BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 1 von 3 123 LetzteLetzte
Ergebnis 1 bis 10 von 23

Mirdita (Albanien)

Erstellt von Robert, 10.10.2010, 19:44 Uhr · 22 Antworten · 3.728 Aufrufe

  1. #1

    Registriert seit
    04.05.2009
    Beiträge
    13.681

    Mirdita (Albanien)

    Prof. Dr. MARK TIRTA


    MIRDITA E MOĒME E MIGRIME TĖ POPULLSISĖ SĖ SAJ



    Mirdita, njė nga krahinat mė tė unifikuara, mė tė njejtėsuara tė trojeve shqiptare, me njė status tepėr tė pėrcaktuar, nė doke e tradita, nė veshje e nė tė drejtėn popullore, me njė
    kohezion tė veēantė krahinor, njė emėr krenarie pėr banorėt e saj, filloi tė duket qė herėt nė Mesjetė, me emėrtime tė ndryshme, ndonėse ishte bėrthamė e Dukagjinit mesjetar. Qėndroi ndėr shekuj njė unitet gjeo-etnografik me njė domethėnie tė veēantė, me njė tingėllim miklues, simbol i lirisė, i atdhetarizmit, i qėndresės, i krenarisė. E varfėr, por me njerėz tė urtė, tėrė gjallėri, me dinjitet.
    Dėshmitė e kohėve na e thonė qartė se popullsia e kėtyre viseve qė pėrfshihen nė Mirditė, qė prej kohėve tė Mesjetės ka qenė me kulturė e burime ekonomike ndejtare, tė ngulur e jo endacake. Po, natyrisht, brenda kėtij kuadri, ka pasur jo pak lėvizje migruese tė kėsaj popullsie, brendapėrbrenda, nga brėnda pėr nė vise jashtė saj, po nė kėtė vend janė ngulur e janė shkrirė me popullsinė mė tė vjetėr vendėse, dhe grupe popullsish shqiptare tė ardhura nga vise tė tjera, sidomos nga pjesa mė veriore e Shqipėrisė sė Epėrme. Popullsia ka ardhė, nė elementė tė
    veēantė, dhe nga krahinat nė lindje a nė jug tė Mirditės. Lėvizje tė tilla migruese e shtresime popullsie, nė kohė tė ndryshme, janė krejt tė natyrshme: Lėvizja pėr arsye ekonomike, nga dizekuilibre demografike, pėr t'u shmangė nga luftra a nga konflikte tė ndryshme sociale, migrime nė rrethana pasigurie, pėrplasjesh, pėrsekutimesh.
    Duhet ta kemi tė qartė se emėrtimi toponimik Mirditė nė kohė e raste tė ndryshme paraqitet me kuptime mė tė ngushta, po nė shkallė tė ndryshme madhėsie, po dhe me njė kuptim tė gjėrė, si njėsi tėrėsore e krahinore gjeografike - etnologjike. Emėrtimet administrative mund tė ndėrrojnė, shtrihen nė gjėrėsi a
    tkuren, po lidhjet krahinore nė doke e tradita mbeten.
    Ėshtė me interes tė shėnohet se emri Mirditė me kuptimin e saj tė ngushtė, na del nė Mesjetė, mė sė shumti, pėrmes antroponimeve tė migrantėve qė u larguan prej andej. Pra morėn me vete emrin Mirditė, si mbiemėr, si kujtim i vendit nga kishin ardhė. Kėshtu kemi Gjon Mirdita e Pjetėr Mirdita, tė ardhur nga viset nė mes luginave tė tė dy Fandave e Matit e tė ngulur nė Manzabardh, fshat nė afėrsi tė Drinit, nė jug tė Shkodrės (Kadastra venedikase e Shkodrės, 1416-1417), po kėshtu, sipas regjistrave osmanė, 1467, nė Suhadol tė Dibrės ėshtė ngulur Ndre Mirdita e nė Shipshan, po tė Dibrės: Gjon Mirdita.
    Nė shekullin XV gjejmė tė ngulur Gjon Mirdita nė Selitė e Pjetėr Mirdita nė Bėrzanė (Jo shumė larg nga Ura e Matit, Ura e Zogut). Nė antroponime tė ndryshme tė njerėzve tė larguar nga krahina e tyre e herėshme pėrmenden dhe emėrtime tė vjetra mesjetare e mė tej Fandi, Ndėrfanda, Doēi, Skanda e me radhė. Emri Skanda, si antroponim pėrmendet nė 4 fshatra nė Zadrimė e nė Nėnshkodėr. Bratin Skanda nė Shirq, Gjin Skanda nė Balldre, Gjon Skanda e Pjetėr Skanda nė Samrisht, Katalina e Pjetėr Skanda nė Gleros (afėr Beltojės) ( Kad. Venedikase e Shkodrės, 1416-1417.) Pėrmendet Skanda nė Dibėr (1467), nė Mat (1467) nė vendin ku takohen Fandi me Matin, pranė Fangut. Nė regjistrat osmanė (1529 –1536) ku flitet pėr Mirditė e Zadrimė shėnohet fshati SKANDA me 4 shtėpi pranė Vaut tė Dejės dhe njė fshat pranė Ragamit. Aty pėrmendet dhe njė fshat Skandani, pra i prejardhur nga antroponimi Skanda (mė 1671 e 1702). Emnin SKANDA do ta gjejmė gjithandej mė vonė si antroponim e toponim, ta zemė: Mali i Skandės nė Dibėrr, pėrkarshi Gamsiqes (si na e pėrmend Jastrebovi.)
    Kanė shkuar njerėz nė jug tė Shqipėrisė, nė Gjirokastėr, janė ngulė aty, janė bėrė
    ortodoksė, janė njėjtėsuar me krahinėn ku ishin ngulur, nė doke e tradita, mirė po kanė ruajtur mbiemrat e vendit prej nga kanė ardhė: Mitro Fandi e i biri Margarit Mitro Fandi, si mjeshtėr tė punimit artistik tė drurit nė kisha tė atyre viseve. Vėllezėria Doda (mė vonė Meksi ) e Labovės sė Zhapės, Lunxheri) e ka prejardhjen nga Mirdita. Mė heret e kanė pasur mbiemrin Doda siē thotė J. G. van Hahnn e mė vonė e kanė kthyer Meksi . Vėllezėria Malo, Nė Odrie tė Lunxhėrisė e kanė prejardhjen nga Malajt e Kthellės nė Mirditė. Ruajtja nė kujtesė, nė pėrdorimin e emrit tė vendlindjes, tė krahinės sė tė parėve ka njė kuptim tė veēantė, tepėr domethenės pėr lidhjen shpirtėrore tė tė shpėrngulurve me krahinėn e tyre, me vendlindjen e tyre a tė gjyshėrve : Mirdita, Fandi, Skanda, Suli, Kthella , Spaēi e kėshtu me radhė.
    Nė atė qė quhet Mirditė, nė kuptimin mė tė gjėrė, nė Mesjetė ka ekzistuar njė popullsi e vjetėr arbėrore vendėse e kėtė e vertetojnė varrezat e shumta, si varrime tė pėrbashkėta nė njė vend, njė vend me bujqėsi, vreshta, pemė, mullinj, ē'ka flet pėr popullsi sedentare; kėtė e vertetojnė kishat e shumta e manastiret qė i kanė rrėnjėt nė Mesjetėn e Herėshme e trupin nė Mesjetėn Midise. Pėr kėtė flasin dhe dėshmi e burime tė ndryshme historike. Po nė Mirditė janė vendosur dhe mbishtresa popullsie shqiptare tė ardhura nga viset mė veriore tė Shqipėrisė sė Epėrme. Kemi Thaēet e Domgjonit, tė Gojanit e tė Gomsiqes e tė disa viseve tė tjera tė Mirditės qė kanė ardhė nga Mali i Zi e shkrirė nė Mesjetė me popullsinė vendase.
    Kthella quhet dhe me emrin Bajrakėt e Ohrit e kjo ėshtė natyrisht, njė emėrtim administrativ, lidhur me arsyen se kjo trevė si dhé dikur ka shkruar si vartėsi me sanxhakun e Ohrit. Po , nga nga ana tjetėr, ka tė dhėna pėr ardhje popullsie shqiptare nga viset shqiptare tė Maqedonisė, nga trysnia sllavo-bullgare e mė vonė dhe nė kushtet e pushtimit osman.
    Kėto dukuri tė lėvizjeve migruese duhen gjurmuar dhe mė tej, pėr t'i sqaruar mirė gjėrat e pėr tė shpėrndarė mjegullėn qė ka mbėshtjellė shumė dukuri tė sė kaluarės, pėr lėvizjet e popullsisė.
    Me burime tė ndryshme e me zhbirime krahasuese vertetohet ardhja e njė sasie jo tė vogėl popullsie nga Kosova e si pikė e kujtesės shėnohet Gjakova e Pashtriku, mė tepėr krahina e Hasit. Doemos, kėtu kushtet e ardhjes shpjegohen me rrethana tė pasigurisė, me trysni tė pushtimit osman, po natyrisht kėto trysni do tė jenė dhe mė tė herėshme, pra nga koha e pushtimeve sllave nė shek. XIII, XIV, XV. Kėtė e pėrforcojnė shumė tė dhėna tė tėrthorta. Kėto ardhje tė kohė-pas-kohėshme, i dėshmojnė gojėdhėnat, i dėshmojnė elementėt kulturorė qė prunė me vete, sidomos disa toponime e antroponime, disa elementė tė kishės sllave e mbi tė gjitha disa dėshmi osmane. Duhet theksuar se, kur erdhėn kėta kolonizues nga Gjakova, nga Pashtriku, nuk u vendosėn nė njė vend tė panjohur. Ndoshta kėtė vend e kishin njohur nė shtegtime me bagėtitė e tyre nė dimėr a nė verė. S'ka si shpjegohet ndryshe gjojėdhėna, sipas sė cilės, vėllazėritė Morina e Pogu po dhe tė tjera tė Hasit, tė mbahen nė ardhura nga Mirdita, vėllezėri (Morina) qė janė me shumė familje e tė shpėrndarė nė shumė vise tė Kosovės, tė Malėsisė sė Gjakovės. Tė kuptojmė se shtegtimet nuk janė bėrė pa njė mendim, pa njė njohje, si tė themi “Ku rafsha mos u vrafsha”. Kanė migruar nė vende ka kanė njohur burimet natyrore, klimėn dhe njerėzit qė banonin nė ato vise. Kėtė e dėshmojnė dhe shumė autorė qė shkruan pėr Mirditėn nė shek. XIX dhe nė fillim tė shek. XX. Edhe Shtjefėn Gaspri nė shek. XVII (viti 1672) thotė se mirditasit kanė ardhė aty 180 vjet mė parė. Dėshmitė e ndryshme pėrputhen mes tyre. Kjo popullsi e ardhur u shkri me popullsinė vendase duke formuar dhe vllazni tė pėrbashkėta me tė parėn dhe kėshtu nė vetėdijen popullore u njėjtėsua sikur kanė ardhur tė tėrė nga Pashtriku, nga Gjakova. Pėr kėtė problem flasin dhe burimet osmane.
