BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 2 von 18 ErsteErste 12345612 ... LetzteLetzte
Ergebnis 11 bis 20 von 171

Drenica

Erstellt von Kusho06, 06.12.2006, 09:27 Uhr · 170 Antworten · 39.196 Aufrufe

  1. #11

    Registriert seit
    08.06.2009
    Beiträge
    2.396
    Drenica (kyrillisch Дреница), auch bekannt als das Drenica-Tal, ist ein hügeliges Gebiet in Zentral-Kosovo, mit einer Größe von 1.200 Quadratkilometern. Die Region liegt westlich der Hauptstadt Priština, ihre Bevölkerung von 110.000 (Volkszählung 1991) besteht fast vollständig aus Albanern.
    Die Region umfasst die Gemeinden von Drenas (serbisch: Glogovac) und Skenderaj (serbisch: Srbica).

    In der Antike befand sich die Region mitten im Gebiet des illyrischen Stammes der Dardaner.
    Die Region war bekannt für ihre Kämpfe gegen die Türken. Als der Kosovo nach 1455 unter türkische Herrschaft kam, gelang es den Türken 400 Jahre nicht, die Region vollständig zu erobern.
    In der Zeit der türkischen Besatzung wurde die Region, in Gedenken an die blutigen Auseinandersetzungen, auch Drenica e Kuqe („Rotes Drenica“) genannt.


    Drenicas Söhne

    Tahir Meha

    Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė•



    Shko te: navigacion, kėrko
    Tahir Meha (10 tetor 1943Prekazė/Prizren - 13 maj 1981) aktivist politik, kundėrshtarė i regjismit nga Kosova
    Tahiri vije nga njė familje e aktivistėve qė kishin ndikim edhe jashtė rrethit ku banonin. Familja e tyre ishte e njohur pėr ativitete politike kundėr sistemit tė regjimit, dukuri jo e rrallė nė Prekazė tė Drenicės. Familja e tyre ishte e njohur pėr kullėn e Mehajve, e tė atit Nebihut.
    Tahiri ju kundėrvye edhe me forcė sistemit pushtues jugosllavė dhe mė 13 maj 1981 si rezulltat i kėsaj kundėrvėnje vritet nga forcat policore jugosllave.Tahir Meha nė kėtė pėrleshje sipas mediave jugosllave vrau 9 dhe plagosi 2 policė serb. Pėr aktivitetet e tija kundėr pushtuesit shpeshė nga adhuruesit e rrugės sė tij thirret me titullin popullorė "Burri i dheut"[1]
    Gjyshi i Tahirit, Emin Lati, ishte pjesėtar i Lėvizjes Kombė­ta­re Ka­ēa­ke tė Kosovės, bashkėluftėtar i Azem Bejtės. Nga bashkėluftėtaret shihej si burrė i vendit e i kuvendit, symprehti i Ēetės. Pas vrasjes sė Azem Bejtes, mė 14 qershor 1924, Emini e ruajti pushkėn e Azemit me admirim e me krenari dhe, mė 1941, ia dorėzoi tė birit, Nebihut, qė ky ta ndero­nte shqiptarinė nė Mbrojtjen Kombėtare tė Kosovės nė Sanxhakun, pjesė historike tė Shqi­pėrisė. Pushka e Azem Bejtes nė dorėn e Nebi­hut shkėlqeu edhe nė Luftėn e Drenicės nėn udhėheqjen e Shaban Pa­llu­zhės dhe nė Luf­tėn e Tahir Mehės.



