BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 1 von 10 12345 ... LetzteLetzte
Ergebnis 1 bis 10 von 92

Helden von ILIRIDA

Erstellt von -ILIRIDA-, 28.10.2011, 23:55 Uhr · 91 Antworten · 15.350 Aufrufe

  1. #1

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335

    Helden von ILIRIDA

    ich finde man kan nur wenig über die geschichte der albaner aus ilirda im internet finden von daher leiste ich auch ein beitrag

    nga
    Arif Kapetani

    Unė duke parė gjendjėn vendosa pėrseri te dal disi nė Greqi. arrijta vet i 12 dhjeti:Hysen dhe Gjel Kalishti, Bilall Simnica(katundar i Xhemė Gostivarit), Brahim Qela me vllan, Neshat Gora nga Qegrani, Qinan Garipi, Nazmi Malku nga Reēani, Hamit Reēani, Nazmi Hasipi, Ilmi Koloveri nga Strojani, Sefulla Demiri nga Prapadeshi, Hilmi Kaloveri nga Strajani, Boshko Petro nga Miletini. Nėna e Boshkos ma pruni djalin nga se ai ishte me Kralin dhe e lypshin me denue-vra. ka qenė profesor. e pranova dhe kerkova falje mos tė ma marrin pėr tź keq!?

    Por me i dhanė me kuptue serbit se ne mish tė coft nuk hajmė. Ne po si te na dorzohet e nderojmė pėr nderin e shqiptarizmės. Ai nė Greqi nuk u nda prej nesh, sepse atje kishte serrb. Pra nuk ėshtź nda prej nesh gjerė ka shkue nė Australi. Me kan falenderue nėna dhe gruja e tij.

    Nė Atinė kemi bisedue prap me intelektualet;ana e jugut kan pasź lidhje me greket. Diverzantźt:Fikri Dina, Hysen Trepeza. Pasi shkuem nė Itali Hysen Trepeza ia la Mehmet Agė Rashkocit, i cili ka vazhdue me que diverzanta nė Kosovė, keto janė fakte tź sigurta qe din krejt emigracioni. Bashkė me grekėt: Ismajl Kishnapolen, Qerim Godenin(i Gjilanit), Nuhi Shaqirin(i Tetovės) kanė berė pėrpjekje gjoja pėr ta ndrrue pushtetin nė Shqiperi, nepermes shqetsimeve dhe duke rrezikue edhe popullatėn.

    Grupi i intelektualve tinez e ben njė mbledhje. Kźta na than nźmes tjerash:A e shifni vllazźr se jan ka e shesin Shqiperin grekut dhe serrbit!?Neve duhźt me ra nź marraveshje me shqipetaret dhe me lajmrue Shqiperin, ta lan rexhimin komunist, krahun rus, po Shqiperia ėshtė e jona, e popullit shqiptar. Duhźt tė punojmė pėr atdheun tonė e t'a mbrojmė. Na pa tjeter duhźt tź merremi vesh dhe ne e vendosem njėzerit, do ta lajmrojmė, do ta mbrojmė me ēdo kusht.

    Pasi ishim kthye nė kamp, nje natė heret u ndalen dritat nė kambp. Kjo ishte nje signal

    pas ne nuk kkishim pranue te bashkpunonim per sherbimet greke!?U thash shokėve vazhdon xha Xhelė;”Kjo nuk ėshtė shenjė i mirė. andaj duhet me qenė tė pregaditur pėr cdo eventualitet.



    Arif Kapitani (i rane 1948) Heroj nga Tetova, ishte nje nga kryngritsit te randsishem ne shqiperin lindore per shkeputjen e tokes shqiptare nga shtetet fqin grek-serb-bulgar.


    Arif Kapitani (lindur?, vdekje 1948)

  2. #2
    Avatar von Čento

    Registriert seit
    05.09.2009
    Beiträge
    10.105
    Ah und was soll Ilirida sein? Kann man das essen?

  3. #3

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    NĖ KUJTIM TĖ ATDHETARIT DHE MĖSUESIT TĖ SHKOLLĖS SHQIPE HOXHĖ REXHEP VOKA-TETOV

