BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 7 von 10 ErsteErste ... 345678910 LetzteLetzte
Ergebnis 61 bis 70 von 92

Helden von ILIRIDA

Erstellt von -ILIRIDA-, 28.10.2011, 23:55 Uhr · 91 Antworten · 22.899 Aufrufe

  1. #61

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    Si u zhvillua kryengritja e Dibrės?
    Njė rol tė veēantė nė organizimin e kryengritjes shqiptare luajtėn Elez Isufi, Ramadan Zaskoci, Qazim Lika etj, tė cilėt gjatė verės 1913 e deri nė gjysmėn e parė tė shtatorit u morėn nė mėnyrė intenzive me pėrgaditjen e saj, ndėrkohė qė ky aktivitet ra shpejt nė sy tė pushtetit serb. Kėshtu, komandanti i garnizonit tė Oroshit, kapiteni Vukotiq nė mesin e qershorit 1913, i dėrgonte njė raport majorit Leovac nė Lumė(nė Vasije), me tė cilin e njoftonte se ishte vėnė nė lidhje me disa mercenarė shqiptarė, tė cilėt mund tė eliminonin kėta krerė tė rrezikshėm. Komanda serbe nė Lumė, mė 26 qershor 1913, pėr kėtė informacion, vuri nė dijeni komandėn supreme nė Kosovė, duke theksuar se:”Ndėrprerja e veprimtarisė dhe e ndikimit tė kėtyre krerėve kishte rėndėsi pėr pushtetin serb, jo vetėm pėr kėto kohė tė vėshtira, por edhe pėr tė ardhmen”. Ndonėse, majori Leovac kishte kėrkuar qė pėr kokat e kėtyre krerėve dhe shumė tė tjerėve, tė paguheshin nga 1000-1200 dinarė, nė njė pėrgjigje tė nėnshkruar mė 8 korrik, nga Nikolla Pashiqi, ndėr tė tjera thuhet: ”Meqė njerėzit e pėrmendur janė tė njohur si kriminelė...ndaj tyre duhet vepruar sipas ligjit. Nė qoftė se duhen para, ato tė merren nga kreditet ushtarake”.6
    Elez Isufi
    Gjithashtu mė 24 gusht 1913, inspektori i policisė sė Shkupit njoftonte komandėn supreme serbe se Elez Isufi...gjendej nė Dardhė dhe i ftonte shqiptarėt pėr kryengritje. Prandaj propozonte shkatėrrimin e fshatrave Reē, Dardhė, Kalis, prej nga vepronin tė gjitha grupet e armatosura nė Dibėr e gjetiu. Sė kėndejmi, ai kėrkonte qė aradha e sigurimit nė Zhirovnicė tė pėrforcohej edhe me njė ēetė 7 pėr tė eliminuar krerėt shqiptarė.
    Nė historiografinė shqiptare deri mė sot ėshtė thėnė se kryengritja shqiptare e vitit 1913 ka filluar mė 20 shtator nė Dibėr, ndėrkohė qė sipas njė raporti tė Kryetarit tė Ēarkut(naēallnikut) tė Dibrės N.Ēirkoviq, dėrguar mė 8 tetor 1913 Qeverisė serbe nė Beograd, saktėsohet se kryengritja ka filluar nė fillim tė shtatorit 1913.
    T“i referohemi kėtij raporti.
    Naēallniku i Dibrės N.Ēirkoviq nė raportin e tij tė gjatė, thotė se:”Mė 1 shtator 1913, shqiptarėt kishin filluar pėr t“i nxitur pararojet tona afėr Pogradecit. Mė 3 shtator nė mes tė pozitave dhe tė fshatit Rinakaj, shqiptarėt sulmuan patrullėn serbe dhe me atė rast njė ushtarė e varėn dhe njė e plagosėn. Pėr kėtė ėshtė lajmaruar inspektori nė Shkup. Mė 4 shtator ėshtė dhėnė urdhėresa qė tė lėshohen pozitat e largėta dhe ushtria tė tėrhiqet afėr kufirit tė paraparė me Konferencėn e Londrės. Mė 5 shtator u bė proklamata e aneksimit tė Dibrės...Mė 7 shtator, njė njėsi e fortė shqiptare e kishte sulmuar pararojėn serbe te ura e Arasit. Ajo e shpėrndau atė dhe kishte kaluar nė anėn e djathtė tė Lumit Dri(pėr kėtė e kam lajmėruar inspektorin nė Shkup). Mė 8 shtator, shqiptarėt me forca tė mėdha e sulmuan Peshkopinė dhe atė sulm e morėn nė orėn 6 tė mėngjesit. Naēallniku i rrethit vėrteton se nė luftime ishin rreth 1200 shqiptarė... Prej Peshkopisė shqiptarėt kryengritės janė orientuar nė dy drejtime:njėri kah Dibra, ndėrsa orientimi tjetėr kah Zherovnica. Naēallniku i rrethit nė ato rethana lajmėron se ai sulm ishte i tillė sa qė ai s“ka mundur as teshat e veta pėr t“i veshur. Prandaj, nė Peshkopi i ka mbetur e tėrė arkiva me shifra... Njėsia