    Azem Galica

    Azem dhe Shote Galica


    (1889 - 1924)
    Luftėtar i shquar popullor pėr ēlirim e bashkim kombėtar, pėr njė regjim shtetėror demokratik nė Shqipėri, organizator i lėvizjes sė armatosur nė Kosovė kundėr pushtuesve tė ndryshėm gjatė viteve 1912 - 1924.
    Veprimtarinė e tij patriotike e filloi nė vitet 1910-1912, kur mori pjesė nė kryengritjet antiosmane. Pas shpalljes sė Pavarėsisė luftoi nė fillim, mė 1912-1915 kundėr pushtuesve serbė, dhe mė pas, mė 1915-1918 kundėr pushtuesve austriakė e bullgarė. Gjatė Luftės sė Parė Botėrore drejtoi luftėn e ēetave kundėr rivendosjes nė Kosovė tė pushtetit tė borgjezisė serbomadhe. Pati pėrkrah tij deri nė fund gruan e vet Shote Galica. Sipas direktivave tė Komitetit "Mbrojtja Kombėtare e Kosovės", nė vitin 1919 mori pjesė nė organizimin dhe drejtimin e Kryengritjes sė Rrafshit tė Dukagjinit, mė 1921-1923 mbrojti Zonėn Neutrale tė Junikut, qė shėrbente si bazė e kryengritėsve tė Kosovės e tė Malėsisė dhe pėrkrahu kryengritjen e malėsorėve tė Shqipėrisė sė Veriut kundėr regjimit reaksionar feudo-borgjez. Nė vitin 1924 Azem Galica dėrgoi luftėtarė pėr tė marrė pjesė nė Revolucionin demokratikborgjez tė Qershorit. Vdiq nga plagėt qė mori nė luftimet e pėrgjakshme tė korrikut 1924, pėr mbrojtjen e zonės sė lirė tė Drenicės, "Arbanisė sė vogėl".


    Shaban( Mustafė) Kastrati - Polluzha ( lindi nė vitin 1871Polluzhė - u vra mė 1945 nė Tėrstenikė[1], Drenicė) ishte ushtark nė luftėn e dytė botėrore, shqiptar nga Kosova.