    Njėri nga figurat e ndritura tė Rilindjes Kombėtare pėr mbrojtjen e gjuhės dhe kulturės shqiptare ėshtė Rexhep Voka-Tetova. Pėr kėtė figurė kombėtar ėshtė shkruar shumė, por vitet e fundit bie nė sy mos ftesat e nipave tė Vokės nėpėr aktivitete pėrkujtimore me rastin e Kongresit tė Manastirit tė mbajtur nė nėntor 2008 nė Shkup, Korēė si dhe tė Kongresit tė Dibrės mbajtur nė korrik 2009 nė Dibėr. Nė kėto aktivitete ishin tė ftuar nga njė pėrfaqėsues tė familjeve tė ish-pjesėmarrėsve nė vitet 1908 dhe 1909. Ndėrsa organizatorėt “harruan” pėrfaqėsuesit e Rexhep Vokės tė cilėt nuk janė pak.
    Rexhep Voka(Rexhep Xhaudi Bin Nuredin Voka) lindi nė vitin 1847 nė fshatin Shipkovicė tė rrethit tė Tetovės. Kishte njė vėlla, Mehmetalin dhe njė motėr tė quajtur Feride. Ndoqi shkollėn e mesme tė Medresesė nė Tetovė, ku ra nė sy inteligjenca dhe krenaria e tij kombėtare. Shpesh herė nxėnėsi Rexhep Voka kundėrshtonte mėsuesit e Medresesė kur binte fjala pėr identitetin kombėtarė. Ai e ndante fenė nga kombi dhe kundėrshtonte ata qė e ngatėrroni atė si nė mesjetė. Nė vitin 1868 u regjistrua nė Fakultetin Islam nė Stamboll, dhe e mbaroj atė shkėlqyeshėm. Profesorėt e Fakulteti Islam ngulmuar qė Rexhep Voka tė jepte mėsim nė kėtė Institucion. Pėr pak vite dha mėsim nė Fakultetin Islam, por zemra e prof.Vokės rrihte pėr pėrhapjen e dijes nė vendlindje, atje nė Shipkovicė tė Tetovės. Mė 1895 kthehet nga Stambolli dhe angazhohet pėr pėrhapjen e gjuhės shqipe. Edhe pse ai nuk kishte mėsuar nė gjuhėn shqipe, i kėshillonte shqiptarėt qė tė mėsonin nė gjuhėn amtare.
    Nė viti 1903 hoxhė Rexhep Voka do tė emėrohej myfti i Vilajetit tė Manastirit, ky Vilajet pėrbėhej nga rreth 2200 fshatra. Mė 1906 morri pjesė nė Kongresin e Bukureshtit bashkė me Ismail Qemal Vlorėn.
    Mė 1907 ishte pjesėmarrės nė mbledhjen e Ferizajt si pėrfaqėsues i Tetovės. Fjala qė mbajti Rexhep Voka u prit me njė entuziazėm nga pjesėmarrėsit nė kėtė tubim tė madh shqiptar.
    Duke qenė myfti i Vilajetit tė Manastirit Hoxhė Voka u bė pritėsi dhe pėrkrahėsi kryesor i Kongresit tė Alfabetit tė gjuhės shqipe ose Kongresit tė Manastirit qė u mbajt 14-22 nėntor 1908. Rexhep Voka bashkė me Fehim bej Zavalani ishin drejtuesit kryesorė tė kėtij Kongresi. Mė 19 nėntor ai mbajti kumtesėn me temė: “Dobitė e bashkimit kombėtar tė tė gjithė shqiptarėve dhe tė bashkėpunimit tė tyre me komitetin xhonturk”.
    Edhe pse nė Kongresin e Manastirit mendimet e Rexhep Vokės pėr alfabetin shqip me shkronja arabe ndeshėn nė kritika tė mėdha, ai nuk e ndali aktivitetin kombėtar nė tė mirė tė ēėshtjes shqiptare. Nė vitin 1909 Rexhep Voka morri pjesė nė Kongresin e Dibrės. Nė kėtė aktivitet mbarė shqiptar ishte pėrkrah atdhetarėve tė tjerė si Hafiz Ali Korēa, Abdyl Ypi, Qenan Manastiri, Haxhi Ali Elbasani etj., tė cilėt shpalosėn mendimet e tyre kombėtare pėrballė qėndrimeve antishqiptare tė Xhonturqve dhe filoturqve tė cilėt tradhtuan premtimet qė u kishin bėrė shqiptarėve pasi tė vinin nė pushtet. Kėta atdhetarė nė diskutimet e tyre mbrojtėn gjuhėn dhe kombin shqiptar pėrballė mendimeve antikombėtare pėr asimilimin e shqiptarėve.
    Myftiu Rexhep Voka u zgjodh nė Pleqėsinė e Kongresit tė Dibrės. Kjo Pleqėsi pėrbėhej nga 45 pėrfaqėsues nga katėr vilajetet shqiptare. Rexhep Voka bashkė me atdhetarė tė tjerė pjesėmarrės i dhanė njė popullaritet Kongresit tė Dibrės pėr bashkim kombėtar nė mbrojtje tė gjuhės dhe kulturės shqipe me anė tė shkrimeve qė botuan nė shtypin e kohės. Kjo ishte njė punė e madhe pėrballė propagandės antishqiptare qė po bėnin Xhonturqit me vasalėt e tyre. Gjatė punimeve tė Kongresit deputeti i Shkodrės, Riza bej Kopliku dhe Sadik Pasha deklaruan se nuk na duhet gjuha shqipe se na mjafton gjuha turke. Atėherė myftiu i Manastirit Rexhep Voka-Tetova u ngrit dhe u shpreh me indinjatė: “Bobo sa turp i madh! Qysh thuhet s’na duhet gjuha kombėtare?”. Nė kėtė kohė ēohet Seid Kruaj i cili e mbėshtet Rexhep Vokėn duke thėnė: “Turqishtja nuk na voli nė gojė, pasha zotin, ne do tė kėndojmė nė shqip”.
    Pas kėtyre aktiviteteve kombėtare dhe mos kompromisi me turqit nė dėm tė ēėshtjes shqiptare bėri qė Rexhep Voka tė pushohet nga detyra e myftiut tė Manastirit dhe kėshtu dijetari i madhe kthehet nė vendlindje. Por edhe nė Shipkovicė e Tetovė ai ndiqej nga turqit dhe serbėt. Pasi serbėt pushtuan tokat shqiptare me zemėr tė pikėlluar dhe lot atdhetari dhe mėsuesi Rexhep Voka largohet pėrgjithmonė nga vendlindja, nga bjeshkėt e Sharrit ku u edukua me frymėn kombėtare qė nė fėmijėri. Thuhet se nė fillim u strehua nė Bukuresht tė Rumanisė diku nga viti 1913. Mė pas u vendos nė lagjen Lule-Burgas tė Stambollit, por edhe aty ai u ndoq nga pushteti turk sepse njihej veprimtaria e tij kombėtare. Rexhep Voka ishte njė shqiptar i cili kishte qenė kundėrshtar i asimilimit tė shqiptarėve si nga serbė, grekėt por edhe nga turqit. Pėr tė ruajtur njerėzit e familjes sė tij nga ndjekėsit turq ai ndėrroj emrin dhe mbiemrin dhe punoj deri sa vdiq nė vitin 1917 luleshitės(mendohet se nė kėtė vit vdiq, por nuk ka njė vit tė saktė tė dokumentuar). Ai la dy djem dhe njė vajzė tė cilėt humbėn ēdo lidhje me vendlindjen e babait tė tyre. Thuhet se njėri djalė u largua pėr nė Siri dhe punoi bukėpjekės. Ndėrsa djali tjetėr i cili quhej Ahmetahsin mbeti nė Turqi bashkė me motrėn(kėto janė disa tė dhėna gojore nga bashkėvendėsit e tij qė jetonin nė Stamboll).
    Rexhep Voka nuk ishte thjeshtė njė hoxhė, njė myfti, por ai me veprimtarinė e tij kombėtare nė tė mirė tė gjuhės dhe kulturės shqiptare kishte dėshmuar si i pėrkiste kategorisė sė lartė tė Rilindjes Kombėtare pavarėsisht nga paragjykimet ideologjike. Thėniet e tija pėr bashkim kombėtar i botoji nė librin “Mendime” tė cilin e botoj nė gjuhėn shqipe me alfabetin arab dhe me disa shkronja qė i shpiku vetė. Qė nga viti 1906 e deri 1912, botoj njė sėrė librash si: “Mendime”, “Arnaudēe Mufassal Ilmihal”, “Kujtimet pėr Kongresin e Dibrės, ca kėshilla pėr vllaznit shqiptarė”, “Elifbanė(abetare) Shqipe”, “Gramatikėn elementare shqipe”, etj.
    Pėr veprėn nė tė mirė tė ēėshtjes kombėtare emrin e tij sot me nder e mban shkolla 8 vjeēare nė Shipkovicė “Rexhep Voka”, si dhe Shoqėria Kulturore e Shipkovicės “Rexhep Voka”. Busti i kėtij Rilindasi ėshtė vėnė nė qendėr tė fshatit tė lindjes nė shenjė pėrkujtimi dhe falėnderimi pėr kontributin e tij atdhedashės. Mė 26 janar tė vitit 1993, Kryetari i Republikės sė Shqipėrisė prof.dr.Sali Berisha e nderon Rexhep Vokėn me urdhrin pėr veprimtari patriotike tė klasit tė parė me motivacionin “Udhėheqės, propagandues e luftėtar pėr mbrojtjen e trojeve nga pushtuesit e ripushtuesit, duke qenė shembull pėr pasuesit nė luftėn pėr pavarėsi e ēlirim”. Ky vlerėsim i madh ju dha kėtij atdhetari pėr punėn e madhe qė ai bėri gjatė jetės sė tij duke sakrifikuar gjithēka.
    Edhe pse ende nuk dihet varri i Rexhep Vokės, ai ka lėnė gurin e kujtimit nė Shipkovicė, Manastir, Dibėr, Ferizaj e Bukuresht. Figura dhe vepra e Rexhep Vokės u bė udhėrrėfyesi i dhjetėra brezave shqiptar tė cilėt luftuan pėr ruajtjen e indentitetit kombėtar kundra pushtuesve tė ndryshėm duke mos u mposhtur asnjėherė.
    Pėrpjekjet pėr njė alfabet tė gjuhės shqipe

