BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 10 von 29 ErsteErste ... 6789101112131420 ... LetzteLetzte
Ergebnis 91 bis 100 von 290

Archäologie / Ausgrabungen Albanien / Kosova / Mazedonien

Erstellt von Jean Gardi, 09.06.2012, 17:33 Uhr · 289 Antworten · 33.901 Aufrufe

  1. #91
    Avatar von Arbanasi

    Registriert seit
    14.10.2009
    Beiträge
    6.534
    Zitat Zitat von Preke Kuci Beitrag anzeigen
    36 hellenistische Gräber aus dem 2 Jahrhundert vor chr. in Durres entdeckt

    Zbulohen 36 varre helenistike gjatė gėrmimeve nė Durrės

    Arkeologėt: Datojnė nga periudha e shekullit tė dytė para erės sonė deri nė antikitet
    30 korrik 2012 17:54


    Gėrmimet qė po kryhen pėr ndėrtimin e njė objekti nė lagjen numėr 8 Durrės, kanė nxjerrė nė dritė dhjetra gjetje tė reja qė shtojnė vlerėn e pasurisė arkeologjike tė qytetit bregdetar. Nga gėrmimet e ditėve tė fundit nė njė shesh ndėrtimi, arkeologėt mbikqyrės tė punimeve kanė zbuluar njė varrezė me dhjetė varre helenistike qė datojnė nga periudha e shekullit tė dytė para erės sonė e deri nė atė tė antikitetit tonė tė shekullit tė katėrt. Mbikėqyrėsi i zbulimeve arkeologjikė Surja Lela, tha se nga kėrkimet e deritanishme janė zbuluar mbi 36 varre nė tė cilėt janė gjetur eshtra skeletore, tė vendosur nė drejtimin lindje- perėndim qė datojnė nga shekulli i dytė para erės sonė e deri nė shekullin e katėrt tė erės sonė. Sipas tij zbulimi arkeologjik ėshtė i njė rėndėsie tė veēantė, pėr vetė tipet e varreve, tė cilat janė ndėrtuar nė periudha tė ndryshme.
    Lela sqaron se mes kėtyre varreve ka karakteristika tė pėrbashkėta, por edhe anė tė veēanta tė cilat do tė jenė objekt studimi pėr arkeologėt, siē janė varret me konstruksion me tulla, me tjegulla nė formė ēatie, me urna prej guri gėlqeror si dhe me urna amforash dhe enė qeramike.

    Pranė varreve sipas Lelės, nuk janė gjetur stoli, por sende tė tjera me vlerė arkeologjike, ēka tregon mė sė miri periudhėn e datimit.
    Duke pasur parasysh faktin se kėtu ėshtė zbuluar njė fond shumė i pasur arkeologjik , drejtuesit e saj kanė kėrkuar shtyrjen e gėrmimeve dhe studimit e tė gjithė zonės, deri nė inventarizimin dhe koleksionimin e tė gjithė objekteve arkeologjike.

    Pas zbulimit tė plotė tė varreve, nga ana e specialistėve tė arkeologjike do tė bėhet inventarizimi dhe dokumentimi i plotė i objekteve, pėr t’i kaluar mė pas atropologėve tė cilėt do tė nisin studimet pėrkatėse.
    Ndėrsa njė pjesė e objekteve tė ekspozueshme do t;i shkojnė muzeut tė qytetit, me qėllim qė tė jenė tė vizitueshme pėr personat e interesuar.

    Zbulohen 36 varre helenistike gjatė gėrmimeve nė Durrės | ABC News

    Lum Shqiptaret per Gazetaret e tyre...
    "Nga periudha Helenistike" übersetzt: "Hellenische Ära"

  2. #92
    Avatar von Arbanasi

    Registriert seit
    14.10.2009
    Beiträge
    6.534
    Ekspedita: Tė fshehtat e anijeve antike tė mbytura nė ujėrat shqiptare



    Pėr tė gjashtin vit me radhė, anija “Herkules” u ėshtė drejtuar brigjeve shqiptare. Deri mė tani janė zbuluar 19 relikte historike nga shek I-IV para Krishtit, por edhe anije tė Luftės sė Dytė Botėrore. Nga ana tjetėr, specialistėt ngrenė alarmin pėr dėmtimet e pasurisė nga zhytjet e jashtėligjshme

