BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 4 von 43 ErsteErste 1234567814 ... LetzteLetzte
Ergebnis 31 bis 40 von 427

Ausländische Kämpfer in der uck

Erstellt von albani, 16.01.2015, 19:16 Uhr · 426 Antworten · 20.476 Aufrufe

  1. #31
    tetovė1
    der hat nie allahu ekber geschrien so wie diese affen in syrien

  2. #32
    Avatar von Golemi

    Registriert seit
    28.12.2014
    Beiträge
    769
    In erster Lienie haben diese tapferen Kämpfer gegen eine gut gerüstete serbische Armee gekämpft. Also zieht sie nicht in den Dreck. Sie wussten schon wofür sie gekämpft haben. Und sicher nicht weil sie einen Islamischen Staat Kosovo gründen wollten.

  3. #33
    Avatar von DZEKO

    Registriert seit
    09.08.2009
    Beiträge
    55.029
    Zitat Zitat von Eli Beitrag anzeigen
    Lactose intolerant + Radikale Intolerant

    Diese Hinterwälder sind einfach nichts für mich!

    - - - Aktualisiert - - -



    Und jetzt sind diese bei der Isis?

    EDIT:

    Ganz kurz, das letzte ist Sand“zak-Bosna, das hat mit den Albaner doch nichts zu tun?
    Ein Bart heiß doch nicht gleich dass man sich als Salafist sieht. ?
    Die Kämpfen unter albanischer flagge und nicht unter der Saudischen o. diese Grüne flagge, welche Frieden Symbolisieren soll..
    Die haben das nur reingestellt. Das sind UCK Kämpfer.

  4. #34
    tetovė1
    Der Albaner ist Kommandant Hoxha und dort sind auch bilder von BiH

  5. #35
    Avatar von DZEKO

    Registriert seit
    09.08.2009
    Beiträge
    55.029
    Und das sind Mudzahids gewesen.

  6. #36
    Avatar von DZEKO

    Registriert seit
    09.08.2009
    Beiträge
    55.029
    Zitat Zitat von tetovė1 Beitrag anzeigen
    Der Albaner ist Kommandant Hoxha und dort sind auch bilder von BiH
    Die tragen UCK Emblem.

  7. #37
    tetovė1
    Ich respektiere die UēK dort gab es kein platz für affen! Ein Muslimisch & Christliche Armee und nicht so wie diese Ziegenficker in Syrien

  8. #38
    Eli
    Avatar von Eli

    Registriert seit
    30.11.2010
    Beiträge
    1.848










    Nga Britania e Madhe erdhi nė Koshare pėr t’iu bashkuar Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Jon Harrison, i dekoruar me urdhrin Adem Jashari, 15 vjet pas luftės, rrėfen ekskluzivisht pėr Klan Kosova arsyet pse iu bashkėngjit UĒK-sė, si i pari ushtar i huaj qė e bėri njė gjė tė tillė nė Koshare.


    Oficeri i pensionuar britanik, qė nė krahėt e tij mbanė tatuazhin e skuadrės Delta, tė brigadės 138 Agim Ramadani, tregon pse mendon se guerilja kosovare duhej ta kishte lavdinė triumfale nė 1999.
    Harrison gjatė kėsaj interviste flet edhe pėr ndasitė qė i pa nė UĒK-nė dhe pėrpjekjet e tij pėr ta mbajtur politikėn larg prej fushėbetejės.
    Oficeri i pensionuar flet pėr Agim Ramadanin, Sali Ēekajn, Anton Ēunin e Rrustem Berishėn.
    Britaniku i diagnostifikuar me kancer, rrėfen pėr qasjen qė e kishte familja e tij, karshi luftės qė ai iu bashkua pėr qėllime idealiste.
    Historinė e tij me UCK-nė nė Koshare, Harrison e tregoi nė njė rrėfim ekskluziv pėr emisionin Info Magazine nė Klan Kosova.
    Nė vazhdim mund ta lexoni intervistėn e tij tė plotė.
    Si vendosėt tė bėheni pjesėtar i UĒK-sė.
    Harrison: Kjo ka qenė e lehtė pėr mua. U pėrpoqa disa herė tė vija nė Kosovė, para vitit 1999. Unė rashė nė kontakt me Bajram Gecajn, dhe pas afro tre ditėsh, unė arrita nė Tiranė. Arsyeja pse erdha... unė gjėrat i shikoja nga perspektiva ime psikologjike. Unė kam lindur nė liri. Dhe, pse unė mos t’i ndihmoj dikujt, i cili e kėrkon kėtė liri.

