BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 96 von 230 ErsteErste ... 46869293949596979899100106146196 ... LetzteLetzte
Ergebnis 951 bis 960 von 2297

Bilderthread über albanische Krieger und sonstige Albaner (traditionell)

Erstellt von Pejan, 17.08.2010, 21:15 Uhr · 2.296 Antworten · 479.415 Aufrufe

  1. #951
    Avatar von Rockabilly

    Registriert seit
    27.01.2011
    Beiträge
    15.854
    Zitat Zitat von Pjeter Arbnori Beitrag anzeigen


    Hier was zu den Fustanellas^^





    Ich glaub das ist von Byron
    Im unteren Text steht was von Gay

  2. #952
    Avatar von Lahutari

    Registriert seit
    08.12.2010
    Beiträge
    5.050

  3. #953
    Avatar von Lahutari

    Registriert seit
    08.12.2010
    Beiträge
    5.050

















  4. #954
    Avatar von Lahutari

    Registriert seit
    08.12.2010
    Beiträge
    5.050

  5. #955
    Avatar von Taudan

    Registriert seit
    17.06.2011
    Beiträge
    3.207
    Zitat Zitat von Pjeter Arbnori Beitrag anzeigen
    Taudan ,ich verehre diesen Mann!!!
    Ich wusste dass sich jemand findet der ihn verehrt.
    Na dann versuche ich noch mehr zu posten wenn ich Zeit habe.

  6. #956
    Avatar von Lahutari

    Registriert seit
    08.12.2010
    Beiträge
    5.050





    Ist ein Grieche ,eher ein Arvanite find ich


    Wahrscheinlich ein Arvanite







  7. #957
    Avatar von Lahutari

    Registriert seit
    08.12.2010
    Beiträge
    5.050

  8. #958
    Avatar von Lahutari

    Registriert seit
    08.12.2010
    Beiträge
    5.050


    Zenel Gjoleka

    Ahmet Qeriqi



    Komandanti popullor, Kapedani i Kuēit tė Kurveleshit tė Labėrisė, Zenel Gjoleka, ėshtė njėri ndėr kryengritėsit mė tė njohur shqiptarė tė trevave etnike tė Shqipėrisė. Emri i tij, nė gjysmėn e parė tė shekullit tė 19-tė, u bė i njohur jo vetėm, nė Labėri dhe nė jug tė Shqipėrisė, por edhe nė veri tė Greqisė, nė viset e Shqipėrisė veriore deri nė Podgoricė dhe nė Kosovė, tutje pėrtej “Prokupjes deri nė Nish”.

    Janė tė rrallė kapedanėt shqiptarė si Gjoleka, trimėria e tė cilit u pėrhap pėrmes kėngėve e rrėfimeve nė mbarė trojet, meqė asokohe kishte shumė kapedanė tė njohur dhe nuk ishte punė e lehtė tė ishe komandant mbi komandantėt.

    Zenel Gjoleka( 1812-1852) u lind tė Kuē tė Kurveleshit tė Labėrisė, nė njėrėn ndėr viset “spartane” tė Shqipėrisė, ku nuk nguli dot kėmba e asnjė pushtuesi, dhe ku nuk mbeti pa u pėrgjakur asnjė zaptues romak apo bizantin, grek apo turk, italian apo gjerman.

    Nė arenėn e trimėrisė shqiptare, Zenel Gjoleka do tė ngrihet pas Masakrės sė Manastirit, ku Sulltani i Stambollit, kishte ftuar pėr tė lidhur paqe dhe i kishte mashtruar dhe mė pas iu kishte prerė kokat pabesisht, krerėve mė nė zė tė Shqipėrisė, sė katėr vilajeteve. Ai kishte menduar se pas prerjes sė kokės sė Ali Pasha Tepelenės, mė 1822 dhe prerjes sė kokave tė krerėve tė kryengritėsve shqiptarė, mė 9 gusht 1830, nė Garnizonin e Manastirit do ta nėnshtronte pėrgjithmonė “Arnautistanin” kryengritės dhe tė pamposhtur. Por edhe ky hesap i doli keq Stambollit. Amazonat shqiptare kishin lindur dhe kishin rritur trima, si: Zenel Gjoleka, Rrapo Hekali, Tafil Buzi, Zyluftar Poda, Ēelo Picari, Hodo Aliu, Hodo Nivica, Mane Tarja, Hasan Ēako, Hysen Mema, Marko Boēari Hamzė Kazazi, Oso Kuka, Jakup Ferri, Demė Ahmeti, Sefė Kosharja, Mic Sokoli, Hysen Smajli e shumė kapedanė tė tjerė, tė cilėt me bashkėluftėtarėt e tyre po mbartin mbi supe fatet e atdheut, tė sulmuar nga tė katėr anėt.