    Nė vitin 1910 Rexhep Voka, myftiu i Manastirit, kishte qėndruar nė Stamboll dhe pas kthimit hartoi alfabetin me shkronja arabe pėr gjuhėn shqipe. Meqė, alfabeti arab kishte 28 germa bazė, dhe nuk mund tė plotėsonte nevojat e gjuhės shqipes prandaj pedagog Voka bėri edhe disa kombinime pėr tinguj: c; e; ė; ll; nj; o; rr; y; x. Ky alfabeti i ri arab pėr gjuhėn shqipe i krijuar nga Rexhep Voka me bazė tė alfabetit arab ishte mė i godituri nga tė gjitha alfabetet pėr gjuhėn shqipe me bazė nga alfabeti arab. Abetaren qė shtypi Rexhep Voka e hapte me thėnien: “Popullit tė zgjuar shqiptar qė fėmijėt tė shkruajnė dhe tė lexojnė nė gjuhėn e vet amnore, kėshtu qė tė arrihet njė pėrparim material e shpirtėror”. Kjo Abetare u mbėshtet fuqishėm nga klubi “Arnavud Mahfeli Maarifi”, si dhe nga qeveria xhonturke qė kishte prapavijėn e saj politike nė dėm tė shqiptarėve. Abetaria nė fillim u botua nė 5000 mijė copė tė cilat u shpėrndanė nė Kosovė dhe Maqedoni. Por shumė shpejtė shumica e anėtarėve tė shoqėrisė “Arnavud Mahfeli Maarifi” dhe Rexhep Voka do tė kuptonin hilen e mbėshtetjes sė qeverisė sė Xhonturqve pėr Alfabetin e gjuhės shqipe me shkronja arabe dhe do ta braktisnin idenė pėr alfabetin arab. Ata mbėshtetėn nė fillim tė muajt prill tė vitit 1910 Kongresin e dytė tė Manastirit pėr Alfabetin e gjuhės shqipe qė vendosi pėrfundimisht qė gjuha shqipe tė shkruhej vetėm me shkronja latine.
    Urdhri nga Kryetari i R.SH.Sali Berisha I shkolluar nėpėr shkollat islame, Rexhep Voka nuk mund tė shkėputej lehtė nga ndikimet e dashurisė pėr kulturėn e botės arabe. Duke parė se shumica e shqiptarėve ishin tė fesė islame mendonte qė gjuha shqipe po tė shkruhej me alfabetin arab do tė mėsohej mė shpejtė duke pasur parasysh se shumica e intelektualėve shqiptar ishin edukuar nėpėr shkollat islame dhe tė punėsuar nė administratėn e perandorisė Osmane. Njė tjetėr shkak qė mund tė ketė menduar qė shqipja tė shkruhej me alfabeti arab duhet tė ketė qenė mbrojtja e shqiptarėve nga ndikimet greke, sllave dhe latine. Duke parė se latinėt katolik i braktisėn shqiptarėt duke i lėnė nėn pushtin sllav dhe ortodoksit shqiptar ishin nėn ndikimin grek. Ai mendonte se afrimi i shqiptarėve me botėn islame do tė kishte njė mbėshtetje politike, njė shpėtim ndaj pretendimeve tė grekėve pėr grabitjen e tokave shqiptare nė jug. Kėto mendime tė Hoxhė Vokės pėr alfabetin e gjuhės shqipe me shkronja arabe u kundėrshtuan ashpėr nga atdhetarėt shqiptar qė kėrkonin njė pavarėsi kulturore dhe gjuhėsore nga bota islame, ortodokse dhe katolike. Pas daljes sė Abetares sė Vokės me shkronja arabe ajo u kritikua nėpėr shtypin e kohės deri nė akuza si i shitur. Nė tė vėrtetė Rexhep Voka nuk e bėri abetaren me prapavija politike, por si njė nevojė e kohės, ku feja dhe kultura islame dominonte ashpėr nė ēdo aspekt tė jetė kulturore, politike dhe shoqėrore tek shqiptarėt. Rexhep Voka besonte nė politikėn e Xhonturqve tė cilėt u kishin premtuan shumė shqiptarėve pasi tė vinin nė pushtet, por kur erdhėn ata, ju vėrsulėn me egėrsi kulturės dhe gjuhės shqipe.
    Hoxhė Voka e kishte dėshmuar qė nė bankat e shkollės se ishte njė shqiptar i pastėr qė para ēėshtjes kombėtare dhe gjuhės shqipe nuk vinte asgjė. Ai nuk ishte kundėr shkollės shqipe, por kundėr alfabetit shqip me shkronja latine e greke. Dhe pėr kohėn qė jetoj edhe punoj nuk kishte ndonjė tė keqe duke pasur parasysh rrethanat politike dhe shoqėrore qė gjendeshin shqiptarėt. Vite me radhė pėr tė shkruar gjuhėn shqipe pėrdoreshin sisteme e alfabete tė ndryshme, me shkronja greke, latine e arabe.

    Nga Arben LLALLA

    REXHEP VOKA-TETOVA (1847-1917)


    Shkolla REXHEP VOKA nė Shipkovicė me mėsues Mirtezan Katzadei

  4. #4

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335


    kushtuar rexhep vokes

  5. #5

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    Pjesė nga libri “MENDIME” tė Rexhep Vokės tė shkruar nė gjuhėn shqipe
    me shkronja arabe. Nė kėtė libėr jepen kėshilla pėr shqiptarėt, por bie nė sy
    edhe kritikat e ashpra nė drejtim tė ēdo qeverie turke tė atyre viteve.


    Din e dije

    O burra! O bijė, mirė ta dini qė feja e dija
    janė dy fletė pėr njerėzinė nga Perėndia.
    Me ato njeriu nėse do veten ta lartėsojė
    tėrė jetėn do tė ėndėrrojė.
    Njerėzia e njerėzive me fe e me dije
    fetari i dijshėm edhe te Zoti ėshtė i dashur,
    edhe nė sy tė ēdo kujt ėshtė i ndershėm.
    Feja dhe dija tė tėra tė mirat i sjellin e gjithė tė kėqijat i pėrcjellin.
    Njeriu fe e dije kur tė ketė, atėherė ka gjallėri tė vėrtetė.
    Njė njeri qė nuk ka fe e dije
    sado qė e sheh tė gjallė, tė vdekur dije.
    I lutem Zotit nė kėtė jetė shqiptarė tė pa fe mos tė ketė.
    Edhe kjo fjalė, ėshtė e zgjedhur, nga dijetarėt e mentarėt qė i besuan tė mbarė se:
    Njerėzia e njerėzive me fe e me dije
    bagėtia e bagėtive ėshtė me haje e me pije.
    Njė njeri qė shikon vetėm tė hajė e tė pijė,
    e nuk mundohet tė fitojė virtyte tė mira dhe tė mėsojė fe e dije
    s’dallon dot prej bagėtive, pėrveē se me haje e pije.

  6. #6

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    PĖRMBI URĖN E GURIT NĖ SHKUP