    Pra, kjo ishte arsyeja e juaj t’i bashkoheni UĒK-sė.
    Harrison:
    Po, pikėrisht.

    Keni ditur mė parė pėr shqiptarėt, pėr Kosovėn...?
    Harrison:
    Kam ditur shumė pak pėr kėto, dhe i kam pyetur shokėt e mi nė Kroaci, por, nė mendjen time, ky vendim erdhi shumė lehtė.

    Duket pak e ēuditshme tė shpjegohet kjo dhe t’ju tregohet njerėzve, se njė burrė anglez vije kėtu dhe lufton pėr lirinė tėnde. Mendoj, jo vetėm anglezė por edhe gjermanė...?
    Harrison:
    Po, kishte shumė tė huaj tė cilėt donin tė vinin kėtu. Mbase ėshtė e ēuditshme, por, pėr mua... sepse unė kam marrė pjesė nė luftė edhe nė Kroaci dhe Bosnje. E dija qė i njihja taktikat luftarake tė serbėve, dhe se mund tė ndihmoja, dhe kjo ishte e tėra. Doja tė ndihmoja! Unė kisha njė punė tė mirė nė Angli, i shita gjithė ēfarė kisha, dhe erdha nė Kosovė.

    Erdhėt nė Kosovė nė vitin 1998 apo nė vitin 1999?
    Harrison:
    Nė vitin 1999.

    Pra, erdhėt nė Kosovė, dhe iu bashkuat Brigadės 138, nė Koshare!
    Harrison:
    Po, pikėrisht ashtu. Fillimisht isha dėrguar ta ushtroja grupin “Delta”, nėn komandėn e Anton Ēunit, dhe ky ishte udhėzimi im i parė, t’i ushtoja njerėzit, kėshtu qė kur ata tė shkonin nė front, tė dinin se ēfarė i pret atje, si nė aspektin fizik, ashtu edhe atė psikik.

    Pra, ju punuat me Anton Ēunin, dhe me kė tjetėr?
    Harrison:
    Me Anton Ēunin dhe Komandantin e brigadės Rrustem Berishės.

    Mund tė na e tregoni ndonjė ndodhi interesante nga viti 1999, dhe kohėn e kaluar nė Koshare.
    Harrison:
    Po. Kur erdha pėr herė tė parė aty, ishte njė grup rekrutėsh, tanimė duke u stėrvitur, dhe mė thanė t’i merrja pėrsipėr ata... dhe zbulova se ishte vetėm njė person i cili dinte tė fliste anglisht...

    Cili ishte ai burrė?
    Harrison:
    Ai ishte Sami Gecaj, dhe i cili u bė pėr mua mė shumė se njė shok. Ai u bė vėllai im. E ēmoja mė shumė se vėllain tim. Ai i pėrkthente tė gjitha urdhrat... dhe atyre djemve, ju dukej shumė e ēuditshme sesi njė anglez ju bėrtiste atyre... dhe mendonin... athua, ēfarė kemi bėrė ne? Them se dy ditėt e para, ēdonjėri nė atė stėrvitje ishte pak i tronditur, sepse unė e ngrita nivelin e ushtrimit, nga ky nivel, nė kėtė mė lartė, dhe them se ata janė kėnaqur aty, sepse edhe mėsuan diēka.

    Sa gjatė qėndruat nė Koshare?
    Harrison:
    Pėrafėrsisht 2 muaj e gjysmė. Kishim edhe ēaste tė hareshme aty, gjithashtu. Njėra nga ngjarjet mė tė qesharake qė patėm aty ishte... Kishim njė poligon aty ku qėndronim, nė fshatin Popaj, i cili shkonte rreth 400 metra lartė kodrės, dhe unė i dėrgova rekrutėt lartė nė maje tė kodrės, dhe ju thashė: Ajo qė kėrkoj nga ju, ėshtė tė tėrhiqeni nė mėnyrė taktike, ashtu siē ishin trajnuar, drejtė meje. Por, unė s’ju kisha treguar atyre, qė do tė gjuaja me armė mbi kokat e tyre, qė ata tė mėsoheshin me zhurmėn e plumbave mbi kokat e tyre. E dhashė urdhrin tė niseshin, ata u nisėn drejtė meje, dhe unė fillova tė gjuaja nga arma, dhe njė djalosh, u pėrplas pėr toke. U ktheva nga Samiu dhe i thashė: Sami, mė duket se e qėllova atė. Zoti mė ndihmoftė, mendoj se e qėllova... Sami mė ndihmo! Ai djaloshi qėndroi i shtrirė nė tokė pėr rreth 10 sekonda, dhe pėrnjėherė u ngrit, dhe vazhdoi tė vraponte. Nė ata ēast, armėn e vura nė nivelin automatik, dhe vazhdova tė qėlloj. Ky ishte mbase ēasti mė qesharak dhe njėkohėsisht mė i frikshėm qė pata.

