BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 2 von 45 ErsteErste 12345612 ... LetzteLetzte
Ergebnis 11 bis 20 von 447

Da li je Miloš Obilić Srbin ili Albanac?

Erstellt von B0šNjAk, 14.12.2009, 01:33 Uhr · 446 Antworten · 38.658 Aufrufe

  1. #11
    Mulinho
    Obilic je Albanac


  2. #12
    Avatar von Furyc

    Registriert seit
    12.03.2008
    Beiträge
    18.580
    Quatsch. Ihr habt alle keine Ahnung. Werft hier mit irgnedwelchen fadenscheinigen Berichten und Wikipedia-Auszügen um euch. Pffff.

    Dabei liegt es doch auf der Hand, dass Obilic ein Gallier war. Ein Vetter vierten Grades von Obelix.

    So, jetzt habt ihr alle wieder was gelernt. Bitte gebt mir in angemessener Anzahl DANKE“s

  3. #13

    Registriert seit
    26.11.2009
    Beiträge
    2.501
    Millosh Gjergj Nikolla (albanisch)

    Migjeni ? Wikipedia

  4. #14

    Registriert seit
    26.11.2009
    Beiträge
    2.501
    Hkzukuzkz

  5. #15

    Registriert seit
    26.11.2009
    Beiträge
    2.501
    Nė 618 vjetorin e rėnies sė trimit tė parė drenicar mesjetar Milosh Nikollė Kopiliqi
    Nga Bedri TAHIRI

    Qershor 1389. Java e dytė. Vapė e madhe, pėrvėluese. Toka e ēarė si pjepėri. Thatėsi e paparė dhe e padėgjuar. Nuk e mbanin mend as mė tė moshuarit. Moti s'kishte rėnė asnjė pikė shiu. Edhe dimri i shkuar ishte i pa borė. Miloshi ishte zgjuar herėt. Pasi ua hodhi njė sy pronave tė shumta nė Kopiliq tė Drenicės, shkoi edhe poshtė, te mullinjtė. S'punonin tė bekuarit, se nuk kishte ujė, kishin shteruar puset. Nuk qėndroi shumė aty dhe vrik u kthye nė shtėpi. U ngjit lart nė kullė. Me nga njė gllėnjke piu radhazi tri kafe pa sheqer. Kjo nuk i kishte ngjarė moti. Ishte shenjė trazimi e shqetėsimi tė thellė shpirtėror. Dje e kishte hidhėruar i vjehėrri, car Llazari. Kishin biseduar pėr organizmin e njė koalicioni antiturk. Tė gjithė do tė bėheshin bashkė: shqiptarėt, serbėt, boshnjakėt, vllehtė, hungarezėt, bullgarėt etj, pėr t'ia ndalur turrin bishės aziatike, e cila si njė masiv pėrmbytės po rrokullisej drejt tokave tė tyre. Do tė bėheshin rreth pesėdhjetė mijė veta karshi njėqindmijė trupave pushtuese turke. Mirėpo, tek ky e kishte shfaqur njė mosbesim. Disi tė gjithė i druheshin. Dyshonin nė besnikėrinė e tij. Mendonin se do t'i tradhtonte. Edhe pa i thėnė, i kishte kuptuar fare mirė.

    Zemėrimi i princit

    Dhe, e gjithė kjo pa asnjė arsye. Vetė Sulltan Murati I Miloshin e njihte pėr sundimtar tė Dardanisė (Kosovės) dhe si kundėrshtarin mė tė rrezikshėm. Para se tė nisej kėndej, atij i dėrgoi letėr, ku i kėrkonte "haraēin e shtatė vjetėve" dhe "ēelėsat e shtatė kullave nė Qyqavicė". Madje i kishte propozuar qė tė shkėputej nga Koalicioni i krishtėr, me kusht qė tė siguronte pushtetin e plotė nė Kosovė. "Pėr kėto letra dinte edhe kronisti grek Joan Dukas. Madje, ky kishte konstatuar se Miloshi letrat e mbretit ia kishte treguar vazhdimisht car Lazarit, i cili e kishte kėshilluar Miloshin t'i pranonte propozimet e Sulltanit. Por Miloshi ishte i vendosur pėr fillimin e luftės dhe pėr sakrificat supreme"(Prof. Dr. Qemal Haxhihasani; Beteja e Kosovės (1389), ASHSH, Tiranė, 2005, fq. 161).

