BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 18 von 47 ErsteErste ... 814151617181920212228 ... LetzteLetzte
Ergebnis 171 bis 180 von 467

Albanischer Epos - Kenget Kreshnike

Erstellt von Gentos, 03.11.2009, 12:49 Uhr · 466 Antworten · 51.699 Aufrufe

  1. #171

    Registriert seit
    05.09.2004
    Beiträge
    7.890
    Mitologjia shqiptare, ēfarė besonin paraardhėsit tanė

    Tė bardhat janė njė lloj shtojzovallesh, vajza tė bukura, pra, diēka si zanat. E Bukura e Dheut, edhe kjo ėshtė njėfarė zane. Kjo figurė mitologjike ėshtė e njohur jo vetėm nė Ballkan, por edhe nė botėn arabe, nga duhet tė ketė ardhur ndėr ne. Dragoi, kuēedra, syri i keq, lugati, shtriga etj.

    Pėr tė dhėnė njė pasqyrė mė tė gjerė, mė tė plotė tė mitologjisė sė njė populli, nevojitet kohė mė e gjatė dhe punė sistematike hulumtuese nė terren nė vise tė ndryshme, pėrveē studimit tė literaturės ekzistuese pėr kėtė temė shumė tė gjerė dhe shumė tė lashtė. Ndėr ne, mjerisht, nuk ekziston ende tė paktėn njė sprovė konkrete, pėr tė pėrmbledhur nė njė botim botėn mitologjike shqiptare, e cila ėshtė shumė e pasur dhe, nė disa vise, e ruajtur dhe e gjallė deri mė sot.

    Por, megjithatė, materiale tė mbledhura, vėshtrime dhe studime fragmentare kemi, qoftė nga autorė tė huaj, qoftė nga njerėzit tanė tė aftė pėr kėtė punė.

    Tė dhėna dhe analiza mė tė plota gjenden nė veprat e albanologėve tė njohur, siē ka qenė, p.sh., Hani, Nopēa, Durham, Lamberci dhe shumė tė tjerė. Autorė shqiptarė dhe mbledhės tė materialeve tė mitologjisė sonė popullore ka shumė, tė cilėt nė revista tė ndryshme (p.sh., "Leka", "Hylli i Dritės", "Drita" etj...), ose nė botime tė tjera kanė dhėnė kontribut tė vlefshėm pėr njohjen dhe ruajtjen e kėsaj pjese tė rėndėsishme tė kulturės shpirtėrore tė popullit tonė.

    Punėn mė tė madhe pėr kėtė e kanė bėrė etnografėt tanė pas Luftės sė Dytė Botėrore, qoftė me kontributet e tyre tė vlefshme shkencore tė botuara nė revistėn "Etnografia shqiptare", "Kultura popullore" e materialeve nė Institutin e Kulturės Popullore.

    Gjithsesi, shtrohet nevoja e botimit tė njė vepre mė tė gjerė, nė tė cilėn do tė paraqitej, tė paktėn nė vija kryesore, mitologjia e popullit shqiptar, e cila, nė kushte tė reja ekonomike, kulturore dhe pėrgjithėsisht shoqėrore, ka humbur fare rolin e dikurshėm tė saj dhe sė shpejti mund tė qitet nė harresė pėrgjithmonė. Kėshtu do tė varfėrohej historia e kulturės sė popullit tonė.

    Nga shumė punime tė autorėve tanė e tė huaj, kėtu po pėrmendim vetėm dijetarin tonė tė shquar prof. Eqrem Ēabejn (1908-1980), i cili qysh nė vitin 1939, ka dhėnė njė pasqyrė tė shkurtėr, por tė qartė, tė mitologjisė sonė popullore, botuar frėngjisht nė revistėn "Revue international des etudes balcaniques", nga e cila po paraqesim vetėm disa tė dhėna dhe mendime tė tij, tė cilat ai i ka zgjeruar dhe shqyrtuar mė vonė edhe nė botime tė tjera tė ndryshme.

    Nė besimet popullore, thotė Ēabej, ruhen shumė figura tė moēme, tė cilat nė mitologjinė tonė paraqiten me emėr tė ri dhe me disa ndryshime kuptimore. Nė mitologjinė tonė shpesh pėrmenden "hijet", si figura mjaft tė papėrcaktuara, por gjithsesi me kuptimin e njė demoni, tė njė fantazme.

