Daniele Farlati ? Wikipedia

--------------------------------
Daniele Farlati

Daniele Farlati (* 22. Februar 1690 in San Daniele del Friuli; † 25. April 1773 in Padua) war ein Kirchenhistoriker und Jesuit. Sein bekanntestes Werk ist Illyricum Sacrum, eine monumentale Arbeit über die kirchlichen Verhältnisse in den Balkanländern.

Farlati besuchte in Görz die Schule und trat 1707 in Bologna in den Jesuitenorden ein. Fünf Jahre arbeitete er als Lehrer für Griechisch und Latein am Jesuitenkolleg in Padua, ging dann nach Rom, um sein Theologiestudium abzuschließen und wurde 1722 zum Priester geweiht.

Zurück in Padua wurde er Assistent des Kirchenhistorikers Filippo Riceputi. Dieser hatte den Plan gefasst, eine großangelegte Kirchengeschichte Illyriens zu verfassen. Dazu hatte er 1720 ein Arbeitspapier in Druck gegeben. 20 Jahre trugen Riceputi und Farlati aus Archiven und Bibliotheken Material für dieses Werk zusammen, das nach Abschluss der Recherchen mehr als 300 umfangreiche Manuskriptbände umfasste. Bis zum Tod Riceputis (1742) war nur das Martyriologium Illyricum und die Lebensbeschreibung des hl. Pietro Orseolo fertiggestellt. Farlati musste nun als verantwortlicher Herausgeber und Hauptautor weitermachen. Sein Assistent wurde der Jesuit Jacopo Coleti.

Der erste Band von Illyricum Sacrum erschien 1751 in Venedig, drei weitere Bände folgten in kurzem Abstand. Kurz bevor der fünfte Band in den Druck gegeben wurde, starb auch Daniele Farlati. Den letzten Band veröffentlichte Coleti erst 1818.

Illyricum Sacram ist bis heute eine wichtige Quelle zur Kirchengeschichte der Balkanländer Albanien, Bosnien, Kroatien, Montenegro und der angrenzenden Gebiete. Viele Originalquellen, die Farlati zur Verfügung gestanden haben, sind heute verloren oder nur schwer zugänglich.

Illyricum Sacrum, Titelblatt des ersten Bandes

Werk [Bearbeiten]

Illyricum Sacrum:
Ecclesia Salonitana, ab ejus exordio usque ad saeculum quastum aerae Christianae. (1751)
Ecclesia Salonitana, a quarto saeculo aerae Christianae usque ad excidicem Salonae. (1753)
Ecclesia Spalatensis olim Salonitana (1765)
Ecclesia suffraganeae metropolis Spalatensis (1769)
Ecclesia Jadertina (1775)
Ecclesia Ragusina (mit Jacopo Coleti 1800)
Ecclesia Diocletana, Antibarensis, Dyrrhachiensis, et Sirmiensis (mit Jacopo Coleti 1817)
Ecclesia scopiensis, sardicensis, marcianopolitana, schridensis et ternobensis. (Jacopo Coleti 1819)

Weiteres:
De artis criticae inscritia antiquitati. (1777)
----------------------

Illyricum Sacrum
Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė
• Learn more about citing Wikipedia •

Illyricum Sacrum ėshtė njė vepėr enciklopedike me 5500 faqe, e ndarė nė nėntė vellime. Nė tė flitet pėr historinė e ilireve, domėthėnė pėr historinė e shqiptarėve qė kanė jetuar nė faqen pėrendimore tė Ballkanit, ku shtriheshin fiset ilire. Illyricum Sacrum pėrmban gjithashtu harta, skica dhe ilustrime tė shumta pėr tė parėt tanė, tė cilat nuk gjenden askund vec nė kėtė vepėr tė madhe. Sipas prof. Aleksander Stipcevic, vepra Illyricum Sacrum ėshtė njė arritje kapitale e historise evropiane. Ajo ka rendesi tė dorės sė parė si burim tė dhenash pėr historinė mesjetare tė Ballkanit Perendimor. Vellimi i parė ka dalė nė vitin 1751, kurse i fundit nė vitin 1909. Shtatė vellimet e para janė pėrgatitur nga Daniele Farlati, kurse dy vellimet e fundit nga Jakobo Coleti.

