BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 6 von 10 ErsteErste ... 2345678910 LetzteLetzte
Ergebnis 51 bis 60 von 92

Helden von ILIRIDA

Erstellt von -ILIRIDA-, 28.10.2011, 23:55 Uhr · 91 Antworten · 22.860 Aufrufe

  1. #51

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335


    keng per sellcen heroike

  2. #52

    Registriert seit
    13.06.2011
    Beiträge
    501
    Zitat Zitat von -ILIRIDA- Beitrag anzeigen
    ja im 2 weltkrieg hatten wir in ilirda eine art "blühen" gehabt was den nazionalismuss angeht

    wir wolten um jeden preis teil albaniens werden
    Du meinst Patriotismus. Wir waren keine Nazis, nur weil wir uns das zurück holen wollten was uns auch zustand.

  3. #53

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335


    keng per sellcen heroike (tetove)

  4. #54

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    Du meinst Patriotismus. Wir waren keine Nazis, nur weil wir uns das zurück holen wollten was uns auch zustand.
    du hast recht keine nazis sondern Patrioten

  5. #55

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    Rufi Osmani, (20 gusht, 1960), ėshtė ekonomist, intelektual dhe pėrfaqėsues politik shqiptar nė Maqedoni, kryetar i komunės sė Gostivarit. Aktualisht Rufi Osmani ėshtė kryetar i partisė Rilindja Demokratike Kombėtare. [1]


    U lind mė nė Ēajlė komuna e Gostivarit. Nė Universitetin e Prishtinės, si student i dalluar, mbaron studimet nė fakultetin Ekonomik nė vitin 1983. Nė vitin 1998 i regjistron ndėrsa nė janar tė vitit 2002 i pėrfundon me sukses studimet pasuniversitare dhe merr titullin magjistėr i shkencave ekonomike. Nė janar tė vitit 2005 mbron me sukses tezėn e doktoraturės me temė “Bashkėpunimi i Shqipėrisė dhe Maqedonisė me Fondin monetar ndėrkombėtar dhe Bankėn botėrore, njė analizė krahasimore” dhe merr titullin doktor i shkencave ekonomike.
    Mė vitin 1994 zgjidhet deputet nė Kuvendin e Maqedonisė. Dy vite mė pas jep dorėheqje nga posti i deputetit pasi kandidohet dhe zgjidhet kryetar i Gostivarit, post tė cilin me ndėrprerje e ushtron deri nė prill tė vitit 1998. Pas plotė 6 muajsh rezistence institucionale dhe demokratike nė funksion tė legalizimit tė flamurit kombėtar shqiptarė, me rastin e ngjarjeve tragjike tė 9 korrikut tė vitit 1997 arrestohet dhe dėnohet me 14 vite burg, gjegjėsisht 7 vite burg nė instancėn e dytė gjyqėsore. Pas miratimit tė Ligjit pėr amnisti nė vitin 1999 lirohet nga burgu duke kaluar afėrsisht 2 vite nė burgjet e Maqedonisė.
    Qė nga themelimi i Universitetit tė Tetovės nė vitin 1994 ka qenė i kyēur nė strukturat e financimit dhe nė procesin mėsimdhėnies si ligjėrues deri nė vitin 2003. Pėr qėllime personale lartohet prej USHT-sė dhe i mėsyn (ku edhe aktualisht ėshtė duke punuar si profesor) nė Universitetin e Evropės-Juglindore nė Tetovė dhe udhėheq biznes privat nė kuadėr tė kompanisė familjare “Ardian” me seli nė Gostivar. Rufi Osmani njihet si ekonomist i shquar. Ne zgjedhjet e 22 marsit 2009 u zgjodh per prefekt te komunes se Gostivarit.





  6. #56

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    kujtojm protestat 1997 ne GOSTIVAR & TETOVE