    Nė Kosovė me fjalėn "hije", nė kuptimin mitologjik, mund tė pėrfshihen demonė tė ndryshėm, por para sė gjithash - bota "andej varrit", tė vdekurit, zakonisht shpirtra tė ligj. Bajlozi i detit pėrmendet nė folklorin tonė mjaft shpesh.

    Nė Kosovė ka kuptimin e njė pėrbindėshi. Tė bardhat janė njė lloj shtojzovallesh, vajza tė bukura, pra, diēka si zanat. E Bukura e Dheut, edhe kjo ėshtė njėfarė zane. Kjo figurė mitologjike ėshtė e njohur jo vetėm nė Ballkan, por edhe nė botėn arabe, nga duhet tė ketė ardhur ndėr ne.

    Dragoi, kuēedra, syri i keq, lugati, shtriga, etj., personazhe kėto mitologjike, tė njohura ndėr shumė popuj.

    Kėtu po pėrmendim vetėm disa qenie tė tjera tė kėsaj sfere si i paraqet Ēabej, tė cilat nė Kosovė njihen pak ose aspak, tė paktėn me emrin pėrkatės. Kėshtu, p.sh., nė Kosovė nuk dėgjohet pėr Errėtat e Dheut, tė cilat Ēabej i pėrmend sipas tė dhėnave tė albanologut gjerman Lamberc. Gjithashtu Dhamsuta ėshtė ndėr ne e panjohur.

    Kėshtu u quajtka nė viset tona veriore "njė pelė pėrrallore, me nė shpinė kalorėsin tė quajtur Dhevėshtruesi". Tek arbėreshėt e Italisė ekziston Fata, e cila duhet t'i pėrgjigjet zanės ndėr ne. Nė gojėdhėnat e zonės sė Pėrmetit pėrmenden Floēkat, vasha tė bukura me flokė tė gjata, qė mendohej se rrinin nė ujėra e nė puse. Edhe Kshetrrat ose Kshetzat, ishin tė ngjashme me Floēkat. Hyjrija e Detit ėshtė njė lloj sirene, pastaj Xhullitė e Judi, janė figura tė njohura nė zonat tona tė veriut, por edhe ndėr bullgarė e rumunė. Karakonxholli ėshtė figurė mitologjike ndėr ne, e ardhur nga mitologjia turke. Nė Kosovė njihet me emrin "Kallakonxhė", e cila udhėtarin e huton, ia mjegullon mendjen dhe nuk di tė orientohet nė hapėsirė. Gogu, Sanagogu ose Herri ėshtė njėlloj xhuxhmaxhuxhi, shkurtabiqi ose kokėrrmeli. Figura mitologjike mė pak tė njohura janė gjithashtu Mėmėdreqja, lloj pėrbindėshi nė besėtytnitė e hershme ndėr shqiptarėt (arbėreshėt) e Sicilisė nė Itali, kurse nė besimet e tyre nė Kalabri Manaqeli ka qenė njėlloj hijeje.

    Nuset e Malit dhe Orėt e Malit kanė qenė lloj zanash, emri i tė cilave rrallėherė zihej nė gojė. Emri i tyre ishte tabu (i ndaluar), prandaj zėvendėsohej me emėrime, si p.sh., "Qofshin tė bardha", "Ato tė lumturat", "Ato tė mirat" etj., siē thuhet nė Kosovė. Nė viset e veriut Shurdhi ka qenė demon i rėndėsishėm. Nė mitologjinė e trakėve tė vjetėr ky ishte hyjni e motit tė keq. Figurė e ngjashme me Shurdhin, nė veri ka qenė Verbti. Gjarpri i shtėpisė nė disa vise quhet Vitore. Nė mitologjinė e shqiptarėve tė Ēamėrisė Vitoret ishin tri Fatitė qė mendohej se i vinin foshnjės te djepi natėn e tretė tė lindjes dhe ia caktonin fatin qė do tė kishte nė jetė. Emri i vitores nė thelb ėshtė vejtore, "ajo qė end pėlhurė, endėse, emėr qė del edhe me trajtėn vektore", - pra, ato ishin endėse tė pėlhurės sė jetės. Zana - nė mitologji ėshtė simbol i njė vashe me bukuri tė pashoqe. Ky emėr rrjedh prej hyjnisė romake Diana - hyjnia e pyjeve dhe e gjuetisė. Huazimi i figurave mitologjike nė popujt e Ballkanit dhe mė gjerė ka qenė i ndėrsjellė, duke bėrė edhe pėrshtatje tė ndryshme nė emėr, e disa raste edhe nė kuptim. Kjo dukuri ėshtė qė nga koha antike. Kėshtu, p.sh., Zeusi, hyjnia kryesore helene (greke), ndėr shqiptarėt gjithashtu merrej si hyjni, ndoshta me mė pak rėndėsi se siē e kishte nė Greqinė antike, dhe me emėr tė vendit Zojz.