shqiptare qė ka qenė nė front kah Zherovnica aty-kėtu i ka shkatėrruar ēetat tona(serbe), ndėrsa nė orėn 8 nė mbrėmje ishte nė maje tė Zherovnicės. Nė Zherovnicė shqiptarėt hyjnė nė ora 9 tė mėngjesit(e ēliruan-Sh.B). Udhėheqėsi i njėsisė sė tyre i drejtonte 300 veta. Me kėto forca udhėhiqnin Maliq Kroqishta, ndėrsa me 350 tė tjerė udhėhiqte Alil Kaloshi prej Dibrės sė Poshtme. Njėsia tjetėr qė e ndiqte ushtrinė tonė nė drejtim tė Dibrės mė 9 shtator 1913, nė mėngjes ishte nja 10 km. larg prej Dibrės(pėr kėtė e kam lajmėruar inspektorin nė Shkup). Sipas marrėveshjes sė lidhur me komandantin e Regjimentit XIX nė Dibėr, Dibra nuk ka guxuar tė lėshohet pa luftė, prandaj unė menjėherė i kam dhėnė disa udhėzime qė nė qytet tė sigurohet rendi dhe sė bashku mė nėnpunės tė lėshohet qyteti vetėm atėherė kur ushtria tė tėrhiqet... Rreth orės 10 e 30 minuta(mė 9 shtator-Sh.B) lufta zhvillohet nė qytet, asisoji qė plumbat kishin filluar tė bien edhe nė zyrėn e naēallnikut. Nė orėn 11 paradreke ushtria kishte filluar tė tėrhiqet...Nė anėn tjetėr,qėtetarėt shqiptarė na sulmonin, si prej dritareve, ashtu edhe prej dyerėve, ashtu qė nuk kemi mundur as sytė t“i hapim prej zjarrit tė pushkėve dhe me vėshtirėsi tė madhe e kemi shpėtuar kokėn. Aq ka pasur plumba saqė me rastin e hypjes nė kalė, njė plumb e ka goditur mbrojtėsin dhe ai ka vdekur nė vend... saktėsisht nė ora 12 nė mesditė Dibra kishte rėnė nė duart e shqiptarėve.”
    Mė tutje nė raport thuhet: ”Sipas tė dhėnave nė ballė tė kryengritėsve shqiptarė ishin udhėheqėsit: Elez Isufi dhe Mersim Dema si komandantė tė pėrgjithshėm. Ndėrsa si udhėheqės mė tė ulėt kishin qenė:Selman Alia, Alil Kaloshi, Haxhi Lani Kaloshi. Ėshtė biseduar edhe pėr ardhjen e Isa Boletinit nė Dibėr, por askush nuk din asgjė pėr tė, fakt ky qė flet se nuk ka ardhur fare. Lidhur me kėtė posa shqiptarėt kishin hėrė nė qytet, njė pjesė kishte mbetur aty, ndėrsa pjesa tjetėr e ka vazhduar luftėn kundėr ushtrisė sonė.”8 Atė ditė kryengritėsit shqiptarė tė drejtuar nga Elez Isufi dhe prijėsit tjerė popullor:Sefedin Pustina, Selman Alia, Haxhi Llani Kaloshi, Isuf Xhelili, Mersim Dema, Iljaz Hoxha, Haziz Lila, Elez Koēi, sheh Sula, Dan Cami etj, organizuan sulmin e mėtejshėm tė ndarė nė disa kolona si nė drejtim tė Strugės e Ohrit, tė Mavrovės e Gostivarit. Dhe nga betejat e njė pasnjėshme luftėtarėt shqiptarė ēliruan:Gostivarin, Tetovėn, Strugėn, Ohrin..., ndėrsa forcat serbe u tėrhoqėn me shpejtėsi duke lėnė 1000 ushtarė tė vrarė, 300 ushtarė u zunė rob si dhe u kapėn 12 topa e materiale tjera tė shumta lutarake.9
    Kryengritėsit e Dibrės
    Pas ēlirimit tė kėtyre krahinave shqiptare, kryengritėsit ngritėn administratėn nė qytete e fshatra. Naēallniku N.Ēirkoviq nė raportin e tij, dėrguar autoriteteve qeveritare nė Beograd thekson, se:”Me tė hyrė tė kryengritėsve nė qytet(Dibėr-Sh.B) beglerėt e kėtushėm menjėherė e formuan qeverinė:Sefejdin Pustina, Rizah Begu, dhe Sheh Latifi, ku pėr kryetar tė asaj qeverie ėshtė zgjedhur:Sejfedin Pustina.” Z.Ēirkoviq tregon edhe pėr mirėsjelljen e kryengritėsve shqiptarė ndaj ushtarėve serb, tė plagosurve dhe tė zėnė robėr. Ai shkruan:”Shqiptarėt menjėherė e rregulluan telefonin nė mes tė Peshkopisė dhe Dibrės, e vėjnė nė pėrdorim aparatin qė nuk pėrdoret nė ushtrinė tonė. Menjėherė e themeluan spitalin dhe filluan pėr t“i shėruar tė plagosurit tanė(serbėt). Shqiptarėt ndaj tė plagosurve dhe tė zėnėve robėr janė sjellė me njė korrektėsi humane...”10, ndėrkohė qė krejtė ndryshe do tė sillen ushtarėt serbė me popullsinė e pambrojtur shqiptare, me gratė dhe fėmijėt, qė i therėn me bajoneta dhe i dogjėn tė gjallė nė zjarr!!