  7. #57

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    GJITHMONĖ NĖ SHĖRBIM TĖ SHQIPTARĖVE DHE SHQIPĖRISĖ
    Po qe se nuk i kthehemi tė kaluarės, pėr tė evokuar ngjarjet e shkruara e tė pashkruara tė historisė, ardhmėria shpirtėrore mund tė na shkojė nėpėr terr. Ideja ėshtė e njė dijetari tė madh francez: Pocqueville. Nė Nėntor tė vitit 1974, duke i vizituar bashkatdhetarėt tanė nė prag tė Ditės sė Flamurit, nga ana e patriotit korēar Dhimtėr Kristesku, kuptojmė se nuk ekzistonte fshat nė Rumani, sidomos nė Moldovė dhe Munteni, pa njė kosovar. "Kishin furra buke apo ėmbėltore. Pjesa dėrmuese e tyre ishin nga Tetova, Gostivari e Kėrēova. Nga Kėrēova qenė familje tė shumta, edhe nė Drėgėshan. Mė kujtohet si sot njėfarė Muhedin Hyseini, pastaj nė rrethin Vėlēea, ishtė njėfarė Dani, rojtar vreshtash.
    Nga ana e profesor Maksutit, kuptojmė se kėrēovarėt mė tė shquar tė Plojeshtit kanė qenė Rexhep Selim Novosella, Sefedin Kėrēova dhe Kurtish Banushi. Rexhep Novosella ishte tregtar dhe patriot i madh. Ishte shqiptari qė e sponsorizoi banketin pėr nderė tė Ismail Qemalit, ditėn kur u mbajt mbledhja historike me koloninė shqiptare tė Bukureshtit (5 Nėntor 1912), kur u morėn vendimet e para lidhur me Pavarėsinė shtetėrore tė Shqipėrisė. Sa herė vjente nė Bukuresht, Rexhepi i tubonte bashkatdhetarėt e vet nė restorantin Kapsha, duke i gostitur dhe duke biseduar me ta pėr fatin e shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė. Qėllimi i tij ishte qė ta ndihmojė kombin shqiptar nė ruajtjen e identitetit kombėtar. Ai ishte i rrethuar pėrherė nga miq e dashamirė, bashkatdhetarė qė digjeshin pėr komb e atdhe.
    R. Novosella gėzonte respektin e tė gjitha autoriteteve, dhe e donin tė gjithė. Bashkėvepronte, si me shqiptarė, poashtu edhe me tregtarė pėrkatėsishė tjera nacionale. Pėr hulumtimet tona, sipas "Shqiptarit"tė Bukureshtit, “ėshtė e denjė tė shėnohet veprimtaria e tij patriotike, e shtjelluar nė shumė plane, qė nga thirrja e shqiptarėve nė takime e biseda qė u bėnė periodike, e deri tek ndihmat nė tė holla pėr mbėshtetjen e disa veprimeve patriotike qė do tė ēonin nė shpėtimin dhe ruajtjen e Pavarėsisė, sovranintetit dhe tėrėsisė tokėsore, tė shtetit shqiptar. Mbėshteti shpalljen e Pavarėsisė e mė pas, mbrojtjen e saj, duke qenė mik me Pandeli Evangjelin - kryeministri i ardhshėm i Shqipėrisė. E ndihmoi madje, edhe Ahmed Zogun, me qėllim qė tė konsolidonte shtetin shqiptar. Priste nė Plojesht shumė shqiptarė, pavarėsisht nga vinin, duke i ndihmuar tė gjenin punė dhe tė vendoseshin nė Rumani. Disa prej tyre i ndihmonte edhe pėr tė krijuar familje".
    Nė Plojesht jeton sot e kėsaj dite e bija e tij, stomatologja Jozefina Avrami, qė ka mbi 80 vjet. Ishliderit tė shqiptarėve tė kėtij vendi, ajo i ka ofruar njė serė fotografishė tė viteve '40, ku gjendet edhe i ati i saj, nė shoqėri tė korēarėve, ndėr tė cilėt edhe Sefedin Kėrēova, tė gjithė tregtarė tė pasur dhe atdhetarė tė dėshmuar. Si qindra shqiptarė tė tjerė, Rexhep Novosella ka ardhur i varfėr nė Rumani, nė fillim tė shekullit XX. Duke patur njė edukatė tė shėndoshė familjare, me tė ardhur nė Rumani, bie nė kontakt me librat e vėllezėrve Frashėri, qė ishin botuar para ca vitesh, nė shtypshkronjėn e parė shqiptare tė Bukureshtit. Nga ana e rilindasve tė atėhershėm, dėgjoi po ato fjalė, qė i kish dėgjuar nga ia ati kėrēovar: Shqiptarėt janė trima, tė menēur, punėtorė dhe tė zotė pėr ēdo punė. Pėrmes punės sė ndershme, arriti tė bėhet shfrytėzues pyjesh tė tėra nė Luginėn e Teleazhenit. Nė Rrugėn Vėleni tė Plojeshtit, kishte deponė e madhe tė drurėve. I kishte miq tė ngushtė bashkėvendasit e tij: Kurtish Banushin, Sefedin Maksutin, Llukė Llokmanin, Subi Kadriun, Nazif Ibrahimin etj. Korēarėt e Bukureshtit tregonin se ai ėshtė takuar me Ibrahim Temon, Asdrenin e patriotė tė tjerė. Ishte njėri nga shqiptarėt e pasur, qė ka sponsorizuar botime librash, gazetash dhe aksione tjera nė favor tė komunitetit shqiptar tė Bukureshtit. Nė vitin 1949, me rastin e nacionalizimit tė pasurisė nga ana e komunistėve, qe detyruar ta braktisė Rumaninė e tė kthehet nė gjirin e familjes nė vendlindje: i varfėr pėrnga xhepi, por i pasur pėrnga shpirti e pėrvoja jetsore, krenar pėr kontributin qė pat dhėnė pėr shqiptarėt dhe avansimin e kauzės sė tyre kombėtare.
    Njė kėrēovar tjetėr i famshėm i Plojeshtit, ka qenė Kurtish Banushi, i lindur para 90 vitesh, mė 1912, nė Shutovė tė Kėrēovės. Qė nga 13 nėntori 1930, duke kaluar kufirin me pasaportė jugosllave, vendoset nė Plojesht tė Rumanisė, ku mė 1943 i akordohet "Libreza e ushtrimit tė profesionit si rrogtar", nga ana e Ministrisė sė punės, shėndetit dhe mbrojtjes sociale. Nė kėtė dokument (nr.83556/1943), Kurtishi paraqitet si "mik i devotshėm italian, i lindur nė Kėrēovė tė Shqipėrisė". Tre vjet mė vonė, bėhet anėtar i Lidhjes Popullore tė Shqiptarėve tė Rumanisė (Uniunea Populara Albaneza din Romania), cilėsi tė cilėn zoti Xhelku Maksuti e dėshmon pėrmes Librezės nr.287/1946. Sekretar i Lidhjes asokohe ishte Nesti Proto. Banonte nė Plojesht, nė tė njėjtėn rrugė (Valeni, nr.30, ku kish deponė e drurėve Rexhep Novosella. Lidhjet ndėrshqiptare tė korēarėve tė Bukureshtit, atestohen edhe pėrmes njė Vėrtetimi qė ia lėshon mė 1958, Ambasada e Republikės sė Shqipėrisė nė Bukuresht, pėrmes vulės zyrtare dhe nėnshkrimit tė sekretarit tė parė, Niko Misho. Meqė ishin kufinjtė e mbyllur dhe nėnshtetasit e huaj tė ndjekur, pėr tė ardhur nė vendlindje nė vitin 1970, Kurtishin e fton nė vizitė, pėrmes njė garance oficiale, Nuredin Nexhbedini nga Strellci i Kėrēovės.
    I entuziazmuar pėr kontributin qė janė duke dhėnė kohėve tė fundit kėrēovarėt pėr demokratizimin e Maqedonisė, zoti Xhelku Maksuti, edhe ky me prejardhje kėrēovare, shpreh indinjatė ndaj krimeve barbare qė kanė bėrė pushtuesit e huaj pėrgjatė luftės sė dytė botėrore, kur ia kanė likuiduar krejt familjen dajės Izet. "Urdhėroni, na porosit zotėria e tij, e pyesni pėr kėtė nipėrit e mi qė kam nė vendlindje: Beratin, Xhelkun, Sefedinin dhe Rexhepin. Janė kėta bijtė e Nuhi Kadriut, qė kanė shtėpi, edhe nė Novosellė, edhe nė Kėrēovė". Zotėria e tij na flet edhe pėr njė atdhetar tjetėr tė madh tė kėsaj ane: Sefedin Kėrēovėn, i karakterizuar nga revista "Java" e Tiranės (nr.30/1937), si "njė nga patriotėt mė tė ēquarė dhe nga pėrpjekėsit mė fanatikė pėr lirin' e Kombit. Zoti Kėrēova, nė Rumani kishte njė pozitė mjaft tė mirė, por atdhedashuria e tij, e detyroi t'i braktisė tė tėra, pėr t'i shėrbyer Kombit. Dhe sot e kėsaj dite, ndonėse fati e ka favorizuar, nga goja e zotėrisė sė tij nuk del asnjė ankim, por vetėm fjalė enthusiaste pėr Mbret e Atdhe". Nė vitin 1942, Sefedin Kėrēova udhėhoqi komunėn e Shipkovicės. U shua nė Tiranė, ku banonte, nė rrugėn Buda, nė prezencėn e zonjės Ana nga Satu Mare, pėr tė cilėn do tė pėrkujdeset mė vonė, shqiptarja Zejnepe Taula. Tė kėtillė ishin kėrēovarėt e Rumanisė: punėtorė krahu, ėmbėltorė tė rėndomtė dhe tregtarė tė mėdhenj. Ishin atdhetarė qė i preokuponte pėrherė aktualiteti dhe historia e popullit shqiptar, bukuritė mahnitėsė tė atdheut, jeta e rėndė e shqiptarit nė vendlindje, gjuha jonė e shenjtė dhe traditat tona tė bukura.

    e fotografi: Kėrēovarėt e Bukureshtit me Sefedin Kėrēovėn nė mes, para ardhjes sė tij si prefekt i Shipkovicės, nė kohėn e Mbretėrisė Shqiptare

  8. #58

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    Kuvendet e Dibrės
    E Merkure, 08-04-2009, 11:28pm (GMT)


