )-

    Ismail Qemali (January 16, 1844-January 24, 1919), was a distinguished leader of the Albanian national movement, founder of the modern Albanian state and the first prime minister of Albania.

    He was born in Vlora to a noble family. Having finished the primary education in his hometown, and the gymnasium "Zosimea" in Janina, in 1859 he moved to Istanbul where he participated in the efforts for the standardization of the Albanian alphabet and the establishment of an Albanian cultural association. He was imparted important functions in the Ottoman administration and was distinguished personality for his liberal views. Qemali's demands for democratic reforms pushed him into a conflict with the conservatist circles in Istanbul. The High Porte sentenced him to internment, and amnestied after a 7-year suffering.


    He was a principal figure in the Declaration of Independence and the formation of an independent government of Albania in November 28, 1912. This signaled the end of almost 500 years of Ottoman rule in Albania. Together with Isa Boletini and Luigj Gurakuqi, he raised the flag on the balcony of two-story building in Vlorė. He was prime minister of Albania from 1912 to 1914.




  2. #22

    Registriert seit
    07.12.2007
    Beiträge
    13.527
    Albanian forever

  3. #23

    Registriert seit
    04.05.2009
    Beiträge
    13.681





    Nė foto udhėheqesi i Kryengritjes sė vitit 1911, Ded Gjo Luli( nr.1), Bajraktari i Hotit, Deli Meta (nr.2 dhe mesuesi kryengrites e sekretari i Ded Gjo Lulit, Palok Traboini ( nr.3)






    Ali Pashe TEPELENA (1740-1822)

    Sundimtar i fuqishėm feudal nė Shqipėrinė Jugore, themelues i Pashallėkut faktikisht autonom tė Janinės, kryengritės kundėr pushtetit tė Portės Osmane nė Shqipėri.

    Lindi nė Tepelenė nė njė familje feudalėsh ushtarakė dhe u dallua shumė shpejt pėr aftėsitė e tij dhe pėr energjinė me tė cilėn ndoqi planet e veta ambicioze pėr t'u bėrė sundimtar i vetėm i vendit duke pėrdorur gjithė mjetet, dhunėn, dinakėrinė, po aq sa edhe lidhjet familjare me feudalėt e tjerė vendas. Mė 1784 fitoi gradėn e Pashait si komandant ushtarak pranė Valiut tė Rumelisė nė Sofje. Po kėtė vit siguroi me luftė qeverisjen e sanxhakut tė Delvinės. Nė vitet 1786-88 u bė «derbendpashė» dhe qeveritar i Sanxhakut tė Tėrhallės (Thesali) dhe shtiu nė dorė, sidomos me pėrkrahjen e borgjezisė zejtare-tregtare tė vendit, qeverisjen e sanxhakut tė rėndėsishėm tė Janinės, duke shtrirė kėshtu pushtetin e vet mbi Epirin dhe njė pjesė tė trojeve jugore shqiptare. Si pronar i madh tokash, sipėrmarrės i taksave shtetėrore, si pjesėmarrės aktiv nė veprinitari tregtare dhe duke mbrojtur interesat e ēifligarėve tė rinj po dhe tė borgjezisė tregtare, tė cilėn e bėri pėr vete me njė politikė tolerance tė gjere, fetare, Ali Pashė Tepelena mėnjanoi pėrkrahėsit e pushtetit qendror osman dhe «tiranėt e vegjėl» si shkaktarė tė anarkisė feudale nė vend. Ai i shndėrroi kėshtu trevat e pėrfshira nėn sundimin e tij nė njė formacion shtetėror nė fakt autonom, qė dallonte nga viset e tjera tė perandorisė pėr nga rregulli, qetėsia dhe zhvillimi ekonomik e kulturor. Janina u bė njė qytet nga mė tė rėndėsishmit dhe mė tė begatė nė viset Perendimore tė Ballkanit, qendėr e tregut ndėrkrahinor tė Rumelisė Jugore, qe pėrfshinte edhe njė varg krahinash tė Shqipėrisė, njė vatėr arsimore dhe kulturore ku filloi tė pėrdorej pėrveē greqishtes si gjuhė shkrimi dhe shqipja. Nė vitet 1798-1812, duke nėnshtruar me luftė qeveritarėt rivalė tė sanxhaqeve fqinjė si dhe krahinat e vetėqeverisura tė Sulit, Himarės etj. dhe duke shfrytėzuar situatėn e vėshtirė tė Perandorisė Osmane nė periudhėn e luftėrave tė Napoleon Bonapartit, Ali Pashė Tepelena arriti tė zgjeronte e pėrforconte pushtetin e vet duke pėrfshirė trevat qė nga gjiri i Prevezės deri afėrsisht nė lumin Shkumbin. Pashallėku i Janinės u bė njė faktor me rėndėsi ndėrkombėtare nė kushtet kur forcat franceze e ruse qė ishin vendosur nė Ishujt Jonianė si dhe Anglia, drejtuan vėmendjen e tyre ndaj sundimtarit tė fuqishėm shqiptar dhe krijuan lidhje direkte diplomatike me tė, duke kapėrcyer Portėn. Ali Pashė Tepelena ishte bėrė kėshtu njė sundimtar faktikisht i pavarur, por gjithmonė i kujdesshėm, pėr tė mos krijuar konflikte tė parakohshme me pushtetin qendror, duke pritur njė moment tė volitshėm pėr t'u shkėputur prej kėtij.

