BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 4 von 10 ErsteErste 12345678 ... LetzteLetzte
Ergebnis 31 bis 40 von 92

Helden von ILIRIDA

Erstellt von -ILIRIDA-, 28.10.2011, 23:55 Uhr · 91 Antworten · 22.904 Aufrufe

  1. #31
    Gjeto
    sag mal Kalosh kommen die nicht aus Dibra?? also ich meine der nachname ist oft bei dibranen anzutreffen?

  2. #32

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    Kenia e Qafes (Sulltanes) Variant i Zajazit

    Kėto komita, jalla, c`jan termouNjer ne Cafe derrat dun me shkuBurrat e Cafes, jalla i kan termouNe shpi t`Mazlamit, jalla, dun me i cou, vaj 5Na duel Sulltana besa n`at dollapNa ju ra durve, cycja, me t`perflake-Cycja bre nen, ene, ne te bohet nji xhakN`bohet njė xhak mori nane, njė xhak i ziNe vriten burra, ne priten grani, vaj 10Cł kthy Sulltana, heyni ne shpeiNaj mori gershenet cycja, i shtiu ne ne xhiNa dul Sulltana besa, moun mor ne shkalle-Gajret bre date mos u lidh i gjalle-eTy be Sulltana s`ta le xhakun pa mare, vaj 20-Gajret Sulltane he Zoti mo t`fryktSe bashke me daten ne shkojme shehit!Kecei Sulltana bes,dul more ne lemeJa guli komitit besa ne xhabadanJa citi derrit, besa, tej more m`at ane,vajHiken komitat, besa, tu qellu mrapaHikni bre shoke se na faroj CafaNa faroj, jimi te marrouSa nje tre vete mor naj ka vramun nji gru, vajGajrét Sulltane, moj e bije xhalitsa meir ja bone, moj, xhalit MikajlitOj, bre, erdh haberi, mor ne karakolleNe karakolle besa n`ate GostivareCaj Mazllam Cafa bon treimnei-o me gra, vaj.

  3. #33

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    das war ein lied zu sulltana der SHOTA GALCA AUS ILIRIDA
    Kenia e Qafes (Sulltanes) Variant i Zajazit

    Kėto komita, jalla, c`jan termouNjer ne Cafe derrat dun me shkuBurrat e Cafes, jalla i kan termouNe shpi t`Mazlamit, jalla, dun me i cou, vaj 5Na duel Sulltana besa n`at dollapNa ju ra durve, cycja, me t`perflake-Cycja bre nen, ene, ne te bohet nji xhakN`bohet njė xhak mori nane, njė xhak i ziNe vriten burra, ne priten grani, vaj 10Cł kthy Sulltana, heyni ne shpeiNaj mori gershenet cycja, i shtiu ne ne xhiNa dul Sulltana besa, moun mor ne shkalle-Gajret bre date mos u lidh i gjalle-eTy be Sulltana s`ta le xhakun pa mare, vaj 20-Gajret Sulltane he Zoti mo t`fryktSe bashke me daten ne shkojme shehit!Kecei Sulltana bes,dul more ne lemeJa guli komitit besa ne xhabadanJa citi derrit, besa, tej more m`at ane,vajHiken komitat, besa, tu qellu mrapaHikni bre shoke se na faroj CafaNa faroj, jimi te marrouSa nje tre vete mor naj ka vramun nji gru, vajGajrét Sulltane, moj e bije xhalitsa meir ja bone, moj, xhalit MikajlitOj, bre, erdh haberi, mor ne karakolleNe karakolle besa n`ate GostivareCaj Mazllam Cafa bon treimnei-o me gra, vaj.

  4. #34

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    sag mal Kalosh kommen die nicht aus Dibra?? also ich meine der nachname ist oft bei dibranen anzutreffen?
    kan dir nicht weiter helfen :/

  5. #35

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    HALIM DERALLA-PERSONALITET I SHQUAR I LĖVIZJES AUTONOMISTE SHQIPTARE



    Shkruan:Eugen SHEHU
    Padyshim qė historia e njė kombi,ėshtė historia e familjeve tė mėdha tė kėtij kombi.Familjet e mėdha shqiptare,kanė qenė nė ēdo kohė barrikadat e para ndaj ēdo rrebeshi,tė paepura nė stoicizmin e tyre ato kanė pritur e janė pėrballur me hordhi armiqėsh gjithfarėsh,duke mbrojtur njėherazi nderin e tyre dhe kombin.Padyshim nė vargun e kėtyre familjeve tė mėdha,dera e Derallėve,zė vendin e saj tė merituar,nė historinė shqiptare tė shekullit tė kaluar.Ndėr pinjollėt e kėsaj dere,Mehmet Pashė Derralla do tė linte grada dhe ndere tė ofruara nga Porta e Lartė,duke u vėnė plotėsisht nė shėrbim tė Shqipėrisė,nė radhėt e para tė kalorėsve qė kėrkonin pavarsinė e trojeve etnike arbėrore.Kėtė shqiptarizėm tė kulluar,ministri i luftės i tė parit shtet shqiptar (1912) do ta pėrcillte pos tė tjerave edhe tek djemtė e tij,Halimi,Gajuri,Hyseni etj.