    Kryengritėsit e Dibrės

  9. #59

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    Kuvendet e Dibrės
    E Merkure, 08-04-2009, 11:28pm (GMT)

    Nga Fatos Daci
    Kuvendet nė Dibėr kanė qenė parlamente tė kohės. Me fjalėn kuvend nė Dibėr kuptohej njė mbledhje e zgjeruar e pjesėtarėve tė njė bashkėsie ose e disa bashkėsive ndėrmjet tyre. Nė kuvende malėsorėt diskutonin probleme qė i pėrkisnin njė komuniteti tė caktuar nė kohė paqeje e nė kohė lufte. Probleme tė kohės sė paqes ishin problemet ekonomike tė zhvillimit tė bujqėsisė e blegtorisė (qetė e punės, ēifēiu, fara, kultura qė do tė mbillej, barinjtė, stanet dhe vathėt); e pronėsisė, si tė tokave, kullotave, pyjeve, merave, bjeshkėve (shitblerja e ndėrresat tyre), tė trojeve, tė rrugėve, ujėrave, kufijve; tė miqėsisė, si fejesa e martesa, kumarėllėku e byrazerllėku etj. Probleme tė kohės sė luftės ishin mobilizimi sipas thirrjes sė fisit, mėhallės, katundit, krahinės (Malit ose Bajrakut) pėr tė mbrojtur nderin, shtėpinė, tokėn e pasurinė nga fiset e tjera, katundet fqinje, krahinat fqinje apo nga pushtimet e huaja; gjakmarrje e hakmarrje etj. Nė kuvende diskutoheshin dhe problem tė ndorjes, tė besės, tė mikut, tė kremtimit tė festave etj. Nė atė kohė dalloheshin disa forma kuvendesh, si kuvendi i shtėpisė (ose i hises), kuvendi i vėllazėrisė (ose i barkut ose i fisit), kuvendi i mėhallės (i barqeve ose i disa fiseve), kuvendi i katundit (ose i disa mėhallėve), kuvendi i krahinės ose i Malit (ose i disa katundeve) dhe kuvendi ndėr Male (ku mblidheshin disa Male ose krahina). Lajmėrimi pėr kuvende bėhej me qitje pushkė sipas mėnyrės sė caktuar, me ndezje zjarresh, me fjalėtorė qė quheshin pojakė, mėnyra tė tjera etj. Nė kuvende ishin tė detyruar tė merrnin pjesė burrė pėr pushkė (ose burrė pėr shtėpi), pėrfaqėsues fisesh, pėrfaqėsues fshatrash, pėrfaqėsues krahinash ose Malesh, sipas qėllimit tė kuvendit dhe sipas mėnyrės sė lajmėrimit qė bėhej.
    Ēfarė diskutohej nė kuvendet e burrave?
    Nė kuvendin e shtėpisė ose tė hises diskutoheshin probleme tė bujqėsisė, blegtorisė, toka, livadhet, pyjet, ēobani, ustai i veglave tė punės, martesat e fejesat, miku e byrazeri, marrėdhėniet me barqet ose fiset e tjera, probleme tė gjakmarrjes e tė gjakdhėnies etj. Nė kuvendin e barkut ose tė fisit, diskutoheshin probleme midis barqeve ose fiseve, qė kishin tė bėnin me rrugėt, kufijtė e tokave, livadhet e pyjet, me barinjtė e ustain e veglave bujqėsore, turpe ose bidate qė mund tė ndodhnin nė vėllazėri apo fis ose qėndrimi qė duhej tė mbahej kur kėto ndodhnin nė fise tė tjera, nė katund ose katunde tė tjera. Nė kuvendin e fiseve ose tė katundit diskutoheshin probleme tė tokave, kufijve, ujėrave, rrugėve, pyjeve, kullotave, pėr besėprerjen e mikun e prerė, pėr pushkė me llafe kur dikush qiste pushkė nė kundėrshtim me kararet e vėna. Tė gjitha kėto diskutoheshin si pėr ato qė ndodhnin nė fise, si pėr ato qė ndodhnin nė katund e ndėr katunde. Nė kuvendin e krahinės ose tė Malit diskutoheshin probleme pronėsie si ato qė pėrmendėm nė raste tė tjera, probleme tė marrėdhėnieve shoqėrore e zakonore, probleme etj. Forca e zbatimit tė vendimit tė kuvendeve ishte e madhe. Askush nuk guxonte tė dilte mbi vendimet, kararet e itifaqet e marra. Gjithkush ishte i detyruar t’i zbatonte ato ose nė raste moszbatimi gjendej menjėherė pėrballė njė kundėrveprimi tė pazakontė, siē ishte dėbimi nga fshati i personit pėrgjegjės bashkė me familjen pėr njė kohė tė caktuar ose pėrgjithmonė, djegia e shtėpisė, prishja e tė mbjellave, si kositja para pjekjes e tė mbjellave tė misrit dhe tė lashtave, prerja e pyllit. Kuvendet ishin parlamente krejtėsisht demokratike tė kohės. Nė kuvend para e hali ishin tė barabartė. Tė gjithė pjesėmarrėsit nė kuvend uleshin nė mėnyrė tė barabartė. Burra uleshin me kujdes nė kuvend dhe sipas njė mėnyrė tė pėrcaktuar me rigorozitet. Zakonisht, mė e preferuara ishte ulja e burrave nė formė rrethi, si pėr tė treguar se tė gjithė ishin tė barabartė. Secili ulej kėmbėkryq. Kryetari i kuvendit ulej po kėmbėkryq, nė rreth me tė tjerėt, vetėm se me njė distancė mė tė dallueshme nga paraardhėsi dhe pasardhėsi. Zakonisht burrat qė merrnin pjesė nė kuvend, shkonin tė armatosur. Por edhe mėnyra e mbajtjes sė armėve nė kuvend ishte e pėrcaktuar me njė rregullore tė veēantė. Pushkėt duhej tė mbaheshin nė prehėr. Fjala nė kuvend bėhej me radhė. Njė fliste, tė tjerėt dėgjonin nė qetėsi absolute. Nė kuvend nuk lejohej fjala me zė tė lartė, me kėrcėnime, me batuta, me sharje. Nė kuvend gjestet e duarve ishin tė matura. Askush nuk mund t’i drejtonte, nė ēfarėdo rrethane, gishtin tjetrit nė kuvend dhe askush nuk mund tė tundte qoftė edhe instinktivisht, shkopin nė drejtim tė tjetrit. Si drejtimi i gishtit, si drejtimi i shkopit quheshin kėrcėnime dhe pėr kėtė gjest ai, nė drejtim tė tė cilit dikush kishte drejtuar gishtin a shkopin, hakmerrej rėndė, deri edhe me vrasje, edhe pse veprime tė tilla mund tė kishin qenė tė rastėsishme e tė paqėllimshme. Vendimet qė merreshin nė kuvende, quheshin karare e itifaqe. Vendimet e kuvendeve zbatoheshin sipas kohės sė pėrcaktuar nga kuvendi, si tre muaj, gjashtė muaj, njė vit, por zakonisht afatet ishin Shėngjergj mė Shėngjergj, Bajram mė Bajram, Shėndre mė Shėndre.
