BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 3 von 5 ErsteErste 12345 LetzteLetzte
Ergebnis 21 bis 30 von 50

Albaniens Golgatha

Erstellt von Arbėr, 10.07.2010, 14:31 Uhr · 49 Antworten · 6.441 Aufrufe

  1. #21
    Avatar von skenderbegi

    Registriert seit
    27.09.2006
    Beiträge
    11.090
    Zitat Zitat von Grobar Beitrag anzeigen
    Bin froh das es nicht zu der umsetzung seiner Denkschrift gekommen ist sondern das Jugoslawien seine Grenzen fuer viele hundertausende Albaner aus Albanien quasi geoeffnet hat die dann ja auch groesstenteils im Kosovo siedelten
    schon unglaublich.....

    den albaner vorwerfen man würde eigene quellen bringen aber für seine eigene behauptungen nicht mal eine quelle angeben?????

    so dumm kann man gar nicht sein wenn man sich mit geschichte beschäftgien würde dann würde man schnell daraufkommen das zum ausreisen aus albanien sehr schwer war nach 1963......

    aber hauptsache seine kacke dampfen lassen damit diese irgendwo zu stinken beginnt.

  2. #22
    Avatar von Arbėr

    Registriert seit
    06.05.2010
    Beiträge
    759
    Die Albaner bis 1878. Jahre waren im Bereich der Leskovac, Vranje, Kursumlija ,Nish, Pester , Sjenicė , Moravė .....
    Albanci muslimani su sve do 1878. godine živeli na području Leskovca, Vranja, u Pešteru blizu Sjenice i u dolini južne Morave. Vasa Čubrilović piše da su oblasti Prokuplja, Kuršumlije i Leskovca, sve do Niša, nazivane "Toplički Arnavutluk". Srpsko-turski rat 1876-1878. godine je vođen u oblasti Niškog sandžaka,
    “Gotovo svo stanovnišvo zapadnog dela Niškog sandžaka, koji je predat Srbiji, bili su Albanci muslimanske veroispovesti ... Svi oni su izbegli u Kosovski vilajet, napuštajući čitavu zemlju.
    1937
    Vaso Cubrilovic:
    The Expulsion of the Albanians - Memorandum

    "The Expulsion of the Albanians," is a memorandum prepared and written by the noted Bosnian Serb scholar and political figure Vaso Cubrilovic (1897-1990). As a student in 1914, Cubrilovic had participated in the assassination in Sarajevo of Archduke Ferdinand of Austria-Hungary, the event which precipitated the First World War. Between the two wars, he was professor at the Faculty of Arts in Belgrade. A leading member of the Serbian Academy of Sciences and Art, Cubrilovic also held several ministerial portfolios after World War II. Among his writings is the monograph "Istorija politicke misle u Srbiji XIX veka," Belgrade 1958 (History of political thought in Serbia in the 19th centur..

    Kėngė e vjetėr pėr Muhaxhiret e Nishit dhe asaj pjese tjeter andej :

    Ē'ka kanė bjeshket o bre qe ushtojne.
    Ē'ka kanė lugjet o bre qe po fshajne,
    Ē'ka kanė malet qe s'mugullojne,
    Ē'ka ka hana qe s'po shndrit,
    Ē'ka ka djelli qe s'po ban drite,
    Ē'ka kanė shpendet qe s'po knojne,
    Ē'ka kanė qyqet o bre qe s'vajtojne.

    Muhaxhiret kah po shkojnė,
    Kane lan toke e kanė lane shpi,
    Kane lane dhen e kanė lane dhi,
    Kane lane buken cerek me hi,
    Kane lane corben n'veksht te zi,
    Kane lane sofren t'shtrume n'shpi,
    Kane shkue miqte buke po u ngi,
    Kane lane zhgujt o nveg pa u krye,
    Kane lane pajen cikat pa marue,
    Kane met nuset te dhandri pa shkue,
    Kane met krushqit e bre pa u kthye,
    Kane met djemtė o dhander pa hi,

    Ohh... muhaxhiret o bre kah po shkojnė,
    Dru e gurė o bre c'po vajtojne,
    Bari n'toke o bre s'po mbin,
    muhaxhiret kanė marrė dynjane n'sy
    Vdesin n'bore e vdesin n'shi,
    Vdesin pleqe o bre vdesin te rinj,
    Vdesin gra e vdesin fėmijė.

    Muhaxhiret bre kah po shkojnė,
    Pėr ta malet po vajtojne,
    buke pa ngrane e ujė pa pi,
    Kane marrė udhėn pėr Shqipni,
    Udhen e gjatė o bre pėr Turki,
    oh..kush njeh Zot, bre din e iman
    Muhaxhireve konak ju ban,
    Muhaxhiret brenda i shtin,
    Shtronju mirė o bre pėr me fjet,
    Se ju con Zoti n'xhehnet,
    Se jua kthen o Zoti n'nahiret.