    Nė kėtė pikė nuk dua tė zgjatem se pėr tė ėshtė folur mė parė, po dua tė shtroj kėtu disa gjėra tė tjera. Kishėt e ngritura tė reja nė Orosh, Spaē e Kushnen nė shek. XVI-XVII, kanė tė njėjtėt emra shejtorėsh si ata tė kishavet tė vjetra nė Has tė Gjakovės si: Shėn Gjoni (Shėngjini), Shėn Nikolli, Shėn Gjergji, Shėlbuemi. (San Salvatori) e kėshtu me radhė. Ndoshta popullsia e re qė erdhi prej andej, pruri me vete festat e tė kremtet. Pra kishat e reja u bėnė nė emėr tė shejtorėve qė populli i kremtonte sipas traditave tė tij tė vjetra. Me interes ėshtė fakti se nė disa fshatra tė krishterė, po dhe ndėr myslimanė tė Hasit tė Gjakovės, kremtohej festa e Shėn Nikollit me miq e me shumė ceremoniale ashtu si bėhet edhe nė Orosh, Kushnen, Fand e gjetiu. Ndoshta kėtu ka pėrputhje nga njėjtėsia e origjinės sė popullsisė ardhėse kėtu e lėnėse nė vendin e vjetėr.
    Kemi vėrejtur se grupimin e lidhur me antroponimin Morina, i pėrdorur sot a dikur si mbiemėr, me degėt e tij tė ngulura nė vise tė ndryshme tė Kosovės, nga vendasit e atjeshėm mbahet i ardhur nga Mirdita ashtu si mbahen me tė njėjtėn prejardhje edhe Pogajt (Pogu) e Hasit. Ata i quajnė “Fandė”, ashtu si quhet pėrgjithėsisht ēdo vėllazėri e ardhur, ose e ashtuquajtur e ardhur, nga Mirdita. Kjo lidhje e prejardhjes ėshtė mjaft e ēuditėshme. Mendja ta thotė se njėfarė lidhje kjo kujtesė gojėdhanore e ka me Mirditėn e nuk ishte thjeshtė njė mit i trilluar, pavarėsisht nga “shtesat e nga mbushjet me lėndė tė huaja”. Nga ana tjetėr, duhet sqaruar se nė Mirditė nuk ndeshim nė asnjė gojėdhėnė, nė asnjė toponim e as antroponim, nė asnjė burim tė shkruar qė tė na flasė pėr praninė e vėllezėrisė Morina ose Pogu me zanafillė tė herėshme e me vendbanim nė kėto vise malore, nė njė kohė tė shkuar, e qė pastaj tė kenė ikur nė Kosovė. Pėr vėllezėri tė tjera a familje tė veēanta qė kanė ikur dikur nė Kosovė flitet, por me emra e vėllezėri krejt tė tjera. Ta zemė, dikur ka banuar vėllezėria Qyqja nė Mirditė e mė vonė ėshtė zhdukur. Pėr disa kjo vėllezėri ka ikur e ėshtė ngulur nė Kosovė e, pėr tė tjerė, ėshtė shuar, pa lėnė pasardhės. Kėshtu flitet pėr vėllezėr a pėr pjesė nga vėllezėri tė tjera e kėto kujtesa popullore i ka fiksuar shumė mirė.
    Pėrsėri gojėdhėna na vjen nė ndihmė pėr t'i sqaruar nė njė farė mėnyrė kėto dukuri tė ngatėrruara. Ajo na thotė se Shala, Shoshi e Mirdita erdhėn nga Pashtriku i Gjakovės nė kėto male ku janė sot, po kur u pushtuan kėto malėsi, pėrsėri shkuan nė Pashtrik pėr disa kohė. Gojėdhėna tė shumta pėr kėtė kanė mbledhur F. Nopēa e E. Durham qė nė fillim tė shek XX, kur kėto ishin dhe mė tė qarta nė kujtesėn e popullit.
    Vendėsit e kėtyre krahinave (Shalė, Shosh e Mirditė) i kanė thėnė E. Durhamit se Mirdita, Shala e Shoshi kanė ardhur nga malet e Pashtrikut afėr Gjakovės kur turqit pėr herė tė parė u dyndėn me pushtime drejt Perėndimit. Pėrpara kėsaj shpėrnguljeje ata pėrbėnin njė pjesė tė fiseve tė Pejės dhe ishin tė gjithė tė krishterė (ka arsye tė mendohet se mirditasit dikur, sipas saj, kanė qenė ortodoksė). Mė tej ata tregojnė se, kur turqit morėn Shkodrėn dhe po shkretonin vendin, ata u dyndjen sėrish, pėr njė farė kohe, dhe u vendosėn nė malet e tyre nė Pashtrik; u rikthyen nė vendet ku banojnė sot vetėm 250 vjet mė vonė (E. Durham, Brenga e Ballkanit , f. 450). Kjo tregon, ēfar ėshtė krejt e arsyetuar, se ata, nė raste pasigurie e pėrndjekjesh janė rikthyer te vendi i tyre i parė e pėrsėri, nė kushte tė tjera, kanė lėvizur e janė ngulur nė Mirditė.
    Sqarojmė se edhe sot ka disa vėllazėri me mbiemrin Morina, nė veri tė Mirditės e nė Pukė, si Fushė-Arės, Pukė, Zezaj qė e mbajnė veten tė ardhur nga Pashtriku, nga Morinėt e Kosovės.
    Mendojmė se me tė dhėnat qė u pėrmendėn mė parė mund tė shpjegohet nė njė farė mėnyre ēėshtja e prejardhjes sė Morinės e tė Pogut nė Has - Pashtrik nga ato vise perėndimore. Nėse nga Mirdita u rikthyen disa nė Pashtrik, ėshtė krejt e kuptueshme se, jo tė gjithė ata, do tė riktheheshin pėrsėri nė Mirditė. Pra ata qė mbeten nė Pashtrik (krahinė e jo vetėm mal) e quajnė veten tė ardhur nga Mirdita, natyrisht duke e mjegulluar e mitizuar disi tė vėrtetėn.
    Ka pasur pra shkuarje e ardhje, nė ato vende tė Pashtrikut nė kushte tė veēanta historike, tė pasigurisė. Kanė shkuar nė vende tė njohura, ndoshta dhe nė vende ku mė parė banuan tė parėt e tyre, gjyshėr e katėrgjyshėr. Si fillesė pėr nė Mirditė ndoshta kanė qenė shtegtimet stinore me bagėti pėr nė kullota verore ose nė vjeshtė a nė pranverė. Si bazė e njohjes pėr migrime tė mėvonėshme, shtegėtimet stinore nė shumė krahina tė trojeve shqiptare i kemi ndeshur tė tilla dukuri. Pa njė njohje mė tė parėshme, duke qenė me banim nė vendin e vjetėr, nuk ka shpėrngulje e ngulje nė vendin e ri. Mund tė jenė raste tepėr - tepėr tė rralla qė popullsia tė shpėrngulet, e shtyrė nga frika e zhdukjes fizike e qė tė drejtohet pėr nė vende qė nuk i njeh mirė qė mė parė: si popullsi, si klimė, si burime ekonomike, si kushte tė pėrgjithėshme pėr jetesė, si siguri jete.
    Tė dhėnat e shumta, tė natyrave tė ndryshme, tė rradhitura kėtu poshtė, i sqarojnė mė mirė lėvizjet migruese brenda pėr brėnda Mirditės nga njė rreth nė njė tjetėr, nga jashtė Mirditės pėr nė mjedise tė saj, po dhe nga Mirdita pėr nė krahina tė tjera fqinje a tė largėta tė trojeve shqiptare, po dhe pėr nė mjedise tė popujve tė tjerė. Kėto nuk ndodhin pa shkaqe tė caktuara, pa trysni, pa njė traditė e vijimėsi njohjeje.
    Ėshtė e kuptueshme, brenda krahinės lėvizjet migruese kanė qenė mė tė lehta, pėr nė vende mė tė njohura, nė vende me tė njėjtat tradita e doke, me tė njėjtėn psikologji krahinore, me tė njėjtat praktika familjare e shoqėrore, me veshje tė njėjta. Shpeshherė ka lėvizur njė familje e mė vonė nė vendin e ri janė bėrė shumė, kanė shkuar tė tjerė duke njohur prejardhjen e afrinė nė gjak. Kanė tėrhequr njėri – tjetrin.