    Nė kėtė vėshtrim, nuk do tė ndalemi te jeta dhe veprat e Zenel Gjolekės, sepse ato janė mjaft mirė tė prezantuara nė historinė e popullit shqiptar, nė kėngėt popullore tė trimėrisė dhe nė rrėfime e tregime popullore, por do tė kufizohemi nė kėngėn popullore pėr Zenel Gjolekėn, nė disa variante tė saj, qė janė kėndur dhe kėndohen sidomos nė Kosovė, pėr tė kuptuar dimensionin heroik tė heroit legjendar, fama e tė cilit kaloi Kurveleshin kryengritės dhe u shpėrnda nė tėrė trojet shqiptare, sepse Gjoleka ishte trimi i mirė me shokė shumė. Ai krahas Rrapo Hekalit, Tafil Buzit, Ēelo Picarit e shumė kapedanėve tė tjerė kishte zėnė vendin e krye-kapedanit, sepse nuk luftonte, “Pėr mua e pėr ty, po pėr gjithė Shqipėri”.



    Grykė e Kuēit grykė e keqe

    Me njė mijė e treqind dyfeqe,

    I mban Gjoleka me vete,

    Nuk u pėrpoq pėr vete,

    Po pėr katėr vilajete,

    Pėr nizamė e pėr xhelepe,

    Pėr tė shkretat havajete.



    Nė vėllimin e “Dytė tė Epikės Historike, Tiranė 1981”, janė shėnuar mė shumė se pesėdhjetė kėngė dhe fragmente kėngėsh pėr Gjolekėn dhe trimat e tij, ndėrsa nuk janė prezantuar kėngėt, qė kėndohen nė Kosovė dhe nė viset e tjera tė Shqipėrisė. Nė “Visaret e kombit I”, Shkodėr 1937, mbledhur dhe redaktuar nga Karl Gurakuqi dhe Filip Fishta janė prezantuar rreth 20 fragmente kėngėsh, pėr Zenel Golekėn dhe kapedanėt e tjerė tė kohės sė tij. As nė kėtė vėllim nuk figurojnė kėngėt e trevave tė veriut tė Shqipėrisė dhe tė Kosovės.



    Kėnga e Zenel Gjolekės ėshtė kėnduar dhe kėndohet edhe sot nė Kosovė nga rapsodėt e moshuar. Kėtė kėngė heroike, me elemente epike pėr nga pėrmbajtja, e kanė kėnduar rapsodėt e mirėnjohur tė Kosovės, si: Riza Bllaca, Sali e Feriz Krasniqi, Bajrush Doda, e kėndon aktualisht Augustin Ukaj dhe shumė rapsodė tė tjerė tė njohur tė Kosovės e mė gjerė.



    Pėr nga struktura e ndėrtimit artistik, kėnga e Gjolekės bėn pėrjashtim nga kėngėt tipike tė veriut. Ajo ėshtė ndėrtuar me fragmente, mbi principin e kėngėve tė jugut, me vargje tė kursyera dhe tė zgjedhura artistike dhe njė pėrshkrim tė karakterit tė heroit, pėrshkrim, qė jepet nė lėvizje, sepse heroi i kėngės ėshtė kapedan mbi kapedanėt, ėshtė kapedan i Toskėrisė, i Gegėrisė dhe i gjithė Shqipėrisė. Si i tillė emri i tij pėrmendet nė ēdo varg dhe nė ēdo refren, ndėrsa pasthirrmat, “hej e hej”, janė lajtmotiv i rėnies sė tij, i humbjes sė njė komandanti, ndėr mė trimat e Shqipėrisė.

    Kėnga, pėr tė cilėn po shkruajmė, ka pak vargje nė krahasim me kėngėt e trimėrisė, qė janė kėnduar dhe kėndohen nė trevat e veriut tė Shqipėrisė, sidomos nė Veri dhe nė Lindje, dhe tė cilat pėrgjithėsisht janė kėngė me motive rrėfimi dhe ku kryesisht pėrshkruhet jeta e trimit, bėmat dhe rėnia e tij.



