BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 11 von 12 ErsteErste ... 789101112 LetzteLetzte
Ergebnis 101 bis 110 von 115

Würde eine türkisch-serbische Union einen Sinn ergeben?

Erstellt von Sezai, 30.09.2011, 22:05 Uhr · 114 Antworten · 8.944 Aufrufe

  1. #101
    Avatar von Mbreti Bardhyl

    Registriert seit
    24.07.2010
    Beiträge
    2.572
    [QUOTE=Sazan;2875375]als albanische flüchtlinge 1912-1915 von der türkei aufgenommen wurden, befanden sich auch christliche albaner unter ihnen.. sie wurden alle mit offenen armen empfangen! befass dich mal etwas mit der türkischen geschichte..
    O jo Shoku Sezan.
    Kjo ashte katastrofa ma e madhe qe ja ka shkaktu Sebia e Turqia popullit shqiptare.Turqia kurr nuk ka qene mike e popullit Shqiptare.Si Turqia edhe Serbia njisoje kan vepru bashkarishte kunder shqiptareve,deri sot.






    Marveshjet Turko-Jugosllave(Serbe) per shpernguljen e shqipetareve drejt Turqis.
    Konventa jugosllavo-turke e vitit 1938 dhe marveshja dhe marrveshja Jugosllavi turqi greqi e 28 shkurtit 1953 e njohur si pakti ballkanik e nenshkruar ne ankara




    Nė bazė tė hulumtimit sistematik tė dy shėrbimeve konzullare (sektorit tė pasaportave) jugosllave dhe turke, dėshmohet se nė periudhėn 1951-1968 prej Jugosllavisė nė Turqi janė shpėrngulur 414.500 shqiptarė... ndėrsa gjatė periudhės nė fjalė (bazuar nė statistikat sekrete jugosllave) nė Kosovė ishin sjellur nė heshtje 63.000 kolonė sllavė, prej tė cilėve, pas rėnjes sė Rankoviēit (1966) duke mos u duruar njė farė "barazie" me shqiptarėt, shumica prej tyre udbash e kriminelė marrin ikėn pėr Serbi . Ndėrkaq sipas statistikave tė publikuara mė vonė del
    se nė periudhėn 1952-1965 per ne Turqi janė shpėrngulur: 452.371 shqiptarė.
    Nė ato vite me dhunė detyrohen tė shpėrngulen edhe mijėra shqiptarė, kryesisht nga Mali i Zi (nga Hoti, Gruda, Plava, Gucia, Vuthaj, Ulqini, Tivari, Triepshi, Shpuza, Kraja etj.)

    Nė dimrin e vitit 1955/56 organizon aksionin pėr mbledhjen e armėve dhe gjatė kėtij procesi tė dhunshėm i keqtrajtuan nė format mė mizore mėse 30.000 shqiptarė.
    .Nė kėtė ekspeditė udbeske,nga rrahjet dhe torturat u mbytėn 103 shqiptarė,ndėrsa u gjymtuan pėr jetė rreth 10.000 tė tjerė...!!!
    Hulumtimet shkencore pėr zbardhjen e njė ngjarje historike siq ėshtė marrėveshja “Xhentėllmene” turko-jugosllave e vitit 1953 ndėrmjet Titos dhe Kypreliut, sado qė janė jo tė mjaftueshme,prap na japin njė pasqyrė shumė tė mirė pėr ta kuptuar kėtė marrveshje. Vlen tė pėrmenden veprat e historianėve tė kombit shqiptarė siq janė: Fehmi Pushkolli nė vepren “Fronti Popullor-Lidhja Socialiste e Kosovės”, Jusuf Osmani nė vepren “Vendbanimet e Kosovės-Gjilani”, Hakif Bajrami “Politika e shfarosjes sė shqiptarėve dhe kolonizimi serb i Kosovės 1844-1995”, Sabile Basha “Dėbimet e shqiptarėve dhe kolonizimi i Kosovės 1877-1995” dhe nė shumė hulumtime tė punimeve shkencore tė cilat e kanė pėr objekt tė studimit kėtė temė shum tė ndishme pėr popullin shqiptarė. Tė gjitha kėto vepra dhe shum dokumente tjera tė cilat do ti pėrmendim nė fucnot janė tė lidhura me marrveshjen e Splitit ndėrmjet Titos dhe Kypriliut. Nė kėtė marrveshje gojore edhe pse askush nuk diti se ēka pėrmbante, pasojat e sajė u panė menjėherė, pas fillimit tė zbatimit tė sajė. Pas vitit 1953 filloi dėbimi masiv i shqiptarėve pėr nė Turqi, gjė e cila e zbardhi kėtė marrveshje. Represioni serbė u pėrcoll nga instrumentet shtetrore dhe nė mėnyr tė organizuar nga vet shteti serbo-jugosllav. Paraprakisht ishte njė marrveshje nė mes Jugosllavisė dhe Turqisė e njohur si “Konventa jugosllavo-turke e vitit 1938”, e cila parashihte dėbimin e shqiptarėve pėr nė Anadoll. Ēėshtja e shpėrnguljes sė shqiptarėve pothuaj se u hesht gjithėher, ndėrsa u shkrua dhe u propagandua nga qarqet serbe, kinse pėr shpėrngulje serbo-malazeze qė nė tė vėrtet nuk ishte asgjė tjetėr veqse migrime tė vogla, tė vullnetshme tė popullsisė.