    Halim Deralla,ka lindur nė fshatin Gradec,nė rrethina e Tetovės,nė vitin 1879.Fėmijėrinė e kalon aty e mė tej,nis mėsimet e para nė shkollėn qytetėse tė Tetovės.Mbasi mbaron mėsimet aty niset nė Stamboll kryeqendra e Perandorisė Osmane,e lakmuar sidomos nga djemtė e dyerve tė mėdha siē ishte Halimi.Nė tė vėrtetė mėson shumė,ku kalon pjesė mė tė madhe tė kohės mbi libra dhe pas mbarimit tė shkollės sė mesme vijon studimet,nė vitin 1898,nė fakultetin e drejtėsisė.Falė reputacionit qė Mehmet Pashė Derralla,gėzonte asaj kohe nė rrethet patriotike shqiptare,Halimi do tė binte nė kontaktė me idetė e para tė rilindasve shqiptarė,pėr autonominė e trojeve arbėrore.Studentin e Tetovės do ta shihnin me respekt nė Stamboll,jo vetėm pėr kėmbėnguljen nė pėrvetsimin e dijeve por edhe pėr natyrėn e tij disi tė heshtur,fjalėpak dhe krenarė.Kėshtuqė me mbarimin e fakultetit tė drejtėsisė emėrohet si nėnpunės i lartė i administratės osmane nė Serbi.Ai do tė dallohej pėr korektėsinė nė funksionet shtetėrore,ēka ishte diēka e radhė nė radhėt e nėnpunėsve tė korruptuar tė perandorisė sė asaj kohe.Madje shkallėt e karrierės sė tij nė fushėn e jurispondencės,mund tė ishin tejet tė lehta,nėse nė agim tė shekullit tė kaluar,nuk do tė kishte dalė nė pah,ēėshtja shqiptare. Nė fillim tė vitit 1908, i jati i Halimit, Mehmet Pashė Deralla,nė bashkėpunim tė ngushtė me Ismail Qemalin, Hasan Prishtinėn, Dervish Himėn, Ibrahim Temon, Mid’hat Frashėrin etj, ideojnė lėvizjen autonomiste nė Vilajetet shqiptare,tashmė atij i duhet tė udhėtojė nė krahina tė ndryshme,tė zgjojė vetėdijen nacionale,tė zgjojė bashkėkombasit e vet prej territ osman pesė shekullorė. Por i duhet tė qeverisė edhe pronat e mėdha qė ka nė Tetovė e rrethina,dhe nė kėto kushte ai thėrret tė birin e vet,Halimin,pėr ta ndihmuar nė detyrėn e madhe qė duhet tė pėrballonte.Halimi tanimė pothuajse 30 vjeēar,me shtratin e lartė me atė vėshtrimin e thellė e tė menduar do tė ngarendė pėr t’u vėnė plotėsisht nė shėrbim tė kombit tė vet,duke kuptuar se drejt pavarsisė tė trojeve etnike,shkohej me pushkė dhe dituri.Halimi do tė jepte ndihmesė tė madhe, nė vitin 1908,sidomos nė pėrkrahje tė shkollave shqipe,nė Maqedoninė shqiptare.Me nismėn e tij i pėrkrahur edhe nga Dervish Hima, biri i Derallave do tė blente abetare dhe libra shqip pėr t’ua shpėrndarė falas nxėnėsve nė Tetovė e rrethina.Burime tė diplomacisė austrohungareze,duke folur pėr nė kėto troje na bėjnė me dije se ;”ndonėse zyrtarisht shkollat nuk janė ēelur,nė to zhvillohet rregullisht ēdo ditė dy orė mėsim pėr gjuhėn shqipe”.(Arkivi i Institutit tė Historisė – Tiranė. Fondi i dokumentave tė Vjenės.Raport i konsullit Pollanc,dėrguar Vjenės,dok.26 ).
    Turqit e rinj pamvarsisht se patėn premtuar shumė liri e tė drejta pėr shqiptarėt,kur panė se lėvizja autonomiste sa vinte e rritej u pėrpoqėn tė ndalnin me ēdo mjet atė.Kėshtu,ata mundėn tė kufizonin deri diku pjesėmarrjen e gjėrė tė luftėtarėve tė kosovės nė Ferizaj,tė cilėt sidoqoftė arritėn tė lidhin besėn nė atė kuvend burrash.Autoritetet ushtarake osmane u pėrpoqėn me ēdo kusht tė ndalnin kėtė manifestim,kinse Stambolli do t’u plotsonte shumė shpejt kėrkesat.. por atdhetarėt shqiptarė e kuptonin se kjo ishte njė manovėr sa pėr tė kaluar radhėn.Sali Gjuka,Halim Deralla,Dervish Hima, Nijazi Resnja etj,bėnė ēėsht e mundur qė marshimi i shqiptarėve drejt Shkupit tė mos ndalej.Ngase Korparmata e Dytė me qendėr nė Manastir pėrbėhej nė pjesėn mė tė madhe prej shqiptarėve,ngase patėn nisur tė vepronin komandat