    -Do ta shini kush ėshtė Milosh Nikollė Kopiliqi!- u kishte thėnė troē darkėn e fundit princėrore. Dhe, i nevrikosur nė kulm, kishte dalė nga Kuvendi. Si me flatra dragoi kaptoi bjeshkėn dhe u kthye nė vendlindje, nė Drenicė. Kishte ndarė mendje qė tė mos dukej mė andejpari deri nė fillimin e betejės. Nuk ia kishin besuar asnjė formacion ushtarak e asnjė krah tė fushėbetejes. Luftėtarėt e tij, drenicarėt, do tė radhiteshin pėrkrah atyre tė Gjergj Balshajt tė Dytė (sundimtar i Shkodrės), Dhimitėr Jonimasė (sundimtar i Pėrdhanės qė pėrfshinte rrethin e Lezhės dhe Rrėshenit) e tė Theodor II Muzakės (sundimtar i Beratit dhe Myzeqesė). Ky i fundit njihet edhe me emrin Musa Arbanasi, gjegjėsisht Musa Kesexhia. Ky trim shqiptar i doli pėrballė princit serb, Kraleviēe Markut, i cili, pas rėnies sė tė atit, Vukashinit, nė betejėn e Maricės (1371), qe bėrė mbret i Maqedonisė. Nė fund, pas pėrpjekjesh tė shumta arrin ta mund kundėrshatarin, por tradhtohet prej tij dhe e pėson, mbetet nė fushėbetejė. Emri i tij, me ngjyrime tė tjera etnike, zuri vend nė tė gjitha shkrimet dhe kėngėt serbe. Ai ėshtė skalitur edhe nė Pėrmendoren e Gazimestanit, tė ngritur mė 1953.

    "Pjesėmarrjen e Musa Arbanasit (Todor II Muzakės) nė Betejėn e Kosovės nuk e dėshmon vetėm epika popullore serbe, por edhe kronikat mesjetare shqiptare. Nipi i tij, Gjon Muzaka, pos tjerash shkruan: "Teodor Muzaka, biri i dytė i shtėpisė sonė dhe zotėrinj tė tjerė tė Shqipėrisė, tė lidhur midis tyre shkuan sė bashku nė betejė, por aty u thyen tė krishterėt dhe mbeti i vrarė i pėrmenduri Teodor, i cili kishte marrė me vete reparte tė mėdha shqiptarėsh" (Prof. Dr. Kristo Frashėri; Beteja e Kosovės (1389), ASHSH, Tiranė, 2005, fq. 148).