    Kėshtu, gjinia Pėrshpalaj e Spaēit e kanė prejardhjen nga Vllaznia Kalaj e Kthellės sė Epėr, natyrisht njė shpėrngulje e ngjarė nė njė kohė tė herėshme, ndoshta dhe 200 e mė tepėr vjet. Vāthajt, tė mbėshtetur, tė mbathur me fisin Bibaj nė Spaē, e kanė prejardhjen nga Fregni i Dibrrit. Vāthi ka ardhė e ėshtė ngulur nė Spaē si "nip" bije, nip nga njė bijė. Shkaku i shpėrnguljes ėshtė se ka mbetur pa prindėr e nėn rrezikun e gjakmarrjes, e ka marrė daja i tij pėr ta ruajtur nga vrasja. I kishin vėnė vėthin nė vesh me qėllim qė, sipas besimeve popullore, kėshtu nuk do ta kapė pushka, pra pėr ta ruajtur nga vrasja. Kėshtu i mbeti mbiemri Vāthi e sot ėshtė njė gjini e tėrė me banim nė Spaē, mbėshtetur nė farefisin Bibaj (P. Gjika, Gjurm., f. 63). Dedajt e Oroshit qė mbahen si gjini, si derė e madhe, si krenė tė kryeherėshme nė kėtė Dhe, ka disa degė tė mbėshtetura me tė si Lalajt, Rrehnakėt e me radhė, pra tė ardhur nė kėtė vend. Njė degė e Lalajve (Dedaj) tė Oroshit ėshtė shpėrngulur dikur e ngulur nė Velėn e Vendit nė Dheun e Malėsisė sė Lezhės (brėnda Mirditės). Ēoku i Oroshit pėrbėhet nga njė degė vendėse (Pal Ēoku e Ēokajt e Lajthizės e nga ana tjetėr degė tė mbėshtetura tė ardhura nga Korthpula e Dibrrit) e nga Pulajt e Selitės (brėnda Mirditės). Totėrri (Teodori) i Shėmrisė sė Oroshit ėshtė i ardhur jo shumė herėt nga Kthella. Megjithėse ėshtė i ngulur nė Orosh, ka mė se 150 vjet, pėrsėri bėhen marrėdhėnie martesore mes kėtyre tė pėrmendurve dhe oroshasve tė tjerė, gjė qė nuk ndodh pėrgjithėsisht me tė ardhurit e tjerė, qė ata tė bėjnė lidhje martesore me vendasit, duke qenė tė mbėshtetur me fise tė caktuara, duke u bėrė kumbarė, duke u bėrė vėllezėr me pirje gjaku, ose thjeshtė fqinjė me tė tjerė, si "vllazėn trojesh". Tirtajt e Oroshit janė dy degėsh: njėra vendėse e tjetra e ardhur nga Fandi (Shėngjin), si nip bije e mbėshtetur me degėn e parė. Janė farefis i Ēetajve tė Fandit. Nė vendbanimin e ri ruhen toponimet e emrit tė vjetėr, qė e patėn kur erdhėn si :Kodra e Ēetės, Laku i Ēetės, Prroska e Ēetės, e tjerė. Mė vonė mbiemri ndryshoi, po toponimet e herėshme tė prejadhjes mbetėn nė vendin ku u ngulėn. Tregohet se ka ardhur e ėshtė ngulur aty si nip nga njė bije. Gjinia Cakoni me prejardhje nga Dheu i Fandit ėshtė ngulė prej shekujsh nė Bushkash (Dheu i Rrazės ndėr tre bajrakėt e Kthellės).
    Nganjėherė kanė lėvizur nga njė bajrak nė njė tjetėr, po dhe njė bashkėsi e tėrė fshatare, doemos ngapak e nga pak me radhė. Kėto janė pėrgjithėsisht arsye ekonomike e qė lidhen dhe me shtegtimet stinore tė bagėtive. Kėshtu, nė malėsitė e Mirditės ka pasė pėrgjithėsisht plangun kryesor tė fshatit ku kishin shtėpitė e ndėrtuara mė mirė e mė gjerė, me mure; njerėzit merreshin kryesisht me bujqėsi, pemtari, vreshta, me mjeshtėri tė ndryshme; fshati kishte dhe malin e verimit, bjeshkėn me ndėrtimin e shtėpive mė tė thjeshta e mė shumė merreshin me blegtori e pak me bujqėsi; kishin mandej vendin e dimėrimit tė bagėtive, nė vise tė ulta, nė vende mė tė ngrohta e me kullosė tė bollėsishme dimėrore. Edhe nė vendet e dimėrimit mbillej ndonjė copė tokė nė vendet e plehėruara nga bagėtitė, po dhe pemė tė ndryshme. Me kohė, duke u shtuar popullsia, duke u ndarė shtėpitė nė dy a tre pjesė, ka qenė mė praktike tė mbetej njė vėlla me familje nė katund (vendbanimi rrėnjės i familjes), njė tjetėr tė mbetej nė shtėpinė pėrkatėse tė bjeshkės ose tė vėrrimit. Ndodhte dhe qė tė ndaheshin tre a katėr vėllezėr dhe nga kėta njė tė zinte shtėpinė nė bjeshkė e njė tjetėr nė vėrri, pra nė pronat e kullotave dimėrore. Kėshtu, Oroshi kishte dikur nė bjeshkė vetėm vende verimi. Nėnshejti e Lajthiza qė mė vonė u kthyen nė fshatra tė banuar gjatė gjithė vitit, e pėr njė pjesė tjetėr tė popullsisė, mbetėn pėrsėri, pjesė tė kėtyre vendbanimeve nė fjalė, vetėm si tbana verore. Vendet dimėrore tė kėtij Dheu (bajraku) u shtrinė poshtė nė Bukmirė, nė Qafėmollė, nė Livadhes e nė gjysmėn perėndimore tė Ndėrfushazit, po dhe nė gjysmėn e fshatit Shpėrdhazė. Nė mes Oroshit tė Epėr (vendi i origjinės) e Oroshit tė Poshtėr, qė quhej dhe Dheu i Poshtėr i Oroshit, ėshtė Dheu (bajraku) i Kushnjenit, pra larg bashkėsisė fshatare tė Oroshit, edhe tė pėrziera si popullsi. Nga Spaēi e nga Kushneni uleshin pėr dimėrim me bagėti, pėrgjithėsisht vetėm ēobanėt a pjesa e familjes qė merrej me blegtorinė, nė vendet kodrinore e fushore tė Lezhes (Bregmati, Manati, Vau i Dejės, Zadrimė nė pėrgjithėsi. Nė kėtė rrugė u populluan me mirditas para njė e gjysė a dy shekujsh: Gomsiqja, Vau i Dejės, Mėnela, Gjadri, Kallmeti, pjesėrisht fshatra tė ndryshme tė Zadrimės sė Epėrme. Nga vende dimėrimi u kthyen nė vende banimi tė pėrherėshme, tė ndėrfutur nė popullsinė vendėse tė atjeshme. Nė kėto kushte ndodhi dhe rasti qė popullsia vendėse tė tėrhiqet nė vende tė tjera a nė qytete si nė Shkodėr, nė Ulqin e vise tė tjera. Nė tė njėjtat rrugė, si u pėrmendėn mė parė: nė fillim pėr dimėrim tė bagėtive e pastaj dhe vendosje e popullsisė nė Breg Mate, nė Milot, nė Laē e pjesėn fushore tė Krujės ka rėnė nė kohė tė ndryshme dhe popullsi nga Kthella e Dheu i Rrazės. Eshtė fjala gjithnjė pėr shek. XIX e mė parė.
    Popullsi nga Mirdita janė shtrirė dhe nė pjesėt mė veriore, nė veri tė Mirditės. Kėshtu Kryeziu i Pukės popullohet me familje tė ardhura nga Oroshi i Mirditės, nga Spaēi, nga Gojani e nga Fandi. Nė kohėn kur Ami Bué eksploroi kėtė vend: Kryeziun, nė vitet ‘30 tė shek. XIX, pjesa dėrmuese e popullsisė sė tij ishte mirditase dhe kjo bashkėsi: Kryeziu, konsiderohej Mirditė, ashtu si njihet deri nė ditėt e sotme e pėr vetė prejardhjen e popullsisė (A. Boué, La Turquie d'Europe, Paris, 1840, V.II ).
    Pas viteve '60 tė shek. XX Kryeziu u nda administrativisht nė dy fshatra: njėri me emrin Kryeziu e tjetri me emrin Orosh, emėr qė e mbanin ato anė, tė banuara me njerėz me prejardhje nga Oroshi i Mirditės.
    Eshtė pėr t'u shėnuar se mirditasit, kudo qė kanė shkuar me migrim, nė jo pak raste, emrin e fshatit a tė krahinės e kanė marrė me vete si mbiemėr, ose dhe si emėr fshati: Kėshtu kemi :Sanxhakun pranė Laēit, formuar me popullsi tė ardhur nga fshati Sanxhak i Ulzės (Bushkash) kur fshati i vjetėr u pėrmbyt nga Liqeni i H.C. tė Ulzės mbi lumin Mat. Kur u pėrmbyt fshati Gomsiqe nga H.C. i Vaut tė Dejės, popullsia shkoi nė Velipojė e formoi fshatin Gomsiqja e Re.
    Nė Mirditė nuk ka vetėm migrime tė popullsisė, si familje a grup familjesh nga njė fshat nė njė tjetėr ose nga njė dhé (bajrak) nė njė tjetėr, ose dhe nė viset mė skajore tė krahinės, madje dhe duke i zgjeruar kufijt, po ka dhe popullsi tė ardhur nė Mirditė nga krahina tė tjera, tė afėrta e tė largėta. Kudo, ata kanė ardhė e janė pėrzier me popullsinė vendėse, duke ruajtur nė disa raste pozicionin si njėsi tė veēanta, po mė tepėr duke u shkrirė me popullsinė vendėse, mandej duke marrė dhe mbiemra tė vėllezėrive vendėse tė vjetra, duke u mbathur e shkrirė me farefise tė caktuara; kanė marrė mbiemrin e njėrit a tė tjetrit farefis e janė bėrė "vėllezėr"me ta.
    Nuk janė ardhjet vetėm nga Hasi i Gjakovės a nga Pushtriku -krahinė, po dhe nga vise tė tjera jashtė Mirditės. Vetėdija e vetė disa grupeve e banorėsh, pėr prejardhjen e tyre ėshtė njė e dhėnė me rėndėsi, ashtu si dhe antroponime e toponime tė lidhura me kėto dukuri. Edhe banorėt e tjerė fqinjė tė tė ardhurve, nė njė kohė sado tė herėshme, e pėrforcojnė kėtė mendim origjinash tė disa grupeve tė popullsisė sė Mirditės.