    Pra, ju ishit aty vetėm si instruktor, apo morėt pjesė edhe nė beteja kundėr ushtrisė dhe milicisė serbe?
    Harrison:
    Unė isha i gatshėm tė merrja pjesė edhe nė beteja, pa asnjė problem, por, komandanti Ēuni, kėrkonte qė unė t’i stėrvitja ushtarėt, dhe kjo ishte gjėja kryesore. Po tė shfaqej nevoja, ne do tė shėrbenim si forca rezervė tė veprimit tė shpejtė, dhe do tė shkonim nė ndihmė, por ai kėrkonte qė unė kryesisht t’i stėrvitja ushtarėt.

    Pra, nuk morėt pjesė nė beteja.
    Harrison:
    Fatkeqėsisht, jo.

    Ishit ju i vetmi ushtar i huaj atje, nė Koshare?
    Harrison:
    Po. Nė Koshare, po.

    Nuk kishte aty pra, tė huaj!
    Harrison:
    Ishin disa tė huaj, tė cilėt erdhėn dhe thoshin se vinin nga njėsitet speciale dhe pėrpiqeshin tė mė tregonin mua se kishin bėrė ēdo gjė.

    Nga cilat shtete?
    Harrison:
    Kishim disa nga Gjermania, nga Spanja, nga Franca, ishte njėri nga Italia. Erdhėn nė orėn 9 nė mėngjes dhe unė ju thashė se do tė ushtroja pak me ta, tė shihja se sa janė tė aftė, por, nė orėn 12, nė mesditė, tė gjithė kėrkuan tė ktheheshin nė shtėpi. Dhe tė gjithė u kthyen nė shtėpi. Ishin edhe dy francez, tė cilėt erdhėn tek ne, dhe fatkeqėsisht njėri u vra nė Koshare, ndėrkaq tjetri u plagos, dhe iu desh tė kthehej nė Bosnje, aty ku ai jetonte.

    Cili ishte motivi i tyre tė merrnin pjesė nė betejė, apo nė luftė.
    Harrison:
    Ai i cili u vra, them se donte ta bėnte pėr shkak tė tundimit. Ai tjetri, i cili u plagos, kishte marrė pjesė nė armatėn e Kroacisė gjithashtu, dhe ai erdhi pėr motivin e njėjtė, pėr tė cilin isha edhe unė aty.

    Cilat janė lidhjet tuaja me shqiptarėt, nga ajo kohė.
    Harrison:
    Ėshtė njė miqėsi e thjeshtė, mė gjithė ata tė cilėt unė i kisha stėrvitur, tė gjithė ata nga brigada, dhe natyrisht me Samiun, dhe unė thjeshtė vij kėtu pėr pushime, qė t’i takoj ata.

    Pra, kjo ėshtė hera e dytė e juaja nė Kosovė?
    Harrison:
    Po, ashtu ėshtė.

