BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 2 von 3 ErsteErste 123 LetzteLetzte
Ergebnis 11 bis 20 von 28

Alles über Ismail Kadare

Erstellt von lupo-de-mare, 25.07.2004, 10:49 Uhr · 27 Antworten · 2.122 Aufrufe

  1. #11

    Registriert seit
    07.05.2005
    Beiträge
    4.214

    Ismael Kadare , schon wieder



    [web:cf8948e8c0]http://www.naac.org/index.php?cid=1,14,109[/web:cf8948e8c0]

    [web:cf8948e8c0]http://www.harrimaninstitute.org/[/web:cf8948e8c0]

  2. #12
    Bester Autor überhaupt. Seine schreibweise ist einfach genial.

  3. #13
    Avatar von illyrian_eagle

    Registriert seit
    05.10.2005
    Beiträge
    6.793
    Ah Ismail kadare ist ein gute schriftsteller............................ :P

    Ich liebe seine Bücher, "Chronik in Stein" und "die Festung"...............

  4. #14
    [quote="illyrian_eagle"] "die Festung"./quote]


    Klasse Buch, hatte ich in weniger als 24h durch.


    Auch sehr gut sind "der Zerissene April" und "Doruntinas Heimkehr"

  5. #15
    Feuerengel
    Rroft Ismail Kadare.

  6. #16
    Avatar von Schiptar

    Registriert seit
    30.04.2005
    Beiträge
    14.116
    *Edit: zwei Threads zum Thema Ismail Kadare hiermit zusammengelegt*

  7. #17
    Avatar von lupo-de-mare

    Registriert seit
    14.07.2004
    Beiträge
    11.988

    Die geheimen Dossies über Ismail Kadare

    Der Artikel soll ziemlich gut sein, wie mir Albaner bestätigten!

    Leider aber nur in Albanisch über den bekanntesten Albanischen Dichter und National Ikone: Ismail Kadare

    Njė dosje mbi censurėn komuniste

    Dosja "K" nė Francė, Kadare spiunohej nga shokėt shkrimtarė

    Giampiero Martinoti

    “Jam pėrpjekur tė jem shkrimtar normal nė njė vend jonormal”,- ka thėnė shkrimtari i cili pėr tridhjetė vjet rresht ka qenė nėn shėnjestrėn e regjimit tė Enver Hoxhės.
    Nė vitin 1990 u arratis nga Shqipėria duke u strehuar nė Paris ku jeton sot.
    U detyrua deri edhe t’i nėnshtrohej njė autokritike pėr tė ardhur keq.