    Nė lidhje me kėto lėvizje migruese duhet sqaruar dhe mėnyra e tė menduarit tė prejardhjes. Nė disa raste pėrcaktohet si vend shpėrngulje njė krahinė mė e njohur e diēka mė e afėrt. Ta ndriēojmė kėtė me disa shembuj: Pjesa e Mirditės mė afėr Kukėsit a mė afėr Kosovės ėshtė Fandi e si rrjedhojė mirditasit prej tė pėrmendurve quhen fandas , edhe pse tė shpėrngulurit prej kėtej e tė vendosurit nė Kosovė nuk janė nga Fandi, po nga pjesė tė tjera tė Mirditės. Kjo vinte edhe nga fakti se Fandi pėrgjithėsisht ėshtė nyje lidhėse, rrugė ndėrmjetėse e Mirditės me Kosovėn.
    Natyrisht, pėr legjendat e gojėdhanat e lėvizjeve migruese, duhet pasur dhe rezerva e verifikime me rrugė nga mė tė ndryshmet.
    Nga gojėdhėnat, antroponimet e toponimet mėsojmė, ashtu si dhe nga dėshmi historike, se njė grup popullsie ėshtė e ardhur nga viset e Hotit tė Malėsisė sė Madhe e vendosur nė Zajsė tė Selitės e sot mbajnė mbiemrin Beci, njė grup ėshtė vendosur nė Baz ku ruhen shumė gojėdhėna, antroponime, toponime, ashtu si janė dhe Hotėt nė Lurė; tė tėrė kėta Hotė i lidh bashkė lugina e Urakės. Hotėt nė Selitė (Zajsė) pėrmenden dhe nė shek. XV. Eshtė e mundėshme qė kėto popullsi Hoti tė kenė ardhė kėtu nė kohėn e pushtimit osman, shek. XV ose dhe mė parė, si rrjedhojė e trysnive sllave. Hotė ose dhe me emra tė tjerė, gjejmė popullsi tė ardhur nga Malėsia e Madhe a nga veriperėndimi i trojeve shqiptare si Dibėr, Martanesh dhe nė krahina tė tjera tė Shqipėrisė, mė nė kufi me bashkėsi sllave. Farefisnia Bytyēi qė gjendet nė Kullaxhi, afėr Blinishtit, doemos ėshtė e ardhur nga viset mė veriore tė trojeve shqiptare.
    Me kufijt mė veriorė e mė veriperėndimore tė trojeve shqiptare lidhet dhe ardhja e klanit Thaē, tė shpėrndarė nė tėrė Shqipėrinė e Epėrme, pėrfshirė dhe Kosovė e Maqedoni Perėndimore. Me shumicė Thaē ka nė disa vise tė Mirditės si nė Domgjan, nė Gojan, nė Fushė -Arsė, nė Gomsiqe, nė Qafė tė Malit. Me origjinėn e pėrhapjen e kėtij farefisi (tribuje) janė marrė shumė autorė pėr faktin se nga kjo rrjedhė e kanė zanafillėn Bushatlijt e Shkodrės dhe familja e madhe Jakaj me 200 deri 300 anėtarė, pronat e trojet e sė cilės shtriheshin nė Gojan, nė Gomsiqe, nė Qafė tė Malit e nė disa vende tė tjera. Janė dhėnė shumė mendime e hamendje, mbėshtetur nė gojėdhėna, toponime, antroponime e pak fakte historike. Ajo mė e besueshmja eshtė se Thaēėt kanė ardhur nga Mali i Zi, nė vise kufi me bashkėsi sllave, ku kanė pėsuar dhe disa ndikime tė tyre. Dikush, autorė sllavė, janė munduar t'i nxjerrin me rrėnjė sllave, gjė qė shumė burime mė tė besueshme e hedhin poshtė katėrcipėrisht kėtė hamendje, pėr Thaēėt e pėr Bushatlijt. Vetė emri Thaē nuk lidhet fare me sllavishten; serbo -kroatishtja nuk e ka fare tingullin "th". Thaēėt pėrmenden nė Mesjetė nė Tuz, nė Anamal e nė Muriqan tė Malit tė Zi. Prej andej vendosen nė Bushat. Nga Bushati nė Shllak tė krahinės sė Dukagjinit. Prej andej vendosen nė Domgjon tė Fandit e nė Gojan, nė Fushė -Arės e nė disa vise tė tjera. Vetė dinastia Bushatlijt mbahen tė ardhur nga Gojani i Mirditės. Kur Thaēėt u vendosėn nė Gojan gjetėn disa familje vendėse shumė tė vjetra tė ngulura aty, si ishin farefisi Cera e tė tjerė. Me ta u bėnė "vėllezėr trojesh", pra nė fshat nuk merrnin e nuk jepnin mes tyre vajza nė martesė. Prej Gojani Thaēėt, e ndėr ta, shtėpia mė e pėrmendur Jakaj, populluan Gomsiqen, Vaun e Dejės pjesėrisht. Nga Gomsiqja popullsia e vjetėr u largua pak e nga pak. Edhe kjo ardhje e re e grupit klanor nė Mirditė ėshtė pak e shumė si ajo e ardhur nga Hoti, nga Kosova (Hasi i Gjakovės, natyrisht, pėr sa flasin dėshmitė, ėshtė dyndje nga trysnia sllave nė fillim e nga ajo e pushtimit osman nė shek. XV-XVI). M. Shufflai do tė shprehet, nė "Serbėt e shqiptarėt", f. 56: "Goditja e parė e qėlloi Shqipėrinė e Veriut nė mbarim tė vitit 1387, atėherė kur turqit depėrtuan deri te Gryka e Drinit... kjo nė elementin shqiptar shkaktoi njė pėrzierje tė madhe ", pra njė lėvizje migruese tė brendėshme, duke pėrzier popullsinė me dyndje nga krahina tė ndryshme. Kėtė mendim e pėrforcon dhe e sqaron mė tej F. Nopēa kur thotė: "Rreth vitit 1480, pastaj nė vitin 1520 dhe midis 1550 e 1590 u shpėrngul popullsi e veriut mė me shumicė dhe e vazhdoi shpėrnguljen diēka mė me lehtėsi gjer nė vitin 1650. Nuk ėshtė e vėshtirė tė kuptohet shkaku i shpėrnguljes kur e dimė se mė 1479 ra Shkodra nė duar nė Osmanėve dhe, po kėta mė 1590 pushtojnė Bosnjėn. Pra mund tė pranojmė se pushtimi i Shqipėrisė dhe rritja e fuqisė turke kanė qenė shkaku i shpėrnguljes sė popullsisė” (F. Nopēa, "Fiset e Malėsisė...", f. 259). Kjo dyndje e brendėshme erdhi nga Veriu, nga Verilindja, po dhe nga anė tė tjera, pėr t'i shpėtuar rrezikut tė pushtimit osman e pėrdhunimeve prej tij.
    Ka ngulje nė fshatra tė ndryshme tė Mirditės tė ardhur nga farefisi Berishė qė, nė rrėnjėt e tij mė tė herėshme, po dhe tani nė pėrgjithėsi, i ka trojet nė disa fshatra nė veriperėndim tė Pukės e nė pjesėn jugore tė Tropojės, nė Mėrtur qė bie nė tė djathtė tė lumit Curraj. Eshtė e vėrtetė se Berisha, ashtu si disa farefise tė tjera, ėshtė pėrhapur nė shumė krahina tė trojeve shqiptare si Kosovė, ndėr krahina shqiptare tė Malit tė Zi e tė Maqedonisė Perėndimore, nė Shqipėri tė Veriut e tė Mesme. Mirdita ėshtė njė vend ku Berishėt janė ngulur qė motit nė fshatra dhe, doemos, para dy -tre shekujsh, ndoshta kjo pėrhapje i ka rrėnjėt qė para pushtimit tė Osmanėve. Kėshtu Berishė tė ngulur ka nė Rras tė Butė (Gjinitė: Lukaj, Frangaj, Pepaj, Preēaj). Njė degė Berishė e gjinisė Letaj ėshtė ngulur nė Luginėn e Fandit tė Vogėl, nė Konaj me barqet: Gjonaj, Gjergjaj, Gjilekaj, Halilaj, Margjonaj, Kolpėrgjonaj, Kolgjeēaj dhe Biblekaj. Njė degė tjetėr shtrihet nė Rras tė Egėr me emrin Beqiraj. Njė degė nga gjinia Merturi, pra Berishė, ėshtė e ngulur nė fshatin Korthpulė (P. Gjika, "Gjurm. etn", f. 58). Elementė nga farefisi mesjetar Berisha ka diku-diku dhe nė viset e tjera tė Mirditės, veē atyre qė u pėrmendėn. Pra dhe kjo flet qartė pėr njė farė shkrirjeje bashkė, edhe pse ruhet kujtimi i prejardhjes, njė "vėllezėrim trojesh", njė pėrshtatje me vendin e banorėt mė tė hehrshėm tė fshatrave a dhenave tė caktuar tė Mirditės.
    Nė kthellė, Legisi, Shurbi e Doēi i Shebes, ashtu si dhe Shqalshi i Malajt, grupime farefisnore tė gjėra, e kanė prejardhjen sė herėshmi nga Hasi i Gjakovės, ashtu si ruhet nė vetėdijen e vetė kėtyre grupimeve, po dhe nga banorė mirditas nė pėrgjithėsi. Kjo do tė jetė njė dyndje e herėshme, nga shek. XV ose edhe mė parė. Kėshtu mėsojmė nga tė dhėna tė ndryshme se dhe fshati Reē i Rrėshenit tė jetė i ardhur nė njė kohė tė herėshme nga Reēi i Dibrės. Ardhjet e nipit nga bija, pra e nipit nė trojet e dajės, i ndeshim nė jo pak raste. Nė Zajsė tė Selitės ėshtė vendosur njė familje e ardhur nga Luznia e Dibrės; ka ardhė bija me fėmijtė e saj nė fshatin e prindėrve tė saj. Prej kėtej ėshtė farefisi Arapaj me barqet pėrkatėse: Racaj, Veliaj, Xhucaj. Kjo ardhje do tė jetė shumė e herėshme, para islamizimit tė Luznisė.