    [redakto] Jeta

    Shaban Polluzha ishte i biri i Mustafė Rexhep Kastratit qė kishte vetėm njė vėlla Dervishin, i cili vdes ne moshė tė re dhe nuk la trashegimtar. Shaban Polluzha rrjedh nga njė familje me gjendje ekonomike mesatare. Shabani nuk ishte i arsimuar, por si i ri u inkuadrua nė jeten politike, tė cilėn ia imponuan rrethanat dhe padrejtėsitė e regjimeve pushtuaese. U konfrontua me bullgarė e austriak gjat Luftės sė Parė Botėrore, dhe me regjimin e jugosllavise borgjeze. Gjatė mbrtėrisė jugosllave ishte i inkuadruar nė jetėn politike, kryetar e deputet. Shpesh konfrontohej me qarqet e regjimit antipopullorė dhe pėr njė kohė u detyrua tė kalojė nė ilegalietet nė Shqipėri. Gjatė luftės se Dyte Botėrore ishte komandant i njė pjesė tė frontit nė Mal tė Zi, Kollashin dhe Sanxhaku i Tregut tė Ri, ku u dallua pėr organizim e strategji. Ishte anėtar i Kėshillit te Islihatit (gjyqit paqetues)dhe me propozimin e Miftar Bajraktarit e emėrojnė kryetar te Islihatit nė Drenice. Shaban Polluzha kishte edhe taktike politike. Ai me strategji politike kishte bėrė njėfar lidhje formale dhe mashtruese me qarqet komuniste, por ne realitet ai asnjeherė kėtė ideologji nuk e pranoi si ideologji qe do tė zgjidhte qėshtjen shqipetare. Shpeshėherė nė mesin e shokėve dhe bashkėkohėsve tė tij u thoshte, „une kame pervojė ne bashkpunim me serbėt, siq jam munduar te bashkėpunoj me ta sinqerisht, por mė kot, sepse besė dhe marrveshje tė sinqertė kurr nuk kame mund te beje me ta". Prandaj, shton ai, "duhet mbajtur njėfare afrimi politik derisa tė arrijmė qellimin tonė" Per kėtė paria dhe kėshilli organizativ i Kuvendit tė Skenderajit e propozuan pėr komandant tė Brigadės sė Drenicės. Dihet mirėfilli se pas kapitullimit tė Italisė fashiste (shtator 1943) Shtabi Suprem i UNĒJ-sė shtoi aktivitetin e vet ushtarak, nė Kosovė dhe nė viset tjera shqiptare dhe deri nė nėntor 1944(por edhe mė herėt) nė kėto hapsira,u formuan njėsite tė shumta tė “UNĒJ-sė”,duke filluar nga ēetat,aradhat,batalionet e deri nė brigada.Kėto formacione partizane edhe pse u formuan nė trrollin shqiptar nuk u formuan pėr tė mirėn e shqiptarėve.
    Nė gjysmėn e dytė tė vitit 1944,derisa forcat aleate(amerikane-angleze-ruse...)pėrparonin nė tė gjitha frontet e luftės kundėr ushtrisė hitleriane,Titoja do t“i shfrytėzojė kėto rrethana,pėr luftimin e forcave tė mbrojtjes kombėtare shqiptare 1 dhe ripushtimin e Kosovės...Pėr t“i realizuar mė lehtė synimet e saj ,udhėheqja jugosllave,nė fillim tė janarit 1945 urdhėron mobilizimin e “brigadave tė Kosmetit” pėr t“i dėrguar nė Frontin e ashtuquajtur tė Sremit-nė Serbi.Ndonėse qendra e rezistencės shqiptare nė gjysmėn e dytė tė dhjetorit 1944-janar 1945 ishte pėrqėndruar nė Drenicė,”Shtabi Operativ i Kosmetit”,urdhėroi Shaban Polluzhėn qė ta lėshonte Drenicėn dhe tė nisej nė drejtim tė Podujevės,pėr t“u bashkuar me Brigadėn VII,e cila po marshonte pėr Sėrbi.