  2. #62

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    Barbarizmi serb nė Shkup

    Nga Ardian Jasiqi
    “Disa shqiptarė ishin mirė tė armatosur me armė moderne dhe komandoheshin me kode gjermane nga oficerė turq. Shqiptarėt qė pėsuan nga kjo luftė, sipas ushtarit serb, silleshin
    nė rreth 3.000. Mbreti Petar Karagjorgjeviq akoma gjendet kėtu nė Vranjė”, shkruan nė shkrimin e tij tė botuar mė 26 tetor gazetari Magnussen.
    Nė kėtė shkrim ai bėn edhe njė pėrshkrim tė njė bisede me njė ushtar serb, qė sipas gazetarit, kishte ardhur nga Berlini. Ky ushtar i tregon atij se si shqiptarėt janė kafshė dhe se janė ata qė vrasin dhe presin popullin e vet dhe jo populli serb qė po i ndihmonte atyre pėr liri!
    Rėnia e Shkupit
    Nė shkrimin tjetėr pėr rėnien e Shkupit, Magnussen, tė titulluar “Rėnia e Shkupit – Triumfi Serb – Vallja e Mbretit”, gazetari pėrshkruan rėnien e Shkupit nė duart e serbėve dhe gjuetinė e tyre kundėr arnautėve.
    “Shkupi kapitulloi, Serbia feston! Na u bė e ditur sonte, kur ishim ulur nė sallonin e hotelit dhe darkonim. Nė hotel ishim oficerė dhe korrespondentė bashkė me princin Alexis”, shkruan pos tjerash ai.
    Ai tregon se si Shkupi kishte rėnė nė duart e Serbisė pa asnjė rezistencė tė madhe tė armatosur, si dhe festėn serbe, ku brohoritej “Rroftė mbreti!”
    “Nga Pashiēi (kryeministėr) deri tek oficeri me gradė mė tė ulėt dhe komitėt, tė gjithė ishin nisur rrugės te vila ku ishte vendosur pėr ta pėruruar mbretin pėr fitoren”.
    Nė shkrim kemi edhe deklarata tė ēuditshme tė disa gazetarėve, tė cilėt urojnė serbėt pėr fitoret e tyre. “Korrespondenti ēek pėruroi serbėt pėr fitoren dhe shtoi se Shkupi nuk duhej asnjėherė mė tė binte nė duart e turqve. Ndėrsa Mac Hugh nga Daily Express solli urimet e popullit anglez dhe citoi deklaratėn e Lloydit Georges, ku thuhej se kjo luftė duhej t’i sillte Ballkanit tė Osmanlinjve pėrparim kulturor”, shkruan Magnussen nė kėtė artikull.
    Masakrat nė Shkup
    Nė artikullin e datės 12 nėntor, tė titulluar “Rėndėsia e veēantė, ndalohet”, gazetari Magnussen flet pėr panikun nė kryeqytetin maqedonas dhe vrasjet e shqiptarėve nė rrugė.
    “Kėtu nė Yskyb ne kemi mėsuar pėr luftėn mė tė gjithė tmerrin dhe egėrsinė e saj”, shkruan ai.
    Ai e pėrshkruan Shkupin si njė qytet tė bukur dhe oriental, qė shtrihet nė luginėn e Vardarit dhe gazetari shpreh edhe frikėn e tij pėr tė treguar masakrat kundrejt shqiptarėve. “Masakrat e arnautėve sigurisht qė nuk mund t’i tregosh zyrtarisht. Kėto letra do tė vijnė nė Evropė vetėm nėpėrmes telegrameve speciale ose korrierėve”, shkruan ai.
    Tutje, ai tregon edhe qėllimin e ushtrisė se Serbisė pėr tė marshuar nė drejtim tė Durrėsit si dhe keqtrajtimin qė u kishin bėrė atyre.
    “Nder tė tjera kishin bėrė ē’ishte e mundur pėr t’i dhėnė qytetit njė pamje serbe. Mijėra metra pėlhurė tė kuqe, blu dhe tė bardha vareshin duke formuar trengjyrėshin e shėmtuar qė pėrshkonte ēdo dere dhe dritare”, shkruan ai.
    “Masakrat mbi arnautet ishin pikėrisht njė gjė e pėrditshme, njė sport gjahu pėr ushtrinė serbe. Njė dite unė isha bashkė me njė korrespondent tė ‘Daily Mirrors’ dhe ishim dėshmitarė tė njė skene tė kėtij lloji. Njė arnaut erdhi me shpejtėsi nga njė rrugicė pranė nesh i ndjekur nga tre ushtarė serbė. Tė shtėnat na kaluan para hundės dhe djali u rrotullua pėrtokė. Ai ishte ulur dhe mbante kokėn mbi gjunjė dhe shikonte i frikur”, shkruan ai.
    Dhuna solli panikun te shqiptarėt
    Fritz Magnussen
    Lufta e dhunshme serbe ka ngjallur panik te shqiptarėt dhe te kryengritėsit. Natyrisht qė dėshira e udhėheqėsve shqiptarė ėshtė qė nėpėrmjet kėsaj lufte tė realizojnė ėndrrėn e tyre pėr autonomi. Me sa di unė, njė diplomaci veē ėshtė ngritur nė Vjenė pėr tė ndikuar te fuqitė e mėdha pėr ēėshtjen shqiptare.
    Popullata tjetėr e ulėt shqiptare ėshtė shumė e frikėsuar nga njoftimet qė ata marrin nga familjarė tė ikur nga fshatrat. Me siguri pritet tė ketė tollovi, kėtu nė Shkup.
    Vetėm me njė patrullim nė lagjet shqiptare i largojnė tollovitė pėr ndonjė ēast. Udhėheqja serbe nuk e fsheh idenė se ēka dėshiron me arritjen e paqes, qė tė mbetet si plaēkė e Serbisė. Ēdo pjesė qė ėshtė nė tė majtė tė lindjes nga Vranja nė jug e Shkupi nė lindje. Kufiri i jugut do tė jetė pak mė nė veri nga Manastiri, portėn e Durrėsit dhe Lezhės tė mbeten nėn shtetin serb. Mali i Zi tė marrė njė pjesė tė vogėl tė Tregut tė ri tė Sanxhakut, si falėnderim pėr ndihmėn. Pra, ky duhet tė jetė fitimi serbo-bullgar. Pastaj bullgarėt duhet tė marrin pjesėn e madhe tė Maqedonisė lindore, kurse grekėt do marrin Selanikun dhe Manastirin.
    Nga kjo ndarje nuk do tė ketė mė pjesė tjera, kėshtu qė nė kėtė mėnyrė realizohet Bizanti Bullgar. Mbreti dhe Pashiqi kanė udhėtuar pėr nė Beograd dhe, sipas informatave, flitet se kanė shumė punė tė rėndėsishme, pėr ēfarė nuk dihet, pasi qė nuk ia vlen tė pyetet njė korrespodent i paautorizuar. Ai qė nė veten e tij ndėrtoi duke ngritur shqiptarin dhe NJERIUN! (Nė pėrkthime nga danishtja dhe sigurimin e materlialeve ndihmuan edhe Besnik Lajqi dhe Evenant Lataj)