    Vllaznia Kuqi e Dibrrit e mban veten farefis me Krasniqet e Malėsisė sė Gjakovės dhe e shpjegojnė, sipas kujtimeve tė traditės sė tyre, se prejardhjen e kanė prej andej. Eshtė me interes pėr t'u shėnuar se "tė Kuqėt" dhe "Krasniqėt" kanė tė njėjtin kuptim, veēse i pari ėshtė nė shqip dhe i dyti nė serbishten e vjetėr. Banorėt e farefisit "Kuqi" kėtė pėrputhje kuptimore tė tė dy antroponimeve nuk e dinė, po kjo etimologji e pėrmendur nuk ėshtė pa interes, ndoshta ėshtė dyndje e njė kohe tė herėshme kur dhe Krasniqėt e Malėsisė sė Gjakovės quheshin edhe "Kuqi", krahas emrit tė sllavizuar pėrmes regjistrimeve tė kishės serbe e tė shtetit serb nė njė kohė tė herėshme.
    Vllaznia Muēaj me shtrirje vendbanimesh nė fshatra tė ndryshme tė Dheut tė Spaēit si nė Kinez, Mesul, Kodėr -Spaē, Dom, Tuē, Qafa e Malit, Lumbardhė, Lumi i Zi, Fushė -Arės, Kryezi, Mėnelė e Vau i Dejės, e mbajnė veten tė ardhur nė njė kohė tė moēme nga fshati Ketė i Matit. Edhe Shtjefanakėt e Ndėrfushazit kanė nė vetėdijen e tyre, nė pleq tė kėsaj vllaznie, se janė tė ardhur nga Shtjefni i Matit.
    Nė Mirditė, nė fshatra a nė dhėna tė ndryshėm, ka dhe jo pak lėvizje tė tjera migruese tė moēme brenda pėrbrenda, po dhe nga krahina tė tjera; ne kėtu nuk po zgjatemi mė tej, nė lidhje me kėto lėvizje e pėrzierje tė herė-pas- herėshme. Eshtė me interes tė sqarohet kėtu se ka tė dhėna pėr ardhje popullsie nė Kthellė e nė Dheun e Rrāzės nga Dibra e nga Ohri. Eshtė e besueshme qė popullsi e kėsaj natyre tė ketė ardhė nga ato anė, me shkakun e trysnive sllave dhe tė pushtimit turk, por si, kush e sa ka ardhė, ėshtė njė problem i ngatėrruar. Pėr njė kohė tė gjatė tre dhenat (bajrakėt) e Kthellės vareshin administrativisht nga Sanxhaku i Ohrit. Kėshtu Kthella me tri njėsitė e saj: Kthellė, Selitė, Rrazė, janė quajtur "Bajrakėt e Ohrit", e nga kjo janė krijuar dhe gojėdhėnat e prejardhjes nga Ohri. Mendojmė se mendėsi tė tilla tė prejardhjes duhen marrė me shumė rezervė; edhe thėnie tė kėtij lloji, aq mė tepėr si ardhja nė bashkėsi tė mėdha, ėshtė njė gjė tepėr e mjegulluar dhe si rrjedhojė, ėshtė gjė tepėr e vėshtirė tė mbėshtetet me dėshmi konkrete, duke pėrjashtuar rastet e ardhjeve si vllazėri tė vogla, qė doemos, si u pėrmend edhe mė parė, kanė ardhur e janė pėrzier, janė mbathur, shkrirė me vendasit mė tė vjetėr.
    Edhe mirditasit kanė migruar nė drejtim tė krahinave tė tjera tė trojeve shqiptare, heret e vonė. Kjo ėshtė njė gjė krejt e natyrėshme. Si krahinė, kjo nuk ka pasur ndonjė veēim tė madh me krahinat e tjera fqinje a mė tė largėta.
    Tė thuash se nė tė nėntė malet e Dibrės, po dhe nė fushė tė saj, ka grupe popullsie, sado tė pakėt, me prejardhje nga Mirdita. Gjinia Fanda nė Shumbat tė Ujė e m' Ujės ka ardhur dikur nga Xhuxha e Fandit. Po kėshtu vllaznia Kaza e kėtij fshati e ka prejardhjen nga Oroshi i Mirditės. Grupi me banim nė Vleshė tė Ujė e m' Ujės ka ardhur nga Selita e Mirditės, ndėrsa Dypjaka e ka prejardhjen nga Shėn Pali i sė njėjtės krahinė. Po kėshtu Biba nė Vleshė ka ardhur nga Selita e Mirditės, ndėrsa Pali nga Shėn Pali, si sipėr. Shėnojmė se farefiset a gjinitė me banim nė Muhurr si: Ēoku, Voci, Voka, Laci, Farruku, Kaleshi, Sina (Loci) janė me origjinė tė herėshme nga Mirdita. Dine Hoxha me Ballėn, Preēin janė Markaj e tė ardhur motit nga Mirdita.
    Nė Zallė-Dardhė farefisi Murati ėshtė gjak me Ēokun nė Orosh e pra tė ardhur prej andej. Sala nė Qidhnė ėshtė fis me Ndokun e Zajsit nė Selitė (Mirditė). Nė Grykė tė Vogėl: Leka, Lleshi, Markja janė me prejardhje nga Kurbneshi i Selitės. I jati i Markut ka qenė quajtur Zog, pra nga Zogajt e Kurbneshit. Prej tyre ėshtė formuar dhe fshati Zogjaj i Dibrės, me farefisin Lleshaj, qė janė nė zanafillė tė njėjtėt me Zogajt e sė njėjtės rrėnjė. Pra i kėsaj rrėnje ėshtė dhe farefisi i Haxhi Lleshit. Zogjajt e Dibrės, sipas traditės sė herėshme, njihen si “katund i 12 shtėpive”, si mė tė parat, mė tė themelit. Mė vonė janė shtuar shumė e pėrhapur nė vise tė ndryshme tė Dibrės e mė tej.
    Nė Qafė – Murrė ka disa farefise a gjini prej Mirdite a vise afėr me kėtė krahinė. Leka, Biba e Lleshi janė tė ardhur nga Lura a viset afėr saj e nuk bėjnė martesa mes tyre, duke e konsideruar njeri – tjetrin tė afėrt nė “gjak e gjini”. Ndėrsa Nikajt, Daēi, Mandreka, Toka, Prejsi janė tė ardhur herėt nga fshatra tė Mirditės. Biba e Lleshi janė tė ardhur nga malet nė Mirditė e prej kėtej nė Qafė – Murrė ku banojnė dhe sot. Neka, Duka e Pėrhati e kanė zanafillėn e tyre mė tė largėt, sipas vetėdijes sė vetė banorėve, nga Hasi i Gjakovės e prej andej janė ngulur nė Mirditė; mė vonė janė shpėrngulur nga kjo krahinė e janė vendosur mė Qafė – Murrė. Edhe Gjera e Turja e kanė prejardhjen nga Mirdita.
    Nė Katundin e Ri nė Arape ka ardhur e ėshtė ngulur aty Nikolli prej Mirdite. Cani e Lleshi mė parė kanė ardhur nga Mirdita nė Bulaē, herėt shumė, e mė vonė nga Bulaēi kanė ardhė e ngulė nė Katund tė Ri ku jetojnė edhe sot. Edhe Nezha i Arapes ėshtė i ardhur nga Mirdita.
    Njė farefis i tėrė nė Pult, me emrin Suma, nė tė djathtė tė lumit Kir e mbajnė veten tė ardhur nga Mirdita si na e dėshmon E. Durham (Brenga e Ballk., f. 449).
    Mirditas me shumicė kanė rėnė gjatė shekujve nė vendet kodrinore e fushore, nė ultėsirat perėndimore: nė Zadrimė, sidoemos nė Zadrimėn e Epėrme, nė Kallmet, nė Breg – Mate, nė rrėzat mes maleve e fushės, si njė shtrirje nė ato anė. Pikėnisjet kanė qenė, qė herėt, dimėrimi i bagėtive, po mandej janė ngulė aty me shtėpia tė pėrherėshme. Edhe sot gjen nė rrethin e Lezhės njė nėnshtresė mirditase, ose shėnja tė dukėshme tė banimit tė mirditasve nė ato anė. Tė thuash se i tėrė Kallmeti ėshtė i banuar nga popullsi tė ardhur dy a tre shekuj mė parė nga Mirdita. Nė tėrė Zadrimėn vėren shumė mbiemra, po dhe gojėdhėna tė ardhjes sė popullsisė nga Mirdita. Vetėm nė Dajē (Zadrimė ) kemi vėrejtur mė 1985 mbi 50 familje me mbiemrin Gazulli, ēka tregon prejardhjen e atyre banorėve. Janė edhe sot muret rrenojė tė shtėpive tė mirditasve tė dikurshėm tė ngulur nė Mal tė Shėngjinit e nė Mal tė Rrensit dhe kėta jo mė vonė se fundi i shek. XVIII e fillimi i shek. XIX. Aty pas mesit tė shek. XIX nė kėto vende vėrshuan malsorėt nga Malėsia e Madhe, duke rėnė nė konflikt me tė parėt. Thuhet se nga kėto konflikte mirditasit u tėrhoqėn nga ato vende.
    Mirditasit, nė rrjedhojė tė lėvizjeve migruese, i ndesh tė ngulur kahmos nė vise tė ndryshme shqiptare. Dodbibajt e Elbasanit, derė e mirėnjohur pėr njerėz tė shquar, e kanė prejardhjen nga Mirdita, larguar prej andej diēka para mesit tė shek. XIX. Profesori i nderuar, Lirak Dodbiba, disa herė mė ka thėnė se “jemi nga Bibajt e Mirditės”, po as unė e as ai nuk e pėrcaktonim dot se nga cilėt Bibaj. Nė Mirditė Bibaj mund tė gjesh nė shumė vise, po mė shumė mundėsi ka qė kėta tė jenė nga Bibajt e Spaēit. Nėna e Prof. Aleks Budės ėshtė bijė Dodbibajsh. Si rrjedhim, Prof A. Buda, nė tė vėrtetė nuk ėshtė mirditas, po njė damar Mirdite e ka nga e ėma, nip Mirdite, menēuri Mirdite nė trurin e tij tė ēmuar. Edhe nė fshatra tė Tiranės e tė Fushė – Krujės ka grupe tė herėshme me prejardhje nga Mirdita . Kėshtu, nė Pezė tė Tiranės ka gjini me prejardhje nga andej, e i kėsaj rrėnje ka qenė dhe vetė Myslim Peza.
