BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 44 von 44 ErsteErste ... 344041424344
Ergebnis 431 bis 433 von 433

Albanische Sprache hat 5000 Jahre alte Wurzeln

Erstellt von Jean Gardi, 02.09.2012, 20:36 Uhr · 432 Antworten · 28.120 Aufrufe

  1. #431

    Registriert seit
    15.04.2012
    Beiträge
    5.631
    Leute chillt mal geht raus setzt euch in ein Cafe und schaut die EM-Spiele eure Lebenszeit ist begrenzt um ganze Romane im Forum zu schreiben.

  2. #432

    Registriert seit
    25.10.2015
    Beiträge
    22
    Zitat Zitat von Jean Gardi Beitrag anzeigen
    Laut einer neuen Studie hat die Indeuropäische Sprachefamilie ihre Wurzeln in der heutigen Türkei.
    Die albanische Sprache hat 5000 Jahre alte Wurzeln ungefähr so alt wie armenisch und altgriechisch.
    Die albanische Zeitung hat das aus der New York Times wo eine Grafik der Sprachen mit Zeitleiste zusehen ist.
    Nur weil die Wurzeln der albanischen Sprache in der indoeuropäischen Sprachfamilie liegen, kann man nicht behaupten, dass Albanisch selbst genauso alt ist. Das Alter einer Sprache ist nicht gleichzusetzen mit dem der Sprachefamilie, aus der sie stammt. Albanisch ist lediglich der einzige existente Vertreter eines eigenen Zweigs der indoeuropäischen Sprachfamilie. Als Kultursprache ist das Albanische völlig unbedeutend.


    Und dass die Urheimat der Indoeuropäer in Anatolien zu suchen sei, ist innerhalb der Linguistik umstritten. Die Hypothese einer anatolischen Urheimat, die Diffusions-Theorie, gab es schon in den 1980er-Jahren.

    - - - Aktualisiert - - -

    Zitat Zitat von Grdelin Beitrag anzeigen
    Das heißt dass die albanische Sprache vorillyrisch ist.

    Somit sind die Albaner nicht nur die Nachfahren der Illyrer sondern auch ihre Vorfahren.
    Sicherlich hatten die Illyrer einen entscheidenden Anteil an der Ethnogenese der heutigen Albaner.

  3. #433
    Avatar von FloKrass

    Registriert seit
    02.12.2011
    Beiträge
    9.966
    Ein neues Buch wurde nun in den Archiven des Vatikan entdeckt, das in albanischer Sprache verfasst wurde und aus dem Jahr 1210 datiert. Das Buch wurde von dem albanischen Gelehrten Theodor Shkodrani geschrieben und teilt sich in drei Teile: Teil 1 (S.1 - 97) umfasst eine theologische Abfassung, Teil 2 (S. 98 - 146) eine philosophische, waehrend Teil 3 (147 - 208) eine geschichtliche Abfassung enthaelt. Damit ist das erste in albanischer Sprache verfasste Buch 345 Jahre aelter als bislang bewiesen werden konnte. Bislang galt "Meshari" (Messbuch) von Gjon Buzuku aus dem Jahr 1555 als das erste albanische Buch. Das erste in albanischer Sprache geschriebene Wort galt die Taufformel, geschrieben von Pal Engjelli aus dem Jahr 1462, einem albanischen Priester: Altalbanisch: “Unte paghesont premenit Atit et birit et spertit senit” , modernes Albanisch: Une te pagezoj ne emer te Atit, te Birit e te shpirtit te shenjte (Übers. Ich taufe dich im Namen des Vaters, der Sohnes und des heiligen Geistes). Damit ist auch das erste geschriebene Wort in albanischer Sprache 252 Jahre aelter als bislang angenommen.

    Das Buch hat ein Format 28x39,5 cm, auf Pergament geschrieben und hat eine goldverzierte Schrift auf dem Buchdeckel.