    Kėnga e Gjolekės, (e shqiptuar nga kėngėtari ynė popullor si Gjon Leka), ėshtė kėngė heroizmi me njė dozė vajtimi duke e pėrcjellė me thirrjet: “hej e hej”, ose “Gjon Leka, mor Gjon Leka”, qė janė refrene tipike pėr kėngėt e veēanta, po jo elemente thellėsisht tragjike. Krijuesi anonim ka bėrė pėrpjekje, dhe ia ka arritur, qė pėrmes pak vargjeve tė kap njė totalitet relativ tė rrėfimit, duke skicuar tablo narrative, tė cilat ngelin gjatė nė kujtesė, sidomos me pėrsėritjen nė ēdo varg tė emrit tė kapedanit, me qėllim pėr ta mbajtur gjallė vėmendjen e dėgjuesit dhe pėr ta bindur atė, se ky emėr kapedani mbetet i paharrueshėm, sepse ka hyrė nė histori, vertikalisht dhe i tillė ka mbetur pėr jetė tė jetėve. Ai, edhe nė kėngė ėshtė “mbret” i kėngės.



    Varianti i kėngės i kėnduar nga rapsodi i ndjerė, Bajrush Doda



    Gjon Leka, mor, Gjon Leka, Gjon Leka pe flet nji fjalė,

    Hej e hej, mor, Gjon Leka po e flet njė fjalė.



    Po na i ban, mor, po i ban, po i ban varret me vaje,

    Hej e hej mor, po na i ban varret me vaje.



    (Po na i len mor, po i len, po i len nanat pa djalė,

    Hej e hej, mor, po na i len nanat pa djalė. (Augustin Ukaj, variant)



    Gjon Leka, mor, Gjon Leka, Gjon Leka po i hyp’ dorisė

    Hej e hej, mor, Gjon Leka po i hyp dorisė.



    Gjan’ e gjat’, mor, gjan e gjat, gjan’ e gjat’ po shkon ēarshisė,

    Hej e hej mor, gjan e gjat’ ja lshon ēarshisė. 1)



    Shkon tuj ble mor, shkon tuj ble, shkon tuj ble barut shahisė,

    Hej e hej mor, shkon tuj ble barut shahisė. 2)



    Gjon Leka, mor Gjon Leka, Gjon Lekėn pe tretė gajretin

    Hej e hej mor, Gjon Lekėn pe tretė gajretin.3)



    Asht idhnu’ mor asht idhnu’, asht idhnue krejt mileti.

    Hej e hej, mor, asht idhnue krejt mileti. 4)



    Se po merr, mor, se po merr, se po merr haraē me veti

    Hej e hej, mor, se po merr haraē me veti.



    -Gjon Leka, mor, Gjon Leka, Gjon Leka ku ma le atin?

    -Hej e hej, mor, Gjon Leka ku ma le atin?



    -Ma ka ma marrė, mor, ma marrė, ma ka vjedhė ai Leka i Gati.

    -Hej e hej mor ma ka marrė ai Leka i Gati!



    -Gjon Leka, mor, Gjon Leka, Gjon Leka ku e le dorinė?

    -Hej e hej, mor, Gjon Leka ku e le dorinė. 5)



    -Ma ka marrė, mor, ma ka marrė, ma ka vjedhė, Knjazi i Cetinės,

    -Hej e hej, mor, ma ka vjedhė Knjazi i Cetinės.



    Gjon Leka, mor, Gjon Leka, Gjon Leka i pari i parisė,

    Hej e hej, mor, Gjon Leka i pari i parisė.



    Komandant, mor, komandant, komandant i Toskėnisė,

    Hej e hej, mor, komandanti i Toskėnisė.



    Komandant mor komandant, komandant i Gegenisė,

    Hej e hej, mor, komandant i Gegenisė.