  3. #23
    Avatar von Arbėr

    Registriert seit
    06.05.2010
    Beiträge
    759
    Sanxhaku i Nishit



    Sanxhaku i Nishit njėsi administrative-teritoriale e Perandoris Osmane me qėndėr nė Nish, nė krahinėn shqiptare Toplica e plaēkitur nga Pashalluku i Beogradit . Sanxhaku i Nishit sė bashku pėr dallim nga Vilajeti i Kosovės i cili sipas mendimit tė historianėve Evropian sebėt e kanė "ēliruar" nga sundimi turk dhe pas njė gjenerate atyre i ėshtė marrė plaēka nga shqiptarėt dhe NATO . Me fjalė tė tjera edhe nga shkencėtarėt e Evropės edhe pse me njė vonesė prej njė gjenerate tė njerzėve kanė filluar tė dallohet "plaēka" nga "pasuria e patundėshme" e cila siē po shihet pėr serbėt gjendet diku nė rrethinėn e Moskės.

    Shpėrnguljet e mėdha me 1877/1878
    Nė luftėn ruso-osmane, Sėrbia dhe Mali i Zi menjėherė u rreshtuan nė anėn e Rusisė me qėllim qė tė realizonin aspiratat ekspansioniste nė drejtim tė trojeve etnike shqiptare. Luftimet serbo-osmane u zhvilluan kryesisht nė trevat shqiptare tė Sanxhakut tė Nishit qė i takonin Vilajetit tė Kosovės. Pas humbjeve tė njė pas njėshme dhe me tėrheqjen e ushtrisė Osmane nga kėto troje, Serbia para syve tė fuqive tė mėdha dhe me bekimin e tyre kryente spastrimin etnik. Si rezultat i dhunės, terrorit, masakrave dhe gjenocidit tė ushtrisė serbe ndaj popullit autokton shqiptar me qindra e mijėra shqiptar u detyruan t'i braktisnin vatrat e tyre duke u vėndosur si muhaxher (refugjat) nė brendi tė Vilajetit tė Kosovės dhe me gjerė. Nė ketė kohė para tytave tė soldateskes serbo-malazeze u shpėrngulėn rreth 160 mijė shqiptar. Kėshtu u spastruan etnikisht 640 vendbanime shqiptare tė rrethit tė Nishit, tė Prokupjes, Leskocit, Vranjės, Kurshumlisė etj. Me kėto akte anticivilizuese dhe antishqiptare Serbia dhe Mali i Zi ngushtuan edhe mė hapsirėn kombtare shqiptare duke krijuar kėshtu parakushte pėr rrezikim tė metejshėm tė trojeve shqiptare nė pėrgjithėsi dhe tė Kosovės nė veēanti. (Burimi: Historia e Popullit Shqiptar - hartuar nėn drejtimin e Institutit tė Historisė)
    Dėshmi
    "...Pothuajse tė gjitha banorėt e pjesės perendimore tė Sanxhakut tė Nishit lė dorėzuar Serbisė, ishin shqiptar tė besimit mysliman... prandaj kur ky sanxhak u pushtua nga ushtria serbe, popullsia nuk i bėri ballė pushiuesit. Ajo e tėra iku nė Vilajetin e Kosovės duke lėnė tėrė vendin tė braktisur." John Ross

    "... nė acar dhe tė ftohtė tė madh tė dimrit tė vitit 1877-1878 pashė njerėz duke ikur tė zhveshur e tė zbathur qė kishin braktisur dhomat e veta tė ngrohta me pėrplot mall.....Pėrgjatė rrugės Gėrdelicė-Vranjė dhe deri nė Kumanovė, nė tė dy anėt e rrugės vėreheshin kufomat e fėmijėve, tė pleqėve e tė tjerėve qė kishin vdekur nga tė ftohtit." Josip H. Kostiq; Mėsues - dėshmitar i kohės.

    Muhaxhirėt

    Kolonat e Shpėrnguljeve te shqiptarve nga trojet e veta - dėbimi i shqiptarėve nga Sanxhaku i Nishit 1833-1878. Dėbimet e shqiptarėve nga trekėndshi i Toplicės 1878-1881

    Shembull ėshtė vendbanimi Klaiqi ishte fshat nė komunėn e Lebanės tė Jabllanicės (sot Serbia jugore), dikur i banuar me shqiptarė tė cilėt u dėbuan me dhunė nga pushtuesit serb.Fshati kufizohet me fshatrat e dikurshme shqiptare si Gėrguroci, Bajra, Poroshtica, Llapashtica etj. Nga ky vendbanim e kan prejardhjen banorėt e fshatit Kokaj nė Karadak, mandej banorėt e lagjes Klaiq tė qytetit tė Gjilanit ,( tė cilit ende i kan pronat e tyre nė Klaiq tė nacionalizuara pas Luftės sė Dytė Botrore) muhaxhirėt e fshatit Kokaj gjegjėsisht njė lagje e fshatit Ranatoc i cili ndodhet nė Malet e Karadakut komuna e Preshevės.