    Marshimi kobtar

    Se do tė bėhej luftė e madhe merrej vesh nga pėrgatitjet e palės kundėrshtare... ...Fiset endacake tė oguzėve turanikė nga Azia Qendrore lėviznin nė grupe sa andej sa kėndej. Kėrkonin dhe zaptonin vende tė reja. Njė grup i madh zuri vend nė rethin e Anadollit. Ishte shekulli XI. Nė mesin e tyre shquhej njėfarė Osman beu, i biri i Ertogrullit. Ai e themeloi edhe emiratin e vet. Me shpatė i zgjeronte kufijtė ēdo ditė. Banoret e kėtij emirate u quajtėn turq-osmanė ose shkurt osmanlinj. Ata si fara e keqe shtoheshin shpejt. Si hithrat, mbinin kudo. Mė 1326 e formuan edhe Dinastinė e tyre me qendėr nė Brusė. Kėshtu lindi shteti Osman, shtet feudalo-ushtarak e despotik, i cili pas luftėrash e betejash tė shumta do tė zgjerohet nė tė dy kontinentet.
    Nė vitin 1355 ata i kaluan Dardanelet dhe iu vėrsulen Ballkanit. Pushtetin e vendosen ne Andreopojė, qė e pagėzuan Edrene. Marshimet e tyre nuk kishin tė ndalur. S'kishte forcė qė i pengonte. Shkatėrronin, digjnin e pėrmbysnin ēdo gjė. Nėnshtronin popuj, krahina, principata e shtete. Shkombėtarizonin e asimilonin. Pa pengesa tė mėdha arritėn deri nė Shkup. Dhe, pas tij radhėn e kishte Dardania (Kosova).
    Trojet dardane nga tė "pafetė" do t'i ēlironte vetė Padishahu, sulltan Murati I. Perėndia sikur e kishte ngarkuar me kėtė mision tė shenjtė. Pėrmes ėndrrės i arriti urdhėri hyjnor. Dhe, fill u bė gati. Tuboi njėsitet nga territoret evropiane e aziatike tė Perandorisė. I ftoi edhe tė gjithė vasalėt (nė mesin e tyre edhe princerit serbė; Kraljeviēe Markun e Konstantin Dojakoviēin) dhe i grumbulloi gjeneralėt mė tė shquar tė kohės. Me vete i mori edhe dy djemtė: Pajazitin dhe Jakupin.
    Edhe viti kishte qėlluar i mbarė. Kėshtu parashikonin edhe astrologėt, edhe shpjeguesit e ėndrrave pranė Pallatit Mbretėror. Kėto e gėzonin pa masė Lartmadhėrinė, andaj frymėzohej� entuziazmohej�ngazėllehej.
    Sa me kėnaqėsi po nisej drejt fushatės! Fare nuk mėdyshej pėr fitore. Edhe tė tjerėt mundohej t'i brumoste me idenė e sakrificės. "Shehitė do tė shkonin tė gjithė ata qė kishin fat tė binin nė logun e mejdanit! Kėtė ua pėrsėriti dhumė herė, derisa filloi zvarritja e tundimshme e lubisė pėrbindėshe...
    Kėto u mundonin trimin vazhdimisht dhe nuk i zihej vendi vend. E torturonin papra. Koka i ziente si zgjua bletėsh. Nuk qetėsohej dot. T'pfu pjellė e keqe!- mallkoi tėrė inat. Nuk i dihej, e kishte me ata qė po mėsynin kėtej apo me kėta qė ishte zėnė dje?! Zbriti poshtė nė bodrum. U vesh mirė e mirė, me pėrkrenare e me parzmore prej ēeliku. E pėrgatiti edhe kalin e mejdanit, Sharanin. U pėrshėndet me nėnėloken, duke e pėrqafuar fort e pėrmallshėm. Tė shoqes, Vukosavės nga inati, nuk i bėri zė fare. I vetėm fillikat doli nė Majėn e Zeze, nė Qyqavicė. Me kujdes e shikoi Rrafshin e Kosovės. Ē'tė shihte, o Zot! Mizėri ēmendėsie!. ēadrat si kėrpudhat pas shiut. Larushi ngjyrash e madhėsish. Lėvizje njerėzish si thneglat. Turmė amorfe. Paqartėsi e plotė
    Sakaq, si dallgė deti, ktheu kalin prapa. Sonte do tė buajė nė Kalanė e Gjytetit (Dubocit) e nesėr do ta dėrgojė fjalėn nė vend. Fjala fjalė e besa besė. ēudi, as aty s'e zuri gjumi fare. Mendonte e mendonte. Si do tė vepronte nesėr? A do t'ia dilte mban? Si do tė depėrtonte deri te sulltani?...