    Nė afėrsi tė Gostivarit, nė Maqedoni, ka njė fshat me emrin Merdita, me 50 shtėpi, qė e mbajnė veten tė ardhur nga Mirdita, tani tė tėrė myslymanė. Duhet shėnuar se nė Mirditė ka disa farefise qė e mbajnė veten tė ardhur nga Maqedonia Perėndimore, ndėr vise shqiptare. Nė Lug tė Drinit tė Bardhė, nė Rrafshin e Dukagjinit (Kosovė) ka tė ngulur rreth 10.000 banorė me prejardhje nga Mirdita, nė fshatra tė ndryshėm, “Fandė”, tė ardhur aty nga shek.XIX dhe fillimi i shek. XX. Nė disa fshatra tė Hasit si Bishtazhin etj., ka mbi 3000 banorė me origjinė nga Mirdita.
    Mirditas me shumicė kanė populluar fushat bregdetare tė Shqipėrisė Veriore, po dhe vendet kodrinore tė kėtyre ultėsirave. Ata ruajnė shumė mirė nė kujtesė prejardhjen e tyre, ruajnė mbiemrat e prejardhjes e shumė kujtime tė stėrgjyshėrve tė tyre mirditas. E quajnė pėr nder e kreni se kanė vendin e tė parėve tė tyre nė Mirditė. Mirditasit i gjenė tė ngulur me banim edhe nė Korēė, Gjirokastėr e Sarandė, po dhe nė vise tė botės sė jashtėme. Ata mė sė shumti kanė populluar Shkodrėn, Lezhėn, Kurbinin fushor, Krujė e deri nė Durrės. Edhe nė Babrru tė Tiranės ka njė grup banorėsh me prejardhje nga andej, ku ruajnė dhe mbiemrat prej nga kanė ardhur si Suli, Prenga e me radhė. Edhe nė Bizė pranė Manzės nė bregdet ka njė grup banorėsh me origjinė nga Mirdita.
    Mirdita pėrbėhet nga shtresime tė ndryshme popullsie: shumė tė vjetėr nė ato troje, mesjetare midise e tė vonė, po dhe tė kohės sė re. Cilėsi e veēantė e kėsaj krahine ėshtė se popullsia, dhe pse me prejardhje tė ndryshme, ėshtė e njėjtėsuar, e shkrirė nė njė tė tėrė e tė pandashme. Kemi Dedaj tė mirėfilltė tė Oroshit, si mė krye vendi, kemi dhe Dedaj tė mbėshtetur. Po kėshtu mund tė thuhej pėr Ēokajt, pėr Markolajt e kėshtu me radhė. Shtresimet e ndryshme kurrė nuk e kanė dėmtuar unitetin krahinor, shoqėror e tė bashkėjetesės. Kushtet sociale e dokesore bashkė me rregulla tė forta tė kanunit, kanė qenė faktorė integrues, njejtėsues e ekuilibrues tė kėsaj krahine.
    Nė kohė tė re e tė sotme ka mjaft lėvizje migruese tė natyrės ekonomike e sociale e kėtu nuk ka asgjė pėr t'u ēuditur. Largohen pėr njė jetė mė tė mirė, pėr mirėqenie ekonomike. Po mirditasit kudo qė janė, ruajnė kujtimin e krahinės sė tyre e me ndėrgjegje e paraqesin veten: “jam mirditas!”, “jam i ardhur nga Mirdita!”. Ruajnė kujtimin e trojeve e tė varreve tė tė parėve tė tyre, po kėshtu vendet e pronat ku dikur paraardhėsit e tyre kanė jetuar, ruajnė mbiemrat qė tė kujtojnė krahinėn e vjetėr prej nga kanė ardhė shumė kohė mė parė. Emri i kėsaj krahine ėshtė i lidhur ngushtė me jetėn e psikėn e tyre. Kjo shpreh forcė, gjallėri, energji.
    I pėrshkruam lėvizjet migruese tė popullsisė pėr sa kanė tė bėjnė me Mirditėn, me synim qė pėrmes tyre tė ndriēojmė mė bindshėm disa veēori tė kompaktėsisė e tė zhvillimit tė kėsaj krahine. Mendojmė se pėr kėto gjėra tė traditės e tė jetės sociale nė pėrgjithėsi lėvizjet migruese tė natyrave tė ndryshme na flasin shumė qartė e nė vėshtrime tė ndryshme. Nga kėto migrime, brenda krahinės, nga jashtė – brenda dhe nga brenda - jashtė, pėr nė krahina tė tjera, ėshtė njė dukuri e vazhdueshme, nga shekujt e mesjetės e deri nė ditėt e sotme, po natyrisht kushtet kanė qenė krejt tė ndryshme nga koha nė kohė. Kjo flet pėr pėrzierje tė vazhdueshme tė popullsisė, nga vendi nė vend, nė pėrkim me kushte tė caktuara sociale dhe historike.
    Ėshtė bėrė fjalė shumė pėr “fisin”e ashtuquajtur tė Mirditės, pėr “konfederatė fisesh”, pėr “tre Dhenat e Fisit”, pėr 12 fiset e Oroshit e kėshtu me rradhė. Mbėshtetur nė tė vėrtetėn dėshmuese historike, kėto hamendėsime bien poshtė. Nė Mirditė kemi njė pėrzierje tė atillė popullsie me prejardhje tė ndryshme sa shumė gjėra sqarohen mirė e shumė mendime tė thėna dikur nuk kanė mė asnjė mbėshtetje. Krahina e Mirditės si tėrėsi, ose pjesė tė saj tė marra veē e veē, s'janė tjetėr veēse bashkėsi fshatare me njė organizim krejt tė veēantė. Kemi kėtu njė strukturė sociale qė lėviz e ndryshon nga koha nė kohė. Nuk ėshtė aspak njė organizim krahinor statik, i pandryshueshėm, fosil, qė nuk ka lėvizur e nuk ka ndryshuar nė kohė. Natyrisht, ndryshimi ka qenė i ngadalshėm pėr vetė kushtet historike tė mbylljes ndėr male, pėr arsye konfliktesh sociale e tė pushtimeve tė huaja, nga varfėria, burime ekonomike tė pakta e tė pasigurta.
    Lėvizjet migruese janė, nė thelb, pėrpjekje pėr tė zgjidhur probleme tė jetės familjare a tė njė grupi familjesh. Janė synime pėr tė dalė nga gjendje tė rėnduara e nga fatkeqėsi tė jetės, tė jetesės. Nė njė vėshtrim tjetėr, ato janė pėrvojė, janė komunikim mes grupesh tė ndryshme sociale, janė mėsim pėr jetėn e i hapin rrugė zhvillimit, ėshtė shkėmbim i dijeve praktike nė mes grupesh tė ndryshme njerėzore.
    Jo shumė lirshėm ėshtė pranuar i huaji pėr t'u ngulur me banim nė fshat, nė dhé, nė krahinė. Pronėn, secili pėr vete, po dhe mbarė bashkėsia fshatare e ka ruajtur, tė pėrbashkėt – kullosė ose vetjake. Por nė kohė lufte, nė konflikte sociale, pėr tė shpėtuar njerėzit nga varfėria e tejskajshme a nga vdekja, kanė pranuar familje tė huaja tė banojnė diku nė pronė tė ndonjėrit apo tė bashkėsisė. Njė bije tė njerit, tė martuar larg, i ka vdekur burri, ėshtė nė kulmin e varfėrisė e pa pėrkrahje. Prindėrit e tė afėrmit e saj, doemos me miratim dhe tė fshatit, e marrin dhe e vendosin diku nė pronat e tyre qė ta ndihmojnė. Kėshtu, kjo familje e pasardhėsit e saj bėhen banorė tė pėrhershėm tė bashkėsisė. Pėrfitojnė tė drejtat nė pyll, nė ujė, nė kullota, nė tokė buke, po kanė dhe detyra ndaj bashkėsisė si gjithė tė tjerėt. Nė kahėra luftrash e konfliktesh sociale kanė ndodhur qė njė fshat tė strehojė e tė mbajė familje tė tėra. Mandej disa prej tyre, nė kushte tė veēanta, janė bėrė dhe banorė tė pėrhershėm, janė bėrė “vėllezėri trojesh” me fqinjėt, me fshatin. Duhet menduar mirė koha kur kanė ndodhur dukuri tė kėsaj natyre. Nė bashkėsitė malėsore ndjenja e dashamirėsisė pėr tė ndihmuar fatkeqėt, tė pambrojturit, ka qenė shumė e fuqishme, e zbatuar nė praktikė thuajse kudo nė malėsina.