    Marrėveshja turko-jugosllave e vitit 1953
    Prishja e mardhėnjeve jugosllavo-shqiptare 1948 u shfrytėzua nga Beogradi me mjeshtėri pėr ndjekjen, arrestimin dhe keqtrajtimin e mijėra shqiptarėve tė akuzuar “stalinistė”.
    Nė vitet e 50-ta shteti jugosllav kishte shpallur pėr objektiv njė shoqėri tė afirmimit tė barazisė sė popujve tė kėsaj ish federate.
    Ndėrkaq, shqiptarėt sanksionohen si pakicė dhe me kėtė vėhen nė pozit tė pabarabartė karshi popujve tjerė tė po kėsajė federate.

    Sistemi policorė i UDB-sė sė Rankoviqit bėnte trysni tė ndryshme mbi shqiptarėt, duke i shtypur dhe duke ua ngushtuar pėrspektivėn, me ēka synohej dealbanizimi i Kosovės.
    Si rezultat i kėtj presioni, mjaftė shqiptarė u regjistruan si turqė dhe pati njė rritje tė ndjeshme tė pakicės turke nė Kosovė.
    Kėtė process tė deklarimit tė dhunshėm tė shqiptarėve si turqė e kundėrshtuan intelektualėt: Zekerija Rexha, Mehmet Vokshi, Skender Rizaj etj.
    Pėr ta shpėrblyer poziten e udhėheqėsve shtetrorė tė ish-Jugosllavisė u propozua qė Ēubrilloviqit ti jepet shpėrblimi AVNOJ-it i cili u refuzua kategorikishtė nga antari i Akademis sė Shkencave tė Kosovės prof. Fehmi Agani.
    Edhe pas kėsaj periudhe, sidomos pas Luftes sė Dytė Botėrore filluan aksionet e mbledhjes sė armėve dhe formave tė tjera tė presionit me qėllim tė detyrimit tė popullates pėr shpėrngulje nė Turqi.
    Takimi i Splitit Tito-Kyprili
    Mė 1953 nė Split
    u takua kryetari i Jugosllavisė Josip Broz Tito dhe Fuad Kyprili, minister i punėve tė jashtėme tė Turqisė. Ata u moren veshė qė tė filloi shpėrngulja e sėrishme e shqiptarėve pėr nė Turqi.. Marrveshja planifikonte vazhdimin e aksionit tė shpėrnguljes sė shqiptarėve nga Kosova pėr Turqi, nė baz tė Konventės sė vitit 1938. Dėbimi i shqiptarėve parashihej tė bėhet pėrmes Maqedonisė.. Kjo erdhi nė shprehje tė zbatohet menjėher pas prishjes sė marrveshjes jugosllavo-shqiptare, me pretekstin se i sherbenin Shqipėrisė u denuan dhe internuan nėpėr burgje mbi 500 shqiptarė tė cilėt u derguan nė kampin famkeqė tė Goli Otokut.
    Meqė me marrveshjen “Xhentėllmene” nuk u arrit qėllimi pėr dėbimin e shqiptarėve pėr nė Anadoll, Serbia
    nuk pushoi pėrpjekjet pėr shfarosjen e popullit shqiptarė nė Kosovė.
    Marrveshja mbi miqėsinė dhe bashkėpunimin nė mes tė Jugosllavisė, Greqisė dhe Turqisė e nėnshkruar nė Ankara mė 28 shkurt 1953 u bė e njohur si Pakti Ballkanik.
    Marrveshja pėrmbanė 10 pika dhe mori karakterin ushtarak, por pa ndikim e obligime, tė cilat rezultonin nga Kontrata e Atlantikut Veriorė e 4 prrilit 1949 qė i pėrkiste Turqisė dhe Greqisė.
    Kjo marrėveshje linte hapsirė edhe pėr marrveshje tė tjera tė problemeve ekonomike, teknike dhe kulturore

    Jugosllavia pėr ti shpėrngulur shqipatrėt nga Kosova dėshironte tė krijonte lidhje sa mė tė ngushtė me Turqinė.