    Nga: Prof. Dr. Vebi XHEMAILI
    Nė gazetėn “Shpic”, tė Shkupit, doli njė shkrim pėr Xhemė Hasė Gostivarin me plot falsifikime, trillime e insinuata, si e kanė pasur zakon sllavėt dhe shėrbėtorėt e tyre, nė veēanti familja e Ēedo Filipovskit, e cila u shit, vetėm pėr njė pėrmendore qė i ngritėn komunistėt e Titos nė sheshin e Gostivarit. Por kėto insinuata nuk janė tė sakta, se Ēedo Filipovski, me aminin e nėnės sė tij, e cila ka llafosur vetėm shqip, e ka porositur djalin e saj “se ka pėr borxh tė luftoj vetėm pėr Shqipėni”. Ndėrsa Ēedo Filipovski i ėshtė pėrgjigjur:” nanė unė pėr Shqipėni jam duke luftuar”,neqoftėse mė tradhton nėnė, kurr nuk ta bėj hallall qumėshtin e gjirit, i ka thėnė kjo nėnė fisnike shqiptare. Kėshtu e ka zakon ēdo nėnė shqiptare, kur e pėrcjell tė birin pėr tė luftuar pėr atdheun e vet. Por si duket komunizmi me dekada e ka falsifikuar tė vėrtetėn pėr shqiptarėt ortodoks tė Maqedonisė. Kjo politikė antishqiptare ka lėnė prapavijė tė errėt brez pas brezit midis rinisė sllavo-maqedonase, jo vetėm gjatė sundimit tejet tė vrazhdė tė pushtetit komunist, por edhe te djemtė dhe nipat e tyre, qė sot e kėsaj dite nuk mund tė ēlirohen nga albanofobia. Sa pėr kėto akuza tė pabaza: “se xhemė Hasa ka vrarė maqedonas dhe shqiptarė nuk ėshtė e vėrtetė”, por vėrteta ėshtė ndryshe:komunistėt ēmendeshin kur dėgjonin emrin e Xhemės. Sllavo-komunistėt nė luftė kundėr Xhemės i ēonin vetėm komunistėt shqiptarė, ndėrsa vetė fshiheshin nė birė tė miut dhe nuk guxonin ti afrohen, e jo tė luftojnė kundėr tij, deri sa ishte gjallė ky komandant. Ndėrsa duart tė lara me gjak shqiptari i kanė mbushur komunistėt deri nė bryla, duke vrarė, burgosur dhe zhdukur familje tė tėra shqiptare dhe anėtarė tė VMRO-s”.Kjo fletė qartė se ata pėr qėllime politike e injorojnė historinė tonė komėtare qė ka luftuar nacionalizma shqiptare pėr bashkimin e trojeve etnike. Nė kėtė rrugė kombėtare ka vepruar edhe heroi ynė kombėtar Xhemė Hasa. Sot pa paragjykime dihet dhe ekzistojnė dokumente se kush ėshtė Xhemė Hasa dhe kush ėshtė Ēedo Filipovski. Tė parin e kanė nė zemėr forcat nacionaliste shqiptare, ndėrsa ēedo Filipovskin e ka shpallur pėr heronj tė tyre shteti sllavokomunist, i cili pėrgatiti kryengritjen nė trojet shqiptare. E cila ishte pastėr Kryengritje ideologjike dhe luftonte pėr idealet e Jugosllavisė sė Madhe.Ndėrsa absurditeti shkon nė skajshmėri, apo ēmenduri politike, kur nė kėtė anė tė Maqedonisė multi-etnike, multi-kulturore dhe multi-konfenicionale. Pra, politika maqedonase po ngrenė shtatore nė sheshin e Shkupit, edhe pse tė gjithė e dinė duke filluar nga kreu i shtetit, akademikėt, profesorėt dhe qytetarėt e saj, se kėta figura kur nuk kanė luftuar pėr Maqedoninė si shtet, por ka qenė pėr politikėn ekspansioniste tė ashtuquajtur bullgaro-madhe. E dyta, shumė figura nuk janė meritor tė pushojnė nė qendėr tė Shkupit, pasi shumica nga ata kurrė nuk e ka parė Shkupin dhe kurrė nuk e kanė krisur njė plumb pėr ēlirimin e kėtij qyteti, pasi ata e kanė ditur se Shkupi ishte nė atė kohė kryeqytet i shqiptarėve tė Vilajetit tė Kosovės, deri me ardhjen e serbėve nė tetor tė vitit 1912.Politika ditore maqedonase nuk donė tė pranojė realitetin, se shqiptarėt gjithmonė kanė luftuar pėr ēlirimin e Shqipėrisė Etnike, ata kur nuk kanė pranuar sundues tė huaj osmanė, as serb e mė pak e kanė pritur kėtė tė keqe nga fqinjėt e tyre maqedonas, apo siē i njeh ndryshe historia sllavėt e jugut, ndėrsa sipas krahinės ku u vendosėn, u pagėzuan sllavėt e krahinės sė Maqedonisė.Kėto troje shqiptare tė Shqipėrisė Lindore, qė pas ardhjes tė komunistėve nė pushtet e pagėzuan Maqedoni Perėndimore, e cila deri nė vitin 1912 ka qenė pjesė e pandarė e Vilajetit tė Kosovės. Por pas luftės sė Dytė Botėrore nė mėnyrė tė padrejtė ngelėn nėn sundimin jugosllav nė krye me Titon i cili e falsifikoi marrėveshjen e bėrė me Enver Hoxhėn, ku thuhej: “se pas pėrfundimit tė luftės kėto territore shqiptare do ti kthehen Shqipėrisė. Ky komunist sllav i kalitur si nxėnės i Kominternės diti me perfiditet ta mashtron popullin shqiptar nėpėrmjet tė misionarėve tė vetė dhe ta lidhė ngushtė Enver Hoxhėn me ideologjinė komuniste tė cilėt nė tė gjitha takimet me masėn shqiptare deklaronin: “se pas luftės, populli shqiptar i Kosovės dhe trojeve tjera shqiptare do tė bashkohet me Shqipėrinė”. Por komunistėt jugosllav kėto deklarata tė tyre pas luftės shumė shpjet i harruan, nė mėnyrė arbitrare duke pėrdor ushtrinė, Kosovėn e futėn nėn Serbi, ndėrsa territorin e Maqedonisė Perėndimore ia falėn shtetit maqedonas, qė u themelua mė 2 gusht tė vitit 1944 nė Prohor Pēinski.Tradhtinė komuniste dhe mesazhin e tyre pėr bashkėpunim e dinin nacionalistėt shqiptarė. Prandaj ata kurrė nuk i besuan komunizmit sllav, kėtė e dinte edhe Enver Hoxha se Shqiptarėt tė udhėhequr nga nacionalistėt shqiptarė nė krye me Xhemė Hasėn dhe tė tjerė, se kurrė nuk do ta pranojnė shtetin komunist maqedonas si shtet tė tyre, por me tė gjitha format e rezistuan dhe e luftuan komunizmin sllavo-titist. Pėr fat tė keq kėtij shteti antishqiptar i ndihmuan edhe disa shqiptarė tė kuq, tė bindur se nė tė ardhmen do tė forcohet njė farė “vėllazėrim bashkimi me sllavėt”. Kėta shqiptarė shkurt pamės, i harruan masakrat e serbo-malazeze pas Kongresit tė Berlinit, kur e sakatuan Shqipėrinė Verilindore duke i marrė edhe Ulqinin. Sa pėr hir tė kujtesės edhe nė Luftėn e Parė Ballkanike, u bė hy e pluhur Kosova nga ushtritė serbo-bullgare-malazeze, ndėrsa maqedonasit morėn pjesė krahė pėr krahė me ta, kundėr Shqipėrisė dhe popullit shqiptar. Populli e din mirė nė bazė tė kaluarės historike “se maqedonasit gjithmonė na kanė tradhtuar dhe kanė mbajtur krahun e tyre”. Prandaj shqiptarėt duhet tė jenė sy ēelė dhe unik, se kėta janė tė paparashikueshėm. I kanė pasur dhe i kanė zakon sulmet dhe shpifjet prapa shpine, ta mėveshin edhe atė qė nuk e ke. Mund tė na ngjaj si rasti Cezarit, kur nė darkė Bruti dhe Kasi e sulmuan Cezarin. Kėta kur nuk mund ta bindin veten, ta ndajnė pushtetin me shqiptarėt.Sllavėt e Maqedonisė assesi nuk mund tė–pranojnė tė jetojnė tė barabartė me shqiptarėt. Ata nga hegjemonizmi shpirtėrorė gjithmonė e kanė parė Selanikun si pre tė luftės edhe pse tė gjithė e dinė se Selaniku kur nuk ka qenė i tyre. Ndėrsa kur ėshtė nė pyetje Filipi II, dhe Leka i Madh, e dinė grekėt por e dinė edhe kėta se Filipi i II, ėshtė dhėndėr shqiptar, ndėrsa nga venėt e gjakut tė Lekės sė Madh rrjedh vetėm gjak shqiptari. Se nė kėto troje kanė jetuar ilirėt me mbretėrit e tyre Teuta, Genci, Pleurati e tjerė. Sllavėt e Maqedonisė nė atė kohė nuk e dinin se nė kėto troje po luftonin mbretėr shqiptarė kundėr grekėve dhe romakėve. Kėta mėsuan pėr Lekėn e Madh, se ka qenė mbret i Shqiptarėve pas ardhjes sė tyre nė Ballkan, kur donin tė plaēkitnin qytetet shqiptare; Janinėn, Selanikun dhe Adrianopojėn.Pėr fat tė keq kėsaj radhe krejt bota e din, se jeni tė ardhur si sllav tė jugut nė kėto troje, prandaj kot mundoheni ta mashtroni civilizimin botėror pasi deri nė kėtė kohė kanė kaluar mbi 2000 vjet, me ato piskama tė trashėguara nga vendlindja e juaj andej Karpateve, se ju, jeni pasardhės tė Aleksandėrit, ndėrsa shqiptarėt dhe grekėt paskan ardhur pas juve nė kėto troje. Me kėtė tezė e keni mashtruar vetveten me ėndrra dhe fantazira. Poashtu e keni “bindur” botėn se civilizimi i juaj ėshtė mė i vjetėr se i dorėve, trojanėve, pellazgėve e civilizimeve tjera. Pėr ēudi tė tė gjithėve pse u ka bėrė kaq padrejtėsi Herodoti, u ka anashkaluar juve qė e keni shkruar “Biblėn”, pasi ju keni “merita” dhe ajo ju takon vetėm juve, pasi u keni dhėnė civilizim botės, ndėrsa Herodoti e ka futur nė haresė civilizimin tuaj. Prandaj Herodoti nuk ka dashur tė shkruaj dhe tu pėrmend nė veprat e tij, pėr kulturėn dhe civilizimin antik qė i keni ofruar mbarė botės, me prejardhje tė pėrzier kulturash antiko-sllavo-maqedonase. Me plotė tė drejt me kėtė bagazh tė pasur kulturor, mund ti kundėrviheni helenizmit grek, duke i pėrvetėsuar statujat dhe kulturėn paraheleniste.