    Shtabi i Brigadės sė Drenicės largimin nga Kosova do ta kushtėzojė me ndėrprerjen e vrasjeve dhe tė plaēkitjeve mbi popullsinė civile nga ana e ushtarisė jugosllave...mirėpo pas dėshtimit tė nėnshtrimit tė Shaban Polluzhės mė 25 janar nisin operacionet ushtarake nė shkallė tė gjerė pėr asgjėsimin e Brigadės sė tij.
    Nė kėto operacione antishqiptare morėn pjesėivizionet 24,26,44, 46,52...tė Sėrbisė,Divizionet 41 dhe 50 tė Maqedonisė,grupi i brigadave tė Malit tė Zi(brigada e I e Bokės dhe brigada e VI) 2dhe repartet speciale tė OZN-s tė drejtuara nga Spasoje Gjakoviq.Nė kohėn kur forcat jugosllave zhvillonin operacionet mė tė pėrgjakshme nė Drenicė...,mė 8 shkurt 1945,komandanti suprem i UNĒJ-sė J.B.Tito me urdhėr tė veēantė nr.31 vendosi administrimin ushtarak nė Kosovė.Kėtė vendim Titoja e mori mė 7 shkurt 1945 nė Beograd,nė njė takim me ushtarakėt serb:Savo Dėrleviqin,Gjuro Medenicėn dhe Kėrsto Filipoviqin. Me kėtė urdhėr ,i tėrė pushteti nė Kosovė do t“i kaloi njė grupi tė caktuar ushtarakėsh serbo-malazez,tė cilėt do tė ushtronin pushtetin politik,ekzekutiv dhe atė gjyqėsor.
    Gjatė ndryshimeve nė strukturėn komanduese nė krye tė pushtetit ushtarak pėrkatėsisht tė “Shtabit tė Ri Operativ” u emrua ish-shefi i Armatės I-rė:kolonel Savo Dėrleviq, duke e zavendėsuar Fadil Hoxhėn,i cili mbeti zavendės i tij. Shef i Shtabit u emrua nėnkolonel Dushan Vukotiq(deri nė atė kohė ishte zėvendėskomandant i Divizionit 46 jugosllav),shef i prapavijės u caktua Stevo Dobėrkoviq(i dėrguar nga shtabi qėndror i Sėrbisė),ndėrsa komisar politik u emrua nėnkoloneli Gjuro Medenica. Mė 10 shkurt 1944 kjo komandė bėri riorganizimin e tėrėsishėm tė ushtrisė duke formuar Divizionin e artilerisė, tė kalorėsisė, tė ndėrlidhjes, grupin operativ tė brigadave, Divizionin 46,52...etj.
    Kjo makineri ushtarake nė Kosovė duke i marrė tė gjitha masat gjoja pėr "spastrimin" e terenit nga "mbeturinat e fashizmit" dhe "kundėrrevolucionarėt" vrau e masakroi pamėshirė mijėra shqiptarė gjithėandej Kosovės...Nė kėtė fushatė tė egėr ushtarake mė 21/22 shkurt 1945 u shua me gjak edhe kryengritja e Drenicės,pas vrasjes sė tribunėve popullorė Shaban Polluzha e Mehmet Gradica nė kullat e Dvoranėve nė Tėrstenik.