    Aus dem Buch wurde bislang nur der Abschlusssatz veröffentlicht, der wie folgt lautet:

    “Mee nihemmen zze dessirnnee e phorte t’ Lummnummitt ZOT e mbaronjj n’Vitte MCCX dittn ee IX t’ Mmarxxitee” – THEODOR SSCODRAANNITTEE.

    Übers.: Mit der Hilfe und dem starken Wunsch des heiligen GOTTES habe ich es beendet im Jahr 1210, den 9. März - THEODOR SSCODRAANNITTEE.

    Dorėshkrimi shqip i Teodor Shkodranit nga viti 1210

    Dorėshkrimi i Teodor Shkodranit nga viti 1210, i tėri nė gjuhėn shqipe, shtyn kufijtė kohorė pėr 345 vite mė herėt se sa “Meshari”i Buzukut,qė ėshtė i vitit 1555.- Botimi i tėrė dorėshkrimit, si libėr i veēantė, do tė bėhet sė shpejti nga revista “Ekskluzive”. Dorėshkrimi ėshtė transkriptuar, transliteruar dhe shoqėrohet me njė koment dhe analizė shkencore nga autori i kėtij shkrimi.

    I gjithė dorėshkrimi ėshtė autograf, i shkruar nga njė dorė. Ndėrsa nė fund fare, nė f. 208, autori ėshtė firmosur vetė me emrin: Teodor Shkodrani, duke shėnuar: “Me ndihmėn dhe dėshirėn e fort tė lumturit Zot, e pėrfundova nė vitin 1210, ditėn e 9 tė marsit”. “Mee nihemmen zze dessirnnee e phorte t’ Lummnummitt ZOT e mbaronjj n’Vitte MCCX dittn ee IX t’ Mmarxxitee” – THEODOR SSCODRAANNITTEE.

    “Asnjė gjuhė e botės nuk njihet qė nga fillimet e saj. Nga kjo arsye historia e ēdo gjuhe qoftė… detyrohet tė fillojė nga njė epokė e caktuar… Historinė e njė gjuhe mund ta nisim qė nga koha qė ajo gjuhė ėshtė shkruar. Vetėm kur ėshtė shkruar, njė gjuhė ka marrė fizionominė e saj tė veēantė, ka zėnė njė vend tė caktuar nė historinė e kulturės sė njerėzimit… Pa shkrime pra nuk kemi histori tė njė gjuhe. Pėr ēdo gjuhė historia e saj nis kur nis kjo gjuhė tė shkruhet”. [Ēabej]

    Studimet dhe hulumtimet shkencore nėpėr arkiva e biblioteka tė ndryshme, janė shumė tė rėndėsishme ngase na mundėsojnė njohjen dhe pasurimin me tė dhėna tė reja pėr albanologjinė dhe historinė kombėtare nė pėrgjithėsi. Deri para pak kohėsh ėshtė folur e shkruar, por gjithnjė deri tashti nė formė tė supozimeve, se “duhet” tė ketė libra, dorėshkrime ose dokumente tė shkruara nė gjuhėn shqipe, tė cilat janė mė tė hershme se sa “Formula e pagėzimit” nga viti 1462 apo nga libri i parė i shtypur nė gjuhėn shqipe, “Meshari” i Buzukut nga viti 1555.

    Duke u nisur nga ide tė tilla, por edhe nga pohimi i Eqrem Ēabejt se: “Nė nėndorin e vitit 1940 N. Borgia mė kumtoi nė Grotaferata pranė Romės se kishte zbuluar nė Arkivin e Vatikanit njė dokument nė gjuhėn shqipe mė tė vjetėr se Buzuku. Fshehtėsinė e zbulimit tė tij ky dijetar e mori me vete nė varr. Gjurmime tė mėtejme nėpėr arkivat e Vatikanit e tė Propagandės mund tė na sjellin ndonjė tė papritur nė zbulim dokumentesh mė tė moēme tė shqipes.” (Studime gjuhėsore, vėllimi VI, f. 12, referenca nr. 29, Prishtinė, 1988).
    Paralelisht kemi konsultuar edhe burime tė ndryshme nga Biblioteka Apostolike e Vatikanit, duke shfrytėzuar Kodekse dhe dorėshkrime tė tjera qė kishin tė bėnin me shqiptarėt dhe Shqipėrinė.