    Orvatjet e Ali Pashė Tepelenės pėr tė krijuar nė vitet 1812-1819 njė besėlidhje me sundimtarėt feudalė tė Shqipėrisė sė V e sidomos me Bushatllinjtė me qėllirn qė tė pėrballonin bashkėrisht politikėn centraliste tė filluar nga Sulltan Mahmuti II, nuk dhanė rezultat. Rivaliteti midis Vezirit tė Janinės dhe atij tė Shkodrės e shpuri Mustafa Pashė Bushatlliun tė merrte haptazi anėn e Portės, kur kjo filloi tė mente masa ushtarake kundėr qeveritarit tė Janinės, qė ishte bėrė tashmė tepėr i rrezikshėm dhe po tregonte haptazi synimet e tij pėr t'u bėrė i pavarur nga Porta. Nė vitet 1820-22 Ali Pashė Tepelena filloi luftėn pėr mbrojtjen e vendit nga sulmi i forcave tė Perandorisė Osmane dhe me kėtė filloi faza mė e lartė e veprimtarisė sė, sundimtarit shqiptar pėr tė shkėputur zotėrimet e veta nga vartėsia e Perandorisė. Ai ndihmoi pėr kėtė qėllim edhe lėvizjet ēlirimtare tė popujve ballkanas e sidomos kryengritjen e popullit grek, sė cilės i dha ndihmė tė madhe si nė vitet e pėrgatitjes, ashtu edhe gjatė vitit tė parė tė zhvillimit tė saj. Por aleanca luftarake e lidhur me kryengritėsit grekė tė Etolisė e Akarnanisė nuk mundi tė zhvillohej mė tej, ajo u sabotua nga krerėt e kėsaj lėvizjeje. Megjithėse forcat e Ali Pashė Tepelenės nė kėto kushte u ndodhėn vetėm pėrballė ushtrive osmane qė u dėrguan kundėr Pashallėkut tė Janinės, Ali Pashė Tepelena i bėri ballė rrethimit pėr njė vit e gjysmė. I braktisur mė nė fund edhe nga tė bijtė dhe sundimtarė tė tjerė krahinorė, Ali Pashė Tepelena bėri njė qėndresė kėmbėngulėse, deri sa i ngujuar nė njė ishull tė Liqenit tė Janinės, u vra mė nė fund me tė pabesė.