    A ruhen institute tė vjetra, si mbijetoja nė kėto bashkėsi malėsore tė Mirditės? Doemos qė po, por nė kushte tė njė organizimi tė veēantė e dinamik. Ėshtė ruajtur deri nė kėto kohė tė vona dukuria e ekzogamisė, institut i lashtė dokesor. Kemi tė bėjmė kėtu me bashkėsi tė lira patriarkore, me struktura pėrshtatur jetės ndėr male. Nė kėto vende asnjėherė sistemi feudal nuk ėshtė bėrė mbizotėrues, sadoqė elementė tė veēantė tė tij kanė hyrė nė jetėn e bashkėsive, mė sė shumti nga sundimet e huaja. Vėllezėrimi, afrimi, kanė shėrbyer pėr ta pėrforcuar e fuqizuar bashkėsinė, pėr t'u mbrojtur. Ėshtė pėrdorur gjithnjė shprehja “jemi gjak e gjne”, pra do tė thotė se janė tė njė gjaku nga ana atėrore po dhe tė njė gjinie nga ana e grave pėrmes martesave. Nė kuptim figurativ kjo shprehje dhe psikologjia pėrkatėse e lidhur me tė flet pėr lidhje afrie tė gjithanshme, tė pėrjetėshme, nė mbijetesė ekonomike e pėr mbrojtje. Edhe martesat jashtė dheut pėrkatės kanė luajtur rol tė rėndėsishėm nė pėrforcimin e njėjtėsimit krahinor. Tė bėrėt tė njė fisi pa qenė nė tė vėrtetė tė tillė ka pasur nė vetvete funksione tė pėrforcimit tė bashkėsisė sipas normave tė caktuara, tė detyrueshme, qė kishin natyrė juridike e ndėrkohė morale e tė mbinatyrėshme, nė kuptimin e njė kulti tė fuqishėm hyjnor me rrėnjė pagane. Me funksione tė kėtij lloji ishte dhe kumbaria e flokėve, e pagėzimit, e krezmimit, e martesės, po kėshtu dhe vllaznimi me anė tė pirjes sė gjakut, ndėrsjelltas. Tė tėra kėto lidhje rituale e bėnin grupin mė tė pathyeshėm, mė veprues e mė ekuilibrues nė ēeshtje tė mėdha. Me anė tė kėtyre lidhjeve rituale e tė “gjakut e gjinisė” bėheshin vėllezėr e motra dhe ndalohej martesa e marėdhėniet e veēanta “intime”. Kėto lidhje ishin hyjnore e shkelja e tyre ishte mėkat i rėndė e dėnohej me marrje jete.
    Fqinjėt, dhe pa qenė fare me lidhje gjaku, i sajonin lidhje tė tilla pėr tė ndaluar ēdo lloj eksesi qė mund tė ndodhte nė atė mjedis. Psikologjia e ēdo antari tė bashkėsisė ushqehej me ide e realitete tė tilla tė lidhjeve me natyrė kulti. Si fqinjė, si bashkėfshatarė, do tė hynin e do tė dilnin te njeri – tjetri pėr punė tė ndryshme. Pra pėr tė mbajtur ekuilibėr duheshin dhe mjete tė forta psikologjike e ligjore, morale e tė besimit. Kėshtu ėshtė krijuar dhe instituti i fuqishėm e tepėr veprues “vėllezėr trojesh”, ku ka shumė ndalime e shumė norma vepruese, qė nuk mund tė shkeleshin kurrėsesi. Tė tėra kėto ishin mjete force, mjete mbijetese pėr shoqėritė e lira patriarkore ndėr male, natyrisht nė kushte mesjetare.
    Mė sė shumti, pėr migrime tė ndryshme, dėgjohet shprehja: ka ikur pėr arsye hasmėrie , veēanėrisht kur bėhet fjalė pėr persona a familje tė veēanta. E vėrtetė ėshtė se konfliktet qė ēonin nė gjakmarrje i kanė shtyrė njerėzit nė migrim, nė largim nga vendi, nė jo pak raste. Por duhet ditur se shkaqet e pėrshkuljeve tė popullsisė kanė qenė nga mė tė ndryshmet: shtesė popullsie: vendi nuk mban me jetesė shumė njerėz, nga kjo gjė lindin dhe konflikte, po ėshtė e pranishme dhe njė varfėri e madhe. Kjo bėn qė disa familje tė lėnė atė vend e tė gjejnė diku gjetiu njė vendbanim mė tė lirė, mė pa njerėz, ku tė shkojnė dhe tė jetojnė. Migrimi ėshtė rrugė pėr tė gjetur njė zgjidhje kur njė shtėpie a njė grupi social i ndodhin shumė fatkeqėsi, tė lodhur e tė mėrzitur prej tyre, njė a e tėrė familja, ose njė lagje e tėrė, largohet prej andej, pėr tė krijuar njė gjendje tė re e njė ekuilibėr tė ri. Shumė mirė kėtė e ka vėnė re nė fund tė shek. XIX dhe e ka sqaruar F. Barkata nė veprėn e tij “Lule“: njė djalė i mbetur rrugėve ikėn shegert nė Lezhė e pastaj dhe shumė mė larg. Marku nga fatkeqėsitė qė i ndodhėn nė shtėpi ikėn me gruan nė fushė, nė Breg tė Matės. Shpesh – herė gojėdhėnat, po dhe fakte historike tregojnė qė nė njė vend a nė njė tjetėr, popullsia ka ikur nė masė prej aty, e lodhur dhe e dėrmuar, nga “tre dimna tė fortė”, “nga tri vera me tė korra tepėr tė dobta”. Disa herė vetė fshati a krahina, pėr shkelje tė rėnda tė normave kanurore tė bashkėjetesės, i dėbon njė a disa njerėz, a familje pėr tre vjet, pėr pesė ose pėrgjithmonė nga vendi. Ky ėshtė njė migrim i detyruar dhe ka ngjarė nė jo pak raste nė Mirditė. Mirditasit kanė qenė tė lidhur nė anėn ekonomike me fushat bregdetare, me qytetin, sidomos pėr blerje e shitje. Blenin shumė drithė nė Kosovė dhe nė Dibėr ashtu si edhe gjėra tė tjera tė tregtisė. Kjo njohje e interesa ekonomike, po ndoshta dhe nga trysnia e dizekuilibrit social, janė larguar nga trojet e tyre e janė vendosur nė ato vende tė njohura mė parė.
    Kur tė ardhurit nga krahinat e tjera, ose nga njė dhé nė njė tjetėr nė Mirditė, tė vendosur nė njė fshat, u janė nėnshtruar rregullave, normave, dokeve e traditave tė atij fshati, nė vėshtrim: ekonomik, nė doke e tradita, nė veshje, nė festa e kremtime tė ndryshmė, nė martesa e nė kėrkesa tė tjera tė bashkėsisė, baras me tėrė banorėt e tjerė tė atyshėm. Kėshtu janė integruar e shkrirė me vendasit tėrė ata tė ardhur nga vise tė tjera. Nė kėto kushte, tė ardhurit rishtas nuk e kanė cėnuar aspak strukturėn e bashkėsisė, nė tė kundėrtėn: atė e kanė dėbuar menjėherė. I ardhuri ka qenė mė nevojtar e mė i prirur pėr t'u shkrirė me mjedisin, pra nė kėto kushte u ėshtė nėnshtruar tėrė rregullave e detyrimeve, si ēdo antar tjetėr i bashkėsisė. Nė kėto kushte ėshtė bėrė nė pėrgjithėsi mė mirditas se mirditasit. Ka pasur raste, si nė Dibėrr etj, qė familje myslymane, duke u vendosur nė njė mjedis tė krishter, edhe ėshtė krishterizuar. Kėtė ja donte nevoja e integrimit tė plotė, martesat, fqinjėsia e kumbaria e njė radhė dukurish qė kishin tė bėnin me ekzistencėn nė bashkėsi tė tilla fshatare mes malesh.
    Edhe mirditasit kur kanė migruar nė krahina tė tjera, janė pėrshtatur me doke e tradita tė vendit, me veshje, po dhe janė islamizuar kur mjedisi i ri ka qenė i tėri me njerėz tė besimit islam. Nė fshatin Krushė, nė mes Prizrenit e Prishtinės, mėsojmė pėr toponimin Mali i Fandės (Fandė, nėnkupto mirditas – M.T.). Njė mirditas, i larguar pėr ēeshtje hasmėrie, ishte ngulė me banim nė Rrethkabash (pra nė Krushė). Aty nė fillim kishte jetuar duke punuar si shėrbėtor; mė vonė vendasit i kishin dhėnė tokė e i kishin ndihmuar tė ndėrtonte shtėpi, nė shek. XIX. Nė mesin e shek. XX brezi mė i vjetėr, pleq, mbante emra tė krishterė, ndėrsa nė paraqitje ishin disi tė islamizuar, kurse brezi mė i ri ishte plotėsisht i integruar nė islamizėm dhe mbante emra si Ismail, Fazile e me rradhė. Nė Kėrēisht tė Maqellarės (Dibėr) familjet Gėziqi, myslymanė, e kishin prejardhjen nga Gėziqi i Mirditės; nė mjedisin e ri social ata ishin islamizuar. Mirditasit, pėrgjithėsisht, aq sa janė tė aftė tė asimilojnė tė ardhurit nė krahinėn, nė fshatrat e tyre, janė po aq tė aftė tė pėrshtaten nė mjediset e banimit nė krahinat e tjera ku vendosen me banim tė pėrhershėm.
    Gjithėsesi, organizimi, struktura e brendėshme sociale nuk ka pėsuar tė ēara. Ligjet e kanunit mė mirė se kudo kanė luajtur rol tė rėndėsishėm ashtu si dhe krenėt e kryeparėt, krenėt e vogla, pleqtė e strapleqtė, kanunarėt e dhėnies sė drejtėsisė. Mirdita ka pasė njė organizim tė brendshėm, pėrshtatur me kushte tė veēanta tė jetės patriarkale, po nė liri tė plotė, pa paguar kurrė asnjė lloj takse nė shtet. Ata u bindeshin vetėm ligjeve tė kanunit, si mjet ekuilibrues nė mjedisin social. Edhe tė ardhurit me migrim pėrshtateshin lehtė me kėto institucione tė njė bashkėsie tė lirė krahinore, po tepėr kompakte.
    Duhet vėnė nė dukje se migrimet e ndėrsjellta nė mes krahinash tė ndryshme, pėrfshirė kėtu dhe Mirditėn, kanė ndikuar nė zbutjen e ndryshimeve tė dokeve nga krahina nė krahinė, kanė ndikuar nė njė komunikim mė tė hapur e mė tė fuqishėm kulturor tė ndėrsjelltė mes krahinash, nė njejtėsimin e gjuhės, nė njejtėsimin e praktikave tė jetės e tė prodhimit shoqėror, si njė rrugė progresi nė mardhėniet krahinore, ndėrkrahinore e mbarė etnike. Kėshtu, ndjeshmėria kombėtare ėshtė bėrė mė e fortė, mė vepruese.