    Ne, sikur edhe shumė studiues tė tjerė, ju vumė kėrkimeve nė Arkivin Sekret tė Vatikanit pėr tė gjetur ndonjė gjurmė tė kėtij dokumenti apo dorėshkrimi. Konsultimi me kolegė specialistė me pėrvojė nga Arkivi i Vatikanit, por edhe studiues eminentė botėrorė, qė bėjnė studime nė Vatikan, ishte i dobishėm, ngase kursyem shumė kohė dhe eliminuam disa nga fondet arkivore, duke qenė pothuajse tė sigurt se aty nuk mund tė ndodhej njė dokument apo dorėshkrim pėr tė cilin bėn fjalė Nilo Borgia, e pas tij edhe Zef Skiroi. Fondet tė cilat duhej tė studioheshin, prapė ishin tė shumta dhe tepėr voluminoze. Paralelisht kemi konsultuar edhe burime tė ndryshme nga Biblioteka Apostolike e Vatikanit, duke shfrytėzuar Kodekse dhe dorėshkrime tė tjera qė kishin tė bėnin me shqiptarėt dhe Shqipėrinė.

    Siē dihet Arkivi i Vatikanit e ka zanafillėn e tij nga Mesjeta e hershme. Pėr publikun dhe studiuesit laikė ai u hap vetėm pas vitit 1882. Kėtu ruhen dokumente, dorėshkrime dhe libra nga mė tė ndryshmet, qė kanė tė bėjnė me religjionin dhe kishėn; por edhe me momente tė tjera tė jetės laike, politike, shkencore, etj. Funksionimi i kėtij Arkivi ėshtė rregulluar nė vitin 1927 me rregulloren: “Regolamento dell’Archivio Vaticano del 1927”. Konsultimi dhe shfrytėzimi i dokumenteve, por edhe i literaturės tjetėr qė ruhet nė kėtė Arkiv, ėshtė pėrcaktuar nga Papati dhe zbatohet me pėrpikėri duke mos bėrė asnjė lloj lėshimi. Pėr momentin mund tė konsultohet lėnda burimore arkivore deri nė periudhėn e Benediktit tė XV, viti l914; ndėrsa pėr atė nė vazhdim, por edhe pėr disa fonde tė veēanta, pos lejeve speciale, njė pjesė e mirė e Arkivit tė Vatikanit ėshtė ende “sekrete”.

    Mė nė fund, nė vitin 1998, kemi pasur fatin tė kishim nė dorė njė vėllim tė lidhur me kopertina tė forta druri, nga viti 1210, titulli i tė cilit nė regestat e Vatikanit nuk ishte i shėnuar komplet dhe nė formėn origjinale. Shfletimi i kujdesshėm, qė nė faqen e parė, ishte shenjė se teksti nuk ishte nė gjuhėn latine, greke, sllave apo ndonjė gjuhė tjetėr, por ishte i tėri nė gjuhėn shqipe.

    Vėllimi i tėri ėshtė nė pergamen, gjė e zakonshme pėr kohėn kur ishte shkruar. I ka 208 fletė, pra 208 faqe, sepse nė pergamen shkruhet vetėm nė njėrėn anė. Paginimi [numėrimi] i faqeve ėshtė vetėm recto. Dimensionet janė: 28 x 39.5 cm. Komplet vėllimi ėshtė i ruajtur shumė bukur, nuk ka dėmtime, pos qė nė disa vende ka filluar tė fshihet ngjyra dhe kjo nė fletėt 188, 189 dhe 192. I gjithė dorėshkrimi ėshtė i shkruar me grafema (shkronja) latine dhe i tėri nė gjuhėn shqipe, nė dialektin e veriut, i cili si i vjetėr qė ėshtė paraqet mjaft vėshtirėsi pėr t’u lexuar.