    Ju na treguat histori interesante pėr stėrvitjet dhe qė e qėlluat atė djaloshin. Mund tė na tregoni ndonjė histori tė trishtueshme nga Kosharja.
    Harrison:
    Unė dhe Samiu ishim krenar me njerėzit tė cilėt i kishim stėrvitur, dhe njė mėngjes, erdhi lajmi se njėri nga ushtarėt tė cilin e kishim stėrvitur ne, ishte vrarė nga bombardimet e NATO-s, dhe kjo na goditi shumė. Ishte ushtari i vetėm tė cilin e humbėm. Njė herė tjetėr, ishin tre pjesėtar tė njėsitit “Delta”, gjersa rrinin dhe bėnin muhabet, njė granatė shpėrtheu nė mes tė tyre, dhe kishin shrapnele nėpėr tėrė trupin e tyre, dhe erdhėn nė fshatin Popaj. Unė isha i stėrvitur tė jepja ndihmėn e parė, sė bashku me mjekun i cili ishte aty, sepse ne tė dy ishim tė vetmit tė stėrvitur pėr tė dhėnė ndihmė tė parė mjekėsore. Njėrit burrė i jepja morfinė, qė t’ia ndalja dhimbjen, dhe ai ashtu me dhimbje, e ngriti kokėn dhe mė tha: “Hej, tung Joni! Si je”? Ky ishte ēasti i cili mė bėri tė qaja mė sė shumti. Ishte njė ēast joreal... njė burrė i lėnduar rėndė, ndėrkaq i interesonte mirėqenia ime, mė shumė se e tij.

    Keni pasur rastin ta takoni Sali Ēekajn?
    Harrison:
    Fatkeqėsisht, ai kalonte mė shumė kohė nė front, dhe kontakti im mė i shpeshtė ishte mė Anton Ēunin dhe Rrustem Berishėn.

    Pra, nuk jeni takuar me Sali Ēekun.
    Harrison:
    Jo.

    Cilėt ishin personat tė cilėve ju besonit mė sė shumti nė atė kohė.
    Harrison:
    Unė i besoja shumė Samiut. Ai ishte pėrkthyesi im, truproja ime, shoferi im, atij ia dhashė pistoletėn tė cilėn ma kishin dhėnė mua, edhepse ishte njė qitės i keq. Unė i thashė atij, se nėse na sulmojnė, ma jep mua pistoletėn, e ti rri shtrirė. Atij i kam besuar mė sė shumti.

    Cili ishte mendimi i juaj i parė, kur u takuat me UĒK-nė, dhe kur i patė ndasitė mes luftėtarėve.
    Harrison:
    Ishte njė gjė tė cilėn e thosha kur vinin pėr stėrvitje, sepse aty duhej tė vihej si vullnetar, se duhet ta lini politikėn jashtė dere. E vishni uniformėn, dhe jeni vetėm ushtarė. Ne pėrpiqeshim ta mbanim politikėn sa mė larg, dhe ne ia dolėm mbanė me kėtė, sepse gjithė ajo qė ne pėrpiqeshim, ishte, tė ishim tė sigurt se kėta djem, tė kthehen shėndosh e mirė nė shtėpi. Ne kishim telashe kur takoheshim me ushtarė tjerė, nga zonat e ndryshme, por ēdoherė kishte njerėz tė gatshėm tė vinin dhe tė stėrviteshin me ne.

    E keni kuptuar ju ndonjėherė kėtė ndasi politike, ju ka interesuar kjo ndonjėherė?
    Harrison:
    Shumė pak. Unė nuk isha i interesuar pėr kėtė edhepse i dija kėto, por, s’mė interesonin. Detyrė e imja ishte tė shpėtoja jetė njerėzish, duke i mėsuar ata tė mbeteshin gjallė. Mua kurrė s’mė ka interesuar politika.

    E kuptoj kėtė, por, ēfarė patė atje.
    Harrison:
    Pashė shumė pak nga kjo. Shumica e njerėzve kishin fituar fuqi, sepse ishte njė beteje e madhe atje nė Koshare, dhe ne vetėm donim tė shkonim mė tutje, tė ktheheshim nė Kosovė, dhe tė shkonim nė shtėpi. Pra, ta fitonim luftėn. Por, siē thashė, pėrpiqeshim ta mbanim politikėn sa mė larg fushės sė stėrvitjes, jashtė derės, dhe kėshtu e mbajtėm kėtė gjendje.

    Pse e braktisėt UĒK-nė? Ju qėndruat 2 muaj e gjysmė, siē thatė edhe vetė. Pse u larguat?
    Harrison:
    Lufta mbaroi...

    Pra, qėndruat deri nė fund tė luftės.
    Harrison:
    Ne zbritėm pėrmes Koshares poshtė nė Junik, dhe qėndruam aty me tėrė brigadėn tonė, shkuam dhe i vizituam disa familje tė ushtarėve tė brigadės, dhe mendoj se shkuam edhe nė shtėpinė e Sali Ēekut, shkuam nė shtėpinė e komandant Ramadanit, dhe nė shtėpitė e komandantėve tjerė, qė tė shikonim nėse i kishin familjet mirė, dhe... lufta kishte marrė fund, puna ime kishte marrė fund, dhe NATO i mori gjėrat nė dorė.