    ***
    Nė Dibėr vepronin dy kuvende. Kur mblidheshin Malet e dy Dibrave nė Dibėr tė Epėrme kuvendi bėhej te Gurra e Mazhicės dhe kur mblidheshin nė Dibėr tė Poshtme, kuvendi zhvillohej te Ferra e Pashės, nė Ēidhėn. Si katund, vendi i mbledhjeve ishin Zogjaj nė Dibėr tė Epėrme dhe Arrasi nė Dibėr tė Poshtme. Kur mblidheshin veē e veē, ata tė Dibrės sė Epėrme mblidheshin tek Kisha nė Vorre tė Shupenzės, ndėrsa kur mblidhej Dibra e Poshtme, kuvendi bėhej te Ferra e Pashės ose te varret e Dali Hasanit. “Mbi tė gjitha ishte Mbledhja e Popullit, “Besėlidhja”, “Itifaku” apo “Kuvendi i Madh”. Kuvendet te Ferra e Pashės janė drejtuar nga Salė Demiri dhe nė kohė tė tjera nga Lusha, Noka, Troci etj., sipas kohės. Ndėrsa kuvendet e Dibrės sė Epėr janė drejtuar nga Salė Markja, Sheh Zerqani, Mersin Dema, Dalip Kara, Cen Leka etj. Afėr vitit 1800 filloi tė pėrdorej emėrtimi “itifak” qė do tė thotė besėlidhje, ndėrsa mė vonė, nė fillimet e shekullit XX hyri fjala “kongres”. Itifaqe u lidhen nė ēdo fshat, nė ēdo Mal e nė ēdo krahinė. Kongreset mė tė rėndėsishme tė asaj periudhe janė Kongresi i Dibrės 1880 dhe Kongresi i Dibrės 1909. Kohė mė vonė gjejmė tė pėrdoret thjesht fjala mbledhje si mbledhja te Varret e Dali Hasanit afėr Pilafeve, mbledhja e Gjurrės sė Mazhicės, mbledhja te Ferra e Pashės, mbledhja te varret e Shupenzės etj. Tė gjitha kėto forma ishin besėlidhje tė mirėfillta. Tė tilla “besėlidhje “ janė bėrė dhe nė luftėrat e tensionet kundėr Zogut tė zhvilluara nė Sllovė, te Kulla e Lumės, nė Allajbegi, nė Dhoks etj. Pjesėmarrja nė kėto kuvende ishte masive. Kėshtu, nė Kuvendin e Dibrės, qė u mbajt nė fushėn e hapur tė Qernanicės, nė korrik 1878, morėn pjesė 10 000 veta, kurse nė besėlidhjen nė malin e Dhoksit morėn pjesė 12 000 veta. “Nė vitin 1872, Malet e Dibrės lidhėn besėn pėr tė luftuar kundėr turqve osmanė. Luftimet nė Kastriot, Sllovė, Muhurr, Zogjaj e Bulqizė, tė udhėhequra nga Mahmut Daci, Dalip Karaj dhe Hasan Shini u shkaktuan dėme tė mėdha forcave tė ushtrisė turke tė Demir Pashės, qė erdhėn pėr tė shtypur kryengritjen nė Dibėr Mbledhje tė Maleve, betime e kuvende janė bėrė nė shtėpitė e fshatarėve nė Viēisht, nė Ēerenec, nė Gropat e Ujkut (Shupenzė), nė Mejė tė Kalasė, tek Guri i Shpuar (Mazhicė) etj.… 10 mijė dibranė u mblodhėn nė fushė tė Maqellarės, ku u folėn Abdyl Frashėri e Iljaz Dibra, tė cilėt u kėrkuan tė falnin gjaqet dhe tė lidhnin besėn…”
    ***
    Kuvendet mė tė rėndėsishme tė Dibrės janė mbajtur pėr t’u organizuar qė tė pėrballonin situatat e reja qė krijoheshin pas sulmeve, pushtimeve tė fuqive tė huaja. Tė gjitha kuvendet e Dibrės kanė pasur si synim kryesor luftėn pėr liri e pavarėsi kombėtare. Disa nga kėto kuvende tė rėndėsishme jo vetėm pėr historinė e Dibrės janė:
    Kuvendi i Shėnlleshit
    Kuvendi i Shėnlleshit ose Kuvendi i Dukagjinit, u mbajt nė vitin 1603 nė Shėnllesh tė Dardhės. Nė kėtė kuvend morėn pjesė 2000 delegatė, pėrfaqėsues tė tė gjithė krahinave tė Shqipėrisė sė Veriut dhe tė Shqipėrisė sė Mesme, nga tė gjitha krahinat e Veriut dhe tė Dukagjinit.
    Kuvendi i Dibrės (1878)
    Kuvendi u mblodh mė 1 nėntor 1878 nė kryesinė e Iljaz pashė Dibrės. Kuvendi i Dibrės miratoi rezolutėn nė trajtė memorandumi, e cila pėrmbante 5 pikat qė shtroheshin nė programin e Komitetit tė Stambollit: formimi i vilajetit tė Shqipėrisė, krijimi i administratės me nėpunės shqiptarė, zhvillimi i arsimit nė gjuhėn shqipe, zbatimi i reformave nga Kuvendi i Madh, pėrdorimi i njė pjesė tė konsiderueshme tė buxhetit pėr pėrparimin e arsimit dhe pėr ndėrtime botore. Nė rezolutė thuhej se kėto kėrkesa do t’i paraqiteshin brenda 1 muaji Portės sė Lartė me anė tė njė delegacioni tė pėrbėrė nga personalitete tė shquara tė Shqipėrisė, tė cilėt do tė merrnin pėlqimin me shkrim nga tė gjitha kazatė dhe sanxhakėt shqiptarė. Nė rezolutė theksohej vendosmėria e popullit shqiptar pėr tė siguruar plotėsimin e kėrkesave tė lartpėrmendura. Rezoluta iu paraqit Portės sė Lartė nė fillim tė shkurtit 1879.
    Kongresi i Dibrės (1880)