    Rifat Latif Berisha

    Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė

    (Pėrcjellė nga Rifat Berisha)

    Shko te: navigacion, kėrko
    Rifat Latif Berisha, lindi nė fshatin Berishė, Drenicė 1910, ishte aktivist shqiptar gjatė Luftės sė Dytė Botėrore.
    Rifat Berisha (1910-1949) u lind nė Berishė tė Drenicės. Ishte biri i Latif dhe Hasime Berishės, tė dalluar pėr mbarėvajtjen e familjes, tė ekonomisė shtėpiake, tė edukimit tė fėmijėve dhe tė mikpritjes tradicionale.Mė 1926, falė ndihmės sė Tahirit, shkon nė Shqipėri pėr shkollim.
    Ishte nipi i Tahir Berishės, talentit mė tė madh tė filozofisė popullor nė shekullin e tij. Nėn pėrkujdesjen e xhaxhait tė shtrenjtė, mėsoi pėr veprimtarinė e personaliteteve mė tė shquara historike tė kohės, si Azem Galica e Ferat Draga, Hasan Prishtina e Ilaz Agushi, Miftar Bajraktari e Nazim Gafurri, Ramadan Shabani e Sadik Rama, Shaban Polluzha e Shtjefėn Gjeēovi. Mėsimet fillestare i mori nė Mejtep tė Negrofcit, ndėrsa tė mesmet nė Medrese tė Gjakovės.
    Mė 1931 e kryen Akademinė Ushtarake nė Tiranė. Ishte oficer nė Gjirokastėr, ku, mė 1933, martohet me Mirijen, bijėn e Xhelal Ēanos, epror ushtarak nė pension. Shėrbeu edhe nė Kukės, Lushnjė, Pukė, Sarandė, Shkodėr, Tiranė e Vlorė. Mirija dallohej me virtyte mė tė larta njerėzore e kombėtare. I patėn katėr fėmijė: Muhameri, qė u lind nė Gjirokastėr mė 1935, Afėrdita nė Shkodėr mė 1938, Shpresa nė Gjilan mė 1942 dhe Ylberi nė Prishtinė mė 1946.
    Rifat Latif Berisha, gjatė Luftės sė II-tė Botėrore ishte i njohur si aktivst i angazhuar si kryetar i Frontit Popullor pėr Kosovė (1949). Ishte njė nga organizatorėt e Konferencės se Bujanit,nė te cilėn u zgjodh edhe nenkryetar. Nė mbarim tė luftės ishte nėnkryetar i Kosoves. Nuk u pajtua kurrė me tradhetinė qė iu bė Konferencės sė Bujanit dhe vendimeve tė saj,pėr ēka edhe u vu nė shėnjestėr tė OZNA-s.Aktiviteti i tij ne vazhdim,sidomos lidhjet qe ai mbante me ilegalitetin e vendosin ne qender te vemendjes se sigurimit jugosllav derisa pas nje tentative per ta arrestuar qe perfundon me perleshje ai behet pjese e ilegalitetit.Pėr veprimtari tė tij, kundėr luftės speciale tė Doktrinės sė shenjt serbe, Berisha nė 17 maj tė 1949-ės, pėrderi sa ishte ne fshatin Gajrak sė bashku me njė njėsit prej gjashtė vetėsh, nėpėrmjet tradhetisė sė tė zotit tė shtėpisė Smajl Gajraku e rrethon njė ekspeditė policore e sigurimit tė brendėshem shteteror tė Jugosllavisė (nė atė kohė e njohur si OZNA), tė cilen e drejtonin Ēedo Topalloviē dhe Ēedo Mijoviē. Njėsiti pėrbėhej krejtėsisht nga djem tė familjes Berisha: vėllezėrit Rifat,Mustafė e Islam Berisha, Brahim Berisha i biri i Islamit e po ashtu Halit dhe Jahir Berisha kusherinj tė pare. Pas gati njė dite luftimesh njėsiti tenton tė qaje rrethimin ku edhe bien heroikisht Rifat,Islam,Mustafe e Brahim Berisha.Arrijnė tė largohen vetėm Halit e Jahir Berisha. Kuptohet nė vazhdimesi njė terror e represion mbuloi tė gjithė fisin Berisha e po ashtu miqtė e kėsaj familje.