  3. #63

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    MALSORI ME ZEMĖR TĖ NDEZUR PĖR KOMB DHE ATDHE
    Populli Shqiptar ėshtė njė mrekulli e historisė. Komuna e Shipkovicės nė atė kohė, edhe administrativisht i pėrkiste Shqipėrisė.
    Janė tė panumėrta argumentet qė flasin se Ajvaz Voka i Shipkovicės ishte njė malėsor me prirje tė theksuara perėndimore dhe me zemėr tė ndezur pėr komb e atdhe. Ai ka qenė njėri nga pėrkrahėsit mė tė sinqertė tė ēėshtjes shqiptare nė diasporė. Nga ana e kunatės sė tij nė Bukuresht, kėto ditė dėgjojmė se se “kur e ka braktisur Rumaninė (1941), i ka lėnė 50.000 leja donacion, pėr mbarėvajtjen e lėvizjes sė kėtushme shqiptare”. Se ē’ėshtė bėrė me to, kėtė e dinte bashkėfshatari tij, Bajrami, qė pat mbetur kėtu dhe qė kaherė ka vajtur nė botėn e hijeve. Nė botėn e hijeve tė Shipkovicės ka vajtur edhe Ajvaz Voka, njė muaj para se tė shpėrthejnė demonstratat e fuqishme antikomuniste nė Tetovė (1968), pėr tė cilat qenė burgosur intelektualėt tanė mė tė mirė. Zoti Ibrahim Voka, qė jeton tejmatanė restoranit tė Kurtishit, aty ku Tetova kapet krahpėrkrah me Reēicėn, e mban mend qėndisjen e Flamurit kombėtar, para shpėrthimit tė demonstrateve, tė cilin ia patėm treguar Vokės dhe kushėririt tė tij, Selimit. Qė tė dy derdhnin lotė mallėngjimi pėr kėtė simbol tė shenjtė, qė s’e kishin parė, qė nga viti 1944.
    Shqiptari parasėgjithash ėshtė shqiptar. Nuk koritet, nuk nėnshtrohet, nuk lyp lėmoshė, por e siguron ekzistencėn me djersėn e ballit, duke kryer madje, punėt mė tė rėnda, qė nga Egjypti e Konstantinopoja e dikurshme e deri nė Sofje e Bukuresht, Berlin, Hamburg e gjetiu. Vlera e njerėzve matet me punėn e tyre shkencore. A. Voka nuk mirrej me shkencė, ngase nuk ia kish mundėsuar shkollimin dhe jetėn normale: as sundimi osman i sulltan Abdylhamitit, as regjimi barbar i Nikolla Pashiqit, as ai ekspansionist i Aleksandėr Karagjorgjeviēit. Sėbashku me Ademin e Avllahit, me Ismėjlin e Lahit, me Xhavitin e Abdi Zef Mnjakut, me gjyshin e dr. Kadriut dhe bashkėfshatarė tė tjerė, ia kish mėsyrė rrugėve tė Vllahisė, qysh nė rininė e tij tė hershme.
    “Baba jem, Batija i Xhetės, kur ka vajtur nė gurbet, e ka lėnė djalin ende tė palindur. Kur vjen pas pesė vitesh, nuk e njeh djalin e vet”, na thot njė nėnė shqiptare e Shipkovicės, duke na i pėrshkruar pastaj, traumat qė ia ka shkaktuar njė spiun i fshatit. Ademi Avllahit, 18 vjet punoi si ėmbėltor nė Bukuresht, 6 vjet pa ardhur fare nė shtėpi. Sipas rrėfimeve tė Din Danit (Fahrudin Ramadanit), nė komunėn Domneshti, kanė ushtruar profesionin e ėmbėltorit Luza dhe Dina i Danės (sa bukur tingėllojnė shqip, shkurtimet e onomastikės turko-arabe!). “Bashk kimi ndejt, bashk kimi shutejt, bashk kimi shejt bozė, limonadė, llokum. Bukureshti kishte plot shiptar t’Shipkovejcės: Zeqirja Merrxhani, Sefedini Lahit, vllaj vet, Ismėjli, Ademi Avllahit, babai Shukris, Myrta i Hadrrės (qė e strehoi Rexhep Vokėn-shėn yni) ”, na thoshte deri sa ish gjallė, gjyshi i Mumin Danit, Dina i Danės. Pothuajse tė gjithė ishin bozaxhinj. Shisnin ėmbėlsira, duke i mbajtur nė njė shportė, nė njėrėn dorė, ndėrsa nė dorėn tjetėr e mbanin “gjigjimin” me bozė apo me limonadė. Dhe bėrtisnin rumanisht, hushkulurit e Ballkanit: “Braga dulēe, rahat ku apa reēe!”(Bozė tė ėmbėl, llokum me ujė tė ftohtė!).
    Tė kėtillė e kish fatin, edhe A. Voka. Megjithatė, ai dallohej nga tė tjerėt. Nė fillim, edhe ai pat shitur ėmbėlsira, me shportė nė krah e me tepsi nė kokė. Mė vonė njihet me motrėn e zonjės Marjeta, dhe martohet me te. Pasi e furnizonte bashkėshorten e vet me mall, shkonte dhe kontaktonte bashkatdhetarėt korēarė e kėrēovarė, intelektualė shqiptarė, rumunė e arumunė, diplomatė italianė, gjermanė, amerikanė. Dhe jepte pėr ēdo ditė nė mbrėmje, nga fitimet e veta, nga 20 franga pėr komunitetitn. Nga krejt popujt e botės, kėtė gjest tė shenjtė tė solidaritetit me ēėshtjen kombėtare, vetėm hebrenjtė e bėjnė. Tjetėr punė ėshtė ēėshtja e mosnjoihjes sė tė drejtave tė barabarta tė shqiptarėve nga ana e sllavėve.
    Meriton tė theksohet me kėtė rast fakti se, derisa kurbetēinjtė tanė qė punonin para Luftės sė dytė botėrore nėpėr Egjypt, Turqi, Bullgari, Rumani, Jugosllavi, Ēekosllovaki etj., memzi qė e siguronin ekzistencėn (pos rasteve tė rralla siē ishte ai i gjyshit tė Zeqir Kadriut, qė me fitimet e bėra nė Vllajakė i pat blerė trojet mė tė pasura tė Shipkovicės), kubetēinjtė e tanishėm, qė janė ndėrlidhur me Perėndimin, kanė fat tė fitojnė dhe ta fisnikėrojnė vendlindjen, me vlera familjare, ekonomike dhe kulturore. Themi kulturore pėr ata shqiptarė qė janė tė vetėdijshėm se pa pėrkrahjen e kauzės kulturore, nuk mund tė bėhet fjalė pėr mbarėvajtjen e kauzės kombėtare. Pėr ta shpėnė pėrpara ēėshtjen kombėtare, qė ėshtė e ndėrlidhur ngushtė me ēėshtjen politike, ekziston nevoja primordiale pėr pėrkrahjen e projekteve kulturore. Ideja nuk ėshtė e jona, por e Ajvaz Vokės, qė me gjithė varfėrinė e tij karakteristike, shkonte vetė apo i porosiste ata qė shkonin nė qytet, t’ia sjellin njė gazetė. Si e karakterizon kėtė njeri, njė femėrr e huaj, Marjeta Vasilesku, 81 vjeēare?