    Edhe hyjnesha romake Diana ka qenė e njohur nė mitologjisė ilire dhe trakase, ndoshta mė me pak autoritet se te romakėt, por prapė me kurorė hyjnie. Mitologjia jonė ėshtė tepėr e ngarkuar me figura e besime tė ndryshme. Pėrkundrazi, ilirėt - tė parėt e shqiptarėve, duket se kanė qenė mė realė ose tė paktėn mė racionalė nė kėtė pikėpamje. Ata besonin nė fenomenet e natyrės. Pėr ta zot ka qenė, para sė gjithash, dielli, pastaj hėna, ujėt, rrufeja, bubullima, shiu, zjarri etj. Pra, ilirėt besonin nė trupat qiellorė dhe nė fuqitė natyrore, tė cilat ndikonin pėr tė mirė ose pėr tė keq mbi jetėn e veprimet e tyre tė pėrditshme.

    Mitologjia e tė parėve tanė tė lashtė, pra, nuk ka qenė e ngarkuar me shtriga, lugetėr, magji etj., tė cilat u shfaqėn ndėr ne shumė mė vonė. Profesor Ēabej ka botuar nė revistėn "Yllyria" njė studim tjetėr pėr zakonet dhe doket e shqiptarėve, ku, pėrveē tė tjerash, shpjegon edhe disa tė dhėna mitologjike, sidomos prejardhjen e figurave dhe dukurive tė ndryshme tė saj. Mė vonė (mė 1942) ka botuar njė studim tė posaēėm me titull "Diana dhe Zana", dhe mė 1972 artikullin "Disa figura tė besimeve popullore shqiptare". Ai, ndėr tė tjera, thoshte se qysh te Gjon Buzuku (shekulli XVI) pėrmenden nė "Mesharin" e tij "gjigandėt" - fantazma me shtat tė gjatė e natyrė luftarake. Ai gjithashtu pėrmend fjalėn "hije" me kuptimin e njė fantazme tjetėr. Edhe nė veprat e Pjetėr Budit (1566-1622) ka elemente tė besimeve tona popullore. Nė veprėn e Pjetėr Bogdanit "Cuneus prophetarum" mė 1685, shfaqen zanat si figura mitologjike. Nga fjala "gjigand", tė cilėn e pėrmend Buzuku, vjen fjala "vigan" qė ėshtė sot e pėrhapur nė gjuhėn tonė, me kuptim tė njeriut me shtat tė rritur, tė lartė, tė zhvilluar. Nė Mirditė, shkruan Ēabej, ekziston njė figurė mitologjike me emrin kuptimor "Dhevėshtruesi", i cili "nė net pranvere vė veshin tek dheu, pėr tė dėgjuar a vjen njeri pėr sė largu dhe a gjėmon ujėt e nėndheshėm. Ai gjithmonė shkon kaluar nė vithe tė "Dhamsutės", njė pelė e pagojė qė kalon nėpėr male e dete dhe shpie larg e larg atė qė do tė shpėtojė me anė tė saj". Nė Dukat tė Vlorės, nė malėsitė e Labėrisė, besohej nė njė lloj zane shtatgjatė, tė cilėn e quanin Suta "drenusha" dhe pėrfytyrohej nė trajtėn e njė lope.

    Ndėr shqiptarėt e jugut, nė Toskėri, Mali i Tomorrit (2418 m) ka kuptim mitologjik dhe mbahej mal i shenjtė. Nė majė tė tij jetojnė gjallesa mitologjike, njė zog i shenjtė, hyjni tė ndryshme. Njerėzit bėnin be mbi kėtė mal si nė njė gjė mė tė shenjtė e mė tė shtrenjtė "pėr Baba Tomorrin", "pėr tė mirin Tomorr". shumėkush, nga frika e respekti, as emrin nuk ia pėrmend, por thonė "ai" dhe bėjnė be "pėr atė ēukė".