    Cila ishte ndjenja e juaj kur e pėrjetuat fundin e luftės, dhe njerėzit kėtu e kishin fituar lirinė e tyre.
    Harrison:
    Ne e kishim njė histori tė shkurtėr, komandanti im i brigadės, Rrustem Berisha mė tha, edhe njė luftė mbaroi, dhe do tė shkojmė tė pimė shampanjė nė Prishtinė, dhe unė i thashė, jo, s’do ta bėjmė kėtė. Do tė shkojmė e tė pimė kafe. Kur tė jeni republikė e lirė, atėherė do tė pimė shampanjė. Dhe kėshtu, erdhėm nė Prishtinė dhe pimė kafe. Dhe pastaj nė vitin 2008, unė u ktheva kėtu, e patėm njė banket tė madh pėr nder tė pavarėsisė tuaj, dhe tėrė brigada ishte aty, unė iu afrova komandant Berishės dhe i thashė: “Tė kujtohet premtimi im? Ja ku ėshtė shampanja”. Dhe ne pimė shampanjė atė natė.

    Pra, ju pitė shampanjė nė vitin 2008, nė ditėn e pavarėsisė, por, cilat ishin ndjenjat e juaja, kur kosovarėt e fituan lirinė, dhe asaj kur ata e shpallėn pavarėsinė nė vitin 2008.
    Harrison:
    Kur u futėm kėtu, nė vitin 1999, personalisht ndjeja se kosovarėt ishin popull shumė krenar, dhe se fitoren ua kishin grabitur. NATO e pėrfundoi luftėn, por, duhet ta kishte bėrė UĒK kėtė.

    Kjo ėshtė pak e ēuditshme, sepse janė pak njerėz tė cilėt mendojnė se UĒK mund ta kishte fituar vetė luftėn, pasi ata luftonin kundėr njė fuqie tė madhe ushtarake, siē ishte Serbia.
    Harrison:
    Them se pas fitores nė Koshare, ne treguam se serbėt mund tė mposhteshin, dhe mendoj se duheshin edhe gjashtė muaj, qė tė arrinim edhe deri nė Prishtinė, sepse, ajo fitore, do ta rriste numrin e njerėzve tė cilėt do t’i bashkoheshin brigadave, dhe kjo do t’i jepte shtytje pėrpara UĒK-sė. Nė vitin 1999, kishte edhe festime kur erdhėm nė Prishtinė. Ishte njė kohė gėzimi, por ishte njė gėzim i rremė, dhe pastaj nė vitin 2008, e pashė atė gėzimin e vėrtetė, sapo u nėnshkrua dokumenti i pavarėsisė.

    Ju flisni sikur njė ushtarak i vėrtetė, kur thoni se ishte njė gėzim i rremė, sepse ju mendoni se UĒK, duhet ta kishte pėrjetuar atė lavdinė triumfuese nė vitin 1999.
    Harrison:
    Po, ashtu mendoj unė.

    Ju erdhėt kėtu pėrsėri nė vitin 2008, dhe patė njerėz tė lumtur.
    Harrison:
    Po, shumė tė lumtur. Isha shumė me fat tė isha nė Prishtinė, dhe tė shėtisja pėrreth, dhe atmosfera ishte shumė ngazėllyese, ishte ndenja mė e fuqishme tė cilėn e kisha ndjerė ndonjėherė. Dhe dukej se ēdo gjė qė kishim bėrė, ia vlente tani.

    Dhe ju thatė vetė me vete: Kam luftuar pėr kėtė ditė!
    Harrison:
    Po.

    Dhe, ēfarė ishte ajo ndjenjė?
    Harrison: I
    shte disi e papėrshkrueshme, dukej sikur ēdo pjesė e trupit tim e pėrshkonte njė lloj rryme, thjeshtė, ishte e pabesueshme. Kisha ndjenjėn se edhe unė vetė kisha ndikuar nė njė ndryshim, qė ta sjellė kėtė ditė... dhe tė merrje pjesė nė ditėn e shpalljes sė pavarėsisė suaj, ishte dita mė e lavdishme nė jetėn time.