    Dėbimet e shqiptarėve nga trekėndshi i Toplicės 1878-1881

    Qė nga viti 1833 kur Serbia kishte fituar autonomi kulturore nga Perandoria Otomane, kishte filluar planet jo vetėm pėr pushtimin e tokave shqiptare, por edhe pėr zhdukjen e tyre nga faqja e dheut. “Naēertanija” e Ilija Garashanini-t ishte njė platformė dhe program pėr dėbimin e shqiptarėve nga platformė dhe program pėr dėbimin e shqiptarėve nga trojet e veta. Ky program ishte konstruktuar nė vitin 1844, ndėrkohė qė ishte realizuar gjatė dhjetorit 1877 dhe janarit 1878. Gjatė kėsaj kohe, tė gjitha faktet historike thonė se janė pėrzėnė nga trojet shekullore afro 700 vendbanime. Trojet shqiptare nuk kishin pėsuar tragjedi mė tė madhe dhe kaq ngushtim tė hapėsirės gjeografike, askurrė mė parė. Shqiptarėt nė ato vise ishin vendas, qė dėshmohet edhe nė dokumentet e hershme. Nė “Regjistrimin turk tė vitit 1455. Pra edhe pse kjo trevė qe nga parahistoria ishte e banuar me fise ilire, autorė tė ndryshėm serbė pėrpiqen qė shqiptarėt t'i nxjerrin si kolonizues tė tokave serbe. Sipas Jovan Cvijiqi-t, Dushan Popoviqit, Luba Stojanoviqit, Vlladimir Stojanoviqit, Anastasije Urosheviqit e shumė tė tjerėve, familjet shqiptare si kolonizues kanė depėrtuar deri nė Toplicė, Leskoc, Vrajė e gjetiu pas “ Dyndjes sė madhe serbe” tė vitit 1690. Sipas burime arkivore, por edhe sipas njė burimi serb deri nė mes tė shek.XIX vetėm nė rrethinė tė Leskocit dhe tė Prokuples ishin mė se 300 fshatra shqiptare, kurse deri nė vitin 1877 vetėm nė rrethinė tė Pustarekės dhe tė Jabllanicės ishin 1539 shtėpi shqiptare. Me depėrtimin e ushtrisė serbe, andej fshatit Bucė, pothuajse nuk kishte mbetur asnjė familje shqiptare. Kėshtu nga Pustareka e Jabllanica pothuajse tė gjitha familjet shqiptare u nisėn kėmbė drejt Gollakut. Se ēfarė terrori ėshtė bėrė mbi shqiptarėt, dėshmon e dhėna se pas dėbimit tė shqiptarėve, Serbia nė krye me Mita Rakiqi kishte dėrguar ekipe pėr ta popullzuar atė pjesė me kolonistė para se tė mbahej Kongresi i Berlinit. Ekipet pėr formimin e komunave dhe regjistruesit, ndėr tė tjera, shkruanin: "Kėtu tė gjitha fshatrat kanė qenė shqiptare, tani janė tė shkreta, tė djegura dhe tė rrėnuara, prandaj edhe nuk mund tė formohen komuna “. Tė djegura, tė shkreta dhe tė rrėnuara, regjistruesit i kishin shėnuar 53 fshatra. Se ēka kanė pėrjetuar shqiptarėt gjatė dėbimit secila familje ėshtė njė histori nė vete, por vlen tė pėrmendet edhe njė fragment i udhėpėrshkruesit serb, Sreten Popoviq qė, ndėr tė tjera, shkruante:"Ato net, shumė familje shqiptare duke udhėtuar me fėmijėt e tyre, nga acari i madh pėsuan humbje tė mėdha nė njerėz. Shumė fėmijė nė qerre ose nė shpinė tė nėnės u ngrinė dhe vdiqėn. Kishte raste tė shumta kur edhe pleqtė vdisnin nga tė ftohtit." Qystendili i Bullgarisė nė janar tė vitit 1878 ishte pėrplot shqiptarė, sikur Bllaca e prillit tė vitit 1999. Pėr fatin e mirė tė kėtij populli, pėr dallim nga vitet 1877-1878, kėtė herė, kėtė katrahurė po e pėrcillte e tėrė bota, kurse shtetet mė tė fuqishme e mė demokratike, nė krye me SHBA-tė dhe Britaninė e Madhe u vunė nė krah tė drejtėsisė dhe bashkė edhe me shtete tė tjera e ndihmuan kėtė popull qė tė kthehej nė tokėn e tij shekullore.
    vazhdon ...

  4. #24
    Avatar von AulOn

    Registriert seit
    19.10.2008
    Beiträge
    2.789
    Zitat Zitat von Grobar Beitrag anzeigen
    Bin froh das es nicht zu der umsetzung seiner Denkschrift gekommen ist sondern das Jugoslawien seine Grenzen fuer viele hundertausende Albaner aus Albanien quasi geoeffnet hat die dann ja auch groesstenteils im Kosovo siedelten


    Blaaa, blaaaa Čedo!

    Er hat es nicht geschafft, andere haben es auch versucht, aber auch nicht geschafft und ihr werdet es auch nie schaffen!