    Nė kėto kondita bashkėkohore maqedonasit shumė pak dinė pėr udhėheqėsit e vetė kombėtar. Por edhe pėr ato figura qė dinė se kanė orientim probullgar, tentojnė ti pėrvetėsojnė dhe ti vjedhin nga historiografia bullgare. Pra kėta atdhetarė bullgarė nuk e kanė vendin kėtu, qė sot po u hapin vare nė qendėr tė Shkupit; si Nikolla Karevit, Goce Dellēevit, Dame Grujevit e tjerė, qė gjithmonė kanė luftuar pėr bashkėngjitjen e krahinės sė Maqedonisė me Bullgarinė. Poashtu edhe Kryengritja e Ilindenit nė historiografinė bashkėkohore ėshtė e nominuar si kryengritje bullgare e iniciuar nga diplomacia ruse, franceze dhe ajo bullgare.Edhe pse tė gjitha kėto lėvizje kanė qenė me karakter pro-bullgar. Nė kėto raste kur falsifikohet historia e mjedisit, pėr tė krijuar njė fantazmė, qė kur nuk ka vepruar pėr kauzėn maqedonase. Ne shqiptarėt kėtė punė e dimė mirė se gjithēka nga historia bullgare e keni pėrvetėsuar pėr vete, por pėrsėri kemi konsideratė dhe kemi qenė tė pėrmbajtur, prandaj kur nuk i kemi ofenduar kėto figura pasi kėta jan bullgar e jo maqedon. Kėta herojnė kanė luftuar kundėr interesit tė Maqedonisė dhe vetė popullit maqedonas.Pėr fat tė keq, kėto gabime po pėrsėriten edhe nga gazetarėt e sotėm tė Maqedonisė, p.sh. Kosovarėt nuk janė kosovarė, por shqiptarė, ndėrsa maqedonasit pėr ka etnogjeneza janė vetėm sllavė tė Maqedonisė. Mos e mashtroni veten me antikėn, se ēdo kush sot din tė lexojė faksimilet nga antika deri mė sot. Sot shtrohet pyetja;”Tė jetosh me shekuj midis dy popujve sllav; atij bulgar dhe serb, a veten ta prezantosh si antikė, diēka me ju nuk ėshtė nė rregull, Deri dje sllavofon e sot e keni shpallur veten antik. Por me ndėrimin etnogjenezėn suaj, kot po mundoheni ta ndėroni prejardhjen tuaj nėpėr institucionet e huaja. “U bėtė u bėtė gazi i botės”. E verteta per XHEMĖ HASĖN ėshtė kjo: se ky luftoi pėr mbrojtjen e popullit shqiptar, deri nė Shkup, ku e ēoi lartė flamurin kombėtar te ura e gurit mė 12 shtator 1944. Duke i sinjalizuar komunistėve se nga Shkupi deri nė Dibėr ka qenė dhe do tė mbetet tokė shqiptare.Ndėrsa Ēedo Filipovski-Dame luftoi nė emėr tė komunizmit pėr rikthimin e Jugosllavisė.Xhemė Hasa lindi nė fshatin Simnicė nė vitin 1908. U rrit nė njė familje tė varfėr, me shumė fėmijė gjatė sundimit jugosllav. Padrejtėsitė qė i bėheshin popullit shqiptar nė atė kohė me anė tė abuzimeve tė llojllojshme, i ka pėrjetuar, personalisht edhe Xhemė Hasa me familjen e vet. Sjellja arrogante e personave tė pushtetit serbo–sllav, e ka irrituar dhe detyruar kėtė trim qė ta braktisė pasurinė dhe familjen e tij e tė hidhej nė luftė pėr mbrojtjen e nderit tė familjes, pėr mbrojtjen e shqiptarėve nga torturat e pushtetit jugosllav, qė nė atė kohė edhe ju maqedonasit e keni pėrjetuar tė njėjtin fat si ne shqiptarėt, tė abuzuar nė tė gjitha fushat; duke filluar nga reforma agrare, deri nė abuzimin total tė gjuhės kulturės dhe historisė nacionale. Xhemė Hasa nė atė kohė ka rezistuar kėtė sistem antipopullor, qė pėr shqiptarėt dhe ju maqedonasit ka qenė i huaj. Xhemė Hasa nuk ka qen ushtarė, por vullnetarė qė ka luftuar kundėr tė gjithė pushtuesve tė huaj. Me kapitullimin e Jugosllavisė nė prill tė vitit 1941, ai kthehet nė vendlindje qė ta ndihmonte popullatėn nė mjedisin ku jetonte. Pra siē dihet shqiptarėt nė Kosovė dhe Maqedoni forcat italo-gjermane i kanė pritur si ēlirues. po ashtu edhe populli maqedonas e ka pritur me lule ushtrinė fashiste bullgare nė Shkup dhe Ohėr.Gjatė sundimit italian shqiptarėt arritėn pėr herė tė parė nė Gostivar dhe qytetet tjera shqiptare tė Maqedonisė tė mėsojnė historinė e vetė, tė mėsojnė dhe shkruajnė shqip. Pra fituan mė shumė tė drejta sa qė kishin gjatė sundimit serb.Ideologjia komuniste dėshironte tė ruaj kufijtė e Jugosllavisė sė vjetėr me sistem tė ri politik- komunist. Me kėtė rast dua tua pėrkujtojė njė tė vėrtetė, se ju sllavėt e Maqedonisė nuk keni gatishmėri ta pranoni se fituat pavarėsi nacionale dhe themeluat shtet falė komunizmit. Ndėrsa ne shqiptarėt edhe pas kėsaj lufte tė ashtuquajtur “Nacional-ēlirimtare” edhe mė tutje ngelėm nėn sundimin jugosllav. Shqiptarėt gjatė tė kėtij sistemi titist, kurrė nuk do ti harrojnė ato tortura dhe vrasje nga OZN-a komuniste, pas luftės sė Dytė Botėrore deri mė sot.Pėr hir tė vėrtetės historike “Balli Kombėtar” kurr nuk ka qenė nė pushtet as nė Shqipėri as nė Maqedoninė Perėndimore, siē dezinformoni ju me shkrimin nė gazetėn “Shpic”, tė datės 10 shkurt 2010. Pėr hir tė lexuesve tė kėsaj gazete dhe mė gjerė e kamė pėr obligim moral si historian tė njoftoj opinionin se forcat e Xhemė Hasės, kanė qenė forca vullnetare pėr mbrojtjen e kufijve etnik, deri te “Guri i shpuar” mbi fshatin Shishovė pėr gjatė lumit Ilirida.Me kėtė vėrtetohet se nė kėto troje nė atė periudhė historike tė luftės Dytė Botėrore ka funksionuar shteti shqiptar, ku bėnte pjesė edhe prefektura e Dibrės. Prandaj nuk jemi dakord me shkrimin tuaj tejet tendencioz “se Ushtria e Ballit Kombėtar ka qenė nė shėrbim tė armikut, jo por ka qenė nė shėrbim tė popullit tė vet.Sa pėr hir tė vėrtetės historike; Mithat Frashėri gjatė luftės kishte mosmarrėveshje tė ashpra me kreun e PKSH nė krye me Enver Hoxhėn, pasi Mithati donte ato forca tė Enver Hoxhės ti kthente nga froni anglo-amerikan. Pasi nė atė kohė kėto dy shtete i kishin ofruar Partisė Komuniste Shqiptare 300 mijė tonelata materiale lufte, qė Enver Hoxha ti bashkėngjitet paktit anglo-amerikan nė luftė kundėr fashizmit. Por Hoxha duke dashur mė shumė pushtetin e refuzoi kėtė kėrkesė tė anglo-amerikanėve, duke vazhduar bashkėpunimin me Armatėn e Kuqe tė Rusisė dhe Beogradit. Ky orientim i Enver Hoxhės kah e majta, e goditi fuqishėm ēėshtjen kombėtare shqiptare, qė sot e kėsaj dite ato pasoja komuniste, po i ndien nė ēdo familje shqiptare, si andej kufirit, edhe kėndej, ku numri i viktimave kėndej kufirit ėshtė shumė mė i madh. Pasi pushteti maqedonas i shpalli si armiq tė komunizmit dhe tė shtetit tė tyre, edhe pse Maqedonia d deri nė kėtė kohė fare nuk ka ekzistuar.Nė kėto troje kanė luftuar bijtė mė tė mirė tė kombit shqiptarė qė u radhitėn vullnetarisht nė radhėt e Ushtrisė Vullnetare Shqiptare tė komanduara nga Xhemė Gostivari. Ky hyri nė Shkup, mė 12 shtator 1944, ku e ngriti lartė flamurin kombėtar. Prandaj Shoqata e Historianėve Shqiptarė tė Maqedonisė i propozon Kėshillit pėr Shkupin 2014, qė mbi urėn e gurit tė shkėlqej kjo figurė madhore e kėtij kolosi shqiptar, qė luftoi deri nė fund kundėr komunizmit jugosllav. Vepra e kėtij kolosi ėshtė meritor tė shkėlqejė mbi urėn e gurit nė Shkup, pasi kėtė urė e kanė ndėrtuar artistėt shqiptar, gjatė sundimit tė Perandorisė Osmane.Prandaj ky kolos qė luftoi kundėr komunizmit nga Gostivari deri nė Shkup e ka vendin edhe nė sheshin e Gostivarit. Ndėrsa Ēede Filipovski, qė tradhtoi kombin e vet dhe luftoi pėr interesa-komuniste, prandaj nuk e ka vendin nė sheshin e Gostivarit.