    Politika e Ali Pashė Tepelenės qė synonte autonominė dhe bashkimin e krahinave shqiptare nėn sundimin e pashallėkut tė Janinės, mė nė fund dhe lufta e tij e hapur kundėr sulltanit, e thelluan mė tej hendekun midis shqiptarėve dhe sundimtarėve osmanė dhe ndihmuan pėr tė pėrgatitur truallin pėr njė etapė tė re mė tė lartė tė lėvizjes ēlirimtare antiosmane tė popullit shqiptar pėr Rilindjen Kombėtare.




    Naum VEQILHARXHI ( BREDHI ) (1767-1846)

    Ideologu i parė i Rilindjes Kombėtare Shqiptare, mendimtar i shquar iluminist e veprimtar i shkollės shqipe. Lindi nė Vithkuq tė Korēės, ku kaloi fėmijėrinė. Qė para v. 1806 mėrgoi me familjen nė Moldavi (Kishinjev). Mori pjesė nė kryengritjen e eteristėve nė Rumani tė v. 1821 kundėr Perandorisė Osmane si njė nga udhėheqėsit e saj, bashkė me shqiptarė tė kolonisė sė atjeshme. Mė pas punoi si avokat nė Braile dhe u lidh me rrethet e iluministėve demokratė tė atdhetarėve ballkanas. Iu kushtua ēėshtjes sė ēlirimit tė Shqipėrisė duke u udhėhequr nga ideja themelore ndriēimtare, se njė popull mund tė dalė nga prapambetja vetėm po tė shkruajė gjuhėn amtare dhe po tė pėrhapen arsimi e kultura kombėtare.

    Mė 1824 nisi punėn pėr pėrpilimin e njė alfabeti tė veēantė tė shqipes me 33 shkronja, tė pranueshėm nga tė gjithė pėr tė kapėrcyer dasitė qė lidheshin me alfabetet e tjera. Synoi qė sistemi shkrimor t'u pėrshtatej veēorive tė fonetikės sė shqipes. Me kėtė alfabet botoi mė 1844 tė parėn abetare tė shqipes, «Ėvetarin». Abetarja u prit me entuziazėm dhe u pėrhap nė krahinat jugore tė Shqipėrisė. Pėr tė plotėsuar kėrkesat e ribotoi mė 1845 me titullin Fare i ri ėvetar shqip, tė shoqėruar me njė «E parathėnme pėr djemtė e rinj shqiptarė». Pėrgatiti gjithashtu njė gramatikė dhe libra e dorėshkrime tė tjera, qė nuk janė ruajtur. Mė 1846 hartoi njė Qarkore (Enciklikė) greqisht drejtuar bashkatdhetarėve ortodoksė nė Shqipėri dhe po atė vit i dėrgoi njė letėr tė gjatė polemizuese njė nipi tė vet, qė u ishte kundėrvėnė pėrpjekjeve tė tij pėr ēėshtjen shqiptare.

    Parathėnia e abetares, qarkorja dhe letra e v. 1846 janė dokumentet e para ideologjike e programatike tė njohura deri mė sot tė Lėvizjes kombėtare shqiptare. Nė to formulohen kėrkesat kulturore tė lėvizjes. Si iluminist revolucionar, Naum Veqilharxhi mendonte se mėsimi i shqipes dhe ngritja e kulturės mund ta vinin atdheun nė radhėt e vendeve tė qytetėruara. Pa ēlirimin kulturor nuk mund tė arrihej as ēlirimi politik. Duke u nisur nga pikėpamjet racionaliste, i shihte shqiptarėt si komb me karakter tė veēantė, me gjuhėn e zakonet e veta, me njė thesar kulturor tė trashėguar. U bėri thirrje shqiptarėve tė hapin sytė, duke kėrkuar zgjimin e ndėrgjegjes kombėtare. Kishte besim te aftėsitė dhe virtytet e popullit tė vet dhe fshikulloi ata qė ishin vėnė nė shėrbim tė tė huajve.