    Pėrleshja fatale

    Mėngjesi i 15 qershorit 1389 gdhiu ngjyrė gri. Ditė e martė, ditė ters. Zėri i thekshem i myeizinėve ēallėkuq ēau heshtjen e agut freskues nė Fushėn e Mėllenjave. Pas tyre tamtamet e daulleve tė mėdha dhe lutjet ēoroditėse tė dervishėve marroēė. Edhe dy ushtritė ballė pėr ballė. Nė krye kalorėsitė me flamujt e ngritur lart. Shqipja dykrenare shikonte vėngėr gjysmėhėnėn e zbehur dyll. U dha edhe shenja pėr sulm. Pas kryqėzimit tė heshtave dhe shigjetave nė qiellin e pėrloshur, nisi pėrleshja. Luftohej fyt mė fyt. Luftohej me thika, me hanxharė, me sėpata, me kmesa, me shpata. Kokat e prera notonin nė rrėket e gjakut. Kuajt e tėrbuar qėndronin vetėm nė kėmbėt e prapme. Hingėllonin e turfullonin nga frika. Turqit po pėrparonin dukshėm. Murati nė mes e djemtė pėranėsh. Ai, i kėnaqur dhe i dehur nga sukseset, u tėrhoq pėr tė pushuar pakėz. Vajti nė ēadrėn e tij ngjyrė qielli. U shtri mbi minderin e butė kadifeje. Dy vasha tė bukura, si shtojzovalle, me gishtėrinjtė e hollė e tė bardhė dėborė, ia lėmonin mjekrėn dhe e gudulisnin ngeshėm. Ai qeshte dhe gajasej me thellėsinė e shpirtit. Sytė i vezullonin si tė maces nė terr, sepse nga beteja i vinin lajme tė gėzuara...
    Dhe, tamam kur po kotej e lajmėruan se njė princ shqiptar po kėrkonte tė pėrshėndetej me tė.
    - Lėshojeni, - tha, por kini kujdes! ēarmatoseni dhe e pėrcillni mirė! Nuk u besohet kaurrėve. Tė ēuditshėm janė ata. Pėr atdhe bėjnė ēmos, edhe vetėflijohen.
    I largoi vashat dhe e thirri Sadriazemin. Gjithmonė kėshillohej mė tė, i besonte se kishte lexuar shumė. "Nėse shqiptari ta jap dorėn- e mėsonte ai, ti zgjatja kėmbėn, qė t'i tregosh sė ėshtė nėn pushtetin tėnd..."
    Sakaq dera e ēadrės u hap. Trimi, kokėlart dhe pėrplot krenari, ecte drejt tij. Pėranash roje tė shumta. Ē'mė pandeh mua, mendonte me vete. Tradhtar! Dezertor! Puthakėmbės! Njeri tė lig! Frikacak qė kam ikur nga fushėbeteja dhe vij pėr t'ia uruar fitorėn! Sigurisht po, ashtu mendon. Shiko si qeshet nėn mustak. Jo, jo more plak matuf. Nuk e shes unė vendin tim. Nuk i korisė trojet dardane dhe varret e tė parėve. Nuk po vij pėr urime jo, por pėr mort. Me thikėn qė e kam fshehur nėn parzmore do tė ta marrė shpirtin e zi si futa. Ē'kujtove ti, tashti ke hyrė nė vendin e shqipeve. Keq i ke trazuar ato, ua ke prekur folenė. Ato nuk janė mėsuar tė ua zė diellin askush dhe me thonjė do tė tė shqyejnė e do t'i nxjerrin sytė
    Dhe, afrohej e afrohej. E zgjati dorėn ta pėrshėndesė. Ai nuk luajti nga vendi. Plot qesendi e zgjati kėmbėn pėr t'ia puthur, siē bėnin zakonisht tė gjithė tė tjerėt. Ky shpejt e nxori thikėn dhe ia nguli thellė nė zėmėr. O Perėndi! Ai nuk lėvizi fare. I doli shpirti pa arritur mjekėt. Rojat u mbėrthyen vrasėsin. E lidhėn kėmbė e duar. Shpejt e thirrėn Pajazitin, tė mbiquajtur �Rrufeja". Katili, menjėherė urdhėroi ta ekzekutonin trimin, qė t'ia lehtėsonin shpirtin tė porsa vrarit.
    Papritmas i polli mendja e ligė. Duhej sigurar edhe froni mbretėror. E lajmėroj tė vėllanė, Jakupin. Po tė thėrret babai,- i thanė. Me vrap erdhi i gjori. Dhe, posa hyri brenda e ngulfatėn. Pėrdhunshėm ia morėn shpirtin, pa zhurmė. Pajzaiti u ēlirua. ēdo gjė mbeti nė duart e tij. Kufomėn e babait, pa tė brendshmet, e pėrcolli pėr nė Brusė. Tė tjerat i pėrpiu dheu i zi i qullur me gjak
    Kadiut, qė e pėrcillte kufomėn, ia dha edhe njė ferman, ku shkruante: "Me tė zhvilluarit e betejės, e cila ndodhi nė Fushė-Kosovė, babai im Sulltan Murati, jeta e tė cilit ishte e lumtur, vdiq si martir �plotėsisht i shėndoshė u kthye nga mejdani, nė ēadėr e vrau njė me emėr Milosh Nikollė Kopiliqi �nė vend qė t'ia puthė kėmbėn nxori hanxharin e fshehtė dhe duke i shkaktuar plagė tė rėndė, e lagu me ujė tė ėmbėl prej martiri, me shėrbet. Miloshi, i cili tentoi tė ikte, u zu nga rojet dhe u pre copė-copė. Unė s'isha aty, por mė tė dėgjuar arrita. Arriti edhe vėllai, Jakupi, por shkoi nė amshim" Edhe kronisti turk Ashik Zade Pasha e shėnoi kėtė ngjarje nė fletėt e zverdhura e tė zhubravosura, qė mezi lexoheshin. Ai pėrfundonte: "Betejėn e fituam. Kaurrėt i thyem keq. Llazari u vra. Dhe kur po e gėzonim fitoren, nga Qyqavica zbriti njė i pabesė, i quajtur Milosh Kopili dhe e theri Padishahun me hanxhar tė helmuar".
    Kronisti tjetėr osman, Enveriu, kėtė trim e quan "Princ" dhe "Ban". Humanisti raguzan, Feliks Petanēi, i thotė "Princ ilir", ndėrsa humanisti ynė, Marin Beēikemi, e pagėzon "Perandor i Mizisė".