lokale tė shqiptarėve nė Tetovė,Gostivar,Dibėr,Ohėr e Manastir etj,nė mbrėmjen e 24 korrikut 1908,Porta e Lartė vendosi tė ndal marshimin,duke dėgjuar kėrkesat e shqiptarėve dhe duke iu dhėnė atyre menjėherė disa prej tė drejtave tė mohuara.Burime tė historiografisė sonė,na bėjnė me dije se nė bisedimet e pėrfaqsuesve tė luftėtarėve kanė qenė pos tė tjerėve edhe Halim Deralla,i cili me autoritetin qė gėzonte ka mbrojtur me logjik e vendosmėri tė drejtat e shqiptarėve.Pas tri katėr ditėsh pothuajse nė gjendje lufte,Shkupi u zbraz prej luftėtarėve shqiptarė tė cilėt mundėn tė fitonin disa tė drejta elementare.Ndėr kėto tė drejta ishte edhe largimi i punonjėsve turq tė korruptuar,tė cilėt populli nuk i duronte dot.”Komiteti shqiptar,njoftonte Pllanc,po urdhėrojnė autoritetet lokale turke,tė pushojnė nga detyra punonjėsit qė nuk i do populli”.( Arkivi i Institutit tė Historisė–Tiranė.Fondi i doku. tė Vjenės,dt.29 korrik 1908).
    Nė vitet 1908-1912 shtėpia e Derallave,nė Tetovė do tė shndrrohej nė njė ēerdhe tė shqiptarizmės.Mehmet Pasha dhe i biri Halimi do tė shihnin kurdoherė nė krye tė lėvizjeve tė mėdha atdhetare,duke dhėnė ndihmesė jo vetėm me trimėrinė,guximin,logjikėn por edhe me pasurinė e tyre.Tė dy sėbashku ata do tė prisnin e do tė pėrcillnin nė shtėpinė e madhe nė Tetovė, Trimat patriotė e atdhetarė si Sali Gjukėn, Bedri Pejanin, Bajram Currin,Isa Boletinin,Mid’hat Frashėrin,Hamdi Ohrin,Hoxhė Vokėn dhe dhjetra atdhetarė tė tjerė nga krejt viset etnike shqiptare. Ata do tė merrnin pjesė nė Kuvendin e Junikut e mandej nė fillim tė viteve 1912,do tė komandonin ēetėn e parė tė luftėtarėve tetovarė, e cila rroku armėt pėr t’u bėrė ballė sulmeve turke dhe atyre serbo-bullgare.Nė gushtin e vitit 1912,Hasan Pristina me cilėsinė e pėrfaqsuesit shqiptar tė trevave tė veriut,zhvilloi disa bisedime me autoritetet e larta osmane,nė Prishtinė dhe Ferizaj.Mandej nė Ferizaj ai i paraqiti komisionit qeveritar osman edhe njė memorandum prej 14 pikash.Ky memorandum iu dorėzua komisionit turk nė 9 gusht 1912,duke deklaruar qė nė rast se brenda dy ditėve nuk do tė pranoheshin,atėherė forcat shqiptare kryengritėse do tė marshonin drejt Shkupit.Pas kėsaj forcat shqiptare tė komanduara prej Idriz Seferit,Isa Boletinit,Hasan Prishtinės etj,u riorganizuan dhe u nisėn me tren drejt Shkupit.Meqenėse qeveria turke e vonoi pėrgjigjen e memorandumit atėherė shtabi madhor i kryngritjes shqiptare,vendosi tė marrė Shkupin,dhe brenda 48 orėve,qyteti u rrethua nga rreth 30 mijė luftėtarė shqiptarė,ndėrkaq edhe brenda qytetit,atdhetarė tė tjerė nė mėnyrė tė fshehtė po organizoheshin.Valiu i Kosovės,Masar beu,i ndodhur nė kėto kushte tė vėshtira dha dorėheqjen.Ndėrsa komandanti i granizonit ushtarak tė Shkupit,nė pamundėsi t’u bėnte ballė kryengritėsve,u largua fshehurazi duke vėnė nė dijeni Portėn e Lartė pėr revoltėn e madhe tė shqiptarėve.Nė kėto rrethana mė 12 gusht 1912 rruga ishte pothuajse e hapur.Shkupi qyteti i lashtė i trojeve arbėrore ishte fare pranė lirisė sė ėndėrruar prej 5 shekujsh.Pasi patėn marrė tė gjitha masat,pasi kishin njoftuar atdhetarėt shqiptarė brenda dhe jashtė Shqipėrisė pėr ēfar ishte arritur,burrat mėmėdhetarė,nuk munguan tė hyjnė nė Shkup.”Prijėsit dhe udhėheqėsit e shquar ;Hasan Pristina,Idriz Seferi,Isa Bolentini,Bajram Curri,Halim Tetova,Shan Prizėreni,Ramadan Zaskoci,prijnė drejt Shkupit me flamuj tė shpalosur me bandėn muzikore kryengritėse me brohoritje entuzijaste”.( Sh. Braha “Idriz Seferi “ – Tiranė 1982 , faqe 177 – 178 ).