    Rojtarėt e ortodoksisė komuniste kishin fjalor tė kufizuar e pėrsėritės sa s’ka ku tė vejė. Pėr tė asgjėsuar njė roman tė papėlqyeshėm e quanin vepėr dekadente ose kundėr-revolucionare ose tė devijuar nga shijet e popullit. Ca herė mbase edhe i infektuar nga “modernizmi perėndimor”, togfjalėsh qė dėften gjithēka dhe tė kundėrtėn e gjithēkaje. Ndodhte nė tė gjithė vendet e “bllokut lindor”, pėrfshirė vendin mė stalinist, Shqipėrinė. E mėshojnė dokumentet e botuara pėr herė tė parė nė Perėndim nė librin Dosja Kadare (Le Dossier Kadarč, Editions Odile Jacob, Paris sh. i red.) qė tregojnė se si pėr tė gjithė apo thuajse pėr tė gjithė librat e shkrimtarit, strehuar nė Francė mė 1990, mbėrrinin denoncime sepse quheshin “jashtė linjės” dhe bile tė rrezikshėm. E kjo ndodhte megjithėse Ismail Kadare nuk ishte disident (ai vetė nuk pranon tė pėrkufizohet si i tillė, por e quan veten vetėm njė “shkrimtar normal nė njė vend jonormal”) dhe madje ishte i mbrojtur nga suksesi i tij ndėrkombėtar, qė nė njė farė mėnyre i lejonte sinorė lirie mė tė gjerė se ato qė u viheshin shkrimtarėve tė tjerė.
    Nė Arkivat e Shetit Shqiptar nuk ekziston njė “fashikull Kadare”, ka sqaruar autori i librit, Shaban Sinani. Ka ama, tė shpėrndarė nė sektorė tė ndryshėm, dokumente qė vinin nga zyrat e Partisė komuniste detyra e tė cilave ishte zbatimi i linjės politike dhe ideologjike nė letėrsi. Letra dhe raportime mbi tė cilat vetė Kadareja nuk ishte nė dijeni. Gjen aty qė nga letrat e militantėve tė bazės qė kėrkojnė, as mė pak as mė shumė sesa tėrheqjen nga libraritė tė romanit tė shkrimtarit, deri tek analizat “e lėēitura” tė “aparitēikėve” letrarė, ndonjėherė miq tė Kadaresė, tė cilėt heshtazi e tradhtonin pėr ta patur mirė me pushtetin.
    “Dimri i Vetmisė sė Madhe”, pėr shembull, ka pėsuar kritika tė rėnda dhe pas njė fushate kundėrshtuese nė shtyp, u botua njė version i dytė, i sheqerosur. Sekretari i partisė i Tiranės i kėrkoi Komitetit Qendror tė censuronte romanin, pasi kuptohet se “shtrembėron tė vėrtetėn historike” dhe bie ndesh me parimet marksiste-leniniste. Por meraku i madh i ortodoksėve mbetej dekadentizmi, ekzistencializmi, surrealizmi, simbole tė kulturės sė urryer borgjeze. Ja ēfarė shkruan shoku Dashamir Mamaqi: “Atmosfera ėshtė e zymtė dhe romanin e pėrshkon njė lloj ankthi ekzistencialist. Kur dihet qė kjo situatė, qė kėrkoi sakrifica tė mėdha nga ana e popullit tonė, nuk shkaktoi njė ankth tė tillė.”
    Natyrisht, mes masave shqiptare mbizotėronte “entuziazmi revolucionar”. Kadareja akuzohet se e ka pėrshkruar luftėn e klasave nga njė kėndvėshtrim “humanizmi abstrakt”, protagonistėt e romaneve tė tij janė tepėr shpesh “personazhe negativė”, puna e tij ėshtė tepėr e influencuar nga “teoria e sotme borgjeze e ‘revolucionit seksual’”. Pėrshkrimi i tij nuk pėrputhet me realitetin qė partia kėrkon tė nxjerrė nė pah. “Nė vepėr pasqyrohen plagėt e shoqėrisė si alkolizmi, prostitucioni, etj. qė nuk kanė qenė e nuk do tė jenė kurrė vijė e vazhdueshme e shoqėrisė sonė socialiste. Ndėrsa mėnyra si i paraqet autori s’bėn gjė tjetėr veēse i nxit kėto plagė, ashtu siē edhe me stilin borgjez tė jetės nė pėrgjithėsi”. Pastaj gjykimi pėrfundimtar, ai qė s’i le vend asnjė lloj kundėrshtimi: “Nė pėrgjithėsi, romani nuk pėrputhet me shijet e publikut shqiptar.”
    Nuk ndryshojnė shumė kritikat ndaj veprave tė tjera. Ēka ndez zemėrimin e rojtarėve tė ortodoksisė ėshtė para sė gjithash njė poemė, “Nė mesditė Byroja Politike u mblodh”, qė vox populi ia shndėrroi titullin nė “Pashallarėt e Kuq”. U bė ēėshtje e vėrtetė, politike mė shumė se letrare: dorėshkrimi, i vitit 1974, nuk u botua dhe u sekuestrua. I quajtur i humbur, u gjet nė vitin 2002 nga shkrimtari Maks Velo. Njerėzit e partisė u tėrbuan: “Tėrė poema pėrshkohet nga njė frymė armiqėsore dhe kundėrrevolucionare, nė kundėrshtim me linjėn e Partisė dhe tė diktaturės sė proletariatit. Nga kreu deri nė fund kjo poemė ėshtė e mbushur me sulme kundėr regjimit socialist”. Kadareja, sipas akuzave qė i bėhen, paskėsh shfaqur shpesh koncepte reaksionare, si “degjenerimi i pashmangshėm i shtetit socialist”. Koncepte, natyrisht, “tė huaja pėr doktrinėn tonė dhe jashtė themeleve tė revolucionit tonė. I kemi dėgjuar nė teoritė e Togliattit, kur akuzon sistemin socialist si burim shtrembėrimi, burokratizimi, kulti tė personalitetit.”
    Atėkohė Kadareja ishte prej disa vitesh anėtar i Partisė komuniste. “Ndjellja” pėr tė hyrė nė Parti kishte ardhur drejtpėrdrejt nga Enver Hoxha: “Ta hidhja poshtė, ēka do tė merrej natyrisht si sfidė vetjake, ishte baraz me njė vendim dėnimi”,- sqaron sot shkrimtari. Por tė ishe anėtar i partisė do tė thoshte edhe t’i pėrgjigjeshe sulmeve tė egra tė funksionarėve kundėr Pashallarėve tė Kuq. E kėshtu, mė 24 tetor 1975, Kadareja detyrohet t’i nėnshtrohet njė autokritike publike, siē diktonin rregullat stalinistė. Leximi i katėr faqeve ėshtė pėr tė ardhur keq: “Kam shkruar e paraqitur pėr botim njė poemė armiqėsore, kundėrrevolucionare, e drejtuar kundėr linjės sė Partisė, kundėr sistemit tonė, kundėr diktaturės sė proletariatit, kundėr vetė popullit tim. Kjo poemė bie ndesh me gjithė gjėrat nė tė cilat kam besuar gjatė jetės sime.”
    I dėftyer si tradhtar a aty afėr, Kadareja ia vesh “pamjaftueshmėrisė sė formimit tim ideologjik” ato vargje qė u pat drejtuar kundėr burokratėve. Pendimi i tij duhet t’u ketė pėlqyer qenve ruajtės tė regjimit. “Me poemėn time tė fundit, kam kryer gabimin mė tė rėndė kundėr Partisė: armėn qė ajo mė pat besuar pėr tė qėlluar kundėr borgjezisė dhe revizionizmit ia ktheva kundėr. Edhe pse nuk e kam bėrė qėllimisht, njė e shtėnė, edhe kur shkrepet gabimisht, mund tė vrasė.”