    Mė 20 tetor 1880, nė qytetin e Dibrės, u mblodh njė kongres. Nė tė morėn pjesė pėrfaqėsues nga tė katėr vilajetet, gjithsej 300 delegatė tė shoqėruar nga 5000 luftėtarė. Kongresi diskutoi nė lidhje me mbrojtjen e Ulqinit, pėr krijimin e njė principate autonome shqiptare dhe tė njė qeverie tė pėrkohshme. Kongresi, me shumicė votash, u shpreh pėr mbrojtjen e Ulqinit me tėrė rrethinat e tij dhe i dėrgoi Riza Pashės, komandantit tė Garnizonit tė Shkodrės, njė kėrkesė nė formė ultimatumi, ku kėrkohej tė mbrohej Ulqini. Nė kongres u diskutua rreth bashkimit tė katėr vilajeteve nė njė principatė tė vetme autonome nėn protektoratin otoman, me qendėr nė Elbasan. U vendos qė tokat shqiptare tė mbroheshin pėr ēdo pėllėmbė, tė kishte shkolla e gjykata nė gjuhėn shqipe dhe administrata tė ishte me nėpunės vendas. U vendos qė pėr mbrojtjen e vendit tė zbatohej rekrutimi i detyruar ushtarak. Nga tė ardhurat qė do tė mblidheshin prej taksave, 20% e tyre tė shpenzohej pėr arsimin dhe punėt botore. Lidhur me formimin e qeverisė sė pėrkohshme pati shumė diskutime e debate tė forta. Radikalėt dhe tė moderuarit ishin kontradiktorė midis tyre dhe asnjėra palė nuk lėshonte pe. U diskutua qė nė ēdo qytet tė krijohej njė “Bashkim-besėlidhje”, qė tė kishte edhe zyrat e tij. Kėto do tė ishin organet qeverisėse tė vendit, qė do tė ruanin rregullin, do tė ndalonin vrasjet e vjedhjet dhe do tė mblidhnin taksat. Pavarėsisht nga debatet, kėto “Bashkime-besėlidhje” filluan nga puna nė Dibėr, Tetovė, Kumanovė, Shkup e gjetkė. Nė Shkup shpėrtheu njė demonstratė, ku morėn pjesė rreth 10 mijė vetė, sepse myftiu i qytetit u pėrpoq tė pengonte veprimtarinė e kėtyre bashkimeve. Por ai nuk mundi tė sabotonte kėto besėlidhje, pėrkundrazi demonstruesit pėrzunė myftiun. Nga ky kongres iu dėrguan dy peticione Portės sė Lartė, ndėrsa pushtuesi iu kundėrpėrgjigj kėtyre vendimeve me masa tė rrepta ndėshkuese. Ky kongres ndihmoi qė tė mbahej gjallė fryma e patriotike. Prandaj, gjatė muajve mars-prill 1881, dibranėt disa herė u ngritėn kundėr pushtuesit osman. Pėr t’i shtypur kėto rezistenca, Porta e Lartė dėrgoi Dervish Pashėn nė krye tė 6 batalioneve, por nuk arriti ta nėnshtronte Dibrėn. Kongresi i Dibrės u pasua nga kuvende e besėlidhje tė tjera, qė i paraprinė Kongresit tė Dibrės tė vitit 1909.
    Kongresi i Dibrės (1909)
    Mbledhje e organizuar nga Komiteti Qendror xhonturk “Bashkim e Pėrparim” me karakter tė pėrgjithshėm osman. Kishte pėr qėllim tė bashkonte, nėn flamurin e osmanizmit, vendet e Turqisė evropiane, e veēanėrisht klasat drejtuese tė Shqipėrisė. Morėn pjesė 325 delegatė nga qytete e ndryshme tė vilajeteve tė Turqisė evropiane, shumica e tė cilėve ishin shqiptarė. Pjesa mė e madhe e delegatėve pėrbėhej nga elementė proturq. Nė kongres morėn pjesė edhe pėrfaqėsues tė forcave patriotike shqiptare, si Dervish Hima, Sotir Peci, Fehim Zavalani, Loni Logori etj. Kongresi miratoi njė program prej 17 pikash. Pjesa e parė prej pesė pikash pėrfaqėsonte programin osman tė paraqitur qysh nė fillim nga xhonturqit. Nė pjesėn e dytė tė programit, tė pėrbėrė prej 12 pikash, qė iu imponua kongresit prej atdhetarėve shqiptarė, u pėrfshinė, megjithėse nė mėnyrė mjaft tė moderuar, edhe disa nga kėrkesat e Lėvizjes Kombėtare Shqiptare me karakter kulturor.
    Megjithėse Kongresi i Dibrės u thirr si njė mbledhje osmane, atdhetarėt shqiptarė e shndėrruan atė nė njė arenė tė luftės kundėr reaksionit xhonturk pėr mbrojtjen e tė drejtave kombėtare tė popullit shqiptar.
    Kuvendi te Guri i Mazhicės (pranverė, 1910)
    Pėr herė tė parė dy Dibrat u mblodhėn nė Kuvend sė bashku mė 1910 te Guri i Mazhicės. Bile, kėtė kuvend e drejtoi njė pėrfaqėsues i Dibrės sė Poshtme, Isuf bej Karahasani nga Brezhdani. Pjesėmarrės tė tjerė tė parisė sė Maleve ishin: Zenel Hoxha nga Gjurrasi; Mersim Dema nga Homeshi, Zenel Kraja nga Gjorica; Sheh Hajredini nga Zerqani, Myftar Murrja nga Luznia; Tahir Bazi e Kurt Hoxha nga Muhurri; Llan Kaloshi, Selman Alia, Mud Lusha dhe Selim Noka nga Ēidhna, Avdi Ndreu dhe Shaban Kaca nga Dardha; Baftjar Doda, sheh Abazi dhe Hysen Shabani nga Reēi etj. Krerė tė Fushės nė Kuvend ishin: sheh Abazi i Dohoshishtit, sheh Hasani i Tominit, Rustem Bardulla i Peshkopisė dhe Tahir Tafa i Sohodollit. Nė kėtė kuvend u diskutua pėr situatėn nė tė cilėn ndodhej Dibra dhe u vendos pėr vazhdimin e kryengritjes sė armatosur kundėr osmanėve.
    Kuvendi i Arrasit (13 gusht 1920)
    Ramiz Daci, mė 7 gusht 1920, ishte nė Arras dhe organizoi njė miting me pjesėmarrjen e mbi 3000 vetave (pari e hali) ku shprehėn krenarinė pėr Luftėn e Vlorės kundėr italianėve dhe shprehėn gatishmėrinė pėr tė mbrojtur me tė gjitha mjete tokat e atdheun e tyre. Nė kuvend tė Arrasit morėn pjesė edhe Ramiz Bej Dibra (i Iljaz Pashės), Dine bej Maqellara, Izet bej Maqellara, Selman Alia (Fushė-Alie), Ramiz Daci, Jashar Erėbara, Ismail Strazimiri, Selė Bajraktari (Arras), Shaqir Dema, Dine Dema, Riza Lusha, Dervish Lusha, Dine Hoxha, Selim Noka (Kandėr), Haxhi Noka (Grykė-Nokė), Murat Kaloshi, Abdi Kaloshi, Sali e Selim Noka (Sinė), Dan Cami (Sepetovė), Selman e Haki Mena (Lurė), Llan Destani (Ndregjoni-Lukan), Kurt Spata e Dikė Spata (Blliēe), Ali Tahiri (Pira-Muhurr), nga Daci i Kalisit dhe Lita i Ploshtanit, si dhe disa pėrfaqėsues