    Anije tė mbytura shekuj mė parė, ngarkesa me verė e vaj ulliri, amfora tė mėdha qė “prehen” nė fund tė detit shqiptar. Janė pasuri arkeologjike tė veshura me histori po aq interesante. Prej gjashtė vitesh, ekspedita shqiptaro-amerikane nė bordin e anijes “Herkules” ėshtė vėnė nė kėrkim tė kėtyre thesareve. Deri mė tani janė 6 “relikte” qė datojnė mė shumė se 2000 vjet mė parė qė janė zbuluar, pėrfshirė edhe tė tjera tė njė rėndėsie tė dytė. Inxhinierė e arkeologė, ndihmuar nga teknologjia mė e lartė i janė kthyer sėrish bregut shqiptar. Gjiri i Vlorės ėshtė destinacioni i kėtij viti, ndėrkohė qė aktualisht ekspedita ėshtė vendosur nė veri tė ishullit tė Sazanit. Zhytje, skanime, pėrpunim tė dhėnash. Arkeologu Adrian Anastasi, drejtori i palės shqiptare, tregon se edhe kėtė vit janė etiketuar pika tė cilat do tė verifikohen. Mundėsia e njė zbulimi tė ri nė fazėn e fundit tė ekspeditės nuk pėrjashtohet. Gjetja e fundit, ishte zbulimi vitin e shkuar tė njė anije 2100-vjeēare, 30 metra tė gjatė nė perėndim tė ishullit tė Sazanit. Mbytja e kėsaj anijeje gjatė periudhės sė Republikės Romake kaq pranė brigjeve shqiptare, u hamendėsua se mund tė kishte lidhje edhe me betejat e luftės civile, zbarkimin e Jul Cezarit dhe ushtrisė se tij nė gjurmėt e Pompeut. Shumėkush mund tė mendojė se arkeologėt gjurmojnė zona tė caktuara, ku nga burime historike apo gojėdhėna thuhet se ėshtė mbytur njė anije. Nė fakt, nuk ndodh kėshtu. “Kėrkimet qė bėn ekspedita janė kėrkime matematikore, pra duke kontrolluar ēdo metėr tė hapėsirės ujore me teknologji tė lartė. Deri mė sot ne nuk kemi kėrkuar sipas sinjalizimeve apo burimeve antike. Kėrkimet tona janė shumė tė sakta, pasi skanohet i gjithė bregdeti dhe jo sipas zonave tė caktuara. Kjo metodologji ka kosto mė tė lartė, por edhe rezultatet janė mė tė larta. Deri tani janė zbuluar 19 relikte historike nga shek I-IV para Krishtit e deri nė disa anije tė Luftės sė Dytė Botėrore”, thekson Auron Tare nga Qendra Shqiptare e Kėrkimeve Detare.