    Deklaratat e autorit i intervistuar nga Stéphane Courtois
    Kronikė e njė terrori tė pėrditshėm
    Paris
    “Nuk e kam cilėsuar kurrė veten disident”. Doja tė bėja njė letėrsi normale nė njė vend anormal”. Nė mbyllje tė Dossier Kadaré, shkrimtari ėshtė protagonist i njė interviste tė gjatė tė bėrė nga Stéphane Courtois, historiani qė ka botuar “Librin e zi tė komunizmit”: “Shkrimtari e ndien mbikėqyrjen. Por duhet tė them se nuk isha i ndėrgjegjshėm pėr pėrmasėn e dukurisė. Ka shumė gjėra qė i kam njėmendėsuar vetėm pas rėnies sė komunizmit”.
    Kadareja nėnvizon karakterin, si tė thuash, nėn zė, tė totalitarizmit komunist: “Terrori i pėrditshėm, sistematik, monoton ishte shumė mė i keq se dhuna spektakolare. Ishte dispozita e veēantė e komunizmit. I krahasuar, pėr shembull, me terrorin fashist, terrori komunist ishte shumė mė diskret, i fshehtė, i heshtur dhe i maskuar”. Dhe pėr tė mbijetuar, shkrimtari ka veēse zanatin: “Ne kemi njė tregues tė besueshėm: letėrsinė qė bėjmė. Ajo dėshmon gjunjėzimin ose triumfin e shkrimtarit. Vepra qė kam krijuar nė liri, pas rėnies sė komunizmit, nuk ka asgjė mė shumė, nuk ėshtė mė e mirė se ajo qė ėshtė shkruar gjatė skllavėrisė. Kėshtu qė liria ime e brendshme, ka mbetur e paprekur”. Kritika ishte e rrezikshme: “Ndėshkimet e mundshme nė ballafaqimin e njė shkrimtari jepeshin sipas njė logjike dhe linje tė mirėpėrcaktuar. Niste me pėrjashtimin nga Lidhja e Shkrimtarėve, qė automatikisht do tė thoshte heqje e tė drejtės sė botimit. Dhe nė renditje pasonte internimi, burgosja (me sekuestrim tė tė gjitha dorėshkrimeve), toga e pushkatimit, e mė pas zhdukja e gjithēkaje, deri edhe e emrit tėnd, qė gjithkund shndėrrohej nė fjalė tė ndaluar”.
    Ishte e mundur tė mbroje njė shkrimtar qė regjimi i kish vėnė syrin?

    “Nėse dėnimi ishte kėrkuar nga lart dhe nėse mbledhja ishte publike, mbrojtja ishte e pamundur, ndoshta fatale pėr viktimėn. Mbrojtja haptazi merrej si sfidė haptazi ndaj partisė”.
    Pėrkthyer nga “La Repubblica”