    Dhe, si e shihni tani Kosovėn? Mendoj, kur e krahasoni me atė kohėn kur njerėzit dhe UĒK bėnin luftė pėr liri.
    Harrison:
    Qė nga viti 2008 e deri mė sot... dhe e shoh se Kosova e ka bėrė njė rrugė tė gjatė, nė vitin 2008, festimet ishin tė madhėrishme, dhe tani, ndjehet njė ngazėllim, njė ndjenjė e tė qenit gjallė. Kosova ėshtė shteti mė i ri nė botė, dhe kjo hetohet, dhe mendoj se e ardhmja ėshtė e ndritur, dhe pret qė Kosova ta fitojė vendin e vetė.

    Siē e morėm vesh, ju jeni dekoruar nga ish kryetari, Fatmir Sejdiu. Ēfarė mendoni pėr kėtė?
    Harrison:
    Isha shumė i nderuar dhe i tronditur qė e pranoja atė nder, dhe kishte shumė vlerė pėr mua, dhe zė vend tė madh nė zemrėn time, sepse sikur ta pranoja njė ēmim tė tillė sa isha nė Forcat Britanike, ta pranoja njė medalje, do tė ishte normale kjo, por ta pranosh kėtė nga njė shtet i huaj, pėr tė cilin ke bėrė njė punė tė vogėl, ka shumė vlerė pėr mua.

    Mund ta bėni njė krahasim mes luftėrave tjera nė ish Jugosllavinė, sepse ishit pjesėmarrės edhe nė luftėn e Kroacisė, tė Bosnjės dhe tė Kosovės. Ku ishte dallimi mes kėtyre tri luftėrave?
    Harrison:
    Dallimi qėndron se nė Kroaci dhe Bosnje, kishte njė lloj armatė tė organizuar, kishim mė shumė municion dhe armatim, kishim mė shumė pajisje, qė tė bėnim atė qė duhej bėrė, dhe nė luftėn nė Kroaci shumė vendime tė marra kanė qenė tė motivuara politikisht, ta zėmė, bombardimi i Zagrebit u ndal, sepse ne u tėrhoqėm nga Bosanski Brod, dhe kjo ishte e dhimbshme, dhe ishte rasti i vetėm ku unė isha tėrhequr nga ndonjė vijė e frontit, pra, kjo ndodhi nė Bosanski Brod. Kur erdha kėtu, nė ushtri kishte mė tepėr pasion. Nė Kroaci, tė mos them ndonjė gjė tė keqe pėr armatėn Kroate, ata kishin emocione, njerėzit vinin dhe e kalonin njė vit nė shėrbim ushtarak kombėtar, dhe pastaj shkonin pėrsėri nė shtėpi. Nė Kroaci dhe Bosnje, pati shumė trima, por, nė Kosovė...

    Keni takuar shqiptar nė Kroaci sepse ata morėn pjesė nė luftė nė Kroaci. Kishte shumė shqiptar qė morėn pjesė nė luftė atje.
    Harrison:
    Po, ishim shumė nga ta nė zonėn e Gospiqit. Unė e takova njėrin i cili iu kishte bashkuar njėsitit “Tigrovi”. Sigurisht qė, nė fillim, nuk e kuptoja motivin e tij...

    Pse njė shqiptar do tė ishte kėtu, duke luftuar pėr kroatėt.
    Harrison:
    Po, pra. Edhepse unė isha njė anglez nė atė vend, nuk e kuptova lehtė kėtė gjė. Unė erdha nė Kosovė nėpėrmes Shqipėrisė, dhe e ndihmova UĒK-nė nė luftė, dhe tani e kuptoj pse e bėri ai kėtė. E bėri pėr nderin e tij, pėr veten e tij dhe pėr njerėzit pėrreth tij.

    Sa mora vesh unė, lufta qė ishte mė sė vėshtiri tė kuptohej nga njė i huaj, ishte lufta nė Bosnje.
    Harrison:
    Po, ishte shumė e vėshtirė.