    Burimet antike

    Sa anije mund tė jenė mbytur nė brigjet shqiptare? A ka tė dhėna pėr vendndodhjen e tyre? A u kanė rezistuar shekujve? Kureshtja e gjithsecilit nė kėtė pikė mund tė ēojė nė shumė pyetje tė kėtij lloji. Sipas Tares, burimet antike flasin gjithmonė pėr mbytje tė anijeve nė brigjet e Ilirisė apo Epirit antik. “Nga burimet e shkruara ne kemi njė database shumė interesante, por duhet thėnė se deri mė tani nuk kemi mundur tė provojmė asnjė nga kėto burime pėr saktėsinė e tyre. Jemi akoma nė fillimet e kėrkimeve, por deri mė tani zbulimet janė bėrė nga metodologjia e aplikuar dhe jo nga kėto burime tė shkruara. Ėshtė shkruar se nė Luftėn Civile midis Cezarit dhe Pompeut, i biri i Pompeut, Gnaius Pompeu mbyti njė sėrė anijesh nė hyrje tė Orikumit pėr tė bllokuar flotėn e Cezarit. Deri tani nuk kemi asnjė tė dhėnė pėr tė verifikuar kėtė burim historik. Po kėshtu dimė nga burime tė shkruara se Flota Normane e udhėhequr nga prijėsi i familjes normane, Zhiskardi, luftoi pėr disa ditė nė Gjirin e Butrintit dhe bregun e Sarandės sė sotme me Flotėn Bizantine dhe Veneciane. Deri tani asnjė gjurmė nuk ėshtė gjendur nga kjo flotė, megjithėse burimet thonė se Perandori Komnenu shembi anijen flamurmbajtėse diku afėr Butrintit. Po kėshtu dihet qė vėllai i Mbretit tė Francės Filipitte Pare, konti Hugh of Vermandois, i cili udhėtonte pėr nė Kryqėzatė mė 1096 e humbi flotėn e tij shumė pranė brigjeve tė Durrėsit. Nė fakt, ai dhe shpura e tij ia dolėn tė shpėtonin me not, kėshtu qė anijet e mbytura duhet tė jenė shumė pranė brigjeve. Megjithatė pritet qė nė sezonet e ardhshme tė kemi mundėsi tė verifikojmė edhe kėto burime antike nėse janė gjeografikisht tė vėrteta apo jo. Ndryshon puna me anijet e humbura nė konfliktin e Luftės sė Parė dhe tė Dytė Botėrore. Nga informacioni i mbledhur nėpėr arkiva del se nė ujėrat tanė duhet tė jenė mbytur mbi 40 anije italiane, austro-hungareze, franceze, gjermane, njė nėndetėse greke, njė U-Boat austriak, disa avionė britanikė. Mė e famshmja nga kėto anije ėshtė sigurisht anija flamurmbajtėse e flotės italiane tė Mesdheut “Regina Margerita”, e cila u mbyt nga njė nėndetėse austriake me 720 vetė nė bord, pėrfshirė edhe njė admiral italian, nė hyrje tė Gjirit tė Vlorės. Mbytja e “Regina Margerite” ka qenė njė prej lajmeve mė tė bujshme botėrore gjatė Luftės sė Parė. Po kėshtu, gjatė hulumtimit tė arkivave kam gjetur se nė fakt njė prej komandantėve mė aktivė tė nėndetėseve gjermane gjatė Luftės sė Parė nė ujėrat shqiptare ka qenė njė oficer i ri, i cili mė vonė u bė njė prej figurave mė tė rėndėsishme tė Gjermanisė Naziste. Ky ka qenė admirali Kanaris, shefi legjendar i Abwer( Zbulimit Ushtarak) gjerman. Kanaris, i cili operonte nga Baza e Kotorit, ka pasur shumė histori interesante nė brigjet shqiptare. Zbulimi i kėtyre anijeve tė mbytura dhe historia e tyre, do tė jetė pjesė e njė botimi tė veēantė mjaft luksoz, i cili do tė sjellė njė pjesė tė panjohur tė historisė shqiptare”, tregon Auron Tare. Sipas tij, i gjithė bregu shqiptar ka mjaft pasuri arkeologjike, si njė breg i rrahur nga lundėrtarė, eksploratorė, udhėheqės, priftėrinj, tregtarė etj. Kėtu fillonte rruga mė e famshme antike Via Egnatia, e cila lidhte Romėn me Kostandinopojėn dhe mė tutje me tregjet orientale tė mallrave tė luksit.