    Cristian Staub, die Rankovic-Ära - Kosovo / Eine rechtliche Analyse - :

    Im Juli 1966 wurde Aleksander Rankovic, Kommunist, Serbe, Vize-Präsident Jugoslawiens und allmächtiger oberster Chef der politischen Sicherheitspolizei wegen wiederholten Machtsmissbrauchs seiner Ämter enthoben.Womöglich war ihm selbst nicht ganz bewusst, weshalb er entmachtet wurde, obschon in Fortzsetzung der serbischen Tradition auch seine lange Ära in Kosovo, das als autonome in politischer und rechtlicher Hinsicht damals noch zu Serbien gehörte, blutige Spuren hinterlassen hatte. Tito ab dem Zweiten Weltkrieg Vorsitzender der Kommunistischen Partei, dann ab anfang 1953 auch auch Staatspräsident Jugoslawiens, zuletzt aufgrund seiner zahlreichen Verdienste um Jugoslawien sogar ihr Präsident auf Lebenszeit, hatte sich dafür eingesetzt, die Albaner so zu behandeln, so wie es sich für ein europäisches, einigermaßen zivilisiertes Land gehört. Dennoch wiedersetze er sich verschiedenen gewaltätigen, antialbanischen Aktionen der jugoslawischen Sicherheitspolizei nicht, deren Chef Rankovic vor dem Hintergreund eines geistigen Klimas des nationalen Hasses, der Willkür und der unkontrollierten Gewalt des großserbischen Chauvinismus gegenüber allem Albanischem eine offene, prinzipielle Abneigung zeigte. Ab 1951 wurden vorallem in Städten und ganz besonders in Makedonien viele Albaner veranlasst, sich als Türken zu erklären und zur Auswanderung in die Türkei anzumelden ( wir wissen: die Albaner gehören als direkte Nachkommen der Illyrier zu den ältesten Völkern der europäischen Gemeinschaft). Zwischen 1953 und 1966 sollen aus Jugoslawien 231.000 Personen in die Türkei ausgewandert sein, davon über 80.000 Albaner. Im Winter inszenierte die Polizei im Kosovo unter nichtigem Vorwand eine breit angelegte Aktion, angeblich zur Einsammlung von Waffen, in deren Verlauf über 30.000 Leute bedroht und misshandelt wurden, ungefähr 100 Personen wurden in den Gefängnissen ermordet ............................

    Seite 21

    Quelle : Kosovo - Google Bücher


    Milosovic-Ära
    :

    Dazu brauch ich wohl nichts sagen, tausende Ermordete, hundertausende Vertriebene und Flüchtlinge usw.

    Übrigens, aktuelles zum Thema Kosovo :

    „Das Europaparlament hat heute mit einer deutlichen Mehrheit für meine Kosovo-Resolution gestimmt und damit klargestellt, dass die Zukunft des unabhängigen Kosovo in der EU-Integration liegt.


    Kosovo - Europaparlament bestärkt klare EU-Integration für Kosovo

    Goodbye Srbijooooooooooo

  5. #25
    Avatar von Arbėr

    Registriert seit
    06.05.2010
    Beiträge
    759
    DOKUMENTE HISTORIKE
    KONVENTA JUGOSLLAVO - TURKE
    PĖR SHPĖRNGULJEN E SHQIPTARĖVE
    ( 1 9 3 8 )



    K O N V E N T A

    Mbi rregullat e emigrimit tė popullatės turke * ( * Fjala ėshtė pėr shpėrnguljen e popullsisė shqiptare tė konfesionit mysliman ) nga regjioni i Serbisė sė Jugut nė Jugosllavi.

    Qeveria e Republikės sė Turqisė dhe Qeveria e Madhėrisė sė Mbretit tė Jugosllavisė konstatojnė:

    - Emigrimin (shpėrnguljen) e myslimanėve nga regjioni i Sėrbisė sė Jugut, dhe

    - Njėherit vlerėsojnė se kjo popullatė nga ana tjetėr, nė pėrgjithėsi, i ka humbur tė drejtat e regjimit tė lirė nė Jugosllavi, dhe sė bashku janė pėrcaktuar ta braktisin territorin e Mbretėrisė, me dėshirėn e tyre legjitime, nė mėnyrė qė t'u bashkohen etnikėve tė tyre natyral nė Turqi.



    Ata shfaqėn dėshirėn qė tė nėnshkruajnė Konventėn sipas sė cilės caktohen mėnyrat e shpėrnguljes si dhe preimpotencat e tyre pėrkatėse tė:

    Madhėrisė sė tij, Mbretit tė Jugosllavisė;

    M.

    Ekselenca e tij, Zoti Kryetar i Republikės sė Turqisė.

    M.

    Ato do tė komunikojnė dhe do t'i pėrmbushin dėshirat e tyre, sipas mėnyrave tė caktuara me dispozitat vijuese:


    Neni 1.

    Me kėtė konventė identifikohen shtetasit jugosllavė me fé, kulturė dhe kombėsi myslimane dhe qė flasin gjuhėn turqishte.

    Ndėrsa, me kėtė Konventė nuk identifikohen, personat pėr tė cilėt hyrja nė Turqi ėshtė ndaluar sipas ligjeve dhe rregullave tė Turqisė, tė cilat janė nė fuqi, edhe atė: popullata nomade dhe ajo jevge.