    Hakmarrja dhe shtrembėrimi i historisė

    Heroizmi i princit drenicar mori dhen. Trupin e tij, tė bėrė copė �copė, ia bartėn shokėt deri nė Rezallė. Aty e varrosen, pranė njė bungu njomėzak. Pėrbindėshi i pėrtej Dardaneleve nuk u mjaftua me kaq. Ende donte gjak. Dogji dhe shkretoi mbarė vendin. Mllefin hakmarrės e shfreu mbi Drenicėn e panėnshtruar. Kopiliqin e zhbėri me gjithė ē'kishte. Me javė e muaj e mbajti tė mbėrthyer nė rreth. Jeniēerėt e lodhur veē me kunguj tė zier mbanin shpirtin gjallė. Shumė prej tyre u bėnė ushqim pėr korbat e uritur. Kėtė e dėshmojnė toponimet Kodra e Kungujve dhe Lugu i Korbave, qė edhe sot i gjejmė nė kėtė vendbanim. Tė vėllain e princit, Hilė Kopiliqin, me gjithė familje i burgosin nė kalanė e Vushtrrisė. E shtrėnguan, e torturuan dhe e munduan derisa njė ditė u bė Hysk...
    "Sidoqoftė, Beteja e Fushė-Kosovės shėnon fundin e pavarėsisė sė shtetit serb",- konstaton Prof. Dr. Luan Malltezi (Beteja e Kosovės, Tiranė, 2005, fq. 54). Serbėt pranuan vasalitetin. Milica, gruaja e Llazarit, vajzėn e vet trembėdhjetė vjeēare, Oliverėn, ia dhuroi "haremit tė Pajazitit". Historiografia serbe, nė pėrgjithėsi, e mohoj vazhdimisht pėrkatėsinė kombėtare shqiptare tė kėtij trimi, por edhe gjithė pjesėmarrjen e shqiptarėve nė Betejėn e Kosovės. I vetmi serb qė e pėrmend realisht ėshtė Kostantin Mihajoloviqi nga Ostrovica nė librin "Kujtime jeniēerėsh ose kronikė turke", i shkruar nė gjuhėn polake. Megjithatė faktet flasin krejt ndryshe.
    Sipas Fahredin beut, i cili mbėshtetet nė njė letėr tė Pajazitit dėrguar fill pas betejės kadiut tė Brusės:"Shqiptarėt mbushnin edhe radhėt e shigjetarėve tė koalicionit dhe qenė tė parėt qė filluan betejėn..."
    Nė anėn tjetėr, Gjergj Balsha i Dytė ishte njėri nga shtatė krerėt kryesorė tė Kėshillit tė Luftės. Bazuar nė kronikat osmane ai hodhi poshtė mendimin e Llazarit qė turqit tė sulmohen natėn pėr terr. "Gjergji i Dytė propozoi qė ata tė sulmoheshin ditėn dhe ky mendim u miratua nga tė gjithė"- shkruan Bitlisi.
    "Nė tė vėrtetė interesimi i serbėve pėr Miloshin u ngjallė vonė, nė fund tė shekullit 18, kur koha kishte errėsuar tashmė pėrkatėsinė etnike shqiptare tė tij, atėherė i ndryshohet edhe emri Kopiliq- Kobiliq- Obiliq"- konstaton M. Hasluck.
    Po ē'bėri epika jonė popullore, pėrcjellėsja mė besnike e tė gjitha ngjarjeve historikė?
    Si zakonisht edhe kėtė ngjarje e pėrjetėsoi nė lahutė. Dhe, kėngėtari i krishtėr e paraqiti shumė realisht:

    N'Fushė-Kosovė Murati i Parė,
    Kambturqisht rrin fitimtar.
    Prej Drenice del njė djalė,
    Fluturon me kalė tė bardhė,
    Mes pėr mes i bjen ushtrisė,
    Shkon e i falet Naltmadhnisė:
    -Tungjatjeta, Naltmadhni,
    jam njė arbėr, vendali.
    E jam ardhė ktu pa vonua,
    Me t'puth dorėn, me t'nderua.
    Zgjatet mbreti, i jep kamben,
    Ngrihet djali, i ban gjamen.
    Mik pa thirrė ke ardhė, dai,
    Prej Azie n'Dardani,
    Me na marrė magjet e miellit,
    Me na zanė hisen e diellit,
    Gjithė ushtrinė e paē me shndet,
    Kjo Arbni ka bijt e vet,
    Ta ven kryet maje kapicės,
    Jam Miloshi prej Drenicės...

  6. #16
    Mulinho
    Willst du mich verarschen? Das liest doch niemand...

  7. #17
    Avatar von Furyc

    Registriert seit
    12.03.2008
    Beiträge
    18.580
    Schlimmer noch: das versteht doch keiner !!

  8. #18

    Registriert seit
    26.11.2009
    Beiträge
    2.501
    Zitat Zitat von Mulinho Beitrag anzeigen
    Willst du mich verarschen? Das liest doch niemand...

    Wenn man wirklich an der Sache Millosh Nikolle Kopili interessiert ist dann liest man es natürlich.

  9. #19
    Avatar von Furyc

    Registriert seit
    12.03.2008
    Beiträge
    18.580
    Zitat Zitat von Iarti Beitrag anzeigen
    Wenn man wirklich an der Sache Millosh Nikolle Kopili interessiert ist dann liest man es natürlich.

    Wenn du damit den Obilic meinst, dann haben wir das doch schon in meinem Beitrag ausreichend ausführlich erklärt. Gibt keinen Grund hier Romane zu posten, in denen ich höchstens das Smiley und ein paar Platzhalter lesen kann

  10. #20

    Registriert seit
    26.11.2009
    Beiträge
    2.501
    Zitat Zitat von NaleP Beitrag anzeigen
    Wenn du damit den Obilic meinst, dann haben wir das doch schon in meinem Beitrag ausreichend ausführlich erklärt. Gibt keinen Grund hier Romane zu posten, in denen ich höchstens das Smiley und ein paar Platzhalter lesen kann

    Wieso schreibst du den aufeinmal Obilic.
    In diesem Thread geht es um Millosh Nikolle Kopili,der Sultan Murat 1 getötet hat.

Seite 2 von 45 ErsteErste 12345612 ... LetzteLetzte

Ähnliche Themen

  1. Millosh Kopiliqi / Miloš Obilić
    Von Hamėz Jashari im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 107
    Letzter Beitrag: 11.01.2013, 21:01
  2. Ubijen kosovski Albanac
    Von GodAdmin im Forum B92
    Antworten: 0
    Letzter Beitrag: 12.01.2010, 21:00
  3. Ubijen Albanac u Mitrovici
    Von GodAdmin im Forum B92
    Antworten: 0
    Letzter Beitrag: 23.10.2009, 12:30
  4. Miloš Obili? kao albanski vitez
    Von GodAdmin im Forum B92
    Antworten: 0
    Letzter Beitrag: 30.06.2009, 02:30