    Xhemė Hasė Gostivari

  7. #7

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    PĖRMBI URĖN E GURIT NĖ SHKUP

    Nga: Prof. Dr. Vebi XHEMAILI
    Nė gazetėn “Shpic”, tė Shkupit, doli njė shkrim pėr Xhemė Hasė Gostivarin me plot falsifikime, trillime e insinuata, si e kanė pasur zakon sllavėt dhe shėrbėtorėt e tyre, nė veēanti familja e Ēedo Filipovskit, e cila u shit, vetėm pėr njė pėrmendore qė i ngritėn komunistėt e Titos nė sheshin e Gostivarit. Por kėto insinuata nuk janė tė sakta, se Ēedo Filipovski, me aminin e nėnės sė tij, e cila ka llafosur vetėm shqip, e ka porositur djalin e saj “se ka pėr borxh tė luftoj vetėm pėr Shqipėni”. Ndėrsa Ēedo Filipovski i ėshtė pėrgjigjur:” nanė unė pėr Shqipėni jam duke luftuar”,neqoftėse mė tradhton nėnė, kurr nuk ta bėj hallall qumėshtin e gjirit, i ka thėnė kjo nėnė fisnike shqiptare. Kėshtu e ka zakon ēdo nėnė shqiptare, kur e pėrcjell tė birin pėr tė luftuar pėr atdheun e vet. Por si duket komunizmi me dekada e ka falsifikuar tė vėrtetėn pėr shqiptarėt ortodoks tė Maqedonisė. Kjo politikė antishqiptare ka lėnė prapavijė tė errėt brez pas brezit midis rinisė sllavo-maqedonase, jo vetėm gjatė sundimit tejet tė vrazhdė tė pushtetit komunist, por edhe te djemtė dhe nipat e tyre, qė sot e kėsaj dite nuk mund tė ēlirohen nga albanofobia. Sa pėr kėto akuza tė pabaza: “se xhemė Hasa ka vrarė maqedonas dhe shqiptarė nuk ėshtė e vėrtetė”, por vėrteta ėshtė ndryshe:komunistėt ēmendeshin kur dėgjonin emrin e Xhemės. Sllavo-komunistėt nė luftė kundėr Xhemės i ēonin vetėm komunistėt shqiptarė, ndėrsa vetė fshiheshin nė birė tė miut dhe nuk guxonin ti afrohen, e jo tė luftojnė kundėr tij, deri sa ishte gjallė ky komandant. Ndėrsa duart tė lara me gjak shqiptari i kanė mbushur komunistėt deri nė bryla, duke vrarė, burgosur dhe zhdukur familje tė tėra shqiptare dhe anėtarė tė VMRO-s”.Kjo fletė qartė se ata pėr qėllime politike e injorojnė historinė tonė komėtare qė ka luftuar nacionalizma shqiptare pėr bashkimin e trojeve etnike. Nė kėtė rrugė kombėtare ka vepruar edhe heroi ynė kombėtar Xhemė Hasa. Sot pa paragjykime dihet dhe ekzistojnė dokumente se kush ėshtė Xhemė Hasa dhe kush ėshtė Ēedo Filipovski. Tė parin e kanė nė zemėr forcat nacionaliste shqiptare, ndėrsa ēedo Filipovskin e ka shpallur pėr heronj tė tyre shteti sllavokomunist, i cili pėrgatiti kryengritjen nė trojet shqiptare. E cila ishte pastėr Kryengritje ideologjike dhe luftonte pėr idealet e Jugosllavisė sė Madhe.Ndėrsa absurditeti shkon nė skajshmėri, apo ēmenduri politike, kur nė kėtė anė tė Maqedonisė multi-etnike, multi-kulturore dhe multi-konfenicionale. Pra, politika maqedonase po ngrenė shtatore nė sheshin e Shkupit, edhe pse tė gjithė e dinė duke filluar nga kreu i shtetit, akademikėt, profesorėt dhe qytetarėt e saj, se kėta figura kur nuk kanė luftuar pėr Maqedoninė si shtet, por ka qenė pėr politikėn ekspansioniste tė ashtuquajtur bullgaro-madhe. E dyta, shumė figura nuk janė meritor tė pushojnė nė qendėr tė Shkupit, pasi shumica nga ata kurrė nuk e ka parė Shkupin dhe kurrė nuk e kanė krisur njė plumb pėr ēlirimin e kėtij qyteti, pasi ata e kanė ditur se Shkupi ishte nė atė kohė kryeqytet i shqiptarėve tė Vilajetit tė Kosovės, deri me ardhjen e serbėve nė tetor tė vitit 1912.Politika ditore maqedonase nuk donė tė pranojė realitetin, se shqiptarėt gjithmonė kanė luftuar pėr ēlirimin e Shqipėrisė Etnike, ata kur nuk kanė pranuar sundues tė huaj osmanė, as serb e mė pak e kanė pritur kėtė tė keqe nga fqinjėt e tyre maqedonas, apo siē i njeh ndryshe historia sllavėt e jugut, ndėrsa sipas krahinės ku u vendosėn, u pagėzuan sllavėt e krahinės sė Maqedonisė.Kėto troje shqiptare tė Shqipėrisė Lindore, qė pas ardhjes tė komunistėve nė pushtet e pagėzuan Maqedoni Perėndimore, e cila deri nė vitin 1912 ka qenė pjesė e pandarė e Vilajetit tė Kosovės. Por pas luftės sė Dytė Botėrore nė mėnyrė tė padrejtė ngelėn nėn sundimin jugosllav nė krye me Titon i cili e falsifikoi marrėveshjen e bėrė me Enver Hoxhėn, ku thuhej: “se pas pėrfundimit tė luftės kėto territore shqiptare do ti kthehen Shqipėrisė. Ky komunist sllav i kalitur si nxėnės i Kominternės diti me perfiditet ta mashtron popullin shqiptar nėpėrmjet tė misionarėve tė vetė dhe ta lidhė ngushtė Enver Hoxhėn me ideologjinė komuniste tė cilėt nė tė gjitha takimet me masėn shqiptare deklaronin: “se pas luftės, populli shqiptar i Kosovės dhe trojeve tjera shqiptare do tė bashkohet me Shqipėrinė”. Por komunistėt jugosllav kėto deklarata tė tyre pas luftės shumė shpjet i harruan, nė mėnyrė arbitrare duke pėrdor ushtrinė, Kosovėn e futėn nėn Serbi, ndėrsa territorin e Maqedonisė Perėndimore ia falėn shtetit maqedonas, qė u themelua mė 2 gusht tė vitit 1944 nė Prohor Pēinski.Tradhtinė komuniste dhe mesazhin e tyre pėr bashkėpunim e dinin nacionalistėt shqiptarė. Prandaj ata kurrė nuk i besuan komunizmit sllav, kėtė e dinte edhe Enver Hoxha se Shqiptarėt tė udhėhequr nga nacionalistėt shqiptarė nė krye me Xhemė Hasėn dhe tė tjerė, se kurrė nuk do ta pranojnė shtetin komunist maqedonas si shtet tė tyre, por me tė gjitha format e rezistuan dhe e luftuan komunizmin sllavo-titist. Pėr fat tė keq kėtij shteti antishqiptar i ndihmuan edhe disa shqiptarė tė kuq, tė bindur se nė tė ardhmen do tė forcohet njė farė “vėllazėrim bashkimi me sllavėt”. Kėta shqiptarė shkurt pamės, i harruan masakrat e serbo-malazeze pas Kongresit tė Berlinit, kur e sakatuan Shqipėrinė Verilindore duke i marrė edhe Ulqinin. Sa pėr hir tė kujtesės edhe nė Luftėn e Parė Ballkanike, u bė hy e pluhur Kosova nga ushtritė serbo-bullgare-malazeze, ndėrsa maqedonasit morėn pjesė krahė pėr krahė me ta, kundėr Shqipėrisė dhe popullit shqiptar. Populli e din mirė nė bazė tė kaluarės historike “se maqedonasit gjithmonė na kanė tradhtuar dhe kanė mbajtur krahun e tyre”. Prandaj shqiptarėt duhet tė jenė sy ēelė dhe unik, se kėta janė tė paparashikueshėm. I kanė pasur dhe i kanė zakon sulmet dhe shpifjet prapa shpine, ta mėveshin edhe atė qė nuk e ke. Mund tė na ngjaj si rasti Cezarit, kur nė darkė Bruti dhe Kasi e sulmuan Cezarin. Kėta kur nuk mund ta bindin veten, ta ndajnė pushtetin me shqiptarėt.Sllavėt e Maqedonisė assesi nuk mund tė–pranojnė tė jetojnė tė barabartė me shqiptarėt. Ata nga hegjemonizmi shpirtėrorė gjithmonė e kanė parė Selanikun si pre tė luftės edhe pse tė gjithė e dinė se Selaniku kur nuk ka qenė i tyre. Ndėrsa kur ėshtė nė pyetje Filipi II, dhe Leka i Madh, e dinė grekėt por e dinė edhe kėta se Filipi i II, ėshtė dhėndėr shqiptar, ndėrsa nga venėt e gjakut tė Lekės sė Madh rrjedh vetėm gjak shqiptari. Se nė kėto troje kanė jetuar ilirėt me mbretėrit e tyre Teuta, Genci, Pleurati e tjerė. Sllavėt e Maqedonisė nė atė kohė nuk e dinin se nė kėto troje po luftonin mbretėr shqiptarė kundėr grekėve dhe romakėve. Kėta mėsuan pėr Lekėn e Madh, se ka qenė mbret i Shqiptarėve pas ardhjes sė tyre nė Ballkan, kur donin tė plaēkitnin qytetet shqiptare; Janinėn, Selanikun dhe Adrianopojėn.Pėr fat tė keq kėsaj radhe krejt bota e din, se jeni tė ardhur si sllav tė jugut nė kėto troje, prandaj kot mundoheni ta mashtroni civilizimin botėror pasi deri nė kėtė kohė kanė kaluar mbi 2000 vjet, me ato piskama tė trashėguara nga vendlindja e juaj andej Karpateve, se ju, jeni pasardhės tė Aleksandėrit, ndėrsa shqiptarėt dhe grekėt paskan ardhur pas juve nė kėto troje. Me kėtė tezė e keni mashtruar vetveten me ėndrra dhe fantazira. Poashtu e keni “bindur” botėn se civilizimi i juaj ėshtė mė i vjetėr se i dorėve, trojanėve, pellazgėve e civilizimeve tjera. Pėr ēudi tė tė gjithėve pse u ka bėrė kaq padrejtėsi Herodoti, u ka anashkaluar juve qė e keni shkruar “Biblėn”, pasi ju keni “merita” dhe ajo ju takon vetėm juve, pasi u keni dhėnė civilizim botės, ndėrsa Herodoti e ka futur nė haresė civilizimin tuaj. Prandaj Herodoti nuk ka dashur tė shkruaj dhe tu pėrmend nė veprat e tij, pėr kulturėn dhe civilizimin antik qė i keni ofruar mbarė botės, me prejardhje tė pėrzier kulturash antiko-sllavo-maqedonase. Me plotė tė drejt me kėtė bagazh tė pasur kulturor, mund ti kundėrviheni helenizmit grek, duke i pėrvetėsuar statujat dhe kulturėn paraheleniste.