    Naum Veqilharxhi e kuptoi rrezikun e madh tė shkollave tė huaja dhe punoi pėr njė shkollė shqipe, me pėrmbajtje laike dhe pėr tė gjithė fėmijėt e popullit. Dha ndihmesė e shfaqi mendime tė reja edhe pėr lėvrimin e gjuhės. U mbėshtet te gjuha e popullit, pėrdori fjalė tė vjetra e tė rralla dhe u shpreh pėr pastrimin e shqipes nga fjalėt e huaja. E pasuroi shqipen me njė varg termash tė kulturės e tė dijes.

    Naum Veqilharxhi u pėrpoq edhe tė krijonte njė shoqėri kulturore dhe tė organizonte atdhetarėt e tjerė, prandaj e helmuan nė Stamboll. Me veprėn e tij u bė shprehės i njė kthese me rėndėsi nė historinė e popullit shqiptar.

  4. #24

    Registriert seit
    04.05.2009
    Beiträge
    13.681

    Hasan TAHSINI (1811-1881)

    Atdhetar i madh i Rilindjes sonė kombėtare, filozof dhe mendimtar i shquar nė fusha tė ndryshme tė diturisė, si astronomi, matematikė, psikologji etj.

    Bir i njė fshatari nga Ninati i Sarandės, Hasan Tahsini qė nė vogėli u dha pas mėsimit e diturisė, mbaroi shkollėn e ulėt nė fshat dhe vazhdoi pastaj mėsimet nė njė nga medresetė rnė tė dėgjuara tė Stambollit. Pėr gjerėsinė e diturive qė zotėronte, si dhe pėr aftėsitė e tij intelektuale ai u caktua rektor i Universitetit tė porsahapur tė Stambollit. Ai bėri kėrkime nė fusha tė ndryshme tė shkencave natyrore, qė i paraqiti nė mjaft artikuj dhe libra shkencorė nė gjuhėn turke, midis tė cilėve dallohen "Psikologjia" dhe "Bazat e astronomisė". Njohuritė dhe tė dhėnat qė pėrmbajnė kėta libra, janė nga mė tė pėrparuarat pėr kohėn dhe i dhanė autorit tė tyre emrin e njė dijetari tė shquar nė Perandorinė Osmane. Veprimtaria e Hasan Tahsinit pėr pėrhapjen e diturive shkencore, qė vinin nė kundėrshtim me botėkuptimin zyrtar fetar-idealist ra nė sy tė autoriteteve shtetėrore e fetare dhe shumė shpejt ai u pushua nga puna si rektor e u ndoq nga Universiteti.

    Jeta dhe veprimtaria e Hasan Tahsinit u karakterizua jo vetėm nga interesi i tij pėr shkencat natyrore, por dhe nga dashuria e zjarrtė pėr atdheun dhe popullin e tij. Hasan Tahsini, ashtu si rilindėsit e tjerė tė shquar, e kuptoi se njė nga fushat mė tė rėndėsishme tė luftės pėr ēlirimin e Shqipėrisė dhe lartėsimin e popullit tė saj, ishte ajo e shkrimit tė gjuhės shqipe dhe e pėrhapjes sė diturisė nė gjuhėn shqipe. Pėr kėtė ai qysh nė vitet '60 tė shek. XIX, nė bashkėpunim dhe me patriotė tė tjerė, si Kostandin Kristoforidhi, filloi tė mendojė e tė punojė pėr krijimin e shoqėrive qė do tė punonin pėr pėrhapjen e diturisė midis shqiptarėve dhe pėr hartimin e njė alfabeti tė ri tė gjuhės shqipe. Eshtė i njohur projekti i tij i alfabetit tė gjuhės shqipe me 30 bashkėtingėllore dhe 3 zanore, i hartuar nė fillim tė viteve '70. Mė pas Hasan Tahsini mori pjesė nė komisianin qė hartoi alfabetin e Stambollit.