    (Hej e hej, mor, komandant i gjithė Shqipnisė. )



    Nė variante tė ndryshme shtohet edhe vargu i tretė, sikur nė kėtė rast, varg i cili pėr nga mėnyra e kėndimit paralajmėron edhe pėrfundimin e kėngės)



    Nė pikėpamje tė metrikės, kėnga ėshtė sajuar pėrgjithėsisht me 14 dhe 12 rrokje, ku vargu i parė, i plotė, pasohet me refrenin, qė vjen paksa i reduktuar nga vargu i parė, me dy apo katėr rrokje mė pak. Kjo mėnyrė kėndimi bėhet me qėllim pėr ta tiposur elementin bazik tė vargut tė parė, i cili kumton ndodhinė. Kėngėt si kjo, pėr nga forma e shtjellimit dhe e kėndimit, janė krejtėsisht tė veēanta, andaj nė kėtė kėngė janė njėzuar shumė elemente artistike, tė cilat pėrkojmė me temėn dhe pėrmbajtjen e saj.

    Krijuesi anonim popullor, pėrveē pėrshkrimit madhėshtor tė jetės dhe bėmave tė kapedanit, nuk vajton fatin e tij, as flet pėr rėnien e tij, meqė tė gjitha nėnkuptohen nga kontesti i kohės. Mjafton tė kuptojnė se kalin ia ka vjedhė njė Lekathati apo Knajzi i Cetinės, pėr tė kuptuar rėnien e tij heroike. Trimi nuk vajtohet, ai kėndohet, andaj krijuesi anonim i kėtij varianti tė kėngės shumėēka i ka lėnė kontestit dhe kjo na bėn tė besojmė se nė kohėn kur ėshtė shtjelluar kjo kėngė, emri i Gjolekės ishte emri i njė kapedanit tė mirėnjohur si nga vegjėlia ashtu edhe autoritetet qeveritare.



    Kėngėtari anonim popullor i shekullit 19-tė, Gjon Lekėn e ka pėrfytyruar si njė kapedan gjithnjė nė kėmbė, nė lėvizje vertikale, i cili gjezdis gjithandej nėpėr Shqipėri, nė Junan e nė Ēamėri, nė Labėri e nė Gegėri, gjithnjė hipur mbi kalė, hipur mbi dori, gjithnjė duke blerė barot, duke i bėrė varret me vaje, duke i lėnė nėnat pa djalė, duke marrė edhe haraē pėr trimat e tij, tė cilėt flinin nė male e nė shkrepa, gjithnjė duke luftuar, jo “pėr mua as pėr ty, po pėr gjithė Shqipėri”.

    Kėnga pėr Gjolekėn dominohet nga dimensioni i heroikės, sepse kryetrimi nuk lufton pėr vete, por pėr katėr vilajete, lufton kundėr nizamit e xhelepit, kundėr pashait e agait, kundėr sulltanit e Vezirit, por kur e kėrkon nevoja e Atdheut, ai tok me katėr qind trimat e tij lufton edhe nėn bajrakun e Vezirit tė Shkodrės, kundėr Knjazit tė Malit tė Zi, njė shtet, tė cilin po e pėrkrahte Rusia cariste dhe banovinat sllave tė Ballkanit, dhe i cili po shtrihej e po zgjerohej mbi trojet shqiptare, me bekimin e Moskovit dhe pranimin e heshtur tė Sulltanit.



    Kėnga popullore shqiptare e Kosovės pėr Gjolekėn ėshtė njė krijim antologjik, sidomos pėr nga forma e ndėrtimit, e kėndimit, e gradacionit tė fuqishėm, e pėrsėritjes sė emrit tė kryetrimit, po ashtu edhe nė formėn e konstatimit, pyetjes e pėrgjigjes, njė krijim i veēantė, qė vėshtirė gjendet nė kėngėt e tjera tė trimėrisė. Duket se varianti i veriut ėshtė shumėdimensional, pėr faktin se ėshtė variant i veēantė dhe mbart nė vete karakteristika tė kėndimit tė legjendave, tė cilat pėrkojnė me krijimet e moēme homerike.



    Kėngėtari anonim popullor i ka kėnduar kėtij kapedani duke veēuar shumė nga tiparet e tij dhe duke e stolisur me figura tė shquara artistike e stilistike, tė cilat i shkojnė pėr shtati, sepse ai ėshtė komandant i Toskėrisė dhe i Gegėrisė, sepse nuk lufton pėr vete, “pėr mua, as pėr ti, por lufton pėr njė Shqipėri”. Andaj edhe ėshtė i madhėrishėm, andaj edhe i ka hije palla, baroti, shahia, alltia, kali, doria, sepse Gjon Leka ishte mishėrim i aspiratave shekullore tė shqiptarėve liridashės pėr liri, nė luftė tė pandėrprerė kundėr robėrisė, shfrytėzimit, taksave, xhelepit, devshirmesė e xhizjes, kundėr pushtetit turk tė sulltanėve, qė i mbanin nė shėrbim nizamėt shqiptarė deri nė 12 vjet e mė shumė, dhe tė cilėt i degdisnin pėrtej “Urės sė Qabesė” nė Uzdurum, nė Siri e Arapistan.