    Kunata e shqiptarit tė Shipkovicės, ishte kuzhiniere e motrės sė mbretėreshės
    “Motra ime mė e madhe, Rozalia, ndėrmjet viteve 1930-40, ishte kuzhiniere nė kuadrin e konakut Gruef, nė komnėn Dudeshti Ēoplea, te motra e mbretėreshės. Mė kujtohet edhe kunati im.Thuajse e shoh edhe tani. E mbaj mend mėnyrėn si ish veshur: me njė kostum tė zi prej njė stofe tė shtrenjtė e tė bukur, kėpucė tė zeza, nga cilėsia mė e mirė, kapelė tė zezė, kravatė nga mė tė shtrenjtat dhe ēadra karakteristike e kohės.Kėshtu e pėrfytyroj, kur e kam parė pėr herė tė fundit, nė vitin 1941. Mirėkuptohet se edhe motra ime, Aurelia, ishte ndėr femrat mė tė bukura tė Bukureshtit: e veshur me elegancė, me bishtalecat palė-palė, me fustan tė bardhė dhe me do kėpucė princeshe. Ishte njė ēift i bukur, qė edhe tė tjerėt ua kishin zilinė. Ata janė njohur pėr herė tė parė, pranė Lulishtes Mbretėrore, nė bulevardin Mėrėshesht. Ajvazi ish me njė karrocė me ėmbėltore dhe mirėsira tė tjera. Ajo, duke qenė nė shoqėri tė motrės sime mė tė madhe, Rozalias, e pyet arnautin e Shipkovicės: Sa kushton njė krehėr? Ai deshi t’ia japė falas, ndėrsa ajo, duke mos e njohur, u hidhėrua dhe vazhdoi rrugėn. Ky gjest i saj, e shtyri shqiptarin tė krijojė pėrshtypjen se ėshtė fjala pėr njė krijesė fisnike, e ndershme dhe e sinqertė. Dhe shkoi pas saj, deri nė luginat transilvanase tė Mureshit, 600 km. nė verri tė Bukureshtit, nė komunėn fushore tė Bandit, njė rrafshultė e bukur, e shkėlqyer, me njerėz tė qetė, tė sinqertė, tė ndershėm e tė pastėr, si pėr nga veshja, ashtu edhe pėr nga shpirti. Dhe ndenji atje njė vit tė tėrė, ngase nėna jonė nuk donte ta tėhuajėzojė vajzėn. Njė punėtor i ri, i ndershėm dhe i ndėrgjegjshėm, vlen mė shumė se krejt ari i botės. Duke patur njė durim karakteristik, nė ato pllaje tė simbiozės rumuno-gjermano-hungareze, Ajvazi iu rek punės fushore, fitoi para, e bindi nėnėn, bėri njė dasmė tė bukur dhe e mori motrėn time pėr grua”.
    Nė bazė tė njė Flete tė qarkullimit tė Pėrkohshėm (Foglio di via Provvisorio), nr. 43, lėshuar nga Konsullata Italiane e Bukureshtit (25 gusht 1941), kuptojmė se Ajvaz Ymeri, i lindur nė vitin 1905 nė Shipkovicė tė Shqipėrisė, sė bashku me zonjėn Aurelia Graur ( e lindur mė 13 korrik 1910), gėzojnė tė drejtėn e shfrytėzimit tė kėsaj Flete pėr rrugėtimin definitiv me pasaportėn nr. 2.402/ 37515, e lėshuar nga legata jugosllave e Bukureshtit, mė 27 korrik 1932. Se Shipkovica asokohe i pėrkiste Shqipėrisė reale, nė arkivin Drita Shqiptare e Bukureshtit, ekziston njė numėr i madh dokumentesh, ēertifikatash bankare, korrespondencė etj. Shkollimin fillestar e kreu nė vendlindje, ndėrsa nė vitin 1928 iu rrek rrugės sė kurbetit. Pėrgjatė qėndrimit tė tij nė Bukuresht, pėrveē kontakteve qė mbante me personalitete tė larta letrare, kulturore, shkencore dhe diplomatike, pėrveē donacioneve tė rregullta qė jepte pėr ēėshtjen shqiptare, shkruante edhe artikuj, tė cilat i botonte nė tė pėrditshmet Kurentul, Porunka Vremii, Universul etj. Disa prej tyre i kemi gjetur (“Poporul Albanez shi noua ordine europeana”(Populli Shqiptar dhe rendi i ri evropian), Curentul, maj 1941), tė tjerėt jemi duke i kėrkuar.
    Njė nga gjurmėt konkrete tė atdhedashjurisė shqiptare tė kėtij ēifti bashkėshortor, ėshtė edhe sintagma poetike me vlerė antologjike “Rroft Shipnia ene na nimoft Perėndija!”, qė e ka qėndisur zonja Aurelia, atė ditė kur ėshtė kryer kurorėzimi nė komunėn Band tė Tėrgu Mureshit (30 korrik 1932). Shqiptarėt e kanė njė emėr tė ngjashėm me bashkėshorten e Ajvaz Vokės: kėngėtaren Aurela Gaēe. Se kjo zonjė rumune (Aurelia Graur), e ka pėrvetėsuar gjuhėn shqipe brenda njė nate, pėr kėtė flasin jo vetėm anėtarė tė familjes sė Hamdi Refikit nga Shipkovica, por edhe njė njė serė artikujsh tė botuar. Ajo na fliste, derisa jetonte, pėr 35 shqiptarė tė arrestuar nė Bukuresht, nė vitet ’40, ndėr ta duke qenė edhe Ajvaz Voka: “Pėr tė ushtruar profesionin e ėmbėltorit nė qendėr tė Bukureshtit, tregatrėt e imtė, ishin tė detyruar tė jepnin bakshish. Agjenti tė cilit i jepte pothuajse pėr ēdo ditė bakshish, e fton njė ditė nė selinė e Prefekturės. “Eja se tė fton shefi!”, i kish thėnė, dhe e mbajtėn atje derisa i grumbulluan edhe tė tjerėt.Unė u nisa pas tij dhe kur arrita, e pashė se autobusin e kishin zbardhuar me parrolla: “35 shqiptarė tė dėnuar pėr politikė”. I mora treqindmijė leja t’ia ēoj, por ai kish treqindmijė tė tjera, tė cilat m’i dha mua. I mori ato qė ia dhash unė dhe, pasi i kishin dėrguar nė do pyje pėr t’i likuiduar. Ajvazi ik me nja dy kėrēovarė tė fuqishėm. Kėrēovarėt mbetėn atje, kurse ne u kthyem nė Shipkovicė. Merre me mend sa i gėzuar dukej, kur u kthye njė ditė nga pazari. Ish takuar me kėrēovarėt, qė ishin kthyer pas shtatė vitesh nga Rumania, diku nga vitit 1948. Ata e kishin parė edhe Ismėjlin e Lahit dhe i kishin treguar se si qeveria rumune i kishte konkretizuar propozimet e tij, tė vitit 1941”.