    Neni 2.

    Regjionet, tė cilat i nėnshtrohen emigrimit sipas kėsaj Konvente, janė si vijon:

    1. Rajoni i Banovinės sė Vardarit:

    Rajoni i Malit Sharr (Prizreni); Gora (Dragashi); Podgora (Suha-Reka); Nerodimja (Ferizaj); Donji Pollog-Pollogu i Ulėt (Tetova); Gornji Pollog-Polloga i Sipėrm (Gostivari); Galica (Rostusha); Dibra (Dibėr); Struga (Strugė); Graēanica (Prishtinė); Kaēaniku (Kaēanik); Gjilani (Gjilan); Presheva (Preshevė); Prespa (Resnja); Poreēi (Juzhni Brod-Makedonski Brod); Prilepi (Prilep); Bitoli (Manastiri); Kavadarci (Kavadari); Marihovo (Manastiri-Marihovė); Negotin Na Vardaru (Negotini i Vardarit); Skopje (Shkupi), Kumanova (Kumanovė); Velesi (Velesi); Ovēe Pole (Ovēe Pole); Radovishte (Radovishte); Strumica (Strumicė); Dojrani (Valandova); Gjevgjelija (Gjevgjelija); Kriva Pallanka (Kriva Pallanka); Kratovo (Kratova); Carevo Sello (Carevo Sello); Malesi (Berovo).

    2. Rajoni i Banovinės sė Zetės, pėrfshin:

    Pejėn (Pejė); Istokun (Istog); Mitrovicėn e Kosovės (Mitrovicė e Kosovės); Gjakovėn (Gjakovė); Podrimjen (Rahovec).

    3. Rajoni i Banovinės sė Moravės pėrfshin:

    Llapin (Podujevė); Vuēiternėn (Vuēitėrnė); Drenicėn (Sėrbicė).

    Qeveria jugosllave do tė caktonte se nga cili regjion do tė fillonte emigrimi (shpėrngulja).



    Neni 3.

    Numri i familjeve, pėr tė cilat Qeveria turke merr obligimin qė t'i pranojė nga regjionet e pėrmendura nė Nenin 2, sipas kushteve tė kėsaj Konvente, pėrbėhet prej 40.000 familjesh. Kėtu pėrfshihen familjet e pėrbashkėta dhe anėtarėt e tyre (personat) dhe fėmijėt e njė gjaku, tė cilėt nė momentin e nėnshkrimit tė kėsaj Konvente, jetojnė nė njė bashkėsi familjare tė pandarė dhe nėn njė kulm tė pėrbashkėt.



    Neni 4.


    Riatdhesimi i kėtyre 40.000 familjeve do tė realizohet pėr gjashtė (6) vjet, sipas kėtyre proporcioneve:

    1. Nė vitin 1939 4.000 familje

    2. Nė vitin 1940 6.000 familje

    3. Nė vitin 1941 7.000 familje

    4. Nė vitin 1942 7.000 familje

    5. Nė vitin 1943 8.000 familje

    6. Nė vitin 1944 8.000 familje

    Nėse ky numėr i familjeve nuk mund tė realizohet sipas viteve tė parapara pėr shkak tė pengesave-vėshtirėsive eventuale, dy palėt kontraktuese, do tė bėjnė marrėveshje sipas dispozitave pėrkatėse ligjore mbi numrin e tė emigruarve (tė shpėrngulurve), tė cilėt do tė evakuohen nga njėra anė, dhe do tė pranohen nga pala tjetėr, tre muaj para fillimit tė emigrimit. Por, kuptohet se kėto ndryshime eventuale tė numrit tė tė emigruarve (tė shpėrngulurve) nė vit, nuk mund tė zgjatet mė tepėr se njė vit gjatė gjashtė (6) viteve tė caktuara -tė fiksuara pėr emigrim (pėr shpėrngulje). Koha e emigrimit (shpėmguljes) pėr ēdo vit do tė zgjasė (do tė fillojė) prej muajit maj deri mė 15 tetor, pos kontingjentit tė vitit tė parė, i cili do tė fillojė nė fillim tė muajit korrik tė vitit 1939.

    Shqiptarė tė dėbuar (»muhaxhirė«) nga trojet e tyre prej pushtuesve serbė me 1912.

    Neni 5.

    Kjo Konventė do tė zbatohet vetėm pėr emigrimin (shpėrnguljen) e popullsisė, siē u pėrmend mė sipėr. Myslimanėt (turqit e shqiptarėt) tė cilėt jetojnė nė qytete, nė regjionet e lartpėrmendura, anėtarėt dhe begatitė e tyre nuk pėrfshihen nė stimulim (nė marrėveshjen e caktuar me kontratė) sipas kėsaj Konvente. Nėse dėshirojnė tė emigrojnė nė Turqi, ata do tė munden tė emigrojnė (tė shpėrngulen) si tė lirė, nė pajtim (konform) me Ligjin mbi emigrimin e tyre nė Turqi. Me kėtė rast, ata lirisht mund t'i likuidojnė begatitė (mallrat) e veta nė fshat dhe nė qytet. Qeveria jugosllave, sa i pėrket transferimit (shpėrnguljes) nė Turqi, cakton sasinė dhe shumėn e likuidimit tė mallrave tė tyre (tė pasurisė sė tyre), ndėrsa sa i pėrket vizės pėr hyrjen e tyre definitive nė Turqi, Qeveria Turke do t'i ofrojė tė gjitha lehtėsimet e nevojshme.