nga paria e Matit. Mė 13 shkurt 1920 u mblodh Kuvendi i Arrasit, mori disa vendime tė rėndėsishme, tė cilat nė gojėn e popullit u quajtėn si vendime tė “Qeverisė sė Pėrkohshme”. Kuvendi zgjodhi njė shtab, anėtarė tė tė cilit ishin Ramiz Daci, Jashar Erėbara, Suf Xhelili, Ismail Strazimiri, Destan Puca etj. Shtabi, brenda dy-tri ditėve zgjidhi disa probleme tė rėndėsishme me karakter politik, ekonomik e ushtarak. Ramiz Daci mori njė letėr nga Hasan Prishtina, i cili e informonte se kishte marrė pjesė nė njė kongres tė delegatėve fuqiplotė dhe diplomatėve tė kombit italian, hungarez e bullgar, tė cilėt kishin pėrgatitur programin e njė kryengritjeje tė pėrgjithshme dhe se kongresi kishte vendosur qė “dibranėt tė sulmonin ushtrinė serbe mė 15 gusht 1920”. Atė ditė qė u mblodh Kuvendi i Arrasit, ushtria serbe bombardoi nga Lisi i Trenės stacionin e gjindarmėrisė nė Luzni. Njė ditė mė pas, Ramiz Dibra i dėrgoi komandės sė ushtrisė serbe nė Llasen njė ultimatum pėr tėrheqje brenda 24 orėve. Serbėt qėndruan nė heshtje, sepse ata kishin 10 batalione e disa bateri tė vendosura nė skalione nga Shumbati nė Gollobordė, ndėrsa kryengritėsit ishin mė tė paktė nė numėr dhe tė pa armatosur. Sulmi i kryengritėsve filloi mė 13 gusht. Malėsorėt e Ēidhnės, Reēit, Dardhės, Kastriotit, Muhurrit, Zerqanit dhe Gollobordės sulmuan me aq furi sa mė 13 gusht Dibra ishte plotėsisht e ēliruar. Serbėt lanė nė betejė 1000 tė vrarė e 2000 tė kapur rob dhe u tėrhoqėn nė tmerr drejt Gostivarit.
    “Mbledhja e Kompromisit”
    Mė 6 shtator 1943 u mblodhėn pėrfaqėsues tė Zonės I Operative tė Ushtrisė NAĒL dhe tė batalioneve tė Maqedonisė (zotėrinjtė Jeleste Popovski dhe Toma Sofronovski), pėrfaqėsuesit e forcave popullore tė Dibrės (zotėrinjtė Cen Elezi, Hysni Dema, Ali Maliqi, Fiqiri Dinia etj.) dhe pėrfaqėsuesit e Ushtrisė NAĒL, Esat Ndreu, Njazi Islami e Sotir Vullkani. Mbledhja zgjodhi njė shtab tė luftimeve. Nė shtab u zgjodhėn: Cen Elezi (kryetar-komandant ) dhe Shaban Strazimiri qė pėrfaqėsonin Esat Ndreun, Jeleste Popovskin dhe Hamdi Demėn. Nė takim u vendos tė bėhej bashkimi nė luftė me forcat partizane. U ra dakord qė shtabi operativ tė njihej vetėm kur tė futeshin nė luftė tė dy palėt. Shtabi nuk do tė ndėrhynte nė punėt e brendshme tė qytetit. Rregulli dhe qetėsia nė qytet do tė mbaheshin nga roje tė pėrbashkėta, forcat partizane dhe tė Cen Elezit.
    Takimi te Varri i Deli Hasanit
    Mė 11 gusht 1943 erdhėn nė Dibėr krerėt e Ballit Kombėtar, Mithat Frashėri, Ali Kėlcyra, Ethem Haxhiademi, Thoma Orogllai, Isuf Luzi, Hasan Dosti, Faik Quku, Sulejman Meēe… Kėta zhvilluan njė takim te Varri i Deli Hasanit. Kėtu u bisedua pėr zhvillimin e luftės kundėr pushtuesve dhe kundėr rrezikut komunist.
    “Kryengritja e Plugjeve”
    1910. Te Gropat e Ujkut, nė Shupenzė, u mblodhėn nė kuvend mbi 500 burra tė cilėt morėn vendime tė reja pėr luftė kundėr pushtuesit turk. Mersim Dema nga Homeshi i Grykės sė Vogėl dhe Mehmet Duriēi nga Vajkali, bashkė me tė tjerė patriotė e prijės popullorė tė Bulqizės, Grykės sė Madhe e Grykės sė Vogėl, lėshuan kushtrimin pėr kryengritje tė armatosur dhe kėrkuan tė lidhej besa. Ata u bėnė thirrje malėsorėve tė kėtyre krahinave qė parmendat t’i zėvendėsonin me pushkė e fishekė se jeta e tyre nuk kishte kuptim nėn pushtim e nė skllavėri. Thirrjes sė tyre iu pėrgjigjen mbi 500 luftėtarė. Burrat u mblodhėn tek Gropat e Ujkut, vend qė ndodhet 7 km larg Homeshit. Mehmet Duriēi u caktua nga kuvendi qė tė ishte edhe kontrolluesi i zbatimit tė kėtij vendimi tė rėndėsishėm. Tė gjitha mjetet e punimit tė tokės, si parmendat, zgjedhat e kularėt e qeve u grumbulluan nė Malin e Bardhė, tek Gropat e Ujkut. Turku u vu nė pozita tė vėshtira. Sulmet e kryengritėsve bulqizakė e dibranė mbi ushtrinė turke qenė tė shumta e tė egra. Luftohej shpi mė shpi. Luftohej rrugė mė rrugė. Luftonin burrat e luftonin gratė. Dikush me pushkė e dikush me sėpatė. I madh e i vogėl ishte nė mbrojtje tė lirisė e ta vatanit. Vetėm nga Bulqiza, Gryka e Madhe e Gryka e Vogėl luftonin jo mė pak se 500 trima. Asqeria e ushtrisė turke pėrditė e mė shumė merrte goditje vdekjeprurėse. Pėrditė e mė shumė tė vrarėt nė radhėt e tyre bėheshin qindra e qindra. Atėherė zaptuesit turq dėrguan dy oficerė qė tė bėnin bisedime me prijėsit e kryengritėsve shqiptarė pėr t’i zbrapsur e pėr t’i joshur ata me grada e shpėrblime. Por, as Mersim Dema e as Mehmet Duriēi nuk ranė nė grackėn e tyre, nuk e kėmbyen lirinė e Dibrės me pėrfitimet e tyre. Ata dhanė kushtrim pėr luftė dhe mobilizuan qindra luftėtarė tė rinj pėr t’u bėrė ballė sulmeve inatēore tė turqve. Qėndrimi i mėtejshėm i ushtrisė turke nė kėto anė, pėrballė kėtij rebelimi mbarėpopullor, ishte i pamundur. Perandoria Osmane mblodhi “leckat” nga trojet dibrane e bulqizake… Iku e mundur, pėr tė mos u kthyer mė. U duk se shqiptarėt fituan lirinė…