    Adem Jashari

    Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė



    Shko te: navigacion, kėrko

    Ky artikull ose seksion duhet tė pėrmirėsohet sipas udhėzimeve tė Wikipedia-s.
    Ju lutemi ndihmoni edhe ju nė pėrmirėsimin e kėtij artikulli.
    Ky artikull ose seksion nuk ka mjaft ose nuk ka asnjė referencė dhe mund tė mos jetė i saktė .
    Jeni tė lutur tė ndihmoni kėtė artikull duke shtuar referenca dhe duke korrigjuar informacionet.
    Adem Jashari Emri Adem Mbiemri Jashari Lindur mė 28 nėntor 1955 Lindur nė Prekaz, Skenderaj Vdiq mė 6 mars 1998 Vdiq nė Prekaz, Skenderaj Kombėsia shqiptare Mirėnjohje Urdhri Hero i Kosovės
    Komandant Legjendarė
    Medalja e Artė e Lidhjes sė Prizrenit
    Medalja Luftėtar i Lirisė Adem Jashari
    Adem Jashari lindi nė Prekaz tė Drenicės, mė 28 nėntor 1955. Kėtė vit, Shaban Jasharit babai i tij, krahas Festės sė Flamurit, qė e festonte pėr ēdo mot, ju shtua edhe njė festė tjetėr - Ditėlindja e djalit tė cilin e pagėzoi: Adem. Dhe ishte e natyrshme qė mbi djepin e posa tė lindurit nė kėtė ditė, Djepi tė mbulohej me flamurin e Skėnderbeut. Kėshtu ndodhi atė ditė nė familjen Jashari, nė Prekazin e Ahmet Delisė. Familjes se xha Shabanit iu shtua edhe njė pushkė, nė Drenicė jehuan krismat e pushkėve pėr flamur dhe ushtarin e posalindur tė lirisė. Xha Shabanit ju duk se jehona e pushkėve qė krisėn pėr lindjen e Adem Jasharit po shpėrndahej valė - valė nėpėr Drenicė e Kosovė si jehona "Prite, prite Azem Galicėn o heeejjj", e atij sikur ju duk se po ndėgjonte jehonėn: "Prite, prite Adem Jasharin o heeejjj". S'do tė ishte ēudi qė atė ditė, xha Shabani t'i kishte ndėgjuar tė dy jehonat, se atė ditė e kaluara po e pėrcaktonte tė ardhmen, ishin bėrė njė. Atė ditė, Flamuri - Lindja - krisma - jehona ishin determinim i njė lavdije tė madhe. Adem Jashari erdhi nė kėtė botė me tė vetmin ndryshim nga gjithė moshatarėt e tij se ky u lind nė ditėn e fitorevė mė tė lavdishme tė popullit shqiptar, nė Ditėn e 28 Nėntorit. Kėshtu nisi jeta nė vazhdimėsi nė Prekazin e lavdive tė pėrsėritshme. Nė festė me krisma e kėngė edhe vdekjen e bėjnė me krisma e kėngė. Xha Shabani ishte i kujdesshėm me tė gjithė fėmijtė, por ndaj Ademit tregonte njė kujdes tė veēantė, ndoshta pse i kujtohej dita e lindjes, i kujtoheshin krismat e pushkės dhe jehonat e pėrsėritura tė atyre krismave nė 28 Nėntorin e vitit 1955. Xha Shabani ishte bujk. Pas Luftės sė Dytė Botėrore, pėr njė kohė pati ushtruar profesionin e mėsuesit, por pėr shkak tė veprimtarisė atdhetare ai do tė largohet nga procesi mėsimor. Ai pa ndonjė kundėrshti vendosi tė merrej me punimin e tokės dhe edukimin e fėmijėve nė frymėn e atdhetarizmes. Kėshtu po rritej Ademi sė bashku me vėllezėrit mė tė mėdhenj, Rifatin dhe Hamzėn. Ademi kishte njė interesim tė veēantė pėr armėt, pėr tė bėmat e prekaziotėve gjatė historisė e sidomos i interesonte akti tepėr burrėror i Ahmet Delisė dhe ndihma qė ai i pati dhėnė fqiut, qė ishte sulmuar nga bandat serbe. Sopata e Ahmet Delisė, ajo qė bandės ēetnike i ndau kokat nė dysh, ishtė bėrė legjendė, legjendė e historisė nė mbrojtje tė nderit dhe dinjitetit kombėtar. Adem Jashari kishte njė interesim tė veēantė pėr Emin Latin, prekaziotin bashkėluftėtar tė Azem e Shotė Galicės, tė atij brezi trimash, qė nė gjithė shqiptarinė njiheshin pėr tė bėme e trimėri. Ndonėse ky brez i trimave tė qartur tė lirisė, Kosovės nuk i sollen ēlirimin e bashkimin kombėtar, por brezave ju lan amanet: pushkėt trimėrore tė lirisė. Ky amanet pėrcillej nga brezi nė brez, nga luftėtari tė luftėtari me porosi, qė tė pėrcillej si stafetė deri nė fitoren mbi armikun e kombit. Prekazi nė mėnyrėn mė besnike e pėrcolli amanetin e luftėtarėve tė lirisė, jo vetėm duke e mbajtur syrin nė shėnjestėr, por duke pėrcjell jehonėn e pushkėve tė lirisė nga Prekazi nė Drenicė e nė Kosovė, jehonė qė i mbulonte tė gjitha tokat e pushtuara tė Shqipėrisė. A nuk e tregoi kėtė edhe