    Nė fillim, por edhe nė disa vende brenda dorėshkrimit, ka iniciale tė cilat janė shumė tė bukura. Tri nga ato janė tė praruara me flori. Inicialet tjera janė me ngjyrė tė kuqe, pjesa dėrrmuese, ndėrsa dy janė me ngjyrė blu tė hapur. Nė dorėshkrim ka edhe tri miniatura, kryesisht tė punuara nga floriri, tė cilat paraqesin momente biblike.

    I gjithė dorėshkrimi ėshtė autograf, i shkruar nga njė dorė. Ndėrsa nė fund fare, nė f. 208, autori ėshtė firmosur vetė me emrin: Teodor Shkodrani, duke shėnuar: “Me ndihmėn dhe dėshirėn e fort tė lumturit Zot, e pėrfundova nė vitin 1210, ditėn e 9 tė marsit”. (“Mee nihemmen zze dessirnnee e phorte t’ Lummnummitt ZOT e mbaronjj n’Vitte MCCX dittn ee IX t’ Mmarxxitee”. – THEODOR SSCODRAANNITTEE).

    Pas njė pune disavjeēare, kemi arritur tė bėjmė transkriptimin dhe transliterimin e dorėshkrimit.

    Dorėshkrimi ndahet nė tre kapituj, nė f. 1r – 97r mbi teologjinė; f. 98r – 146r mbi filozofinė dhe 147r – 208r mbi historinė. Secili nga kapitujt mund tė jetė edhe libėr nė vete. Duke mos mohuar vlerėn dhe rėndėsinė e dy kapitujve tė parė, kapitulli i tretė ka tėrhequr mė shumė vėmendjen tonė ngase pos tė dhėnave me interes tė veēantė, autori citon edhe vepra tė tjera qė ka konsultuar dhe mė shumė se njė herė, mbėshtetet nė kronikat shqiptare tė qyteteve tė ndryshme.

    Pas njė pune disavjeēare, kemi arritur tė bėjmė transkriptimin dhe transliterimin e dorėshkrimit. Ishte njė punė shumė e mundimshme kjo, ngase ne nuk kishim tekste [dokumente apo dorėshkrime] tė ngjashme nga kjo kohė apo kohė mė e afėrt, pėr tė konsultuar e krahasuar grafemat, fjalėt, fjalitė dhe strukturėn e pėrgjithshme gramatikore. Jemi tė vetėdijshėm se mund tė ketė lėshime, por mbetet qė specialistėt e fushave pėrkatėse, pas studimeve tė tyre, tė nxjerrin pėrfundime tė drejta dhe shkencore.

    Dorėshkrimi i Teodor Shkodranit, e shtyn edhe pėr 74 vjet mė herėt jo vetėm pėrmendjen e gjuhės por edhe e dėshmon se shqipja ishte shkruar; ndėrsa kur bėhet fjalė pėr dokument tė shkruar qė ėshtė mė i hershėm se “Meshari” i Buzukut pėr 345 vjet.

    Pos rėndėsisė sė jashtėzakonshme qė ka dorėshkrimi, pėr atė se tregon njė vazhdimėsi tė pandėrprerė tė shkrimit tė gjuhės shqipe, ngase sipas dėshmive qė kemi, pėr herė tė parė bėhet fjalė pėr gjuhėn shqipe nė vitin 1284 (jo 1285 siē ėshtė menduar deri me tashti) nė njė dokument tė Arkivit tė Dubrovnikut /Raguzės/ nga 14 korriku i vitit 1284, ku thuhet: “Dėgjova njė zė qė thėrriste nė mal nė gjuhėn shqipe” (Et audiui unam uocem clamantem in monte in lingua albanesesca). Po sjellim faksimilin e origjinalit i cili botohet pėr herėt tė parė si i tillė.