    Nė nėntorin e vitit 1912,atėherė kur Mehmet pashė Deralla udhėtonte drejt Vlorės si njė pėrfasues i popullit tė Kosovės,i biri i tij Halimi nė krye tė njė ēete prej 200 luftėtarėsh tetovarė do tė virej nė mbrojtje tė trojeve shqiptare.Dihet tanimė se pas rėnies sė Turqisė fqinjėt tanė tė pėrkrahur dhe nga Fuqitė e Mėdha,kėrkonin aneksimin e tokave tona.Orekset shovene parashihnin coptimin e plotė tė Shqipėrisė ndaj grekėt,bullgarėt,serbėt malazezėt,ishin vėrsulur ndaj tokave kufitare me grykėsinė e njė lukunie ujqish,ndonėse formimi i shtetit tė parė,tė pavarur shqiptar,pati dimensionet e veta historike,ky akt nuk mundi gjithsesi tė shpėtonte Shqipėrinė prej coptimit tė saj.Dhe ndėrsa pėrfaqsuesit e Fuqive tė Mėdha,koteshin tė pėrgjumur kur ndahej toka shqiptare,ishin bijtė e saj si Halim Deralla,tė cilėt pa marrė nė sy rrezikun,luftonin viseve tė atdheut pėr lirin e tij.Pas dorėheqjes sė Ismail Qemalit-Vlorės,dhe kabinetit tė tij,Mehmet Pashė Deralla,shkon sėrish nė Tetovė.Por serbėt nuk mund tė harrojnė as atė as birin e tij Halimin,tė cilėt organizuan njė varg betejash pėr mosnėshtrimin e Tetovės,Gostivarit,Kumanovės e Strugės,prej ēizmes sllave.Pėr mė tepėr,nė luftėrat e zhvilluara nė kėto treva nė vitet 1913-1914 dera e shquar e Derrallave ishte vėnė nė shėnjestėr tė qeverisė bullgaromadhe tė asaj kohe.Ėshtė kjo arsyeja qė atė e birrė nė vjeshtėn e vitit 1914 e arrestojnė dhe e dėrgojnė tė lidhur nė Karlova tė Bullgarisė.Atė e birrė,do tė akuzohen rėndė prej gjygjit ushtarak bullgar,por ka qenė ndihma e pakursyer e disa atdhetarėve shqiptarė tė Shkupit tė cilėt kanė ndihmuar nė arratisjen e tyre prej burgut tė Karlovės,dhe ē’prej vitit 1914 e deri nė fund tė vitit 1915-ės,Mehmet Pashė Deralla sė bashku me tė birin jetojnė maleve e pyjeve tė Sharrit,tė ndjekur prej hafijeve serbosllave e bulgare.
    Nė vitin 1921,atėhrė kur hap dyert parlamenti i parė shqiptar,Halim Deralla do tė ishte deputet i trevave tė Maqedonisė shqiptare.Ai do tė sillte nė kėtė parllament,me zėrin e lartė krejt barbarizmat serbosllavo-bullgare qė luheshin nė kurriz tė bashkėkombasve tė vet,nėn regjimin e urryer serb.Deralla ashtu si kundėr i ati,do tė mbronte pa u friguar ēėshtjen shqiptare,ndonėse kėrcėnimet i vinin nga tė katėr anėt,madje duke i bėrė edhe tentativa pėr ta eleminuar fizikisht.Nė rast tė shpėrnguljeve tė mėdha qė Beogradi kishte planifikuar me Stambollin,pėr ekstradimin e shqiptarėve mysliman nė Azi,Halim Deralla jo vetėm nė parlament,por sidomos nė Tetovė,Gostivar e Kumanovė madje deri nė fshatrat e Prilepit,do tė shkonte vet tė bisedonte me bashkėkombasit e tij,duke potencuar idenė se trojet shqiptare askurrė nuk duhet tė braktisen.Edhe nė disa raste kur autoritetet sllavobulllgare u rrėmbyen me forcė fshtarėve shqiptarė shtėpitė dhe tokat e tyre,Halim Deralla i ndihmoi ata me flori duke u blerė shtėpi tė reja.Tejet vizionar,nė rrafsh tė politikės shqiptare dhe asaj ballkanike,Halim Deralla do tė mbante njė qėndrim tė prerė veēanėrisht nė ngjarjet e qershorit tė vitit 1924,si rallė kush prej politikanėve tė asaj kohe ai do ta konsideronte revulucion bollshevik,veprimin e Fan Nolit dhe pėrkrahėsve tė tij,madje nė shenjė revolte do tė linte Tiranėn ku nuk i munguan edhe ofertat pėr poste tė rėndėsishme.Nė shtėpinė e madhe tė Derrallave nė Tetovė,sė toku me vėllezėrit e tij Gajurin dhe Hysenin,do tė kujdesej pėr pronat e trashėguara tė familjes,pa harruar edhe kuvendet me prijėsit e ēetave tė kaēakėve tė Maqedonisė shqiptare.Lėvizjen kaēake nė kėto treva,Halim bej Deralla do ta ndihmonte jo vetėm me porosi e udhėzime,por sidomos me ndihmė tė pakursyer materiale.Vetė shtėpia e tij nė Tetovė,shpesh herė do tė ishte strehė e sigurtė e prijėsve kaēakė.Kur kryeministri shqiptarė Ahmet Zogu me ndihmėn e shteteve tė Evropės mori rrugėn e udhėtimit pėr nė Shqipėri,ai ka bujtur njė natė sė bashku me 200 burra,nė shtėpinė e Halimit nė Tetovė.Halim Beu e ka pritur siē e donte ndera e shqiptarit dhe sipas tė dhėnave familiare e ka pėrcjellė tė nesėrmen duke i bashkangjitur formacioneve tė tij edhe disa trima tė Tetovės,Gostivarit e Kumanovės,tė cilėt do tė pėrcillnin deri nė Tiranė,24 dhjetori i vitit 1924,i quajtur ndryshe si Triumfi i Legalitetit,mban kėsisoj brenda tij edhe bujarinė dhe besnikėrinė e Halim bej Derrallės dhe tetovarėve nė pėrgjithėsi.Nė vitet 1925-1928 biri i Tetovės,zgjidhet pėrsėri nė parllamentin shqiptar si pėrfaqsues i trevave tė Maqedonisė shqiptare.Edhe nė kėto vite ai do tė dallohej sa pėr frymėn e vendosmėrinė pėr shtetin ligjor nė shtetin amė,aq edhe pėr mbrojtjen e tė drejtave kombėtare tė bashkėkombasve tė vet si nė Kosovė,maqedoni,ēamėri etj.Fjala e tij se “na jena pėrgjegjės pėrpara historisė pėr jetėn e 2 milion shqiptarėve qė padrejtėsisht u ndan nga Konferenca e Ambasadorėve nė Londėr nė vitin 1913”,do tė dėgjohej e fuqishme nė sallėn e parllamentit shqiptar dhe do tė pasohej edhe nga burra tė tjerė tė shquar si ; Ali bej Kėlcyra,Rauf Fico,At Gjergj Fishta,Mustafa Kruja etj.
    Nė fillim tė viteve 30 tė shekullit tė kaluar Halim Derralla shkon sėrish nė Tetovė tė jetojė pranė gruas,vajzave,vėllezėrve dhe bashkėluftėtarėve tė vet tė shumtė.Ndėrkaq personaliteti i tij nuk mund tė pajtohej me reformat kolonizuese serbosllavo-bullgare,si dhe me dhunėn fizike dhe psikologjike tė ushtruar ndaj banorėve tė Maqedonisė shqiptare,ndaj ai e ngre lart zėrin e tij nė mbrojtje tė fatit tė bashkėkombasve tė vet.Duke qenė jurist i sprovuar,Beogradi nuk mund ta arrestonte pasi gjyqi mund tė demaskonte akoma mė keq regjimin serbosllav.Pėr kėtė shkak serbėt,ashtu si kundėr kanė vepruar edhe qindra herė tė tjera,paguan njerėz pėr tė vrarė Halim Derallėn.Dy atentate radhazi nė vitet 1930-1931 bėnė jehonė tė madhe jo vetėm nė Tetovė por edhe nė Tiranė e ma gjėrė.Ndėrsa forcat e errėta tė Beogradit i tmerronte ideja se edhe pas kėtyre atentateve Halim Tetova jetonte ende,ishte Mbreti i Shqiptarėve,Ahmet Zogu,i cili e ftoi bujarisht burrin e shquar tė linte Tetovėn dhe tė shkonte nė Tiranė.Njė vit mė pas,nė pranverėn e vitit 1932,Halim Derralla sėmuret nė shtėpinė e tij.Ardhja e njė mjeku tė dyshimtė bėri qė dy orė pas vizitės,burri i Tetovės tė mbyllte sytė pėrgjithmonė,nė mėnyrė disi misteriose.Populli i Tiranės dhe i gjithė visive etnike shqiptare e pėrcollėn me respekt birin e vet.personalitetin e shquar tė lėvizjes kombėtare shqiptare