    Kryengritėsit e Dibrės


  10. #60

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    Masakrat e ushtrisė serbe mbi shqiptarėt e pafajshėm nė Dibėr
    e nė vendbanimet tjera shqiptare
    Operacionet pushtuese tė artilerisė sė rėndė serbe qė filluan mė 1 tetor 1913, forcat kryengritėse shqiptare nė trevat e Dibrės e mė gjerė i gjetėn nė llogore, tė cilat pėr disa ditė rresht qėndruan tė pamposhtur, pėr t“i dhėnė kėshtu mundėsi popullatės sė pambrojtur qė tė tėrhiqen nė brendėsi tė Shqipėrisė. Dyndja mė e madhe e popullatės u bė nė drejtim tė Elbasanit, Tiranės dhe Durrėsit 24, ndėrkohė qė fati i atyre qė s“patėn mundėsi tė ikin do tė jetė tragjik. Nė njė telegram dėrguar konsullit austro-hungarez nė Durrės mė 10 tetor 1913, thuhet se: ”Numri i dibranėve... tė emigruar deri mė sot nė Tiranė e Durrės arrin nė 10 mijė frymė. Mbasi vazhdimisht janė duke vėrshuar tė tjerė, konkludohet se pas dy-tri ditėve ka pėr t“u rrituar trefish. Njerėzit nuk posedojnė asgjė, veē rrobave qė mbajnė tė veshura dhe prandaj mjerimi i tyre ėshtė kolosal.”25
    Dhe sipas tė dhėnave ,thuhet se qyteti i Dibrės, dikur me 18-20.000 banorė, nė fund tė vitit 1913 kishte mbetur me vetėm 2.000 banorė, por edhe kjo pakic vdiste nga uria.26
    Ushtria barbare serbe gjatė kėtij operacini pushtues, ndaj popullatės shqiptare, ushtroi njė terror tė pashembullt nė historin e njerezimit dhe ky gjenocid nuk bėhej thjesht nga sadizmi i ushtarėve serbė, por burimin e kishte tek qarqet mė tė larta politike dhe ushtarake tė Serbisė. Sipas njė lajmi tė botuar nė formė komunikate nė gazetėn”Politika”, vet mbreti Petar Karagjorgjeviq nė mbledhjen e kėshillit tė ministrave tė qeverisė serbe, kishte dhėnė pėlqimin pėr njė ekspeditė tė tillė ndėshkimore nė Shqipėri.27 Krimet serbe nė Dibėr e mė gjerė i ka parė pėr sė afėrmi edhe shkrimtari Haki Stėrmilli. Ai pėr masakrat nė Dibėr, shkruan:”Nė qytet, tabakhaneja, qė ishte thertore bagėtish,u bė thertore njerėzish. Qytetit i vinte erė gjak njeriu, kudo mbretėronte pasiguria dhe njė heshtje tmerri. Pėrveē tabakhanes edhe nė qytet brenda, ndėr postat e gjindarmėrisė kishte nga njė burg, ku mjaftonte vetėm urdhėri i postkomandantit ose dėshira e ndonjė xhindarmi qė tė njomeshin mirė muret e atij burgu me gjak shqiptarėsh tė pafajshėm.”28
    Gjenocidi dhe terrorizimi i ushtrisė serbe pėrfshiu mbarė vendbanimet shqiptare nė Maqedoni. Vetėm nė vijėn Strugė-Dibėr-Mavrovė-Gostivar-Tetovė u dogjėn e u shkatrruan tėrėsisht 180 fshatra, ndėrsa nė rrethin e Ohrit u dogjėn rreth 30 fshatra tjera shqiptare.29 Nė kėto ekspedita ushtarake, u vranė e u masakruan mizorisht mijėra shqiptarė tė pafajshėm. Me kėtė rast soldateska serbe dogji e shkrtoi fshatrat e Dibrės. Nė Dibėr tė sipėrme, vranė e masakruan, dogjėn e plaēkitėn kėto fshatra:Valikardhin, Sopotin, Shupencėn, Gjoricėn, Homeshin, Okshatin, Topojanin, Kovashicėn, Glloboēishtėn, Bllacėn, Zogajn, Kėrēishtėn, Ēerenecin, Maqellarėn, Pesjakėn, Erebarin, Vojnikun, Allajbegun, Avdeni, Ēoken, Majtarin etj. Ndėrkaq nė Dibėr tėposhtme, barbarėt serbė shkretuan fshatrat: Rabdish, Zimur, Tomin, Grazhdan, Muhurr, Ushtelenxė, Deshat, Sohodoll, Razhnapojė, Ēerie, Pilaf, Luzni, Brezhdan, Bahute, Ēetush, Pollozhan, Blliēe, Lipjan, Peshkopi, Trepēė, Ēidhėn, Penės, Venishtė, Divjak, Sllatinė, Vleshė, Kullė, Sllovė, Dardhė, Shumbat etj.30
    NėGostivar dogjėn: Reēanin, Zdunjėn, Ravenin, Vertokun, Mirditėn, Zajasin, Ternicėn, Nisrovėn, Janēen, Orkushtin, Simnicėn, Kalishtin, Konjarėn, Sollokicėn, Deshatin, Verganin, Bigorin, Pilatin, Ēafėn, Zuznijėn, Shtirovicėn, Dobovėn, Strazimirin, Certanin, Klenjen, Stellovan, Bllacėn, Spasin, Majtaren, Ēerenin, Vojnikun, Klobēishtin etj. NėReēan pasi u pushkatuan 30 vetė, repartet serbe i mblodhėn 200 pleq, gra e fėmijė i mbyllėn nė dy shtėpi dhe i dogjėn tė gjallė. Nė Zdunjė u dogjėn 37 burra, gra e fėmijė tė fshatit brenda ditės. Tė nesėrmen u masakruan edhe 9 tė tjerė nė vendin”Vakuf”tė Banicės. Ato ditė tetori 1913 nė fshatin Simnicė u dogjėn 113 shtėpi, u vranė 18 vetė, ndėr tė cilėt edhe dy gra. Pas tetė ditėsh me ftesė tė sekretarit tė nėnprefekturės u thirrėn me emra 22 vetė, tė cilėt pasi u lidhėn gjoja pėr t“i nis nė nėnprefekturė i masakruan po nė vendin”Vakuf”tė Banicės dhe masakrues ishin: Vojvoda Bogdan, Petro Mitre, Kėrsti... me ēetėn e tyre. NėVertok u pushkatuan 18 vetė dhe u groposėn nė”Bigorė”, ndėrsa nė”Vakuf”tė Banicės u pushkatuan edhe 40 burra tjerė tė fshatit. Nė Raven u masakruan 30 vetė nga tė cilėt 12 vetė janė hedhur nė pus. Nė fshatin Vergan u vranė 52 vetė nėn moshėn 25 vjeē. Nė Bigor u masakruan 13 vetė, nė Zuznije u masakruan 45 vetė, nė Shtirovicė 45 vetė...
    NėKalisht gjatė rrugės pėr nė Pozheran u vranė e u therėn 43 vetė..., ndėrsa gjatė rrugės pėr nė Gostivar u masakruan 32 shqiptarė tė fshatit Ēegran. Nė katundin Ēafėtė Gostivarit u vranė e masakruan 94 vetė:gra, pleqė, fėmijė dhe nė mesin e tyre qenė:Murat Selimi me gruan dhe katėr fėmijė, Jonuz Selimi me gruan dhe tre fėmijė dhe Mehmet Halili me gruan dhe katėr fėmijė.31