    Populli Shqiptar ėshtė i pamposhtur. Sikur tė kisha mundėsi, edhe bjeshkėve do t’ua kisha vėnė nga njė kėsulė tė bardhė. Le tė dihet, ku fillon e ku mbaron Shqiptaria, Janė kėto disa nga shprehjet e dikurshme tė Ajvaz Vokės, tė cilat ua shprehte, sa herė qė vinin nė orėt e pasdarkės, Hebibi Uzahirit dhe Ismėjli Lahit. Ishim tė vegjėl asokohe, por zemra na bėhej mal kurr dėgjonim kritika nė adresė tė Rusisė staliniste dhe komplimente nė adresė tė Amerikės demokratike. Po kėto biseda i zhvillonte edhe me do tetovarė tė mirėfilltė, qė kishin pėrkrahur lėvizjen demokratike kombėtare shqiptare, pėrmes Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit, sidomos me Hysen Xhaferin, babain e Arbėn Xhaferit, pastaj me Garip Demėn, Vehbi Lushin etj. Biseda tė kėtilla zhvillonte edhe me Veli saraēin me prejardhje turke, nė qendėr tė Tetovės, si dhe me njėfarė Stojani nė Ēarshi tė Epėr. Demokracia e rrit pėrgjegjėsinė nė raport me rritjen e lirisė. Ata e kishin fjalorin e lirė dhe shpirtin e lirė. Nuk i mundonte kurrfarė kompleksi nacionalist. I ndiqnin rregullisht dhe i komentonin emisionet e Zėrit tė Amerikės. Jo te “bashkėjetesa e vetqeverisjes socialiste” ishte fjala, por te prirjet demokratike tė njerėzve tanė, qė e admironin Perėndimin, nė atė kohė, kur klyshėt e komunizmit e spinunonin te komandiri i policisė nė Veshallė, ata qė mėnjanė bėrtisnin “Rroft Stalini!”, duke e mbajtur fotografinė e Rankoviqit nė gji. Pleqtė e Shipkovicės edhe sot e mbajnė mend pranverėn e vitit 1945, kur pas terrorit tė ushtruar kundėr shqiptarėve nė Monopolin e Tetovės, pas hyrjes sė partizanėve, u oraganizuan zgjedhjet. e pėrdhunshme. “Te shkolla nė Puēalen, kishin vėnė dy kutija: njėra e kuqe (e komunistėve) dhe tjetra e zezė (e demokratėve). I vetmi qė e fut “kokėn” (kėshtu quhej vota asokohe), nė kutinė e zezė, ishte Ajvaz Voka. Krejt tė tjerėt, kishin rrotulluar brenda njė nate: nga zogistė na ishin bėrė komunistė”. Kėshtu e pėrshkruan mentalitetin e shqiptarit aktiv tė diasporės dhe atė tė hallexhinjve tė fshatit, njė dėshmitar okular i asaj kohe. Dikush mund tė preket pėr kėtė dhe mund tė na marrė mėri, sidomos ata qė e kanė mizėn nėn kėsulė, apo bijtė e tyre, por kjo nuk don tė thotė se ne kemi qenė mė tė mirė se ta. I tillė ishte sistemi: dikush e admironte Stalinin, dikush Enverin, dikush Titon, dikush Amerikėn. Sipas rrėfimeve tė Aurelias sė ndjerė, nė shenjė ahmarjeje, komunistėt jo vetėm qė ia hanin hakun, por e kishin detyruar t’i ēojė kutitė e votimit nė qytet, nė mesnatė, rrugės sė Konecit, kur kish krrisur njė shi i hatashėm. Pėr qėndrimet e tij proshqiptare, shtėpia e tij dhjetra herė do tė bastiset, edhe nga karabinierėt italianė, edhe nga udbashėt e koalicionit sllavo-shqiptar. Aq shumė e admironte Perėndimin, disiplinėn gjermane pėr punė, rregullimin e kopshteve e tė arave, saqė ndėrmerrte njė varg aksionesh pėr t’i bindur autoritetet pėr mbrojtjen ekologjike tė ambientit, pėr thurrjen e arave, pėr moslėshimin e kafshėve kuturu, arave tė fshatit, saqė kėtė e pagoi edhe me njė dajak tė kurdisur, si nė kohėn e kaēakėve, nga ana e do “trimave” tė ēakėrdisur. Ende nuk dihet nė janė realizuar idetė progresive, proshqiptare dhe properėndimore tė shqiptarit tė etshėm pėr dituri, qė e solli nga Rumania, radio-lidhjen e parė, libra, revista, dokumente. “Tė gjitha kėto na i mori policia, me rastin e njė bastisjeje, nė kohėn e luftės. Mbaje mend, por mos e pėrrmend se cili haxhi e kish spiunuar. E lidhėn me to njė deng tė madh sa shporeti dhe i thanė burrit tim tė shkojė t’i marrė pas njė jave, por ai nuk deshi tė ketė punė me ta”, rrėfente Aurelie a ndjerė, e cila u shua si njė nėnė e shenjtė, po atė muaj, kur u shua Nėnė Tereza e Shkupit (1999).
    “Ishte i etshėm pėr dituri dhe lexonte shumė. Udhėtonte nėntė km. nė kėmbė, pėr ta blerė njė gazetė. I lexonte, i komentonte artikujt dhe ua spjegonte edhe tė tjerėve. Dinte t’u japė shpresė njerėzve, se edhe pėr shqiptarėt do tė vijnė ditė mė tė mira. Ishte kundėr komunizmit dhe krimeve tė Stalinit qė kish bėrė pėr sė gjalli. Mė rrėfente se si kulakėt e fshatit ia bojkotonin aksionet pėr mbrojtjen e arave. Pėr t’i larė mėkatet, ata na janė bėrė tani haxhilerė. Sikur t’i kishin dhėnė ato para pėr mbarėvajtjen e kulturės shqiptare, sevapet e tyre do tė ishin mė tė mėdha. Sevap ėshtė tė shkosh haxhi nė Krujė, Prizren e Drenicė. Sa herė qė shkoja te Guri Dubnikit nė punė, mė ndalte e bisedonim orė tė tėra. Mė pyeste pėr shkrimtarėt tanė, qė sapo kishin bėrė hapat e parė nė krijimtari”, na thot njė krijues nga fshati Gajre. E preokuponte fati i femrės shqiptare, ēėshtja e havales, ēlirimi i tyre nga veshjet fanatike tė Lindjes. Sė bashku me Idriz Islamin, babain e Abdylazis Islamit, Ajvaz Voka ka patur fatin ta njohė nė Bukuresht Asdrenin, Ibrahim Temon, Petro Janurėn. Ka patur fatin t’i pėrkrahė shoqėritė shqiptare tė kėtushme, duke i ndihmuar ato, materialisht dhe moralisht, duke prurė nė vendlindje, dhe duke e shpėrndarė, librin dhe shtypin shqiptar, qė delte nė Bukuresht e Konstancė, nė kohėn e mbretėrisė.