    Halim Deralla

  6. #36

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    Trimat Deralla

    Mėsuesi pasionant nė fushėn e historisė, professor Zeqirja Idrizi, gradecar shpjegon se Deralla vjen derrė e rallė. Por ai e shpjegon se ka mendime se vjen edhe nga Tribaldėt, fisi I Vojsavės, nėnės sė Skėnderbeut. Shtrirja e kėtij fisi ėshtė e gjėrė por le tė merremi mė pare me prejadhjen e historinė e tyre, si njuė nga fiset mė me zė tė Gradecit, bijtė e tė cilit bėnė emėr jo vetėm nė gradec e nė krahinat pėrreth por nė mbarė viset Shqiptare. Ata hynė nė faqet e historisė sė popullit Shqiptar.
    Lidhja Shqiptare e prizrenit (1878-1881), si e para organizatė politike mbarėshqiptare, me njė program e structure tė shtrirė nė tė gjitha viset shqiptare tė pėrbėrė me organe locale e qėndrore, me ushtrinė e saj, me njė veprimtari tė gjėrė propagandistike e kulturore, lufta pėr ēlirimin e vendit nga robėria shekullore Osmane, pėr mbrojtjen e tėrėsisė territoriale tė atdheut, pėr formimin e shtetit kombėtar, ėshtė e lidhur edhe me Derallajt, me bijtė e saj tė mbarė Gradecit.
    Hasan Deralla ka patur njė pasuri tė madhe nė Gradec e mė gjėrė, qė shkon nė 12 mijė ha tokė, dyqane, shumė tori etj. Ai kishte mbaruar shkollėn e lartė ushtarake nė Stamboll, Akademinė dhe ishte ngarkuar me detyrė tė rėndėsishme ushtarake. Nė njė kohė kishte qenė komandant nė Prizren e mė tej nė shėrbimtė Perandorisė Osmane, por, kur interesi ishte Kombėtar e kėrkonte tė bėnte pjesė nė Lidhjen Shqipėtare tė Prizrenit ai u hodh tėrėsisht si pjesėmarės e si drejtues I saj.
    Emrin e madh ja dha kėtij fisi Kurt Deralla, qė e thelloi dhe e ēoi mė tej Hasan Deralla pė vetė ngjarjet e mėdha tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit e tė rolit shumė tė rėndėsishėm qė kishte ai si komandant nė Tetovė e nė rrethina, pėrfshirė edhe Gradecin, duke qenė nė krye tė forcave shqiptare tė Tetovės kundėr zbatimit tė vendimeve antishqiptare tė traktatit tė Shė Stefanit dhe tė kongresit tė Berlinit, qė copėtonin aq rėndė tėrėsinė territoriale shqiptare nė favor tė shteteve fqinjė. Hasan Deralla nė krye tė njė ushtrie nga viset e Tetovės, I rethuanga bashkėatdhetarė tė tij, shumė prej tė cilėve Gradecarė, mori pjesė active nė mbrojtjen e krahinave Shqiptare tė Plavės e Gucisė nga anaeksimii tyre Malit tė Zi, sipas Vendimeve tė Kongrest tė Berlinit.
    Gradecarėt morėn pjesė nė betejėn vendimtare tė zhvilluar me 5 janar 1880 nė Velikė dhe Pepiē, ku pas tre ditė luftimesh tė pėrgjakshme, forcat malazeze thyhen. Kėshtu mbrojtja e Plavės e Gucisė e ngriti edhe mė tej jehonėn e luftės sė shqiptarėve dhe tė Lidhjes sė Prizrenit. Pėr mbrojtjen e tėrėsisė sė trojeve shqiptare.
    Biri tjetėr I kėtij trungu atdhetar, I biri I Hasanit, Mehmet Deralla kishte diplomuar nė dy akadami ushtarake nė Stamboll dhe qe emėruar nė funksione tė ndryshme si komandant I xhandarmerisė sė Vilajetit tė Kosovės, Manastirit, Selanikut. Ishte nga bashkėpunėtorėt e afėrt tė Ismail Qemalit, qė kryesoi Kuvendin Kombėtar nė Vlorė dhe mė 28 nėntor 1912 shpalli Pavarėsinė e Shqipėrisė. Plaku I urtė e mendimtar, diplomati I shquar e burri I shtetit Ismail Qemali, I njohu burrėrinė, aftėsitė ushtarake tė gjeneral Derallės ose Mehmet Pashės, siē njihej ndjenjat e zjarrta atdhetare qė e karakterizonin, pėrvojėn e pasur jetėsore e ushtarake, vendosmėrinė e tij pėr ēėshtjen kombėtare, prandaj e ftoi gjeneral Mehmet Derallėn dhe Isa Boletinin nė Kuvend dhe e emėroi me miratim tėKuvendit, Ministėr tė mbrojtjes Kombėtare. Mehmet Pashė Deralla hyn kėshtu nė historinė e popullit shqiptar si Ministėr I Parė I Mbrojtjes sė tij. Duke qenė nė kėtė detyrė kaq tė rėndėsishme ai punoi me kompromis me ēifligarėt, pėr tė siguruar mbėshtetjen e tyre, sidomos tė shtresave tė pasura e tė mesme, I vendosur pėr krijimin e forcimin e ushtrisė kombėtare Shqiptare.
    Nė masakrat qė u bėnė mė 5 nėntor 1915, Derallajt u bėnė objekt sulmesh tė egra e barbare tė pushtuesve serbė, duke rėnė mbi bijtė e kėtij fisi anjė goditje barbare e bishave tė tėrbuara qė kėrkonin nėnshtrimin e Derallajve e tė gjithė Gradecit e tė bijve tė tij qė I mbėshtesnin fuqimisht.
    Njė tjetėr pinjoll I Derallajve, qė u aktivizua nė organet e larta qeveritare nė Jugosllavinė e vjetėr nė mes dy luftėrave, duke mbrojtur interesat e popullit e ė vendlindjes sė tij, ishte edhe Halim Deralla (Halim Beu). Tė tjerė pasardhės tė kėsaj dere trimash e burrash tė shquar shqiptarė, u aktivizuan nė jetėn sociale, ekonomike, politike, gjithmonė si atdhetar, pėr nderin e derės sė fisit, tė Gradecit e tė mbarė kombit, pėr miqėsinė e popujve fqinj.
    Nė luftėn e Dytė Botėrore, kur bėhej mobilizimi total heroik nė mbrojtje tė trojeve nga nazizmi, bij tė Gradecit dhe tė Derallajve nė veēanti morėn pjesė me armė nė dorė : Adem Sulejman-Deralla, Fetah Rexhep Shabani-Deralla, Musli Mustaf Shabani-Deralla, Remzi Musli Shabani-Deralla etj.
    E dhimbshme ėshtė historia e Hysen Derallės, djalit tė Mehmet Derallės, I cili qe internuar nga nazistėt gjerman, sepse duke punuar nė degėn ushtarake, kishte mbrojtur shqiptarėt nga mobilizimi nė ushtri. E dėrguan fillimisht nė kampin famėkeq tė pėrqėndrimit nė Prishtinė, ku ishin edhe shumė shqiptarė antifashist andej e kėndej kufirit, shumė prej tė cilėve nuk u kthyen mė. Mė pas e dėrguan nė kampin e ės nė Bicirg.
    Ai vuajti edhe nė burgje e internime tė tjera nė kohėn e monizmit nė Shqipėri, ku edhe vdiq nė moshėn 80 vjeēare. Nga tburgu I Derallajve, kėsaj dere tė madhe trimash e fisnikėsh atdhetarė, dolėn pinjollė tė tjerė qė e vazhdojnė me dinjitet jetėn e tyre me punė ndershmėri e vdevocion pėr ēėshtjen Kombėtare. Vazhdojnė disa shtėpi nė Gradec, madje nė lagjen "Deralla" e nė lagje tė tjera, mjaft prej tė cilave nė sajė tė mundit e djersės sė bijve e bijava tė veta, me shtėpi shumė tė bukura, tė projekteve moderne evropiano-perėndimore, siē vazhdojnė tė ndėrtohen tė tjera nė Gostivar, Tetovė, Prizren, Tiranė etj.
    Derallajt njė nga fiset nė zė pėr trimėri dhe fisnikėri, qė tashmė I kanė shtrirė degėzimet e tyre shumė pėrtej Gradecit, shtrihen e shtrihen duke forcuar pareshtur trungun e tyre, sa tė lashtė, aq edhe bashkėkohor.