    Dyshimi

    Arkeologu Adrian Anastasi thekson se deri mė tani e gjithė pjesa e bregdetit jonian deri nė 220 metra thellėsi ėshtė skanuar dhe dokumentuar nga “Herkules”. Pėr herė tė parė, kjo ekspeditė ka realizuar hartat arkeologjike me tė dhėna tė sakta mbi pasurinė nėnujore. Problemi i specialistėve mbetet se ēfarė do tė bėhet me kėtė pasuri pas pėrfundimit tė kėsaj ekspedite. Auron Tare mendon se ka njė neglizhencė tė plotė institucionale, por edhe njė paaftėsie e shoqėrisė pėr tė kuptuar rėndėsinė e madhe tė trashėgimisė kulturore qė kemi. “Pėr ta ilustruar kėtė fakt do tė doja tė shtoja se pėr 6 vjet, pala amerikane dhe mė saktė Fondacioni RPM Nautical, ka harxhuar shuma tė konsiderueshme nė identifikimin e pasurive nėnujore shqiptare. Shteti ynė dhe institucionet pėrkatėse deri mė sot ka dhėnė 0(zero) fonde. Edhe kėrkesa jonė pėr t’u furnizuar me naftė pa taksė nuk ėshtė aprovuar dhe anija “Herkules” detyrohet tė furnizohet nė vendet fqinje edhe pse kjo anije punon pėr dobi tė historisė sė Shqipėrisė. Edhe dy pulla qė ka printuar Posta Shqiptare me zbulimet tona, jo vetėm i ka plot me gabime, por i ka marrė imazhet pa leje duke thyer tė drejtėn ndėrkombėtare tė sė drejtės sė autorit. Pėrjashtim bėn Flota Detare, e cila kėta 6 vjet ka qenė shumė e gatshme pėr tė ndihmuar nė sektorin e saj. Pala amerikane sot ėshtė, nesėr ikėn diku tjetėr. Janė shumė vende nė Mesdhe qė e ėndėrrojnė kėtė punė qė po bėhet nė Shqipėri. Sa ekspedita tė tilla operojnė aktualisht nė botė? Vetėm 6. Pra Shqipėria ka njė fat tė madh nė mundėsinė e njohjes dhe identifikimit tė pasurisė sė saj kulturore nėnujore. Problemi qėndron se deri mė tani nuk shikohet asnjė dritė nė fund tė tunelit pėr tė qenė optimist se diēka do tė bėhet edhe nė kėtė fushė. Askush nuk e ka marrė seriozisht kėtė projekt ambicioz dhe nuk ka jo vetėm investime, por edhe njė mirėnjohje nga Ministria e Kulturės apo institucionet e tjera. Pyetja ėshtė se ēfarė do tė ndodhė pasi projekti tė mbarojė? Si do tė ruhet kjo pasuri? Kush dhe si do studiohet? A do tė ngrihet njė muze i trashėgimisė nėnujore? Kėto dhe plot pyetje tė tjera nuk kanė asnjė pėrgjigje”, thekson Tare. Ndėrkohė, Adrian Anastasi shpjegon se ekspedita e pėrbashkėt, shqiptaro-amerikane do tė vijojė deri nė realizimin e hartave tė plota arkeologjike.

    Rreziku

    Arkeologu Adrian Anastasi, por edhe Auron Tare, kanė dhėnė vazhdimisht alarmin pėr rrezikun qė i kanoset pasurisė arkeologjike nėnujore nga zhytjet e pakontrolluara. Sipas specialistėve, kjo vjen pėr faktin se shteti shqiptar nuk ka asnjė kontroll mbi hapėsirėn ujore. Pėr vite, vjedhja e pasurive nėnujore vazhdon pa u ndėshkuar. “Nuk ka njė ligj mbi trashėgiminė nėnujore. Nuk ka asnjė departament nė MTKRS qė tė merret edhe me kėtė pjesė tė trashėgimisė sonė. Nuk ka asgjė”, thekson Tare.

    Kėrkesa - A do tė ngrihet njė muze i trashėgimisė nėnujore?