Treqind e dy vjet mė parė, nė vitin 1702, Papa Klementi XI i drejtohet ipeshkevit tė Tivarit, imzot Vincenc Zvajevikut: "Deshiroj tė pėrmbushesh njė vizite pastorale nė trojet e Arbnise. Tė shkosh atje dhe tė shikosh nga afėr kryeipeshkevite, ipeshkvite, dioqezat dhe famullite. Pasi tė keni bėrė kėtė punė dua nga ju njė raport tė hollėsishem pėr gjendjen e kishave tė Arbnise dhe tė besimtareve¦ dhe me nė fund dua tė di, a e perdor ai popull gjuhėn e vet, tė folmen arbneshė ?" Duke i shkruar ipeshkevit tė Tivarit, Papa Klementi XI, qė quhej ndryshe edhe Papa Albani, pėr shkak tė origjinės shqiptare, kėrkonte gjallerimin e jetės katolike nė Shqipėri, si dhe ruajtjėn e gjuhės sė kėtij vendi. Sipas Klementit XI, shqiptarėt ishin tė vendosur nė ruajtjėn e traditave tė tyre. Si shqiptar, Papa Klementi XI ishte i pari qė kishte kuptuar se shqiptarizimi i kishės katolike ishte mjeti mė i mirė pėr tė ruajtur fene dhe kombin nė kėtė vend qė kercenohej gjithnje e mė shumė nga dyndjet osmane.

Duke iu pėrgjigjur letrės sė Atit tė shėnjte, kryeipeshkevi i Tivarit Vincec Zmajevik, kalon qytet me qytet e katund me katund duke plotėsuar mė perkushtim tė thellė urdhrin e shėnjte tė Papės. Pas ekspedites nė Arbni, ai i shkruan Papės: "¦ iu solla dheut rreth e rreth, gjithembare e pashė vuajtje shumė o Ate i shėnjte. Qytetet e lulezuara ishin vene nėn harac, pashe kala tė rrenuara, forcėn tonė tė prishur, e kisha tė perlyera. Pashe pleq tė vuajtur, meshtare duke qarė, barinj tė travajur, murtajen qė bėnte kerdine. Zėmra imė, bashkuar me mjerimin e popullit tim, donte tė mė ndahej copa." Nė fund, ipeshkevi i Tivarit e mbyll kėshtu letrėn e tij: "Konstatimet e mia do tė ishin tė pavlera sikur tė mos ndermerreshin hapa tė menjehershem pėr t'i ardhur nė ndihme popullit tė Arbnisė qė ėshtė, nė tė njejten kohė, edhe populli juaj o Atė i Shėnjte!"

Pas kėtij leterkembimi Papa Klementi XI vendosi qė nė Merci tė Lezhes me 14 e 15 janar 1703 tė mbahej kuvendi i Arbnit. Me vendim tė Papa Klementit XI u themelua kolegji pėr arbėreshet e Italisė nė Shen Miter Korone. Ai dha 4000 skude pėr njė vend tė pėrhershem nė Kolegjin Urban tė Propagandės Fide nė Romė, vend i cili do tė mbahej nga njė shqiptar. Me iniciativen e tij u hap katedra e gjuhės shqipe nė Romė. Sipas Papa Klementit XI, rimekembja e Arbnisė, domethenė ringritja e ndergjegjes kombetare mund tė vinte duke ruajtur gjuhėn, fene dhe historinė e tė pareve. Sipas Papes, kėto ishin simbole tė unitetit kombetar. Ashtu si nė vitin 1702, dhjete vjet mė vonė, Papa Klementi XI i drejtohet pėr bashkėpunim njė intelektuali, studiuesi dhe historiani, z. Daniele Farlati, pėr tė ndermarre njė ekspedite tė gjerė nepėr dheun e tė pareve tė tij, nepėr Iliri. Kėshtu nisi puna pėr korpusin "Illyricum Sacrum", tė cilit Daniele Farlati do t'i kushtonte gjithė jetėn e tij.