  7. #37

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    Gradecarėt nė mbrojtje tė trojeve tė veta

    Mbrojtja e trojeve te veta per Gradecin e Gradecaret eshte nje problem I hershem sa vetė historia e ketijė vendi. E kemi nenvizuar se ne shekulin X dhe XI, keto troje i u nenshtruan sulmeve barbare shkatėrruese e banorėt luftėrave mbrojtese ne kushte te rėnda rrethimi. Heroizmit pėr mbrojtjen e Gradecit I ka prirė me qėndrimin e vet Kurt Deralla me njė masė trimash tė tjerė tjerė dhe nė koordinim me tė e trimin Hasan Deralla dhe Gradecari trim Islam Bajraktari trimėria e tė cilit kishte spikatur qė para ngjarjeve tė viteve 1875-1877. Nė vitet e para tė kėtij shekulli Gradeci dhe Gradecarėt angazhohen nė luftė pėr fitorene e pavarėsisė e tė lirisė sė vendit. Por ndonėse ata dhanė ē’kishin nė mbrojtje tė trojeve tė veta, lojrat e Fuqive tė Mėdha e diplomacia qė vepronte nė kuriz tė Shqipėrisė e la Gradecin dhe shumė toka tė tjera Shqiptare jashtė atdheut amė, duke u bėrė ndryshime tė tjera kufinjsh. Kjo e la Gradecin dhe shumė vise Shqiptare, qė pėrbėnin mė shumė se gjysmėn e popullsisė Shqiptare tė ndarė nga vėllezėrit e gjuhės e tė gjakut, duke u bėrė njė tragjedi e vėrtetė pėr gjysmėn edhe gjithė popullin shqiptar qė mbeti I copėzuar. Lėvizjet Kombėtare tėrhoqėn shumė breza Gradecarė e mė gjerė tė Fushės sė Pollogut. Nė Kuvende e pse jo edhe nė Veprime tė armatosura u evidentuan mjaft kryetrima tė kėtyre anėve.
    Nė veprimtarinė Patriotike, nė luftė kundėr armiqve tė kombit shqiptar, ėshtė shquar Mahmut Hashku, si kryetar I vendosur nė mbrojtjen e idealeve e interesave shqiptare. Nė kėtė veprimtari ai mbahej shumė afėr nga dera e Derallajve, me tė cilėt bashkėpunonte.
    Kryengritjet e viteve 1910-1912 u ndien tė fuqishme edhe nė Gradec, ku ndihej sidomosinfluenca e Mehmet Derallės, personalitet I shquar politik Atdhetar me horizont ushtarak dhe I krerėve tė tjerė nga fshati dhe zona, qė synonin tashmė pė pavarėsinė e Shqipėrisė.
    Shqipėria shpalli pavarėsinė mė Nėntor 1912, duke lėnė jashtė kufinjve tė saj gjysmėn e popullsisė dhe tė teritoreve tė saj etnike.
    Nė fund tė muajit Maj 1915, ushtria serbe sulmoi kufirin shqiptar ne tri drejtime : Nga Prizreni nė drejtim tė Shqipėrisė sė Veriut dhe nga Dibra e Ohri nė drejtim tė Shqipėrisė sė Mesme. Ushtritė pushtuese u afronuan pėr tė zbatuar planin e masakrės, qė synonte nėnshtrim tė plotė dhe terror psikologjik pėr shqiptarėt. Nė njė marėveshje me pėrfaqėsuesit e fshatit paraja luajti rolin e vet, nė dobi tė fshatit, mbasi pėrfaqėsuesit e fshatit paguan tė dėrguarit serbe, por, megjithė qė I morėn paratė, pėrsėri pas pak kohe ata filluan masakrėn massive nė Gradecarėt. Bėnė njė masakėr jashtėzakon isht tė egėr, duke masakruar 149 Gradecarė, martirė tė atdhetarizmit tė tyre.
    Edhe periudha nga Lufta e Parė Botėrore nė tė dytėn, nuk ishte njė kohė paqeje e qetėsije, por vazhdim I rezistencės kundėr tė huajit, qėndresė pėr identitetin kombėtar.
    Lėvizja antifashiste Nacionalēlirimtare tėrhoqi forca tė shumta nga familjet shqiptare dhe njė numėr tė madh burash, prej 61 vjetėsh, qė morėn pjesė nė formacionet e rregullta tė Lėvizjes dhe tė Luftės Antifashiste Nacionalēlirimtare. Simpatizantė tė shumtė kishte kjo lėvizje nė fshat, strehues tė forcave partizane, me tė cilėt I ndanė edhe kafshatėn e bukės, edhe ushqimin e bagėtive, edhe ēfarė kishin, duke u bashkuar me forcat Partizane shumė bij tė Gradecit. Partizanėt Gradecarė luftuan me trimėri tė rrallė kundėr pushtuesve fashistė. Nė mes tė Gradecit ėshtė vendosur njė pllakė pėrkujtimore nė nderim e nė kujtim tė bijve tė fshatit, qė derdhėn gjakun si dėshmorė tė Luftės Antifashiste Nacionalēlirimtare tė Bilall Abazit, Mevaip Saiti, Ilmi Ademi, ndėrsa u plagosėn Gjatė asaj lufte Halim Beqiri, Mevaip Idrizi, Ismail Salia etj.
    Gruaja e Gradecit ėshtė bėrė mbėshtetje e fuqishme pėr burrat, bijtė e vėllezėrit e tyre edhe gjatė viteve tė luftės. Latife Elmazi insistonte tė tė vizitohej nga njerėzit e shtėpisė nipi I saj I plagosur si partisan, I shtruar nė Gjobonė tė Kroacisė. Ngurrimeve tė njė burri tė shtėpisėpėr tė marrė udhėn e gjatė nė atė kohė tė vėshtirė lufte, gruaja trimėreshė I pėrgjigjet : - Qiti pantullet e gjemi mu se shkoj vetė ta shoh, e ti veshi dimitet e mija.
    Gradecarėt kanė luftuar, janė mbrojtur edhe nė situata tepėr tė vėshtira nga pikėpamje ushtarake apo psikologjike, duke ruajtur dinjitetin e tyre, me pėrgjegjėsinė edhe para atyre tė rinjve qė do tė jetojnė nesėr, qė koka tė mos u ulet, qė dinjiteti tė mos u bjerė, por me menēuri, me ndershmėri e personalitet tė lartė tė qėndrojė ashtu si u ka hije, qė brezat qė vijnė ti gjykojnė e vlerėsojnė, duke pasur parasysh kohė kur punuan, luftuan dhe ekzistuan, e jo nė pozita e kėndvėshtrime nė bazė tė situatave tė reja. Mbrojtja e trojeve tė veta ka qenė dhe mbetur gjithnjė njė problem I jashtėzakonshėm pėr nga rėndėsia, pėrherė aktual.