    Kjo kėngė e trimėrisė, krahas kėngėve tė pėrhapura pėr Ali Pashė Tepelenėn, tė cilat janė kėngė mjaft tė preferuara dhe qė janė kėnduar e kėndohen sidomos nė Kosovė, na sjellė nė kujtesė kohėn e fillimit tė Rilindjes Kombėtare shqiptare, e cila i dha hov idesė sė ēlirimit dhe bashkimit tė trojeve tona nė njė shtet tė vetėm, aspiratė kjo ende e parealizuar.

    Kosova kurdoherė iu ka kėnduar trimave si Ali Pashė Tepelena, Zenel Gjoleka, Avdyl Frashėri, Ēerēiz Topulli, Ismail Qemali e trimave tė tjerė, tė cilėt nuk punuan pėr vete por shkrinė pasurinė e tyre pėr ta bėrė Shqipėrinė. “Avdyl shite pasurinė, dy barrė flori, jo pėr vete por pėr Shqipėri”. Sot politikanėt shqiptarė, tė cilėt mbase edhe nuk kanė dėgjuar as pėr emrin e Gjon Lekės, apo edhe nėse e kanė dėgjuar ndonjėherė, tashmė e kanė harruar pėr fare, nuk e shesin pasurinė e tyre pėr ta bėrė Shqipėrinė, por Shqipėrisė sė bėrė me gjakun e qindra mijėra dėshmorėve e martirėve, ia zhvatin pasuritė, e plaēkitin dhe e rrjepin, duke ia punuar nėn rrogėz dhe duke luftuar fyt e fyt kundėr njėri tjetrit. Kėta nuk luftojnė si Gjoleka, qė luftonte nė Kuq, nė Manastir, nė Janinė dhe nė Podgoricė, pėr tė ruajtur Atdheun, gjakun e rėnė dhe varret e tė parėve, Gjoleka, qė nuk luftonte pėr vete, por pėr katėr vilajete.



    Shpjegim fjalėsh:

    1) Ēarshi, - rrugė e qytetit.

    2) Shahi, - lloj arme, pushkė e gjatė.

    3) Gajret, - turq, durim-i.

    4) Mileti, - turq. popull.

    5) Dori-a, at i shalės, atkinė.



    Literatura:



    Visaret e kombit I”, Shkodėr 1937.

    Historia e popullit shqiptar, Tiranė 1968.

    Epika Historike II, Tiranė 1981.

    Bajrush Doda. (Youtube)

    Augustin Ukaj. ( Youtube)

    Kėnga greke: “Gjon Leka Luani i Shqipėrisė”.

    ( To Gjonleka Aslan tis Arvanites).

  9. #959
    Bendzavid
    Zitat Zitat von Pjeter Arbnori Beitrag anzeigen





    Ist ein Grieche ,eher ein Arvanite find ich


    Wahrscheinlich ein Arvanite






    Das erste Bild ist vor ner Kirche oder? Nur Albaner gehen voll bewaffnet zum Gottesdienst

  10. #960
    Avatar von Lahutari

    Registriert seit
    08.12.2010
    Beiträge
    5.050
    Kann sein
    Ich dachte zuerst das wäre eine Kulla

Ähnliche Themen

  1. Albanische feldherren/krieger!!
    Von rockafellA im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 297
    Letzter Beitrag: 14.02.2017, 10:55
  2. Verzweiflung der Italo-Albaner über die Albaner aus Albanien
    Von Albanesi2 im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 13
    Letzter Beitrag: 14.11.2016, 18:10
  3. Literatur über Albanien/ Albaner/ albanische Geschichte etc.
    Von Albanese im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 43
    Letzter Beitrag: 09.11.2013, 00:50
  4. Albanische Lieder über Montenegro
    Von Fatmir_Nimanaj im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 58
    Letzter Beitrag: 30.05.2010, 22:26
  5. DW über die kriminelle Albanische Regierung
    Von lupo-de-mare im Forum Politik
    Antworten: 0
    Letzter Beitrag: 28.06.2005, 20:11