    Neni 6.

    Nė bazė tė kėsaj Konvente, e gjithė pasuria e patundshme nė fshat, e cila u takon tė shpėrngulurve, do tė mbetet pronė e Qeverisė jugosllave, nė ēastin kur Qeveria jugosllave do t'ua pareqcsė pėrfaqėsuesve tė Turqisė nė Jugosllavlistėn vjetore tė tė shpėrngulurve. Sa i pėrket pasurisė sė patundshme nė qytet, ajo do t'u mbetet nė disponim tė lirė pronarėve tė tyre. Kuptohet, se Qeveria jugosllave nuk merr obligim pėr pasurinė e patundshme nė fshat, nė ēastin kur njerėzit qė do tė shpėrnguleshin (tanimė tė caktuar nė listė) e kanė braktisur vendbanimin e tyre nga vendzbarkimi i caktuar. Deri nė marrjen e pasurisė nga Qeveria jugosllave, shfrytėzimi i asaj pasurie, siē ėshtė e garantuar me kėtė Konventė, do tė bėbet nga pronarėt e saj. Pronėsimin e kėsaj pasurie, Qeveria jugosllave do ta realizojė lirisht nė pajtim me dispozitat e Ligjit mbi kolonizimin e regjioneve tė Serbisė sė Jugut, i cili ėshtė nė fuqi.

    Fshati Aliaj i Kastratit i djegur nga ushtria jugosllave mė 1920

    Neni 7.

    Qeveria jugosllave duhet t'i paguajė Qeverisė turke shumėn prej 500 lirash turke pėr njė familje, ndėrsa shuma e tėrėsishme do tė jetė 20.000.000 lira turke pėr 40.000 familje, nė bazė tė sė cilės shumė, kėto familje do tė merren nė konsiderim. Pėrkundėr kėsaj pagese globale, tė gjitha pasuritė e patundshme fshatare qė u pėrkasin tė shpėrngulurve, nė pajtim me Nenin 6, mbeten pronė e Qeverisė Jugosllave. Sa i pėrkat pasurisė sė tundshme dhe tė patundshme fshatare, e cila i takon kombėsisė myslimane ose Evkafit (Vakafit), kuptohet se kjo Konventė nuk i dėmton dispozitat e Ligjit ekistues, i cili i regullon ato.



    Neni 8.

    Qeveria jugosllave mė 1. prill dhe mė 1. tetor tė ēdo viti do tė kryejė (bėjė) pagesėn periodike (semestrale), e cila do tė jetė nė proporcion me familjet qė shpėrngulen, tė cilat do tė evakuohen gjatė vitit, e qė mund tė zvogėlohet ose tė rritet nė proporcion me numrin e tyre. Pagesa, shuma e sė cilės ėshtė caktuar me nenin e mėparshėm (Neni 7) do tė bėhet nė 12 kiste e ndarė pėr gjashtė (6) vjet.



    Neni 9.

    Qeveria jugosllave, secilėn pagesė do ta bėjė nė kėtė mėnyrė:

    30% nė deviza, tė cilat duhet t'ia lejojė nė dispozicion Qeverisė sė Republikės sė Turqisė pėrmes Bankės Popullore tė Jugosllavisė;

    70% nė dinarė, duke i deponuar nė Bankėn Popullore tė Jugosllavisė, nė dobi tė xhirollogarisė - nė favor tė QevErisė sė Republikės sė Turqisė.

    Banka Popullore e Jugosllavisė, pėr secilėn pagesė do ta njoftojė menjėherė Legatėn e Turqisė nė Beograd, se depozita ėshtė bėrė nė xhirollogarinė e tyre.
    ...........

  6. #26
    Avatar von Arbėr

    Registriert seit
    06.05.2010
    Beiträge
    759
    Sa shqiptarė u vranė, u masakruan e u zhdukėngjatė luftės nė Kosovė?

    Vlerėsohet, se gjatė luftės nė Kosovė (1998-1999), forcat kriminale serbe, vranė, ekzekutuan apo masakruan nė format mė mizore, rreth 14 mijė shqiptarė, ku 90% prej tyre qenė civilė tė pa armatosur,kryesisht gra, fėmijė, foshnje dhe pleq.