    Mund ta pėrshkruani pak kėtė, nga pozicioni i juaj.
    Harrison:
    Bosnja ishte mbase njė ndėr vendet mė tė ēuditshme pėr luftė. Mizoritė qė kishin ndodhur atje, ishin pamjet mė tė tmerrshme qė i kisha parė nė jetėn time, dhe mėnyra sesi bota rrinte qetė dhe vetėm shikonte... Unė si njė anglez, nuk e kuptoj pse e bėnė kėtė, dhe pse e lejuan njė barbari tė tillė, tė vazhdonte kaq gjatė. Ata e dinin se ēfarė po ndodhte. Por, vendimi qė kroatėt tė futeshin nė mes tė kėsaj, ishte i fuqishėm, madje edhe kur armata e Bosnjės dhe Hercegovinės u ngritėn kundėr forcave kroate, dhe kėtė unė s’e kuptoja fare. Ne e luftonim njė armik tė pėrbashkėt, dhe kjo ishte vėrtetė njė gjė e ēuditshme pėr mua, sepse nuk e dije mė, kė e kishe shok, e kė jo.

    Dhe kush kė e luftonte.
    Harrison:
    Po. Ishte... prit pak, ne duhet t’i luftojmė ata atje, dhe pse ti gjuan nė mua... Por, njerėzit e bėnin dallimin. Nė Bosnje pashė shumė pak refugjatė, sepse aty ku ishim ne, nė front, nuk i shihnim.

    Por, patė shumė civil tė vrarė atje.
    Harrison:
    Po. Shumė madje. Kur ishim nė fshatin Popaj, pamė shumė refugjatė tė cilėt vinin drejtė nesh, sepse ata ishin dėbuar nga forcat serbe, dhe ata kishin kaluar male, kishin kaluar pyje, dhe erdhėn nė Koshares, dhe deri tek ne. Edhepse duhet tė ishim tė fortė nė sy tė kėtyre njerėzve, mua mė rrodhėn shumė lot derisa i shikoja ashtu, dhe derisa i dėgjoja rrėfimet e tyre.

    Edhepse nė Bosnje nuk patė gjė tė tillė, donit tė mos i shihnit kėto pamje nė Kosovė, tė civilėve tė vrarė nė Kosovė, njė lloj gjenocidi i cili ndodhte kėtu.
    Harrison:
    Nė njė mėnyrė, po. Kur filloi lufta nė Kosovė, rrija nė shtėpi dhe mendoja: mos pėrsėri, jo nė emrin tim, dhe kjo ishte arsyeja kryesore pse erdha kėtu.

    Pra, nė Kosovė gjetėt njė motiv tė fuqishėm, njė ideal tė fuqishėm tek njerėzit tė cilėt luftonin, jo sikur nė Bosnje, mendoj nė problemet se kush kė e luftonte, dhe politikėn. Jeni krenar qė ishit pjesė e luftės sė Kosovės?
    Harrison:
    Po, mė shumė se ēdo gjė. E di qė kjo tingėllon pak e ēuditshme... nė Armatėn Britanike, keni tatuazhe pėr ēdo vend ku keni qenė, dhe tėrė jetėn time, kam pasur frikė nga gjilpėrat, dhe kurrė nuk e kam bėrė asnjė tatuazh nė jetėn time, por...

    Po pėrpiqeni tė thoni se e keni bėrė njė tatuazh pėr Kosovėn?
    Harrison:
    Po. E kam bėrė dy javė para se tė vija kėtu.

    Nė cilėn pjesė tė trupit?
    Harrison:
    Kėtu! Kjo ėshtė nga “Delta”...

    Duket interesant kjo!
    Harrison:
    Akoma nuk ėshtė e pėrfunduar. Do ta vendosė edhe shenjėn e Brigadės 138. Nė Fejsbuk, e kam shoqe tė bijėn e komandantit Ramadani, Lorenėn, dhe e kam lutur qė tė ma japin lejen e familjes sė tyre, qė ta kam kėtu, emrin e babait tė saj, nė llėrėn time, sepse ėshtė edhe emri i Brigadės. Duhej ta kėrkoja lejen e saj, sepse kėtė emėr, do ta bartė me vete, tėrė jetėn time, dhe ėshtė emri i babait tė saj. Jam i lumtur ta them qė familja e saj mė ka lejuar ta bėj kėtė, pra, sonte do tė shkoj nė shtėpi, dhe tė hėnėn nė mėngjes, emri i tij do tė jetė kėtu.

    Ju keni familje nė Mbretėrinė e Bashkuar, atje ku jetoni ju. E kuptuan ata qė ju shkonit nė njė luftė tė huaj, duke luftuar pėr shqiptarėt. Si ishte reagimi i tyre?
    Harrison:
    Babai im i kaloi 27 vjet nė Forcat Britanike, dhe ai mė kuptoi menjėherė.