    Shėnim
    Njė fakt jo i vėrtetė
    Gazetari i artikullit “Si e mbikėqyrnin shkrimtarin shokėt shqiptarė” botuar dje mė 25 maj nė tė pėrditshmen italiane “La Repubblica” jep njė fakt qė nuk ėshtė i vėrtetė. Ai shkruan: “Dorėshkrimi, i vitit 1974, nuk u botua dhe u sekuestrua. I quajtur i humbur, u gjet nė vitin 2002 nga shkrimtari Maks Velo”. Fjala ėshtė pėr poemėn “Nė mesditė Byroja u mblodh” e menduar e zhdukur qė nga nata e marrjes nga shtypshkronja, 32 vjet para. Debati pėr tė u hap nė vitin 2002 me botimin e librit nga “Onufri” “Zhdukja e Pashallarėve tė kuq - hetim pėr njė krim letrar” i intelektualit Maks Velo. Nė kėtė libėr Velo sa merr shkas nga poema. Nga dialogimi me vetė autorin Ismail Kadare, qėllimi ėshtė rrahja e ideve dhe ekspozimi qartazi dhe ashpėr ndoshta, i qėndrimit tė dy intelektualėve nėn diktaturė se ē’ishte ai regjim pėr qytetarin dhe artistin shqiptar. Shkurt, Maks Velo nuk ėshtė zbuluesi i poemės. Siē e ka deklaruar dhe nė debatet qė zgjatėn pėr njė muaj deri nė gjetjen e saj, nuk ishte qėllim kėrkimi i poemės. Brenda pak javėsh hetimi teknik i kėtij fakti nga gazetari i “Gazetės Shqiptare” nė atė kohė, Ilir Babaramo, nė Arkivat e Shtetit, nxori nė dritė poemėn qė nė “popull” pėr shkak tė qarkullimit tė zėrave pėr ndalimin e botimit tė saj, ishte quajtur gjithmonė “Pashallarėt e kuq”.

    Botimi frėngjisht
    “Le Dossier Kadaré” (Dosja Kadare) me autor Shaban Sinanin, ish-drejtor i Arkivave tė Shtetit, nė botimin frėngjisht i pėrkthyer nga Tedi Papavrami, ėshtė plotėsuar nga njė intervistė me historianin Stéphane Courtois qė mban nėntitullin “La Vérité des souterrains” (E vėrteta e tė fshehtave”. Nė kėtė bashkėbisedim me autorin e veprave tė njohura, “Historia e Partisė Komuniste Franceze” dhe “Libri i zi i komunizmit” dhe njė nga njohėsit mė tė mirė tė historisė sė komunizmit, Kadare komenton pėr herė tė parė gjerėsisht dokumentet e denoncimeve kundėr tij. Falė pyetjeve tė sakta dhe tė informuara tė historianit, ai i rikthehet rrugėtimit tė Ismail Kadaresė, veprave, jetės sė tij dhe pėrgjimeve kundėr tij.

    26/05/2006

    http://www.shekulli.com.al/index.php...e&newsID=95888

  8. #18

    Albanische Muslime wütend auf Ismail Kadare?

    Hallo zusammen, ich grüsse euch

    Habe im Kosova Fernseh gesehen, das muslimische Albaner wütend auf Kadare sind, ... weiss jemand mehr davon? Stimmt das überhaupt?Wenn ja, wieso?

    In diesem Sinne

    Biba

    Athleti Christi


    Wer nicht weiss wer Kadare ist, hier ein Bild:


  9. #19
    Avatar von Schiptar

    Registriert seit
    30.04.2005
    Beiträge
    14.116
    :arrow: Geschichte/Kultur, bitte.

    Dort existiert bereits ein Thread "Alles über Ismail Kadare".

  10. #20
    Avatar von albaner

    Registriert seit
    05.05.2006
    Beiträge
    3.862
    komisch das die nicht gesagt haben warum die wütend sind
    wer ist überhaupt kadare , erzähl mal.

Seite 2 von 3 ErsteErste 123 LetzteLetzte

Ähnliche Themen

  1. Ismail Kadare
    Von Perun im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 43
    Letzter Beitrag: 15.10.2016, 22:10
  2. Ismail Kadare: Kosovaren sind primitive Vandalen
    Von lupo-de-mare im Forum Politik
    Antworten: 69
    Letzter Beitrag: 13.12.2009, 15:04
  3. Ismail Kadare: Islam ist unalbanisch...
    Von John Wayne im Forum Religion und Soziales
    Antworten: 15
    Letzter Beitrag: 01.11.2009, 02:35
  4. Ismail Kadare-Prinz-von-Asturien-Preisträger für Literatur
    Von Karim-Benzema im Forum Religion und Soziales
    Antworten: 1
    Letzter Beitrag: 24.06.2009, 23:23
  5. Ismail Kadare und die Albanischen Mythen
    Von lupo-de-mare im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 1
    Letzter Beitrag: 02.12.2005, 19:00