    LISTA DELLE PERSONE ASSASSINATE IN KOSOVA NEL PERIODO GENNAIO-MARZO 1998

    Klikoni linkun mė poshtė, qė tė shihni Masakrimin e civilėve shqiptarė nė Reēak:

    Ndėrsa nė anė tė ndryshme tė Kosovės, janė pėrdhunuar nga forcat militariste dhe bandat shtetėrore serbe afėr 20 mijė femra shqiptare. Ndėrkaq 3 mijė shqiptarė janė rrėmbyer dhe shumica prej tyre janė gjetur tė vdekur.
    (Pėr mė tepėr lexoni studimin e Patrick Ball, Ph. D., zėvendėsdrejtor i Programi tė Shkencės dhe tė Drejtave tė Njeriut tė AAAS. “Arratia e Shqiptarėve etnikė nga Kosova mars-maj 1999)

    Shpėrngulja biblike e pranverės sė vitit 1999


    Sa i pėrket arrestimit dhe gjykimit tė kriminelėve qė janė pėrfshirė drejtpėrdrejt nė krime, hetuesit e Tribunalit tė Hagės gjatė hetimeve pėr krime nė Kosovė, kanė deklaruar se nuk merren me ndjekjen e kriminelėve nė nivele tė ulėta, veēse merren me rangun e lartė tė regjimit serbė.

    Ndonėse shqiptarėt janė dėshmitarė okularė pėr krimet e kryera nė Kosovė, ėshtė i papranueshėm konstatimi i hetuesve ndėrkombėtarė se pėr gjithė kėtė katrahurė gjenocidale, pėrgjegjės janė vetėm Millosheviqi dhe disa nga bashkėpunėtorėt e tij mė tė afėrt. Pashmangshėm, pėrgjegjės pėr gjenocidin e kryer ndaj Shqiptarėve janė edhe strukturat tjera politike e shtetėrore tė Serbisė, institucionet intelektuale serbe, siē janė Akademia e Shkencave tė Serbisė dhe pėrgjithėsisht intelegjenca serbe. Mbi tė gjithė, pėrgjegjės historik pėr shfarosjen fizike tė shqiptarėve, ėshtė kisha ortodokse serbe nė krye me patriarkun Pavle, e cila historikisht, nė vazhdimėsi ka qenė promotore shpirtėrore e jetėsimit tė projekteve kundėr popullit Shqiptarė.


    Artemije + patriarku Pavle dhe bekimi i njėsive kriminale(nė Kish) para se tė nisen nė frontet e luftės!


    Voisllav Sheshel dhe kapetan Dragani me bashkpunėtorėt e tyre / Parakalimi i Arkanit





    VARRMIHĖSIT E KOSOVĖS, KRIM PA NDĖSHKIM

    Gjenocidi ėshtė vrasja e qėllimshme e njerėzve nė baza etnike, nacionale, racore, religjioze apo politike, si dhe veprime tjera tė qėllimshme qė shpiejnė nė eliminimin fizik tė ndonjė kategorie tė mėsipėrme.

    Kush janė varrmihėsit e kosovės?!


    Mė 10 korrik 2006, nė Tribunalin Ndėrkombėtar nė Hagė, filloi gjykimi kundėr gjashtė ish-pushtetarėve tė lartė politikė e ushtarakė serbė: ish-presidentit serb Milan Milutinoviē, ish-kryeministrit Nikola Shainoviē, ish-shefit tė ushtrisė serbe Dragoljub Ojdaniē dhe tre gjeneralėve tė tjerė: ish-Komandantit tė Armatės sė tretė serbe Nebojsha Pavkoviē, ish-Komandantit tė trupave tė ushtrisė serbe nė Prishtinė Vlladimir Lazareviē dhe ish-Shefit tė Shtabit pėr Kosovė tė Ministrisė Serbe tė Punėve tė Brendshme Sreten Lukiē.Aktakuza e ngritur nga prokuroria e Tribunalit, ata i bėnė pėrgjegjės pėr “pjesėmarrje nė projektin e pėrbashkėt kriminal” kundėr shqiptarėve. Ky proces gjyqėsor ka filluar katėr muaj pas vdekjes sė kryekriminelit serb Millosheviē, nė qelinė e tij nė Hagė.

    (Aktakuza e Milutinoviqit... nė pdf: http://www.un.org/icty/alb/milutinovic/ ... 60712a.pdf )
    Po tė lexohet me kujdes, aktakuza e ngritur kundėr gjashtė ish-zyrtarėve serbė, me lehtėsi mund tė vihet re, se ata akuzohen: pėr vrasje, dėbim masiv me dhunė tė shqiptarėve nga Kosova, pėrdhunime seksuale dhe shkatėrrim tė vendbanimeve shqiptare, gjatė periudhės mars-qershor 1999 (pikėrisht nė periudhėn kur janė zhvilluar bombardimet e NATO- s kundėr Beogradit), por jo edhe pėr vrasjet dhe masakrat mė mizore tė mijėra shqiptarėve, qė u kryen mė herėt, gjatė periudhės shkurt 1998 - mars 1999. Pėrveē kėsaj, nė akt-akuzė, askund nuk pėrmendet termi gjenocid, i cili pėrcakton qartė shkallėn e inkriminimit (jo vetėm tė tė akuzuarve), por edhe tė gjithė strukturės shetėrore, politike, ushtarake, intelektuale dhe fetare serbe, nė spastrimin etnik dhe shfarosjen fizike tė popullit shqiptar nė Kosovė.