    Figura, personazhe mitologjike ndėr ne ka shumė, siē shihet edhe nga kjo qė u tha mė sipėr, por besimet dhe ritet magjike nė kuadėr tė mitologjisė, gati qė as nuk mund tė numėrohen, sepse ēdo krahinė, ēdo zonė, bashkėsi etnike, fisnore, fshatare, familjare, etj., mund tė kenė disa veēori, disa besime e besėtytni, disa "bidate" ose zakone, tė cilat nuk i ka tjetėrkush. Madje, edhe njeriu si individ mund ta ketė botėn e tij vetjake nga sfera e magjisė dhe e mitologjisė nė pėrgjithėsi. "Tim pėr shpi, adet pėr njeri", - thotė populli. Mitologjia ėshtė pus pa fund, tė cilit nuk i shteret kurrė ujėt. Prandaj, si u tha mė parė, edhe me kėtė rast mund tė japim vetėm fragmente nga kjo fushė e gjerė e kulturės shumė tė lashtė, mė tė lashtė se ēdo religjion dhe ēdo normė tjetėr morale tė kodifikuar, nė ēfarėdo mėnyre, qoftė nga ēfarėdo bashkėsie tė shkallės primitive ose tė pėrparuar kudo nė botė. Zakonet e ndryshme me ceremonial tė caktuar, veprimet magjike, nė shumicėn e rasteve lidhen me stinė tė motit, me festa, me ditė tė shėnuara, me pjesėn e caktuar tė ditės, pastaj me vend ose me objekt tė caktuar. Disa "adete" bėhen nė pranverė, disa tė tjera nė vjeshtė, disa ditėn e ndonjė feste, tė tjerat ditėn e martė, tė premte etj., kurse disa paradite ose nė mbrėmje, sepse "ashtu duhet", disa zakone lidhen me njė kodėr, me njė lis, me varre, me vende tė shenjta ose tė nderuara dhe kėshtu me radhė. Disa lidhen me fillimin ose me mbarimin e shumė punėve.

  2. #172
    Leo
    Avatar von Leo

    Registriert seit
    25.06.2010
    Beiträge
    3.440
    Zitat Zitat von Magic Beitrag anzeigen
    weil?
    weil es zu der zeit die muslimischen slawen gar nicht gab.

  3. #173
    ardi-
    Zitat Zitat von Grobar Beitrag anzeigen
    Warum sollte ich?
    Du bist derjenige der ein behauptung aufstellt und noch nichts brachte um sie zu untermauern.
    Your job!

    Das wort kommt aus dem Arabischen, WOW!
    Nicht schlecht.

    Abstreiten? Wozu?
    Willst du denn behaupten das sie aus dem russichen kommt dann musst du auch was bringen das dies unterstuetzt.
    Irgendwelche Quellen?
    Irgendwas?
    Ich warte...
    Aha, doch nicht aus dem Lateinischen?
    Laute wurden alle Saiteninstrumente genannt. Unsere Lahuta ist ein solches Instrument. Jedoch in seiner Form einzigartig. Wie hätten wir das Instrument von euch übernehmen können? Und gleichzeitig den Namen des Vorgängers verwenden? Deine Logik hinkt vom Anfang an.

    Die russische Gusla hat nichts mit der Lahuta zu tun. Somit ist der Name Lahuta geklärt. Wie man dieses Instrument jedoch Gusla nennen konnte und dies dann auch noch mit der Antike im Zusammenhang bringen will, bleibt mir unverständlich. Du als möchtegern Albanologe kannst mir zur entstehung des Namen Gusla sicher weiterhelfen und wie es zu unserer Lahuta steht. Eins sollte klar sein, die balkanische Lahuta hat NICHTS mit dem Slawentum zu tun.
    Der Name Gusla kommt aus dem russischen, willst du das abstreiten?

  4. #174
    Luli
    Zitat Zitat von Gentleman Beitrag anzeigen
    Strigen (Strigae, Singular: Striga „die Kreischende“)
    Im römischen Volksglauben kinderraubende, vogelgestaltige Dämonen oder in Vögel verwandelte alte Weiber. Bei dem römischen Dichter Ovid finden sich die Strigen als gefrässige Wesen in Eulengestalt. Im albanischen Volksglauben treten sie als blutrünstige, menschenfressenende Hexen auf.

    Gibt es auch im rumänischen.