    Ajvaz Voka

  4. #64

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    Šipkovica (Tetovo)

    Šipkovica
    Шипковица
    Shipkovica Hilfe zu Wappen






    Basisdaten Staat: Mazedonien Region:
    Gemeinde: Tetovo Koordinaten: 42° 2′ N, 20° 55′ OKoordinaten: 42° 2′ 6″ N, 20° 54′ 56″ O (Karte) Höhe: 1.150 m. i. J. Fläche: 121 km² Einwohner: 7.200 (2005) Bevölkerungsdichte: 60 Einwohner je km² Telefonvorwahl: (+389) 042 Postleitzahl: 1200 Kfz-Kennzeichen: TE Šipkovica (mazedonisch Шипковица, albanisch Shipkovica) ist ein Dorf in der Nähe von Tetovo im Norden Mazedoniens. Es gehört zur Gemeinde Tetovo und hat etwa 7.200 Einwohner.
    Das Dorf Šipkovica zieht sich einen Hang entlang, der im Norden in einen über 2.700 Meter hohen Gebirgszug mündet. Dort ist die Grenze zum Kosovo. Der Ort war während der Auseinandersetzungen zwischen der albanischen UĒK in Mazedonien und der mazedonischen Regierung einer der Hauptsitze des albanischen Widerstandes. Šipkovica gehörte zu den ersten Dörfern Mazedoniens, die seit März von der UĒK kontrolliert und deshalb beschossen wurden. Zur Zeit des ehemaligen jugoslawischen Präsidenten Tito wurde Sipkovica aufgrund des albanischen Nationalismus "Klein Albanien" genannt. Dies trifft heute noch zu.
    Å ipkovica (Tetovo) ā€“ Wikipedia

    das "klein albanien"
    Shipkovica - Mir se vini n Shipkovic Fshat n Zemr t Sharrit



  5. #65

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    beckante gegenden in ILIRIDA die für ihren patriotismus in der geschichte beckannt sind : Shipkovica,Drenovce,Sllatin,Poroj,Radush,Arachin,H otel,Zajaz,Tanush,Sllupcan,likove,Simnice.... ortschaften die besonders hervorgestochen sind in der geschichte Iliridas.
    Bestimmte gegenden werden heute noch als "drenice"-iliridas oder "klein-albanien" bezeichnet.
    Bis heute exisiteren FREI-ZONNEN in denen die ARM nicht reinkommt bzw umgeht!
    dessen bereitschaft für die albanische sache haben diese gegenden auch 2001 unter beweis gestellt
    !

  6. #66
    hamza m3 g-power
    dieser kapitani ist bosniakischer abstammung, er stammt von der familie des großen zmaj bosne, husein kapetanovic, das ist doch klar, man sieht es ihm auch auch, er ist assimiliert

  7. #67

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    arif kapitani?
    ist tetove albaner
    in tetove gibs keine bosnier in shkup wäre möglich aber tetove ist bosnier-frei

  8. #68

    Registriert seit
    16.10.2011
    Beiträge
    335
    Ismet Jashari - Komandant Kumanova (1967 - 1998)
    kontribut per kosoven e panvarur nga ilirda

    Ne kohen e regjimit komunist shume shqiptarė ishin tė pėrndjekur, tė burgosur, tė torturuar, madje edhe tė likuiduar. Shtypja e vazhdueshme mbi popullin shqiptarė do tė detyronte popullatėn nė Kosovė tė organizohet nė luftė tė armatosur kundėr regjimit tė satrapit Millosheviq.
    Dalja nė skenė e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, do tė bėjė qė shumė djem e vajza tė radhiten nėn emblemėn e kėsaj ushtrie tė lavdishme. Ndėr ta ishte edhe Ismet Jashari, djalė i ri dhe shumė modest qe me veprėn e tij do t'ia ngritė lavdinė familjes, Orizares, UĒK-sė dhe do tė bėhet krenaria e Kombit.
    U lind me 16 prill 1967 nė Orizare (Kumanove-Shkup). Shkollėn fillore e kreu nė vendlindje pėr ta vazhduar shkollimin e mesėm nė Kumanovė. Si gjimnazist nis tė merret me aktivitet patriotik dhe shpejt bie nė sy tė pushtetit tė atėhershėm dhe pėrjashtohet nga bankat shkollore, por Ismeti shkollimin e vazhdoj nė gjimnazin "Skėnderbeu" nė Preshevė. Gjatė kėsaj kohe vazhdimisht pėrcillet nga organet e sigurimit shtetėror, pėr ēka edhe detyrohet qė nė gusht tė vitit 1988 tė migron nė Zvicėr, ku vazhdon veprimtarinė e tij patriotike me shume shokė tė tjerė tė idealit.
    Nė diasporė, nėpėr shumė tubime, demonstrata e ndeja nėpėr oda Ismeti do tė shprehet : "Liria e njė populli fitohet vetėm e vetėm me gjak". Kėtė dėshirė dhe ideal do ta bėjė realitet. U thotė lamtumire te gjithėve me radhe: gruas, vajzave, farefisit, shokėve dhe miqve, te gjithėve qe i donte dhe e donin duke iu pėrgjigjur thirrjes "ATDHEU NĖ RREZIK - VENDLINDJA THĖRRET" niset pėr nė tokėn arbėrore dhe radhitet ndėr tė paret e luftėtareve tė lirisė nė Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės.
    Me tė ishin: Fatmir Limaj, Haxhi Shala, Xheve e Femi Lladrovci e shumė e shumė patriot tė tjerė qė nga diaspora do tė vinin tė futen nė zonat e okupuara tė Drenicės legjendare aty ku Komandanti legjendar Adem Jashari la amanet duke thėnė se: "Kurrė kėto troje nuk kanė qenė dhe nuk do tė jenė sllave, kanė qenė dhe do tė jenė pėrjetė e mot shqiptare".
    Me 25 Gusht 1998 gjatė njė aksioni tė guximshėm nė Kleēkė ballė pėr ballė me ushtrinė serbe bie deshmorė pėr tė mos vdekur kurrė.
    Me 25 Gusht 2009 nė 11 vjetorin e rėnies sė tij ish-presidenti Fatmir Sejdiu dekoroi Ismet Jasharin me urdhėrin "Hero i Kosovės".