  2. #2

    Registriert seit
    04.05.2009
    Beiträge
    13.681
    Habe erst jetzt unten gesehen das Ardi schon einen Thread darüber eröffnet hat,kann jemand sie zusammenfügen?

  3. #3
    ardi-
    Schöne Geschichte, viele Albaner können davon lernen.

  4. #4

    Registriert seit
    12.09.2009
    Beiträge
    9.978
    ach du scheiße, wer soll das alles lesen?

    PS. die sehen wie gr. Tsoliades in den Bilder aus

  5. #5
    ardi-
    Zitat Zitat von NickTheGreat Beitrag anzeigen
    ach du scheiße, wer soll das alles lesen?
    Du nicht, da du kein albanisch kannst. :icon_smile:

  6. #6

    Registriert seit
    04.05.2009
    Beiträge
    13.681
    Zitat Zitat von ardi- Beitrag anzeigen
    Schöne Geschichte, viele Albaner können davon lernen.
    Und die meisten werden es nicht lesen,das ist zuviel.
    Jungs und Mädchen,das ist Albanische geschichte,auf albanisch.
    Gebt euch einen ruck,die 10 minuten kann man sich schon geben.^^

  7. #7
    ardi-
    Zitat Zitat von Roberto Beitrag anzeigen
    Und die meisten werden es nicht lesen,das ist zuviel.
    Jungs und Mädchen,das ist Albanische geschichte,auf albanisch.
    Gebt euch einen ruck,die 10 minuten kann man sich schon geben.^^
    Nix da, wir leben in der Gegenwart. :icon_smile:

    Leh bre burr, t'lumshin durt qe e bane ket pun Aber wer sollte es lesen? Etwa die, die in Prishtina demonstrieren?

  8. #8

    Registriert seit
    04.05.2009
    Beiträge
    13.681
    Zitat Zitat von ardi- Beitrag anzeigen
    Nix da, wir leben in der Gegenwart. :icon_smile:

    Leh bre burr, t'lumshin durt qe e bane ket pun Aber wer sollte es lesen? Etwa die, die in Prishtina demonstrieren?
    Thenk ju,nuk ke pune emadhe,copy dhe einfygen^^
    Aber finde es trotzdem schade das sich fast keiner das durchliest,wie auch bei meinem Thread über das mittelalterliche Albanien "Mesjeta ne Shqiperi"
    JEdem albaner sollte es interessieren,jedem der sich als albaner sieht,wenn einer was nicht versteht,ich bin auch noch da und werde jedem helfen.

    Bei Mirdita ist es so:
    Es gibt uns überall,die Mirditen sind überall gewandert,
    in den Norden und süden Albaniens.
    Manche von ihnen haben den Islamischen glauben angenommen,manche den Orthodoxen im süden.
    Es gibt vielleicht auch hier albanische moslems die früher mirditase waren,es aber nicht wissen,wie auch im süden.

    Ich bin stolz auf Mirdita,denn wir haben immer unseren Kopf gehabt und haben uns nie von anderen beeinflussen lassen.
    Das konnte man vorallem sehen als gjon marka gjoni versuchte sich von Albanien abzuspalten,mit hilfe der Jugoslawen.
    Die Mirditen haben nicht gegen albanien gekämpft,sie wollten immer ein vereintes albanien.
    Gjon markagjoni gilt als verräter bei uns,der feindliche truppen zu uns gebracht hat,der auch so damals der Uli höneß der nation war.

    Später haben die Jugoslawischen truppen die Mirditas kenngelernt.
    Und mussten abziehen,gleich mit den verräter
    aus Mirdita.

    Mirdita war immer das zentrum der kämpfe gegen türken oder auch serben & montenegriner.
    Ich würde sogar behaupten das ohne den wiederstand aus Mirdita heute kein albanisch existieren würde ausser in Italien.

  9. #9
    ardi-
    Zitat Zitat von Roberto Beitrag anzeigen
    Thenk ju,nuk ke pune emadhe,copy dhe einfygen^^
    Aber finde es trotzdem schade das sich fast keiner das durchliest,wie auch bei meinem Thread über das mittelalterliche Albanien "Mesjeta ne Shqiperi"
    JEdem albaner sollte es interessieren,jedem der sich als albaner sieht,wenn einer was nicht versteht,ich bin auch noch da und werde jedem helfen.

    Bei Mirdita ist es so:
    Es gibt uns überall,die Mirditen sind überall gewandert,
    in den Norden und süden Albaniens.
    Manche von ihnen haben den Islamischen glauben angenommen,manche den Orthodoxen im süden.
    Es gibt vielleicht auch hier albanische moslems die früher mirditase waren,es aber nicht wissen,wie auch im süden.

    Ich bin stolz auf Mirdita,denn wir haben immer unseren Kopf gehabt und haben uns nie von anderen beeinflussen lassen.
    Das konnte man vorallem sehen als gjon marka gjoni versuchte sich von Albanien abzuspalten,mit hilfe der Jugoslawen.
    Die Mirditen haben nicht gegen albanien gekämpft,sie wollten immer ein vereintes albanien.
    Gjon markagjoni gilt als verräter bei uns,der feindliche truppen zu uns gebracht hat,der auch so damals der Uli höneß der nation war.

    Später haben die Jugoslawischen truppen die Mirditas kenngelernt.
    Und mussten abziehen,gleich mit den verräter
    aus Mirdita.

    Mirdita war immer das zentrum der kämpfe gegen türken oder auch serben & montenegriner.
    Ich würde sogar behaupten das ohne den wiederstand aus Mirdita heute kein albanisch exestieren würde ausser in Italien.
    Genau davor haben die Leute angst und wollen sich nicht erkunden.

  10. #10

    Registriert seit
    04.05.2009
    Beiträge
    13.681
    Zitat Zitat von NickTheGreat Beitrag anzeigen
    ach du scheiße, wer soll das alles lesen?

    PS. die sehen wie gr. Tsoliades in den Bilder aus

    Jeder user hier liest im schnitt mehr spam als was sinnvolles.
    Es sieht viel aus,aber wennman drinn ist,dann macht es spass.
    Wie ein Buch eben.
    Erst langweilig,dann kann man nicht genug bekommen.
    Und dümmer macht es einen sicherlich nicht.

Seite 1 von 3 123 LetzteLetzte

Ähnliche Themen

  1. Grüße aus BW^^ Mirdita
    Von Shkodran im Forum Mitglieder stellen sich vor
    Antworten: 24
    Letzter Beitrag: 25.02.2012, 20:59
  2. Zdravo/Merhaba/Mirdita/Helló/Alo/Jasu
    Von FuckTheWar im Forum Mitglieder stellen sich vor
    Antworten: 34
    Letzter Beitrag: 31.12.2011, 03:08
  3. Mirdita
    Von ardi- im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 18
    Letzter Beitrag: 18.09.2010, 19:00
  4. Antworten: 284
    Letzter Beitrag: 16.05.2009, 05:54
  5. mirdita
    Von Kryzat im Forum Mitglieder stellen sich vor
    Antworten: 41
    Letzter Beitrag: 10.07.2008, 12:33