    NėRekė dogjėn: Monarcin, Tėrnikėn, Nistrovėn, Janēėn, Radostushėn, Kosovrastin, Skudrinėn, Prisojnicėn, Varbėnin...etj. Nė Gollobėrdė dogjėn :Zabzunin, Klenjėn, Stellovėn, Boravėn, Sebishtin, Ostrenin, Okshtunin... Nė Kėrēovė u vranė 70 burra, nga tė rrahurit dhe trupat e tyre u dogjėn, poashtu nė tetor 1913 edhe shumė fshatra pėrreth Kėrēovės u dogjėn dhe mashkujt u vranė dhe u masakruan pamėshirshėm. Fshati Zajas u dogjė dy herė:herėn e parė u vranė 40 mashkuj dhe u hodhėn me njė pus, ndėrsa herėn e dytė u vranė mbi 200 tė tjerė. Poashtu edhe nė fshatin Sop rreth 200 banorė shqiptarė pasi u lidhėn u futėn nė xhami dhe u dogjėn pėr sė gjalli, nė Ēellopek u masakruan 47 vetė.
    Nė fshatrat Llozhana, Lisiēan, Klenja, Lutvin, Zhitovcė, Deshovė, Dobrishė etj, ushtria serbe masakroi pamėshirshėm qindra shqiptarė, duke mos kursyer as gratė dhė fėmijėt.32
    Mizori tė tilla u bėnė edhenė fshatrat:Leshnicė, Dragomash, Mahmudaj, Llapkadol, Plasnicė, Lishicė, Divjakė, Venishtė, Sllatinė, Tria, Veleshkė, Kal, Dardhė, Reē, Shumbat, Palaman etj. Nė Gjoricė qenė masakruar 14 vetė bashkė me plakun e katundit. Nė Zogaj gjithė fshati qe plaēkitur, ... 124 shtėpi qenė djegur dhe nė mėnyrė tė tmerrshme u dogjėn nga flakėt e zjarrit disa mashkuj, gra dhe fėmijė. Nė Maqellar qenė plaēkitur e djegur 10 shtėpi dhe u therėn me bajoneta 27 vetė. Tė tjerėt pėr tė shpėtuar jetėn dhanė 50 buaj, 113 dhi dhe dy lopė. Nė Bllaē qe plaēkitur fshati dhe pastaj i qe vėnė zjarri, ndėrkohė qė tė gjithė fshatarėt pa dallim(burra gra e fėmijė)u masakruan nė mėnyrėn mė mizore, qė s“mundet njeri ta pėrshkruaj atė kasaphanė. Nė Allajbeg u masakruan nė mėnyrė tė tmerrshme 23 burra e gra si dhe njė fėmijė 5 vjeē, ndėrkohė qė u plaēkit i tėrė fshati e pastaj u dogjėn 65 shtėpi. Nė Zuznije qenė masakruar 45 vetė, u dogjėn 5 shtėpi dhe u vodhėn gjithė bagėtitė:1.500 dhen e 20 kuaj. Nė Deshat qenė djegur 15 shtėpi ku u dogjėn tė gjallė dy gra, dy fėmijė nga 7 vjeē dhe njė 10 vjeē si dhe qenė vjedhur 50 buaj e 500 deshė.33 Brabarizmat serbe janė shtrirė edhe nė krahinėn e Demirhisarit dhe tė Pėrlepit, ku u dogjėn 6 fshatra tėrėsisht, ndėrsa u vranė e u masakruan tė gjithė banorėt e kėtyre fshatrave.
    Nė njė raport zyrtar me titull ”Barbarizmat serbe kundėr shqiptarėve” pėrshkruhet tragjedia e madhe shqiptare nė disa fshatra tė Dibrės, por sigurisht me pėrmasa tė zvogėluara pėr shkak tė mungesės sė informacionit. Nė raport thuhet: Nė Borovjan u dogjėn dy shtėpi dhe u vra Rustem Muharremi, u rrėmbyen 27 dhen,119 dhi e 5 kuaj. Nė Rashnapojė njė pjesė e shtėpive u dogj, kurse tė tjerat u plaēkitėn. Nga paria e fshtit u vranė 6 vetė dhe u rrėmbyen 20 qe. Nė Cerjan u dogjėn tė gjitha shtėpitė, u vranė 3 burra dhe 1 grua dhe u grabitėn 14 kuaj dhe 60 deshė. Nė Pilafe u dogjėn tė gjitha shtėpitė dhe njė pjesė prej tyre qė mbetėn pa u djegur u plaēkitėn. Nė njė mėhallė tė kėtij fshati u therėn me bajonetė dy burra, njė fėmijė 6 vjeē dhe u hodhėn tė gjallė nė flakėt e zjarrit dy fėmijė tė tjerė, njėri 4 e tjetri 5 vjeē. U grabitėn 100 qe, 15 lopė, 300 deshė dhe 8 kuaj. Nė Blliēe u dogjėn tri shtėpi, u vranė tre burra dhe njė grua, u grabitėn 250 dhen dhe 30 kuaj. Mė pastaj u plaēkitėn edhe tė gjitha shtėpitė e fshatit. Nė Limjan u plaēkit tėrė fshati dhe u therėn me bajonetė: Hasan Shahini, Sejfulla Ibrahimi, Abdurrahman Fetahu, Qerim Sadiku etj dhe u grabitėn 200 deshė, 20 lopė dhe 10 kuaj.34
    Mė 22 nėntor 1913 majori Laffert, delegati i Gjermanisė nė Komisionin e kufirin verior tė Shqipėrisė, informonte: ”Dibra, e cila pak pėrpara(kryengritjes-Sh.B)ishte njė qytet me mė tepėr se 30 mijė banorė, sot ėshtė krejt e pabanueshme. Shtėpitė jo vetėm janė rrėnuar, por janė zhveshur nga tė gjitha. Serbėt pėrfituan shumė nga kjo kryengritje e shqiptarėve, duke i deklaruar tė gjithė shqiptarėt pa pėrjashtim si kryengritės dhe duke vrarė ēdo njeri me armė e pa armė. U shkaktua njė panik aq i madh saqė pėr njė kohė tė shkurtėr u shtėrnguan tė lėnė trojet e veta 100 mijė veta... Nė Dibėr gati ēdo katund ėshtė i djegur e i shkrumbuar. Banorėt e ndonjė katundi sllav, qė gjendet kėtej, punojnė pa pushim e mbledhin tė korrat e shqiptarėve tė ikur.”35 Kėshtu,soldateska serbe i ra kryq e tėrthorė tė gjitha vendbanimeve shqiptare, nga Struga e Ohri e deri nė Tetovė dhe kudo qė shkeli kėmba e saj bėri vrasje, masakrime e shkatėrrime tė paimagjinueshme.




Seite 6 von 10 ErsteErste ... 2345678910 LetzteLetzte

LinkBacks (?)


Ähnliche Themen

  1. Antworten: 373
    Letzter Beitrag: 15.05.2015, 15:57
  2. Ilirida - geschichte
    Von -ILIRIDA- im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 85
    Letzter Beitrag: 19.09.2014, 00:06
  3. XHEM HAS GOSTIVARI - albanisches ideal (ilirida)
    Von -ILIRIDA- im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 20
    Letzter Beitrag: 04.12.2011, 18:39
  4. XHEM HAS GOSTIVARI - albanisches idela (ilirida)
    Von -ILIRIDA- im Forum Religion und Soziales
    Antworten: 5
    Letzter Beitrag: 29.11.2011, 19:29
  5. Frage an die Ilirida-Albaner
    Von Kosova_Kid im Forum Religion und Soziales
    Antworten: 235
    Letzter Beitrag: 19.02.2006, 03:55