    Hasan Tahsini u ndoq nga fanatikėt dhe reaksionarėt edhe pėr veprimtarinė e tij patriotike, bile ai njohu dyert e burgut tė sulltanit. Por asgjė nuk e largoi Hasan Tahsinin nga bindjet e tij shkencore dhe nga veprimtaria e tij patriotike.



  5. #25

    Registriert seit
    04.05.2009
    Beiträge
    13.681


    Mic SOKOLI (1839-1881)

    Luftėtar i shquar i Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, Hero i Popullit. Lindi nė Fang tė Bujanit nė njė familje patriotėsh. Udhėhoqi njėsi tė mėdha luftarake tė Lidhjes nė shumė beteja. Mori pjesė nė luftimet e Gjakovės kundėr Mehmet Ali Pashės, u dallua nė betejėn e Nokshiqit kundėr agresorėve malazezė, luftoi nė Plavė e Guci, nė Hot, Grudė, Tuz, Prizren, Gjakovė, Ferizaj, Gjilan, Shkup.

    Nė betejėn e Slivovės (prill 1881) kundėr forcave osmane tė Dervish pashės kreu njė akt trimėrie tė rrallė duke i vėnė gjoksin topit tė armikut dhe ra heroikisht nė fushėn e betejės.




    Sefė KOSHARJA ( ?-1881)

    Pjesėmarrės aktiv i Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit. Ishte nga fshati Koshare i rrethit tė Ferizajt. U shqua nė pritėn qė forcat vullnetare tė Lidhjes sė Prizrenit organizuan mė 21 prill 1881 nė afėrsi tė fshatit Koshare kundėr ushtrive osmane tė komanduara nga Dervish pasha. Pas betejės Sefė Kosharja u kap i plagosur nga forcat e armikut. Meqenėse nuk pranoi ta dėnonte veprimtarinė e Lidhjes, Dervish pasha e vari po atė ditė, para fshatit, nė majė tė njė lisi. Pėr qėndrimin heroik qė mbajti para litarit, populli i Kosovės e pėrjetėsoi me njė kėngė nė tė cilėn thuhet midis tė tjerave: "Sefė Kosharja i par' i fisit Hije tė paska maja e lisit! - Po, hije m'ka mue o djemt' e mij, se kam lanė shpirtin pėr Shqipni!"



    Idriz SEFERI (1847-1927)

    Atdhetar i dalluar, udhėheqės ushtarak popullor i Lėvizjes Kombėtare. Lindi nė fshatin Sefer tė krahinės sė Karadakut nė Shkup nė njė familje me tradita patriotike. Qysh nė moshė tė re mori pjesė nė qėndresėn popullore kundėr shtypjes ekonomike e kombėtare qė sollėn reformat e Tanzimatit. Mė 1875 u burgos nga autoritetet osmane.
    Mori pjesė nė kuvendet e nė veprimet luftarake tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit dhe tė asaj tė Pejės. Ishte njė nga udhėheqėsit kryesorė tė kryengritjes sė Kosovės tė 1916 dhe u shqua pėr aftėsitė luftarake, si strateg popullor nė betejėn e Kaēanikut, si edhe nė betej at e Karadakut (Drenogllavės) e tė Moraves. U dallua si njė ndėr udhėheqėsit kryesorė edhe nė Kryengritjen e pėrgjithshme antiosmane tė 1912 nė Kosovė, mori pjesė nė ēlirimin e Shkupit, Kumanovės, Gjilanit, Preshevės e Ferizajt.
    Nė tetor 1912 nė krye tė mijėra luftėtarėve shqiptarė luftoi kundėr pushtuesve serbornėdhenj nė rajonet e Bujanovcit, Gollakut, Llapit e Kumanovės, ku i shkaktoi humbje tė ndjeshme armikut.