    Arkeologu i arkeologjisė nėnujore, Adrian Anastasi, e sheh tė domosdoshme ngritjen e njė muzeu pėr kėtė pasuri. Por sipas tij, nuk duhet tė jetė thjesht dhe vetėm njė hapėsirė ku ekspozohen disa relikte. “Koncepti modern i muzeut ėshtė njė institucion qė ekspozimin duhet ta ketė si qėllim tė fundit. Mė parė duhet tė bėhet njė punė e madhe kėrkimore-shkencore, gjė qė i mungon profilit tė muzeve nė Shqipėri. Njė muze i tillė duhet tė ketė laboratorin, stafin e specializuar qė tė bėjė nė mėnyrė autonome kėrkimin shkencor. Ne kemi njė trashėgimi tė tillė qė mund tė flasim pa frikė pėr muze tė profilizuar. Ka ardhur koha qė tė kemi njė muze kombėtar tė arkeologjisė nėnujore qė t’u pėrgjigjet standardeve ndėrkombėtare. Kati i tretė i Muzeut Arkeologjik tė Durrėsit, qė aktualisht po i nėnshtrohet njė rikonstruksioni, mund tė shėrbente shumė mirė pėr tė bėrė njė pavijon pėr arkeologjinė nėnujore. Ka material shumė tė bollshėm e interesant. U bėnė dy vjet qė unė po merrem me kthimin e spirancave antike. Janė tė kompozuara me dru dhe elemente plumbi, tė periudhės arkaike duke nisur nga shek 7 para erės sonė deri nė shek 3. Vetėm me studimet e bregut tė Jonit kemi gati 80% tė tipologjisė mesdhetare tė kėtyre spirancave dhe kjo tregon se ēfarė kontaktesh ka pasur nė brigjet e Ilirisė. Nėse studiojmė mė pas edhe anijet antike tė mbytura nė brigjet tona, ėshtė njė informacion i pafundmė pėr specialistėt e rinj”, thekson Anastasi.

    Njė anije nė Kepin e Rodonit?

    Njė anije antike mund tė gjendet e mbytur nė Kepin e Rodonit. Arkeologu Adrian Anastasi thotė se kanė tė dhėna qė mund t’i ēojnė nė gjetjen e njė relikti nė Kepin e Rodonit. “Janė tė dhėna qė i kemi marrė e konsultuar me peshkatarėt lokalė, sepse ende nuk e kemi pėrfshirė kėtė zonė nė ekspeditėn tonė”, tregon Anastasi.

    http://www.24shqip.com/ekspedita-te-...rat-shqiptare/

  3. #93

    Registriert seit
    15.04.2012
    Beiträge
    5.631
    Zitat Zitat von Arbanasi Beitrag anzeigen
    Lum Shqiptaret per Gazetaret e tyre...
    "Nga periudha Helenistike" übersetzt: "Hellenische Ära"
    Da steht aber hellenische Gräber
    kann gut möglich sein da Durres von Doriern gegründet wurde.

  4. #94
    Avatar von Arbanasi

    Registriert seit
    14.10.2009
    Beiträge
    6.534
    Zitat Zitat von Preke Kuci Beitrag anzeigen
    Da steht aber hellenische Gräber
    kann gut möglich sein da Durres von Doriern gegründet wurde.

    E Lexova nje Dit ni Artikull per ket zbulim.. aty shkruante "nga periudha.."
    E kto Shqipet ia fusin e asni Lajm vet nuk e shkruajn. Nja e shkrun, krejt Gazetat e kopjojn edhe ato qe i Kopjojn i bajn gabim..

  5. #95

    Registriert seit
    15.04.2012
    Beiträge
    5.631
    Zitat Zitat von Arbanasi Beitrag anzeigen
    E Lexova nje Dit ni Artikull per ket zbulim.. aty shkruante "nga periudha.."
    E kto Shqipet ia fusin e asni Lajm vet nuk e shkruajn. Nja e shkrun, krejt Gazetat e kopjojn edhe ato qe i Kopjojn i bajn gabim..
    valla se ki keq
    edhe une kur lexoj gazeta nga interneti e hetoj shpesh qe veq i kan kopju prej gazetave e tjera
    pa e dite a eshte lajm i vertet a jo
    ashtu u qkep Lajmi gabim qe erdogani i perkrah shqiptaret ne luften kunder maqedonise

  6. #96
    Avatar von mk1krv1

    Registriert seit
    24.04.2012
    Beiträge
    3.307
    einige Fundstuecke der Zyklopenwand in Ohrid (engelana)








  7. #97
    Avatar von Arbanasi

    Registriert seit
    14.10.2009
    Beiträge
    6.534
    Zitat Zitat von Preke Kuci Beitrag anzeigen
    valla se ki keq
    edhe une kur lexoj gazeta nga interneti e hetoj shpesh qe veq i kan kopju prej gazetave e tjera
    pa e dite a eshte lajm i vertet a jo
    ashtu u qkep Lajmi gabim qe erdogani i perkrah shqiptaret ne luften kunder maqedonise
    I kena pas plot do raste.. De Niro usw.
    Da bleiben nichtmal die Rechtschreibfehler verschont. Auch die werden mit übernommen..