    Nė kėto kondita bashkėkohore maqedonasit shumė pak dinė pėr udhėheqėsit e vetė kombėtar. Por edhe pėr ato figura qė dinė se kanė orientim probullgar, tentojnė ti pėrvetėsojnė dhe ti vjedhin nga historiografia bullgare. Pra kėta atdhetarė bullgarė nuk e kanė vendin kėtu, qė sot po u hapin vare nė qendėr tė Shkupit; si Nikolla Karevit, Goce Dellēevit, Dame Grujevit e tjerė, qė gjithmonė kanė luftuar pėr bashkėngjitjen e krahinės sė Maqedonisė me Bullgarinė. Poashtu edhe Kryengritja e Ilindenit nė historiografinė bashkėkohore ėshtė e nominuar si kryengritje bullgare e iniciuar nga diplomacia ruse, franceze dhe ajo bullgare.Edhe pse tė gjitha kėto lėvizje kanė qenė me karakter pro-bullgar. Nė kėto raste kur falsifikohet historia e mjedisit, pėr tė krijuar njė fantazmė, qė kur nuk ka vepruar pėr kauzėn maqedonase. Ne shqiptarėt kėtė punė e dimė mirė se gjithēka nga historia bullgare e keni pėrvetėsuar pėr vete, por pėrsėri kemi konsideratė dhe kemi qenė tė pėrmbajtur, prandaj kur nuk i kemi ofenduar kėto figura pasi kėta jan bullgar e jo maqedon. Kėta herojnė kanė luftuar kundėr interesit tė Maqedonisė dhe vetė popullit maqedonas.Pėr fat tė keq, kėto gabime po pėrsėriten edhe nga gazetarėt e sotėm tė Maqedonisė, p.sh. Kosovarėt nuk janė kosovarė, por shqiptarė, ndėrsa maqedonasit pėr ka etnogjeneza janė vetėm sllavė tė Maqedonisė. Mos e mashtroni veten me antikėn, se ēdo kush sot din tė lexojė faksimilet nga antika deri mė sot. Sot shtrohet pyetja;”Tė jetosh me shekuj midis dy popujve sllav; atij bulgar dhe serb, a veten ta prezantosh si antikė, diēka me ju nuk ėshtė nė rregull, Deri dje sllavofon e sot e keni shpallur veten antik. Por me ndėrimin etnogjenezėn suaj, kot po mundoheni ta ndėroni prejardhjen tuaj nėpėr institucionet e huaja. “U bėtė u bėtė gazi i botės”. E verteta per XHEMĖ HASĖN ėshtė kjo: se ky luftoi pėr mbrojtjen e popullit shqiptar, deri nė Shkup, ku e ēoi lartė flamurin kombėtar te ura e gurit mė 12 shtator 1944. Duke i sinjalizuar komunistėve se nga Shkupi deri nė Dibėr ka qenė dhe do tė mbetet tokė shqiptare.Ndėrsa Ēedo Filipovski-Dame luftoi nė emėr tė komunizmit pėr rikthimin e Jugosllavisė.Xhemė Hasa lindi nė fshatin Simnicė nė vitin 1908. U rrit nė njė familje tė varfėr, me shumė fėmijė gjatė sundimit jugosllav. Padrejtėsitė qė i bėheshin popullit shqiptar nė atė kohė me anė tė abuzimeve tė llojllojshme, i ka pėrjetuar, personalisht edhe Xhemė Hasa me familjen e vet. Sjellja arrogante e personave tė pushtetit serbo–sllav, e ka irrituar dhe detyruar kėtė trim qė ta braktisė pasurinė dhe familjen e tij e tė hidhej nė luftė pėr mbrojtjen e nderit tė familjes, pėr mbrojtjen e shqiptarėve nga torturat e pushtetit jugosllav, qė nė atė kohė edhe ju maqedonasit e keni pėrjetuar tė njėjtin fat si ne shqiptarėt, tė abuzuar nė tė gjitha fushat; duke filluar nga reforma agrare, deri nė abuzimin total tė gjuhės kulturės dhe historisė nacionale. Xhemė Hasa nė atė kohė ka rezistuar kėtė sistem antipopullor, qė pėr shqiptarėt dhe ju maqedonasit ka qenė i huaj. Xhemė Hasa nuk ka qen ushtarė, por vullnetarė qė ka luftuar kundėr tė gjithė pushtuesve tė huaj. Me kapitullimin e Jugosllavisė nė prill tė vitit 1941, ai kthehet nė vendlindje qė ta ndihmonte popullatėn nė mjedisin ku jetonte. Pra siē dihet shqiptarėt nė Kosovė dhe Maqedoni forcat italo-gjermane i kanė pritur si ēlirues. po ashtu edhe populli maqedonas e ka pritur me lule ushtrinė fashiste bullgare nė Shkup dhe Ohėr.Gjatė sundimit italian shqiptarėt arritėn pėr herė tė parė nė Gostivar dhe qytetet tjera shqiptare tė Maqedonisė tė mėsojnė historinė e vetė, tė mėsojnė dhe shkruajnė shqip. Pra fituan mė shumė tė drejta sa qė kishin gjatė sundimit serb.Ideologjia komuniste dėshironte tė ruaj kufijtė e Jugosllavisė sė vjetėr me sistem tė ri politik- komunist. Me kėtė rast dua tua pėrkujtojė njė tė vėrtetė, se ju sllavėt e Maqedonisė nuk keni gatishmėri ta pranoni se fituat pavarėsi nacionale dhe themeluat shtet falė komunizmit. Ndėrsa ne shqiptarėt edhe pas kėsaj lufte tė ashtuquajtur “Nacional-ēlirimtare” edhe mė tutje ngelėm nėn sundimin jugosllav. Shqiptarėt gjatė tė kėtij sistemi titist, kurrė nuk do ti harrojnė ato tortura dhe vrasje nga OZN-a komuniste, pas luftės sė Dytė Botėrore deri mė sot.Pėr hir tė vėrtetės historike “Balli Kombėtar” kurr nuk ka qenė nė pushtet as nė Shqipėri as nė Maqedoninė Perėndimore, siē dezinformoni ju me shkrimin nė gazetėn “Shpic”, tė datės 10 shkurt 2010. Pėr hir tė lexuesve tė kėsaj gazete dhe mė gjerė e kamė pėr obligim moral si historian tė njoftoj opinionin se forcat e Xhemė Hasės, kanė qenė forca vullnetare pėr mbrojtjen e kufijve etnik, deri te “Guri i shpuar” mbi fshatin Shishovė pėr gjatė lumit Ilirida.Me kėtė vėrtetohet se nė kėto troje nė atė periudhė historike tė luftės Dytė Botėrore ka funksionuar shteti shqiptar, ku bėnte pjesė edhe prefektura e Dibrės. Prandaj nuk jemi dakord me shkrimin tuaj tejet tendencioz “se Ushtria e Ballit Kombėtar ka qenė nė shėrbim tė armikut, jo por ka qenė nė shėrbim tė popullit tė vet.Sa pėr hir tė vėrtetės historike; Mithat Frashėri gjatė luftės kishte mosmarrėveshje tė ashpra me kreun e PKSH nė krye me Enver Hoxhėn, pasi Mithati donte ato forca tė Enver Hoxhės ti kthente nga froni anglo-amerikan. Pasi nė atė kohė kėto dy shtete i kishin ofruar Partisė Komuniste Shqiptare 300 mijė tonelata materiale lufte, qė Enver Hoxha ti bashkėngjitet paktit anglo-amerikan nė luftė kundėr fashizmit. Por Hoxha duke dashur mė shumė pushtetin e refuzoi kėtė kėrkesė tė anglo-amerikanėve, duke vazhduar bashkėpunimin me Armatėn e Kuqe tė Rusisė dhe Beogradit. Ky orientim i Enver Hoxhės kah e majta, e goditi fuqishėm ēėshtjen kombėtare shqiptare, qė sot e kėsaj dite ato pasoja komuniste, po i ndien nė ēdo familje shqiptare, si andej kufirit, edhe kėndej, ku numri i viktimave kėndej kufirit ėshtė shumė mė i madh. Pasi pushteti maqedonas i shpalli si armiq tė komunizmit dhe tė shtetit tė tyre, edhe pse Maqedonia d deri nė kėtė kohė fare nuk ka ekzistuar.Nė kėto troje kanė luftuar bijtė mė tė mirė tė kombit shqiptarė qė u radhitėn vullnetarisht nė radhėt e Ushtrisė Vullnetare Shqiptare tė komanduara nga Xhemė Gostivari. Ky hyri nė Shkup, mė 12 shtator 1944, ku e ngriti lartė flamurin kombėtar. Prandaj Shoqata e Historianėve Shqiptarė tė Maqedonisė i propozon Kėshillit pėr Shkupin 2014, qė mbi urėn e gurit tė shkėlqej kjo figurė madhore e kėtij kolosi shqiptar, qė luftoi deri nė fund kundėr komunizmit jugosllav. Vepra e kėtij kolosi ėshtė meritor tė shkėlqejė mbi urėn e gurit nė Shkup, pasi kėtė urė e kanė ndėrtuar artistėt shqiptar, gjatė sundimit tė Perandorisė Osmane.Prandaj ky kolos qė luftoi kundėr komunizmit nga Gostivari deri nė Shkup e ka vendin edhe nė sheshin e Gostivarit. Ndėrsa Ēede Filipovski, qė tradhtoi kombin e vet dhe luftoi pėr interesa-komuniste, prandaj nuk e ka vendin nė sheshin e Gostivarit.