    dokumentation per Ismet Jasharin Komandant kumanova


    keng per Ismet Jasharin


    manifest ne sllupcanin-heroik per Ismet Jasharin

  9. #69
    Bendzavid
    Zitat Zitat von -ILIRIDA- Beitrag anzeigen
    Ismet Jashari - Komandant Kumanova (1967 - 1998)
    kontribut per kosoven e panvarur nga ilirda

    Ne kohen e regjimit komunist shume shqiptarė ishin tė pėrndjekur, tė burgosur, tė torturuar, madje edhe tė likuiduar. Shtypja e vazhdueshme mbi popullin shqiptarė do tė detyronte popullatėn nė Kosovė tė organizohet nė luftė tė armatosur kundėr regjimit tė satrapit Millosheviq.
    Dalja nė skenė e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, do tė bėjė qė shumė djem e vajza tė radhiten nėn emblemėn e kėsaj ushtrie tė lavdishme. Ndėr ta ishte edhe Ismet Jashari, djalė i ri dhe shumė modest qe me veprėn e tij do t'ia ngritė lavdinė familjes, Orizares, UĒK-sė dhe do tė bėhet krenaria e Kombit.
    U lind me 16 prill 1967 nė Orizare (Kumanove-Shkup). Shkollėn fillore e kreu nė vendlindje pėr ta vazhduar shkollimin e mesėm nė Kumanovė. Si gjimnazist nis tė merret me aktivitet patriotik dhe shpejt bie nė sy tė pushtetit tė atėhershėm dhe pėrjashtohet nga bankat shkollore, por Ismeti shkollimin e vazhdoj nė gjimnazin "Skėnderbeu" nė Preshevė. Gjatė kėsaj kohe vazhdimisht pėrcillet nga organet e sigurimit shtetėror, pėr ēka edhe detyrohet qė nė gusht tė vitit 1988 tė migron nė Zvicėr, ku vazhdon veprimtarinė e tij patriotike me shume shokė tė tjerė tė idealit.
    Nė diasporė, nėpėr shumė tubime, demonstrata e ndeja nėpėr oda Ismeti do tė shprehet : "Liria e njė populli fitohet vetėm e vetėm me gjak". Kėtė dėshirė dhe ideal do ta bėjė realitet. U thotė lamtumire te gjithėve me radhe: gruas, vajzave, farefisit, shokėve dhe miqve, te gjithėve qe i donte dhe e donin duke iu pėrgjigjur thirrjes "ATDHEU NĖ RREZIK - VENDLINDJA THĖRRET" niset pėr nė tokėn arbėrore dhe radhitet ndėr tė paret e luftėtareve tė lirisė nė Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės.
    Me tė ishin: Fatmir Limaj, Haxhi Shala, Xheve e Femi Lladrovci e shumė e shumė patriot tė tjerė qė nga diaspora do tė vinin tė futen nė zonat e okupuara tė Drenicės legjendare aty ku Komandanti legjendar Adem Jashari la amanet duke thėnė se: "Kurrė kėto troje nuk kanė qenė dhe nuk do tė jenė sllave, kanė qenė dhe do tė jenė pėrjetė e mot shqiptare".
    Me 25 Gusht 1998 gjatė njė aksioni tė guximshėm nė Kleēkė ballė pėr ballė me ushtrinė serbe bie deshmorė pėr tė mos vdekur kurrė.
    Me 25 Gusht 2009 nė 11 vjetorin e rėnies sė tij ish-presidenti Fatmir Sejdiu dekoroi Ismet Jasharin me urdhėrin "Hero i Kosovės".




    dokumentation per Ismet Jasharin Komandant kumanova


    keng per Ismet Jasharin


    manifest ne sllupcanin-heroik per Ismet Jasharin
    Ismet Jashari wurde auch das Gymnasium n'Likov umbenannt n'Kumanov glaub ich auch bin mir aber nicht sicher.

  10. #70
    ökörtilos
    Zitat Zitat von -ILIRIDA- Beitrag anzeigen
    ich finde man kan nur wenig über die geschichte der albaner aus ilirda im internet finden

    vielleicht weil es möglicherweise alles nur erfunden ist?

Seite 7 von 10 ErsteErste ... 345678910 LetzteLetzte

LinkBacks (?)


Ähnliche Themen

  1. Antworten: 373
    Letzter Beitrag: 15.05.2015, 15:57
  2. Ilirida - geschichte
    Von -ILIRIDA- im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 85
    Letzter Beitrag: 19.09.2014, 00:06
  3. XHEM HAS GOSTIVARI - albanisches ideal (ilirida)
    Von -ILIRIDA- im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 20
    Letzter Beitrag: 04.12.2011, 18:39
  4. XHEM HAS GOSTIVARI - albanisches idela (ilirida)
    Von -ILIRIDA- im Forum Religion und Soziales
    Antworten: 5
    Letzter Beitrag: 29.11.2011, 19:29
  5. Frage an die Ilirida-Albaner
    Von Kosova_Kid im Forum Religion und Soziales
    Antworten: 235
    Letzter Beitrag: 19.02.2006, 03:55