    Dėshminė e dytė e kemi nga njė autor anonim, qė sipas tė gjitha gjasave ishte prift i urdhrit dominikan, i cili nė vitin 1308, gjatė udhėtimit nėpėr Ballkan, kur pėrshkruan Shqipėrinė dhe shqiptarėt, ndėr tė tjera shkruan: “kėtu shqiptarėt e lartpėrmendur kanė njė gjuhė tė dallueshme prej latinėve, grekėve e sllavėve, kėshtu qė nuk merren vesh fare me popujt tjerė” [Habent enim Albani prefati linguam distanctam a latinis, grecis et slavis ita quod in nullo se inteligunt cum aliis nationibus].

    Dėshmia e tretė ėshtė ajo e Guljelm Adamit, i cili nė vitin 1332, me porosi tė papės Gjon XXII, shkroi traktatin “Directorium ad passagium faciendum”, duke i bėrė kėshtu edhe njė relacion Filipit tė VI-tė Valua, mbretit tė Francės, me titull: “DIRECTORIUM AD PASSAGIUM FACIENDUM (UDHĖZIM PĖR TĖ KRYER KALIMIN E DETIT), ku jep tė dhėna pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt. Kėtu gjejmė edhe fjalinė e famshme qė e bėri tė njohur nė histori: “Dhe megjithėse shqiptarėt kanė njė gjuhė krejt tjetėr dhe tė ndryshme nga latinėt, ata kanė shkronjat latine nė pėrdorim dhe nė tė gjithė librat e tyre.”

    Pra, nėse e shikojmė kronologjikisht, qė nga viti 1284, kur pėr herė tė parė pėrmendet gjuha shqipe, dorėshkrimi i Teodor Shkodranit, e shtyn edhe pėr 74 vjet mė herėt jo vetėm pėrmendjen e gjuhės, por edhe e dėshmon se shqipja ishte shkruar; ndėrsa kur bėhet fjalė pėr dokument tė shkruar, siē ėshtė “Formula e Pagėzimit” nga viti 1462, ky dorėshkrim ėshtė mė i hershėm pėr 252 vjet, kurse mė i hershėm se “Meshari” i Buzukut pėr 345 vjet.

    Lajmi pėr zbulimin e kėtij dorėshkrimi nga viti 1210 ėshtė mirėpritur nė rrethet shkencore e intelektuale jo vetėm shqiptare. Interesim tė veēantė ka zgjuar fakti se i gjithė dorėshkrimi, prej 208 fletėsh, ėshtė shkruar i tėri nė gjuhėn shqipe. Ka pasur kolegė studiues qė kanė shtruar pyetjen: pse u shkrua nė gjuhėn shqipe? Cilat janė arsyet qė e shtyn autorin, Teodor Shkodranin, tė shkruante shqip nė kėtė kohė, kur gjuhė kulture ishin greqishtja ose latinishtja? Pse shkrim nė gjuhėn shqipe, kur edhe tė gjitha shėrbimet fetare bėheshin nė gjuhėt greke ose latine?

    Debate tė tilla janė me shumė interes, ngase hapin mundėsi pėr t’u thelluar mė shumė, pėr tė njohur e studiuar pėrditshmėrinė e popullit shqiptar nė mesjetė. Si duket, harrohet se nė perėndim tė Shqipėrisė, ishin kroatėt, ata tė cilėt gjithė shėrbesat fetare i bėnin nė gjuhėn kroate, pra nė gjuhėn e popullit, ishin po kroatėt, por edhe sllavėt, tė cilėt kishin tė shkruara nė gjuhėn e tyre dorėshkrime e dokumente. Si dėshmi ėshtė “Bašcanska ploca”, njė monument vėrtet madhėshtor i shkruar me alfabet glagolik nė gjuhėn kroate… etj. etj. Pra, pse tė mos kishin edhe shqiptarėt dorėshkrime dhe dokumente nė gjuhėn shqipe.