  8. #98

    Registriert seit
    15.04.2012
    Beiträge
    5.631
    In Apollonia bei Fier (Albanien) wurde ein Grab mit einem Skelett entdeckt.

    Fier, zbulohet gjatė gėrmimeve nė Apoloni njė skelet
    FIER- Gėrmimet nė Apoloni vazhdojnė tė shoqėrohen me gjetje dhe surpriza tė reja. Keshtu, gjatė punimeve tė Ekspeditės sė Pėrbashkėt Arkeologjike Shqiptaro-Franceze, nė portėn veriore tė agorasė, ėshtė gjetur njė varr i cekėt me njė skelet. Sipas profesorit francez, Jean-Luc Lamboleu, gjetja ėshtė e rastėsishme, pasi qėllimet e punimeve jane per restaurimin e mozaikut.

    "Gjatė punimeve zbuluam njė gropė, pus, dhe njė varr tė cekėt ku u gjet nje skelet, pėr tė cilin momentalisht nuk mund te japim dot tė dhėna konkrete", thote pėrgjegjėsi francez i ekspeditės sė pėrbashkėt.

    Jean-Luc Lamboleu pohon se, skeleti do t'i nėnshtrohet studimeve antropologjike pėr tė pėrcaktuar moshėn e tij, seksin, kohėn kur ėshtė varrosur etj.
    Punimet e ekspeditės sė pėrbashkėt Shqiptaro- Franceze kanė nisur nė fillimjavė dhe do tė vazhdojnė deri nė fund tė muajit gusht.
    Apolonia shtrihet rreth 9 km nė perėndim tė qytetit tė Fierit, nė pikėn mė tė lartė tė kodrave tė Pojanit.
    (ma.ar/BalkanWeb)
    Balkanweb | Fier, zbulohet gjatė gėrmimeve nė Apoloni njė skelet - Kulturė

    Bilder von Apollonia








  9. #99

    Registriert seit
    15.04.2012
    Beiträge
    5.631
    Zitat Zitat von Arbanasi Beitrag anzeigen
    E Lexova nje Dit ni Artikull per ket zbulim.. aty shkruante "nga periudha.."
    E kto Shqipet ia fusin e asni Lajm vet nuk e shkruajn. Nja e shkrun, krejt Gazetat e kopjojn edhe ato qe i Kopjojn i bajn gabim..
    Hier steht auch periduha helenistike
    die Meldung ist von heute


    In Durres wurden 92 antike Gräber entdeckt

    Nė Durrės gjenden 92 varre antike



    Nė Durrės gjenden 92 varre antike - Kultura - Koha Net

  10. #100

    Registriert seit
    15.04.2012
    Beiträge
    5.631
    Im Dorf Kryekuq bei Lushnje (Mittelalbanien) wurden 2 illyrische speerartige Waffen entdeckt (35 und 38 cm lang) und diverse
    antike Gegenstände Ringe, Armschmuck etc.



    Zgjerohet harta e zbulimeve arkeologjike nė Shqipėri - Kultura - Koha Net

Seite 10 von 29 ErsteErste ... 6789101112131420 ... LetzteLetzte

Ähnliche Themen

  1. Albanien-Mazedonien 1:0
    Von Alketa im Forum Sport
    Antworten: 5
    Letzter Beitrag: 14.06.2011, 12:05
  2. Mazedonien und Albanien
    Von Gentos im Forum Kosovo
    Antworten: 97
    Letzter Beitrag: 04.08.2010, 16:36
  3. Archäologie in Kosova
    Von MIC SOKOLI im Forum Balkan im TV
    Antworten: 10
    Letzter Beitrag: 13.04.2009, 21:44
  4. Mazedonien hat Kosova auch anerkannt
    Von mrreli im Forum Kosovo
    Antworten: 14
    Letzter Beitrag: 03.12.2008, 22:15