  8. #38

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    BATALIONI I LUBOTENIT

    Organizata “BESA” duke menduar se do tė jenė tė dobishėm nė kėtė ushtri, i hedh kuadrot e veta mė tė mira e mė tė afta si oficerė nė kėtė batalion qė do tė luftojė pėr mbrojtjen e lirisė nė Tetovė e gjetiu.
    Njerėzit e besueshėm tė organizatės “BESA”;
    Idriz Cėrcėri punėsohet si toger,
    Naxhi Sulejmani si nėntoger,
    Gani Luma - nėntoger,
    Harun Dehari - toger,
    Muharrem Jusufi - aspirant,
    Shaip Mani - nėntoger,
    Haxhi Haki - aspirant,
    Ali Rami Jakupi-toger,
    Vehab Kadriu - nėntoger etj.
    Ushtria u mobilizua prej popullit. Mė vonė si komandat i kėtij batalioni prej Shqipėrisė vjen:
    Neshat Kolonja- kolonel komandant dhe Gajur Derralla- mbetet nėnkomandant.
    Nė kėtė kohė veproi edhe organizata vullnetare pėr ruajtjen e atdheut nėn komandėn e Arif Arifit, kapiten kreshnik nė Tetovė, por organizata “BESA” me Arif Arifin nuk kanė patur asnjėfarė lidhje tė mundshme-thotė Shefqet Sulejmani.
    Organizata “BESA” dobėsohet mjaft ngase kuadri qė i shkoi nė batalionin e “LUBOTEN”it ishin elita e saj, kėshtu qė nuk kishte kush tė organizonte nė rast se kishte nevojė, pra pos kėtyre emrave tė lartėshunar pati edhe shumė aktivistė, simpatizues siē ishin; Muharrem Jusufi, Emin Roshi, Haxhi Hasani e shumė tė tjerė qė ishin pėr kauzėn kombėtare. Kjo ushtri u organizua me mobilizimin e bijve mė tė mirė tė kombit.
    Disa anėtarė tė rinisė, qė ishin nėn udhėheqjen e Gani Lumės prej grupi tė mėhallės sė Sahatit nėn ombrellėn e “BESĖ-s”, por pėr fat tė keq largohen dy aktivistė prej kėtij grupi nė fjalė kalojnė nė SKOJ, sepse fillojnė erėra e luftės sė quajtur “Nacionale Ēlirimtare” nė vend.
    Disa mėsues qė erdhėn prej Shqipėrie, agjitonin nė favor tė “LNĒ” – sė. Disa tė rinjė shqiptarė qė ishin simpatizues tė organizatės “BESA” u bashkėngjiten nė organizatėn komuniste “SKOJ”.
    Kėshtu qė u krijua njė anarki e pėrgjithshme me anomali tė ndryshme. Anarkia vazhdoi nė qytet. Komiteti i qytetit pėr tė ruajtur rendin caktoi patrulla nate nė pėrbėrje njė xhandar me dy qytetarė civilė-esnafė qė ta ruajnė rendin publik. Kjo ide pati njėfarė suksesi, meqenėse nė qytet nuk ka patur plaēkitje e tė ngjashme, por nepėr fshatra haseshin herė pas here plaēkitje.
    Selim Sheapi, anėtar i organizatės “BESA”, deputeti i Tetovės intervenoi nė Tiranė pėr zhdukjen e disa zullumqarėve-plaēkitėsve. Tirana urdhėron prefekturėn e Tetovės qė sa mė shpejt tė vihen nėn kontroll zullumqarėt-plaēkitėsit.
    Por, pėr tė gjitha ngjarjet qė pėsonin me dinamikė marramendėse Shefqet Sulejmani shprehet se:”Koha acarohej dhe partizanėt afroheshin nga tė gjitha anėt, gjermanėt largoheshin prej Maqedonisė Perėndimore. Organizata “BESA” shumė pak punonte, meqenėse anėtarėt e qendrės u derdhėn, direktiva nuk vinin, nė anėn tjetėr shumė nacionalistė agjitonin se kurrė do tė dorėzohen. Rinia komuniste shqiptare “SKOJ” dita ditės zgjerohej, me propagandėn se, shumė shpejt vendin do ta qeverisin partizanėt dhe se shqiptarėt do tė kenė tė drejta tė barabarta me maqedonasit, do tė ketė shkolla shqipe dhe maqedone. Por, duhet shpjeguar se, me kėtė mė nuk do tė ekzistojė shteti shqiptar, por qeverisjen do ta kenė nė dorė Republika Federative Popullore e Jugosllavisė socialiste pėrkatėsisht trevat tona do t’i takojnė Republikės Popullor tė Maqedonisė. Nė anėn tjetėr disa nėpunės tė ardhur prej Shqipėrisė u kthyen nė vendin e tyre, e disa fshiheshin.
    Mė 15 nėntor 1944, rinia komuniste shqiptare me ndihmėn e kapitenit tė xhandarmerisė tė Tetovės Qazim Lusha, Vera Tetova, Ahmet -drejtor i shkollės bujqėsore, Dhimitri Shuli e tė tjerė pa asnjė krismė e ēliruan Tetovėn, d.m.th. e morėn nė dorė shtetin dhe Tetova ra nėn kontrollin e tyre.
    Kryetarin e organizatės “BESA” Idriz Cėrcėrin dhe Harun Deharin i burgosėn, gjithashtu edhe kryetarin e bashkisė sė Tetovės Shaip Kamberin dhe shefin e policisė Shaqirin i burgosėn. Idriz Cėrcėri dhe Harun Dehari arritėn tė arratisėn prej burgut.
    Mė 19 nėntor 1944, pas 4 ditėve tė ēlirimit tė Tetovės, u futėn brigadat maqedonase. Kėto brigada shqiptarėt i pritėn me muzikė frymore nėn udhėheqjen e Gani Jahjės.
    Shqiptarėt i dorėzonin armėt nė Shtėpinė e Rinisė para sė tė vinin brigadat maqedonase. Tė nesėrmen me ardhjen e brigadave maqedonase, Tetova bllokohet dhe maqedonasit formojnė dy burgje nė Tetovė, dhe atė nė godinat e Monopollit dhe nė Grupēin.
    Filloi burgosja e shqiptarėve prej moshės 18 deri 70 vjeē, edhe atė vetėm tė meshkujve. Por, anėtarėt e organizatės “BESA”, shpejt u shpėrndajtėn, disa vullnetarisht u futėn nė brigadėn e IV – VII shqiptare tė Maqedonisė nėn udhėheqjen e Nexhat Agollit-komesar dhe Nafi Sulejmanit–komandant. Mė vonė Nexhat Agolli shkon nė Shkup si Ministėr, ndėrsa komesar u bė Ramadan Daja, ky ishte edhe oficer i “KOS”-it tė brigadės.
    Kėshtu organizata “BESA” tėrėsisht shpėrndahet dhe ndalet tėrėsisht ekzistimi i saj.
    Me ardhjen e partizanėve zhduket biblioteka shqiptare “Skėnderbeu” me 10.000 libra, konfiskohen instrumentet frymore dhe shpėrndahet orkestra. Shtėpinė e Rinisė e okupoi ushtria-partizane dhe ajo mė nuk figuron pėr shqiptarėt.”
    Porosia e Shefqet Sulejmanit ėshtė mjaft modeste: ”Nuk kemi rrugė tjetėr pos asaj tė bashkimit kombėtar”.