    Pra, sikur njė ushtarak qė ishte.
    Harrison:
    Po. Sa i pėrket nėnės time... e pyeta njėherė se ēfarė mendonte pėr kėtė... cila ishte ajo fjalė... madje s’mund tė mendoj as anglisht tani...

    Mbase jeni duke menduar shqip tani.
    Harrison:
    Po, jam duke menduar kroatisht, madje. “Je krenare me mua, pėr atė qė kam bėrė unė? Isha nė Kosovė dhe nė Kroaci.

    E pyetėt atė!
    Harrison:
    Dhe ajo tha: Po krenohem shumė me ty. Sepse ishe vėrtetė njė budalla qė shkove atje. Ajo mendonte se s’do tė kthehesha kurrė nė shtėpi. Unė isha nė Koshare, kur nėna ime e kishte ditėlindjen, dhe nėna ime mė thoshte gjithmonė, se unė kurrė nuk i dhuroj asaj lule, dhe pėrmes Samiut, vėllai i tij, Bajrami, i cili akoma ėshtė nė Londėr, i dėrgoi nėnės time, buqetėn e luleve, mė tė madhen qė kishte parė ajo ndonjėherė pėr ditėlindjen e saj, dhe iu desh t’i fuste nė katėr kova, e mbushi madje vaskėn me to. Dhe qė nga ajo kohė, nuk pata mė nevojė t’i blija lule asaj. Ia vlejti, sepse nuk pata mė nevojė t’i blija lule.

    Shumė interesante. Ēfarė bėni tani? Ju jetoni nė Mbretėrinė e Bashkuar apo nė Kroaci?
    Harrison:
    Jo, unė jetoj nė Mbretėrinė e Bashkuar.

    Dhe ēfarė punoni pėr momentin?
    Harrison:
    Jam i pensionuar pėr shkak tė shėndetit, sepse fatkeqėsisht, kancerin im ėshtė nė fazėn e fundit.

    Kjo ėshtė hera e dytė qė jeni nė Kosovė, dhe keni shpresė tė ktheheni pėrsėri?
    Harrison:
    Po, kam shumė shpresė. E tėrė brigada, tė gjithė njerėzit qė takova, mė thanė se donin tė mė shihnin kėtu edhe vitin tjetėr, sepse para pesė vitesh, doktori im mė tha se i kisha vetėm edhe 18 muaj jetė, por, s’mė tha kurrė se cilėt ishin ato 18 muaj, dhe tani, jam duke u ballafaquar me kėtė, dhe qė tani, ēdo vit do tė vij pėrsėri nė Kosovė, dhe tė shoh se sa ėshtė duke pėrparuar. /Klan Kosova/





    Telegrafi.com



  9. #39
    tetovė1
    @Dzeko er ist Imam der mit dem Bart

  10. #40
    Eli
    Avatar von Eli

    Registriert seit
    30.11.2010
    Beiträge
    1.848
    Zitat Zitat von DZEKO Beitrag anzeigen
    Die haben das nur reingestellt. Das sind UCK Kämpfer.

    Bei dem letzten Bild ist auf keinem dieser das UĒK zeichnen zu sehen, und auf den oberen Bildern ist das UĒK zeichnen zu sehen jedoch nicht die Flagge welche auf dem unteren Bild zu sehen ist!
    Die Albaner aus dem Kosovo (allgemein Albaner) haben mit der Flagge aus Nah-Ost nichts gemein! Nach dem Krieg durch die Salafisten hat sich das vielleicht ein wenig geändert!

Seite 4 von 43 ErsteErste 1234567814 ... LetzteLetzte

Ähnliche Themen

  1. Gab es Kroaten,Bosniaken in der UCK ?
    Von Lamer im Forum Kosovo
    Antworten: 328
    Letzter Beitrag: 28.01.2015, 00:04
  2. Antworten: 2
    Letzter Beitrag: 07.04.2014, 17:18
  3. Deutscher kämpft in der UCK 1999
    Von Gentos im Forum Kosovo
    Antworten: 35
    Letzter Beitrag: 11.05.2011, 16:18
  4. ausländer in der uck
    Von albaner im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 32
    Letzter Beitrag: 23.09.2006, 22:19
  5. UN Bericht: Der Islamische Terror der UCK in Drenica
    Von lupo-de-mare im Forum Politik
    Antworten: 0
    Letzter Beitrag: 25.03.2005, 22:56