    Lidhja duhej tė bėhej duke e riaktivizur Konventėn jugosllavo-turke tė vitit 1938 pėr shpėrnguljen e shqiptarėve nė Turqi. Nė kėtė frym bashkpunimi mes tyre u lidh edhe marrveshja “Xhentėllmene” mes Jugosllavis e Turqisė. Qėshtjen e shpėrnguljes sė shqiptarėve Jugosllavia e nxiste nėpėr mjet shtypit turk. Nė periudhen kohore 1955-1957 si rezultat i marrveshjes “Xhentėllmene” pushteti serbė nė proceset e montuara politike i rrahu brutalisht rreth 30 mijė shqiptarė, 300 prej tyre vdiqėn nga plagėt e marra.

    Si rrjedhojė, pėr njė kohė tė shkurtėr u turqizuan dhunshėm rreth 60 mijė shqiptarė, kurse u shpėrngulėn pėr nė Turqi mbi 250 mijė shqiptarė.

    Nga fundi i vitit 1944 e kėndej shqiptarėt filluan tė arratiseshin nė male dhe nė Shqipėri madje dhe duke migruar krejt jahstė vendit. Shqiptarėt pėr ta kundershtuar ripushtimin jugosllav organizuan edhe lėvizje ilegale.

    Nė deklaratėn zyrtare, tė lėshuar mė 29 janar 1953 mbi bisedat nė Split, tė dy delegacionet fshehen marrveshjen “Xhentėllmene” dhe iu referuan bashkėpunimit parlamentar dhe qėshtjes sė Paktit Ballkanik. Me kėtė marrveshje Tito realizonte ėndrren e serbėve pėr shpėrnguljen e shqiptarėve nga Kosova, ndėrsa Turqia fitonte banorė vitalė dhe mjete fonanciare.

    Ē’do shqiptarė do tė shpallej i rrezikshėm dhe I dyshimtė pėr sigurinė e vendit, sidomos intelektualėt me tė cilėt i mbushėn burgjet dhe pas kėsajė u shpik kombėsia turke.

    Krahina Autonome e Kosovės e Metohisė gėzoi tė drejtėn e njė trupi legjislativ dhe ekzekutiv si dhe tė pėrfaqėsimit nė kuvendin e Serbisė dhe atė Federalė, por jo pushtetin juridik dhe pikrishtė nė vitin 1953 ajo humbi lidhjen me federaten dhe mbeti vetėm nė kuadėr tė Serbisė.

    Ushtrimi i dhunės ndaj shqiptarėve
    Kolektivizmi i dhunshėm i njė pjese tė tokave tė fshatarsisė sė Kosovės si dhe keqtarajtimet dhe shperdorimet perfide serbe, prekėn thellė traditėn kombėtare shqipatre.Nė funksion tė shpėrnguljes shqiptare u miratua edhe ligji i planit 5 vjeqarė 1947-1951.

    Pushteti jugosllav krahas dhunės e gjunjėzimit ekonomik sulmonte thell edhe ndjenjat kombėtare, tė kaluarėn dhe traditen historike. Ai reduktoi hapjen e shkollave dhe tė institucioneve arsimore e kulturore madje mohonte edhe prejardhjen e popullit shqiptarė.
    Titistėt nė anėn tjetėr e bėnė tė veten, i pėrzuri mbi 18% tė popullsisė shqiptare nga Jugosllavia pėr nė Anadoll.

    E gjith kjo ngjarje ishte rezultat i marrveshjes “Xhentėllmene” jugosllavo-turke gjė tė cilėn e ndaluan nė mėnyr tė tėrthortė vetėm pas vitit 1966 atėherė kur kishin mbaruar 21520 procese gjyqsore tė montuara kundėr shqiptarėve. Kjo ishte njė zbrazje e madhe e viseve etnike shqiptare qė pati pasoja negative pėr jetėn ekonomike, shoqėrore e politike tė popullit shqiptarė. Vetėm lindėshmėria (nataliteti) i lartė i shqiptarėve bėri tė mundur qė tė ruhej struktura etnike dhe tė dėshtoi plani pėr serbizimin e trojeve shqiptare.
    Qeveria jugosllave e kishte formuar njė komision shtetėrorė pėr dėbimin e shqiptarėve nė Turqi tė cilin e pėrbėnin: Aleksandėr Rankoviqi, Krste Cėrvenkovski, Zvetisllav Stefanoviq, Vojkan Llukiq, Marko Vuqkoviq etj.