  9. #39
    Avatar von BlackJack

    Registriert seit
    11.10.2009
    Beiträge
    65.528
    Zitat Zitat von -ILIRIDA- Beitrag anzeigen

    das ist sicher eine Sternwarte, die haben nur ein Minarett daneben gebaut und behaupten nun es wäre eine Moschee


  10. #40

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    FORMIMI DHE FUNKSIONIMI I SHTETIT SHQIPTAR NĖ TETOVĖ


    Pranvera e 1941, shėnoi kthesėn historike ku shqiptarėt morėn tė drejtėn e qeverisjes me ēka u bėn Zot tė vetvetes qė shekuj tė tėrė u ishte mohuar nga pushtuesit, por duhet veēuar se edhe pse ishin nėn okupimin italian, por nė njė tėrėsi shqiptare ku interesat kombėtare ishin nė favorin tonė edhe pse nuk u pėrkrah ideologjia fashiste, por duhet theksuar njė tė vėrtetė, e cila asnjėherė nuk ėshtė thėnė se, Organizata “BESA”, kishte formuar njė ēetė tė armatosur tė udhėhequr nga komandanti i tyre Kasam Polaku, njeri shumė i besueshėm i organizatės. Qėllimi i kėsaj ēete qė ishte nė konspiracion tė thellė, ishte vetėm e vetėm qė njė ditė kur tė jepet urdhėr tė dalin nė terren e tė veprojnė nė interes tė shqiptarėve.
    Kjo ēetė, sipas Shefqet Sulejmanit, nė vitin 1943 kur kapitulloi Italia fashiste, ata gjatė tėrheqjes sė trupave tė tyre nga Tetova, Kasam Polaku, nė dalje tė Tetovės sot nė afėrsi tė dy universiteteve te shkolla e mesme e bujqėsisė del me pushke nė dorė qė t’i ndalojė italianėt, por nga naiviteti pėson rėndė ngase trupat italiane nėpėr automjetet e tyre hapin zjarr dhe e vrasin pėrkatėsisht Kasam Polakun e sharrojnė me breshėri plumbash dhe e shpartallojnė ēetėn. Me tė kuptuar Xhemė Simnica, se italianėt kanė vrarė komandantin e ēetės dhe e kanė shpartalluar tėrėsisht, ai me shokė u del nė prit diku ka Mavrova e ua merr armatimin, tė cilin e ka ndarė me partizanėt qė kanė vepruar nė atė rajon Tom Ngjelaj-Shumski, por tė nesėrmen forcat partizane e pushtojnė Kėrēovėn tė cilėn mė vonė e ka ēliruar sėrish Xhemė Hasa me luftėtarėt e tij edhe pėrkundėr marrėveshjes se kėto troje do tė jenė Shqipėri, por partizanėt kanė treguar fytyrėn e vėrtetė se cili ka qenė synimi i tyre.
    Nė formimin e funksionimit tė pushtetit nė Tetovė u zgjodhėn me sa vijon: Kryetar i komunės sė Tetovės dr. Xhafer Sulejmani, kryetar i gjyqit tė shkallės sė parė Feti Selenica, kryetar i gjyqit tė paqes Hajri Zejno, prokuror i gjyqit Fehim Qorri e kėshtu me radhė. Mė vonė emėrohen drejtorė tė tjerė si i financave Ekrem Jegeni etj., vijnė gjyqtarė tė ndryshėm nga Shqipėria, formohen institucionet e komunės etj.
    Nė kėto ndryshime Selim efendi Sheapi-Luma do tė zgjidhet si deputet i Tetovės nė parlamentin e Tiranė. Nė formimin e gjyqit tė shkallės sė parė dhe tė gjyqit tė paqes, me ndihmėn e kryetarit tė gjyqit Feti Selenica dhe me propozimin e Idriz Cėrcėrit nė gjyqin e Tetovės u punėsuan:
    Gani Luma nė prokurori, Shefqet Sulejmani nė hetuesi, Idriz Cėrcėri, Vejsel Vela, Xheladin Palloshi, Mesud Musai, Nazif Bit dhe Sadik efendiu nė gjyqin e shkallės sė parė.
    Nė Gjyqin e Paqes emėrohen:
    Selim efendiu, Sejfulla Sejfullai dhe Sadik efendiu. Nė financė punėsohen:
    · Ekrem Jegeni – drejtor, Naxhi Sulejmani, Hysein Xhaferi dhe Jusuf Bexheti.
    · Nė bankė punėsohen: Kadėr Sulejmani, Abdyraman Tresi dhe Aleksandar Ēerenko.
    · Harun Dehari-emėrohet kryetar i komunės Galeshnik–rreth i Gostivarit, anėtar i organizatės“BESA”.
    · Drejtor i kadastrit mbetet i vjetri Ēedomir Panēiqi.
    · Arkėtar i bashkėsisė nė Tetovė Ēiko Spiro.
    · Shef pėr blerjen dhe shitjen e kafshėve u emėrua Qemal Enisi.
    · Nė Monopol, mbeti arkėtari i vjetėr Tasiqi; e tė tjerė, me kėtė u formua bashkia e Tetovės.

Seite 4 von 10 ErsteErste 12345678 ... LetzteLetzte

LinkBacks (?)


Ähnliche Themen

  1. Antworten: 373
    Letzter Beitrag: 15.05.2015, 15:57
  2. Ilirida - geschichte
    Von -ILIRIDA- im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 85
    Letzter Beitrag: 19.09.2014, 00:06
  3. XHEM HAS GOSTIVARI - albanisches ideal (ilirida)
    Von -ILIRIDA- im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 20
    Letzter Beitrag: 04.12.2011, 18:39
  4. XHEM HAS GOSTIVARI - albanisches idela (ilirida)
    Von -ILIRIDA- im Forum Religion und Soziales
    Antworten: 5
    Letzter Beitrag: 29.11.2011, 19:29
  5. Frage an die Ilirida-Albaner
    Von Kosova_Kid im Forum Religion und Soziales
    Antworten: 235
    Letzter Beitrag: 19.02.2006, 03:55