    Udhėhoqi ēetat kosovare nė luftė kundėr zgjedhės serbomadhe nė, vitet 1913-1915 dhe kundėr pushtuesve bullgarė nė vitet 1916-1918. Vazhdoi luftėn per ēlirimin kombėtar tė Kosovės e tė viseve tė tjera shqiptare nė Jugosllavi deri nė fund tė jetės sė tij.




    Isa BOLETINI (1864-1916)

    Atdhetar i shquar, strateg popullor, organizator e udhėheqės i lėvizjeve pėr ēlirim e bashkim kombėtar, Hero i Popullit. Lindi nė fshatin Boletin tė Mitrovicės, nė njė familje me tradita patriotike. Nė moshėn 17 vjeēare mori pjesė si luftėtar i Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit nė betejėn e Slivovės (22.4.1881) kundėr forcave osmane. Pėrkrahu Haxhi Zekėn dhe atdhetarėt e tjerė nė themelimin e Lidhjes Shqiptare tė Pejės (1899-1900) dhe nė qėndresėn e saj kundėr sunduesve osmanė dhe qarqeve shoviniste fqinjė.

    Mė 1901-1902 u vu nė krye tė qėndresės popullore nė Kosovė kundėr ndėrhyrjeve tė Serbisė, Malit tė Zi, Rusisė e Austro-Hungarisė nė Shqipėri. Pėr kėtė arėsye u thirr nė Stamboll, ku u mbajt i izoluar deri mė 1906. Isa Boletini pėrkrahu revolucionin xhonturk tė v.1908, ishte njė nga organizatorėt e Kuvendit tė Ferizajt (1908) qė luajti rol tė rėndėsishėm nė shpalljen e Kushtetutės. Iu kundėrvu politikės reaksionare e antishqiptare tė xhonturqve. U dallua si udhėheqės e organizator i kryengritjeve tė mėdha popullore antiosmane tė viteve 1910-1912. Udhėhoqi luftėtarėt nė betejat e zhvilluara me ushtrinė turke nė zonat Shtimlje-Carralevė mė 1910, mbėshteti kryengritjen antiosmane tė v. 1911, udhėhoqi forcat kryengritėse nė zonėn Drenicė-Mitrovicė dhe Podujevė-Prishtinė mė 1912. Gjatė Luftės Ballkanike nė tetor 1912, u vu nė krye tė ēetave tė armatosura vullnetare pėr mbrojtjen e trojeve shqiptare kundėr pushtuesve serbė.

    Nė ditėt e pavarėsisė, nė krye tė pėrfaqėsuesve tė Kosovės, u ndodh pėrkrah I. Qemalit nė Vlorė dhe mori pjesė aktive nė organizimin e forcave tė armatosura pėr mbrojtjen e Qeverisė sė Pėrkohshme tė Vlorės. Mė 1913, si anėtar i delegacionit shqiptar, sė bashku me I. Qemalin shkoi nė Londėr, ku protestoi me forcė kundėr vendimit tė Fuqive tė Mėdha pėr copėtimin e Shqipėrisė. Mė vonė Isa Boletini kaloi pėrsėri nė Kosovė, ku organizoi qėndresėn popullore kundėr pushtuesve tė rinj serbo-malazezė. Duke e kaluar jetėn nė luftė e pėrpjekje dhe me urtėsinė e tij, fitoi autoritet tė madh si udhėheqės popullor. Isa Boletini e lidhi jetėn e tij e tė familjes me fatin e atdheut, dashurinė e besnikėrinė ndaj tė cilit e shprehu me fjalėt "Unė jam mirė kur asht mirė Shqipnia". Mė 23 janar u vra pabesisht nga shovinistėt malazezė nė Podgoricė, sė bashku me tė bijtė Halili dhe Zahidi, nipėrit Jonuzin dhe Haliti dhe tre luftėtarė tė tjerė. (F. M.)


    Das waren einpaar Größen die gegen die Osmanische Unterdrückung und für die Freiheit gekämpft haben die wir heute geniesen dürfen.