    Ėshtė krejt normale qė, duke shikuar fqinjėt qė shkruanin nė gjuhėn e “popullit”, qė edhe intelektualėt shqiptarė tė shkruanin nė gjuhėn e popullit tė vet, nėse nuk kishin shkruar mė herėt se fqinjėt, gjė qė nuk pėrjashtohet si mundėsi, ngase: “po t’i hedhim njė vėshtrim historisė sė gjuhės shqipe, dy gjėra tė kundėrta na bien nė sy nė kėtė lėmė: me njė anė gjuhė e dėshmuar me shkrim mjaft vonė, e nė anėn tjetėr njė popull i lashtė, autokton nė kėto vise tė Ballkanit qė nga kohėt e mugėta tė historisė.” Aq mė parė kur dihet se nė ketė periudhė kemi lindjen dhe zhvillimin e qyteteve vendėse, si forca dominuese politike, p.sh. Shteti i Arbrit, por edhe ngritjen e njė shtrese intelektualėsh, tė cilėt lanė gjurmė tė thella me studimet dhe veprat e tyre nė gjuhė tė ndryshme, jo vetėm nė Shqipėri, por edhe nė shtete tė tjera mesjetare evropiane.

    Rėndėsi tė veēantė ka edhe fakti se autor i kėtij shkrimi ėshtė njė shqiptar nga Shkodra, mjaft i njohur nė rrethet shkencore-kulturore tė kohės, jo vetėm nė Shqipėri, por edhe nė Bizant, Romė, Raguzė, etj.

    Autori, Teodor Shkodrani, nė fund tė dorėshkrimit tė tij na ka lėnė tė dhėna shumė tė ēmuara pėr veten e tij, pėr origjinėn dhe pėr pėrgatitjen profesionale. (Ne nuk e kemi pėrdorur termin “libėr”, por dorėshkrim, nga shkaku qė tė mos shkaktojmė huti; ngase koncepti libėr nė vitin 1210 dallon nga ai qė kemi ne sot pėr librin, kur dihet se shtypshkronja ende nuk ishte shpikur nė atė kohė.

    Pra menduam qė termi dorėshkrim do tė ishte mė i afėrt, kur dihet se tė gjitha kėto “libra” apo dorėshkrime, ishin tė pakta nė numėr dhe ruheshin kryesisht nėpėr vende tė veēanta si: kisha, manastire, kuvende e, nė raste tė veēanta, edhe nė bibliotekat private tė ndonjėrit prej fisnikėve vendas.)

    Tė shtojmė qė pos kėtij dorėshkrimi nė gjuhėn shqipe, nė Arkivin Sekret tė Vatikanit dhe nė Bibliotekėn Apostolike tė Vatikanit, tė po kėtij autori ruhen me dhjetra dorėshkrime nė gjuhėt greke dhe latine, tė cilat nuk janė botuar deri mė sot. Tematika e kėtyre dorėshkrimeve ėshtė e ndryshme, por dominon ajo teologjike dhe historike. Ka edhe disa pėrkthime dhe redaktime tė veprave tė autorėve antikė.
    Dorėshkrimi shqip i Teodor Shkodranit nga viti 1210 ? LAJM

    Shkrimi mė i vjetėr i shqipes, ja ē?shkruhej mė 1210 - Intervista & Festivale - GazetaExpress

Seite 44 von 44 ErsteErste ... 344041424344

Ähnliche Themen

  1. 1500 Jahre alte Bibel
    Von Barbaros im Forum Religion und Soziales
    Antworten: 19
    Letzter Beitrag: 25.02.2012, 09:05
  2. Albanische Sprache
    Von Albion im Forum Kosovo
    Antworten: 42
    Letzter Beitrag: 20.05.2011, 08:42
  3. Albanische Sprache
    Von Spartaner im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 72
    Letzter Beitrag: 02.06.2009, 18:29
  4. 500 Jahre alte Weltkarte gibt Rätsel auf
    Von Yutaka im Forum Naturwissenschaft
    Antworten: 8
    Letzter Beitrag: 05.03.2008, 15:18
  5. 29 000 Jahre alte Siedlung in Serbien entdeckt
    Von jugo-jebe-dugo im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 9
    Letzter Beitrag: 14.09.2005, 16:30