    Platforma „Naēertanija” e Ilia Garashaninit..., program politik i Sllobodan Millosheviqit!

    Historikisht dihet, se tė gjitha platformat antishqiptare serbe, nga „Naēertanija” e Garashaninit e deri te “Memorandumi” i Akademisė sė Shkencave tė Serbisė(kreatorė i secilės ishte shovinisti Dobrica Qosiē),regjimet serbe i pėrdorėn si programe politike pėr asgjėsimin fizik tė shqiptarėve. Prandaj, njė program i tillė politikė(i mishėruar me kėto platforma antishqiptare), u zbatua me fanatizėm edhe nga regjimi i fundit pushtues serb, nė krye me Sllobodan Millosheviqin. Gjatė dhjetėvjetshit tė fundit tė shek.XX, veēanėrisht gjatė viteve 1998-1999, ushtrimi i dhunės shtetėrore serbe nė Kosovė mori pėrmasa kriminale, dhe me kalimin e kohės ajo u zhvesh nga ēdo normė civilizuese dhe kėsisoji kaloi nė dimensionin gjenocidal, shfarosės kundėr shqiptarėve. Shteti kriminal serb, me qėllim tė realizimit tė politikės gjenocidale, gjatė luftės nė Kosovė ka dislokuar “rreth 20 mijė forca tė rregullta ushtarake dhe afėrsisht 30 mijė policė dhe forca paramilitare serbe”(Shih kapitullin 3 tė raportit tė OSBE-sė datė 6 dhjetor 1999).


    -QĖ TĖ MOS E HARROJMĖ KURRĖ !
    -DA NE ZABORAVLJAMO NIKADA !

  7. #27
    Avatar von Grobar

    Registriert seit
    14.07.2004
    Beiträge
    9.644
    Zitat Zitat von skenderbegi Beitrag anzeigen
    schon unglaublich.....
    das weisste aber!

    Zitat Zitat von skenderbegi Beitrag anzeigen
    den albaner vorwerfen man würde eigene quellen bringen
    Das habe ich in diesem Thread getan?
    Ich habe hier jemandem was vorgeworfen?
    Koenntest du mich zitieren?

    Zitat Zitat von skenderbegi Beitrag anzeigen
    aber für seine eigene behauptungen nicht mal eine quelle angeben?????
    Welche behauptung braucht quellennachtrag meinerseits?

    Zitat Zitat von skenderbegi Beitrag anzeigen
    so dumm kann man gar nicht sein
    noe, so dumm kann man echt nicht sein!

    Zitat Zitat von skenderbegi Beitrag anzeigen
    wenn man sich mit geschichte beschäftgien würde dann würde man schnell daraufkommen das zum ausreisen aus albanien sehr schwer war nach 1963......
    Ok! Kein Albaner ist jemals aus Albanien nach Jugoslawien gefluechtet um nicht mehr unter Enver Hodza leben zu muessen.
    Die Zahl der nichtgefluechteten ging ebenfalls nicht in die Tausende.
    So besser?

    Zitat Zitat von skenderbegi Beitrag anzeigen
    aber hauptsache seine kacke dampfen lassen damit diese irgendwo zu stinken beginnt.
    Hallo Skenderbegi!
    Top Signatur hast du!




    Antihomophobes Aktionsbild:

  8. #28
    Avatar von Grobar

    Registriert seit
    14.07.2004
    Beiträge
    9.644
    Zitat Zitat von AulOn Beitrag anzeigen


    Blaaa, blaaaa Čedo!
    lol.


    Antihomophobes Aktionsbild:


    Gruss!!

  9. #29
    Avatar von Arbėr

    Registriert seit
    06.05.2010
    Beiträge
    759
    All Eyez on Me : A ki gjak shqiptari ore ?
    Themen me Epirin e mbylle , ketu shkruajme per viktima dhe i lejon me lujt koqe keta gjakpires , ptuhhh .

  10. #30
    PašAga
    Gegen Arber kommt keiner an, der hat soviele Quellen und Beweisse

    @Grobar hör auf damit, und Poste deine Aktionsbilder in einem Thread der dafür gedacht ist, sonst bekommst du eine Verwarnung wegen Spamm.

Seite 3 von 5 ErsteErste 12345 LetzteLetzte

Ähnliche Themen

  1. Die Währung Albaniens
    Von Gentos im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 22
    Letzter Beitrag: 07.12.2010, 15:22
  2. Kirche ALbaniens
    Von Karim-Benzema im Forum Religion und Soziales
    Antworten: 3
    Letzter Beitrag: 16.01.2009, 01:47
  3. Albaniens Golgatha
    Von Feuerengel im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 12
    Letzter Beitrag: 13.08.2007, 15:44
  4. Zukunft Albaniens
    Von Mare-Car im Forum Rakija
    Antworten: 47
    Letzter Beitrag: 14.05.2006, 19:37
  5. Zukunft Albaniens
    Von TigerS im Forum Rakija
    Antworten: 7
    Letzter Beitrag: 08.05.2006, 15:08