  6. #26

    Registriert seit
    05.09.2004
    Beiträge
    7.890
    Idriz Seferi soll auch albanische Dörfer geplündert haben, so der "Opa" meines Grossvaters.

  7. #27
    Avatar von Azrak

    Registriert seit
    18.08.2008
    Beiträge
    9.275
    Kann jemand das wichtigste zusammenfassen?

  8. #28
    Avatar von El Malesor

    Registriert seit
    23.10.2008
    Beiträge
    5.438


    Ali Pashė Gucia, (1828-1885), ishte veprimtar i lėvizjes antiosmane tė gjysmės sė dytė tė shekullit XIX dhe veēanėrisht i Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit. Pronar, ēifligar, pinjoll i familjes Shabanagaj nga Gucia.


    Mori pjesė nė kryengritjet qė shpėrthyen malėsorėt e veriut kundėr politikės tanzimatiste gjatė viteve 60 tė shek.XIX. Kundėrshtar tepėr aktiv i synimeve shoviniste serbe dhe malazeze ndaj tokave shqiptare. Njė ndėr nismėtarėt e themelimit tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit dhe njė nga figurat e dalluara tė Kėshillit Kombėtar tė saj. Ali Pashė Gucia ishte njė nga udhėheqėsit kryesorė tė rrymės centriste, qė kėrkonte luftė kundėr shovinistėve fqinjė pėr mbrojtjen e tėrėsisė tokėsore tė atdheut, pėr njė ballafaqim tė matur me Portėn e Lartė pėrsa u pėrket tė drejtave tė autonomisė sė Shqipėrisė. Pėr vendosmėrinė e tij luftarake, kryesia e Lidhjes Shqiptare e zgjodhi kryetar tė Shtabit Ushtarak pėr mbrojtjen e Plavės dhe Gucisė. Nė muajt e fundit tė veprimtarisė sė Lidhjes Ali pashė Gucia u bind se autonomia nuk mund tė fitohej pa luftė kundėr Portės sė Lartė, por megjithatė nuk u shkėput nga partizanėt e rrymės sė moderuar. Pas shtypjes sė Lidhjes Shqiptare, sulltani e kurseu Ali pashė Gucinė, madje e emėroi mytesarif tė Pejės. 4 vjet mė vonė, u vra nė Grykė tė Rugovės nga njė atentat, tė organizuar, sipas zėrave tė asaj kohe, nga vetė qeveritarėt e Stambollit.

  9. #29

    Registriert seit
    25.12.2009
    Beiträge
    2.429
    Die Überschrift




















































































    gibt mir den lachkick hahahhahaha

  10. #30
    Avatar von El Malesor

    Registriert seit
    23.10.2008
    Beiträge
    5.438
    Zitat Zitat von Thrake Beitrag anzeigen
    Die Überschrift




















































































    gibt mir den lachkick hahahhahaha
    Wieso? Ward ihr etwa willkomen oder was? Es war eine Unterdrückung!

Seite 3 von 43 ErsteErste 123456713 ... LetzteLetzte

Ähnliche Themen

  1. Antworten: 25
    Letzter Beitrag: 28.03.2011, 14:36
  2. Albanien während des Zusammenbruchs des Kommunismus im Jahre 1990
    Von Karim-Benzema im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 1
    Letzter Beitrag: 22.09.2009, 20:52
  3. Roma im Osmanischen Reich, Roma waren im osmanischen Heer beschäftigt
    Von CrashBandicoot im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 22
    Letzter Beitrag: 23.08.2009, 00:31
  4. Der Fall des Kommunismus in Albanien -Albanien während im Kommunismus
    Von Karim-Benzema im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 38
    Letzter Beitrag: 29.03.2009, 16:58
  5. Waffenraub während der Unruhen in Albanien 1997
    Von Schiptar im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 45
    Letzter Beitrag: 20.03.2006, 02:09