    Die Römer hatten viele Begriffe für Hexen. Unser Religionslehrer hatte eine Liste dabei, Shtriga sagte den Italienern nichts. Wahrscheinlich von den Illyrern viel gebraucht. Es gibt ja sogar so ne Serie, also ne bekannte amerikanische Serie, wo zwei Junge Brüder Geister jagen. Und dort heisst eine Folge "Striga". Als sie nach diesem Begriff suchen heisst es es sei eine Hexe in der albanischen Mythologie die Kinder verfolgt ect ect.

  5. #175
    Avatar von Pjetėr Balsha

    Registriert seit
    02.05.2010
    Beiträge
    6.287
    Zitat Zitat von DZEKO Beitrag anzeigen
    Der grösste Schwachsinn den ich hier gelesen habe, langsam reicht das was ihr macht, erst Serben und jetzt ihr, lasst unsere Sachen in Ruhe ihr dreckigen Nationalisten.

    Nichts gegen die normalen Albaner aber hoffentlich fällt ihr sowas auf die Nase mit eurem Trip in letzter Zeit, manche von euch sind sowas von krank im Kopf das gibt es nicht.
    In Albanian folklore, Gjergj Elez Alia was a great warrior of Albanian tradition. The song of Gjergj Elez Alia is usually sung in lahute, or occasionally in Ēiftelia by Albanian rhapsodes.[1] The song is part of the larger cycle of the Albanian Songs of the Frontier Warriors (Albanian: Kėngė Kreshnikėsh or Cikli i Kreshnikėve)

    wie immer sind es nur die slawischen muslime die was anderes behaupten
    ...

  6. #176
    PašAga
    Zitat Zitat von IN-PE-RA-TO-RE-BT Beitrag anzeigen
    In Albanian folklore, Gjergj Elez Alia was a great warrior of Albanian tradition. The song of Gjergj Elez Alia is usually sung in lahute, or occasionally in Ēiftelia by Albanian rhapsodes.[1] The song is part of the larger cycle of the Albanian Songs of the Frontier Warriors (Albanian: Kėngė Kreshnikėsh or Cikli i Kreshnikėve)

    wie immer sind es nur die slawischen muslime die was anderes behaupten
    ...

    Alija = Typisch Bosniakische Name

  7. #177

    Registriert seit
    19.09.2008
    Beiträge
    16.600
    Zitat Zitat von Ali Pasa Beitrag anzeigen
    Alija = Typisch Bosniakische Name


    Gjergj genau so.....
    "Ali" ist ein türkischer Name. die Moslems aufm Balkan haben das religionswegen übernommen.

    "Alia" in dem Fall ist Familienname im albanischen als Vornname würde nur "Ali" heißen

  8. #178
    Avatar von Pjetėr Balsha

    Registriert seit
    02.05.2010
    Beiträge
    6.287
    Zitat Zitat von Ali Pasa Beitrag anzeigen
    Alija = Typisch Bosniakische Name
    da steht aber Alia und nicht Alija

    ist gjergj den typisch bosniakisch wie heißt er denn in bosniakischer version ????

    es gibt viele albaner mit dem nachnamen alia

    hier einer zb

    Ramiz Alia

  9. #179
    Luli
    Zitat Zitat von Ali Pasa Beitrag anzeigen
    Alija = Typisch Bosniakische Name

    Alia, Alija ist muslimisch/arabisch. Bosnier -> Muslime. Albaner -> Viele Muslime.

    PS: Coole Albaner bei deiner Signatur.

  10. #180
    PašAga
    Ob Alia oder Alija ist doch das gleiche und einen Albaner habe ich noch nie mit diesem Namen gehört, auf Bosniaksich heisst er glaube ich Dzerzelezu ale...

    @Luli: Cooler Bosniake...


Ähnliche Themen

  1. Kenget Patriotike
    Von Leo im Forum Musik
    Antworten: 0
    Letzter Beitrag: 26.03.2011, 21:51
  2. Rache und Epos.
    Von Perun im Forum Rakija
    Antworten: 9
    Letzter Beitrag: 25.11.2010, 07:54
  3. Albanischer Rap
    Von Pasha im Forum Musik
    Antworten: 0
    Letzter Beitrag: 22.12.2009, 12:45
  4. albanischer rap
    Von Enis_1991 im Forum Musik
    Antworten: 6
    Letzter Beitrag: 06.02.2009, 22:01
  5. albanischer hip-hop
    Von Shpresa im Forum Musik
    Antworten: 62
    Letzter Beitrag: 20.12.2008, 01:51