    Qeveria turke pasi mori informatat se ėshtė formuar shtabi jugosllav pėr shpernguljen e shqiptarėve e angazhoi Hulusu Kejmonin, pėr kontaktė me Jugosllavinė. Komunikimet ishin tepėr sekret dhe u bėnė pėrmes dokumentit turkė me numėr dhe shifėr tejet sekret nr. 3977/51, ku me kėtė rastė Turqia inicion zyrtarishtė aktualizimin e konventės sė vitit 1938. Turqia i kishte premtuar Jugosllavisė qė shqiptarėt do ti vendosė nė vilajetin Mysh. “Pas tė gjitha kėtyre me 28 shkurt 1953, Koqa Popuviqi dhe Hulusu Kejman nėnshkruan nė Shkup njė marrveshje tė re sekrete, qė nė Turqi tė shpėrnguleshin tė gjith myslimanet qė jetojnė nė Jugosllavi. Shtabi jugosllavė pėr dėbimin e shqiptarėve nė Turqi u legalizua mė 16 marsė 1955

  2. #102
    Sezai
    jaja, schön und gut. Öffne dafür ein eigenen thread.

  3. #103
    Avatar von Katana

    Registriert seit
    04.06.2011
    Beiträge
    3.543

  4. #104
    Zar

    Registriert seit
    31.07.2011
    Beiträge
    1.686
    Zitat Zitat von TurkishTiger Beitrag anzeigen
    Ich weiß ich weiß, deine signatur.

  5. #105

    Registriert seit
    16.01.2011
    Beiträge
    3.725
    Zitat Zitat von Zar Beitrag anzeigen
    Ich weiß ich weiß, deine signatur.
    jaja wenn Kurdistan dabei wäre es fair
    aber es gibt noch viele Völker die einen Staat haben wollen

    zum Thema;

    naja gestern habe ich mir das etwas vorstellen können
    aber alle drei Staaten gehen einen anderen Weg
    Serbien konzentriert sich auf die EU
    Russland is sowieso eig. eigener Kontinent
    und die Türkei will im Orient King sein

  6. #106
    Sezai
    http://en.wikipedia.org/wiki/Serbia%...rkey_relations

    Turkish Defense Minister Vecdi Gönül and Serbian Defense Minister Dragan Sutanovac met in Ankara on 12 May 2009 to sign a defence cooperation agreement. Gönül stated that, “Although we do not have a common border, we see Serbia as a neighbour,” and, “Turkey desires to maintain and improve its relations with Serbia the most, among all the other Balkan states.” Šutanovac confirmed that, “There are a lot of things to do in this field,”and, “We are thinking of taking some initiatives in the defense industry toget
    her, like co-production in Turkey or Serbia.”
    Turkish President Abdullah Gül paid a visit to Serbia on 26 October 2009, and became the first Turkish President to visit Serbia since 1986.


    :cay:

  7. #107
    Avatar von Caesarion

    Registriert seit
    17.08.2008
    Beiträge
    7.453
    Die Frage ist so dämlich, dass sie Kult ist

  8. #108
    Sezai
    Digga, es wird wirklichkeit man. wirklichkeit. w.i.r.k.l.i.c.h.k.e.i.t

  9. #109
    Avatar von muhhi

    Registriert seit
    12.11.2010
    Beiträge
    1.508
    Würde eine Mexiko-Kasachsaten Union Sinn ergeben?

  10. #110
    Avatar von Barbaros

    Registriert seit
    29.07.2004
    Beiträge
    12.209
    Zitat Zitat von Kisyhp Beitrag anzeigen
    Digga, es wird wirklichkeit man. wirklichkeit. w.i.r.k.l.i.c.h.k.e.i.t
    car lazar und milos obilic würden sich im grab umdrehen

Seite 11 von 12 ErsteErste ... 789101112 LetzteLetzte

Ähnliche Themen

  1. Würde eine Türkische Union einen Sinn ergeben?
    Von Melvin Gibsons im Forum Aussenpolitik
    Antworten: 247
    Letzter Beitrag: 01.02.2017, 19:47
  2. Antworten: 35
    Letzter Beitrag: 10.09.2013, 22:46
  3. Würde eine Altaische Union einen Sinn ergeben?
    Von Friedrich der Große im Forum Aussenpolitik
    Antworten: 7
    Letzter Beitrag: 08.02.2012, 20:22
  4. Würde eine Afroasiatische Union einen Sinn ergeben?
    Von Friedrich der Große im Forum Aussenpolitik
    Antworten: 9
    Letzter Beitrag: 08.02.2012, 15:15
  5. Würde eine Indogermanische Union einen Sinn ergeben?
    Von Friedrich der Große im Forum Aussenpolitik
    Antworten: 33
    Letzter Beitrag: 07.02.2012, 21:32