    Xhemė Hasė Gostivari

  8. #8
    Avatar von Zoran

    Registriert seit
    10.08.2011
    Beiträge
    25.130
    Gostivari
    Gostivar liegt in Mazedonien. Ich dachte hier geht es um Ilirida?

  9. #9

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335


    kushtuar xhem gostivarit

  10. #10

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    XHEM HASA GOSTIVARI

    Heroikisht duke luftuar ,

    Deri tek Guri i Shpuar ,

    Atje mbi fshatin Shishovė ,
    N’ Iliridė deri nė Kėrēovė .

    Nė Tetovė e Gostivar ,

    Ngriti lartė flamur kombėtar !

    Mirė po i prinė Xhema flamurit –
    Deri n’Shkup te Ura e Gurit !
    Mė 12 Shtator, Dyzet e Katėr –
    Xhema hyri n’Shkup pa hatėr !
    Bashkė me trimat vullnetarė –
    Ngriti lartė flamurin kombėtar !.



Seite 1 von 10 12345 ... LetzteLetzte

LinkBacks (?)


Ähnliche Themen

  1. Ilirida - geschichte
    Von -ILIRIDA- im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 85
    Letzter Beitrag: 19.09.2014, 00:06
  2. XHEM HAS GOSTIVARI - albanisches ideal (ilirida)
    Von -ILIRIDA- im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 20
    Letzter Beitrag: 04.12.2011, 18:39
  3. XHEM HAS GOSTIVARI - albanisches idela (ilirida)
    Von -ILIRIDA- im Forum Religion und Soziales
    Antworten: 5
    Letzter Beitrag: 29.11.2011, 19:29
  4. Antworten: 328
    Letzter Beitrag: 04.10.2009, 12:19
  5. Frage an die Ilirida-Albaner
    Von Kosova_Kid im Forum Religion und Soziales
    Antworten: 235
    Letzter Beitrag: 19.02.2006, 03:55