Me kėtė vepėr Farlati bėhet njė nga personalitetet mė tė mėdha tė ilirologjise. Ai ėshtė mė i madhi, pėrfaqesuesi me dinjitoz qė njohim deri me sot. Nuk ka ilirolog tjetėr qė mund tė konkurroje me tė pėr periudhen antike, deri nė Mesjetė. Me dokumente dhe fakte ai argumenton prejardhjen tonė shumė e shumė kohė para sė tė vinin sllavet nė Ballkan. Ai davarit mjegullat shekullore e sakteson kohėn ilire, helene, romake dhe bizantine. Ai dhe vetėm ai, paraqet themelet e nderlikuara mbi tė cilat u ngrit shteti ilir dhe jeta e paraardhesve tanė. Pėr tė kryer studime tė tilla nuk ėshtė e lehte. Duhet shumė kohė, shumė dije, dokumente e deshmi qė mund t'i gjesh pas njė hulumtimi tė gjatė e nė vendė tė ndryshme. Burimet e informacionit janė gati tė paarritshme. Por edhe kur i gjen, nuk ėshtė e lehte t'i deshifrosh. Mendoni se c'pune kolosale i ėshtė dashur Farlatit pėr tė ndertuar pa asnje tė mete mozaikun e ilireve qė jetonin nė faqen perendimore tė Ballkanit. Nėse historiografise sonė i heqim Farlatin, atėherė prejardhja jonė do tė ishte e dyshimte, e manget, e cunguar. Tė dhėna pėr kėtė periudhe kanė paraqitur edhe studiues tė tjere, por roli dhe saktesia e Farlatit janė tė padiskutueshme. Tė gjithė ata qė duan tė flasin pėr iliret dhe historine e shqiptareve, patjeter duhet tė mbėshtėten e tė citojnė Daniele Farlatin. Ai ėshtė institucion. Ai pėrfaqeson bankėn mė tė madhe tė tė dhėnave pėr Ilirine.

Sot pėr sot, nė Shqiperi gjenden tri vellime tė Daniele Farlatit, njė vellim qė ndodhet nė AQSH, njė vellim nė Bibliotekėn Kombetare dhe njė vellim qė gjendet nė Shkodėr. Vellimet e tjera nuk i kemi. Ato gjenden nė Vatikan, nė Venedik, nė Kroaci, nė Muzeun e Vjenės etj. Edhe nė kėto vende, kopjet e Illyricum Sacrum janė tė rralla. Me njė nisme tė marrė nga shtėpia botuese ARBI nė Prishtinė, ashtu sic u veprua me "Acta et Diplomata res Albanie mediae a etatis ilustrantia" tė Shuflait, pritet tė veprohet edhe me nente vellimet e Farlatit e Coletit pėr "Illyricum Sacrum". Pėr kėtė korpus qė i kalon tė 5500 faqet do tė ndihmoje Ministria e Kultures se Kroacisė dhe Ministria e Kultures se Kosovės. Natyrisht, Ministria e Kultures se Unionit Serbi - Mali i Zi as qė mendohet tė ndihmojje. Po kėshtu, edhe Ministria e Kultures se Maqedonise pasi nė kėtė vepėr flitet pėr Shkupin ilirik tė banuar nga shqiptaret. Ndihme nuk mund tė japė as Ministria e Kultures se Greqise, sepse nė Illyricum Sacrum flitet pėr njė tė tretėn e Greqise tė banuar nga iliro-shqiptaret.
Korpusi Illyricum Sacru
1751 Venedik Vellimi I Autor Daniele Farlati
1753 Venedik Vellimi II Autor Daniele Farlati
1765 Venedik Vellimi III Autor Daniele Farlati
1769 Venedik Vellimi IV Autor Daniele Farlati
1775 Venedik Vellimi V Autor Daniele Farlati
1800 Venedik Vellimi VI Autor Daniele Farlati
1817 Venedik Vellimii VII Autor Daniele Farlati
1819 Venedik Vellimi VIII Autor Jacobo Koleti
1909 Split Vellimi IX Autor Jacobo Koleti

Illyricum Sacrum - Wikipedia
-----------------------------

sehr viele informationen über die katholiken des balkans...
und andere unbedeutende informationen über die albaner....