Kulla e Shasivar Alisė, nė dimrin e ftohtė tė vitit 1945? A nuk u pėrsėrit kjo nga pasardhėsi i Emin Latit me 13 maj 1981, kur Tahir Meha mbuloi me turp njėsinė speciale tė policisė beogradase? Tė gjitha kėto dhe shumė tė tjera qė s'u pėrmendėn, lanė gjurmė tė thella nė edukimin atdhetar tė Adem e Hamėz Jasharit dhe ēetės sė tij trime. Adem dhe Hamez Jashari do tė betohen para varrit tė Tahir Mehės, se do tė vazhdojnė luftėn pėr ēlirim deri nė fitore. Dhe, ecen guximshėm rrugės sė luftėtarėve kombėtarė, duke ngritur si nė cilėsi e nė sasi numrin e luftėtarėve tė lirisė e tė pavarėsisė, duke ngritur cilėsin e luftės ēlirimtare, me ēka ndryshuan rrjedhat e historisė dhe hapen njė epokė tė re - Epokėn e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Demonstratat e vitit 1981, ngjarjet e Pranverės sė madhe studentore tė vitit 1981, tė cilat u shndėrruan nė Lėvizje tė madhe popullore, qė me vite mbajten tė ndezur flakadanin e lirisė e tė ēlirimit tė kombit, patėn ndikim magjik nė brezin qė formuan, organizuan dhe udhėhoqen politikisht dhe ushtarakisht Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK). Adem Jashari dhe ēeta e tij ka qenė dhe ka mbetur bėrthama themeltare e UĒK-sė. Nė histori ndodh edhe tė ndodhin ngjarje tė rastsishme, por Adem Jashari, ēeta dhe familja e tij nuk janė rastėsi e historisė, ata me ndėrgjegje e vendosmėri u pėrgatitėn pėr kthesėn vendimtare tė historisė sonė mė tė re. Adem Jashari nuk shkoi rastėsisht nė Shqipėri pėr tė pėrsosur artin e luftės, tė cilin e pėrvetėsonte me shpejtėsi tė rrufeshme, dallohej nga i gjithė brezi i tij. Nė pėrgatitjet ushtarake tregoi aftėsi dhe cilėsi tė larta nė pėrvetėsimin e artit tė pėrdorimit tė armeve tė ndryshme pėr luftėn ēlirimtare. Adem Jashari, ndryshimet qė po bėheshin nė vitet 90, i shihte me optimizėm, prandaj sinēerisht e vendosmėrisht nisi angazhimin e tij nė sferėn ushtarake, pėr organizimin e luftės ēlirimtare. Adem Jashari dhe ēeta e tij nuk ishin nisur nė rrugėn e luftės pėr liri pėr hirė tė kėtij apo atij lideri, pse ky apo ai i paskan sytė e zinj. Ata ishin nisur pėr ēlirimin e Kosovės pa bėrė llogari meskine, karieriste apo grabitėse. Ata e donin Kosovėn e lirė e tė pavarur. Ata ishin tė liruar nga ideologjizmat, veē shqiptarizmės. Adem Jashari dhe ēeta e tij ndryshimet politike qė ndodhen nė vitet 90 i priti me optimizėm, besoj shumė, por nuk do tė kalojė shumė kohė dhe do tė zhgėnjehen se kasta e "re" e politikajve po bėhej pengesė e rrjedhave tė reja tė historisė, po ngulfaste shpirtin luftarak tė shqiptarėve liridashės. Kur nė fund tė vitit 1991, nė Kosovė po bėheshin arrestime tė tė gjithė atyre qė ishin pėrgatitur nė Shqipėri, Adem Jashari do tė njoftojė ēetėn e tij dhe tė kėrkojė nga ata, qė tė ishin vigjilent se ēdo natė armiku mund t'iu trokaste nė porta. Ai do t'iu thotė shokėve: "Armėt nuk i kemi marrė qė t'ia dorėzojmė armikut, por qė ta luftojmė deri nė fishekun e fundit". Mė fjalėn e komandantit u pajtuan tė gjithė. Dhe, nuk vonoi dita kur armiku do tė trokas nė portėn e Jasharėve. Ishte mėngjesi i hershėm i 30 dhjetorit 1991, ku armiku me njė makineri tė tėrė policore kishte rrethuar Jasharajt dhe kėrkuan dorėzimin e Adem Jasharit dhe Jasharėve tjerė. Adem Jashari me vėllezėr e shokė apelit tė armikut pėr dorėzim ju pėrgjigjen me breshėri armėsh nga shumė drejtime. Ishte e ēartė, ēeta e Prekazit kishte vendosur epokėn e luftės ēlirimtare, ata mes jetės se burgut e tė poshtėrimit kishin zgjedhur jetėn e lavdisė e tė lirisė, me tė gjitha pasojat qė mund t'i kishte. Vetėm tė guximshmit nėpėr kohė tė ndryshme i kanė ndėrruar rrjedhat e historisė, kėshtu ndodhi edhe me Adem Jasharin dhe ēetėn e tij. Kėshtu nisin aksionet luftarake mbi policinė e armikut, fillimisht nė Drenicė, e pėr t'u pėrhapur mė vonė ne Llap e Dukagjin, nė Drini e kudo nė Kosovė. UĒK po bėhėj shpresė pėr popullin dhe tmerr pėr armikun, armikut po i rrėshqiste dheu nėn kėmbė, pasigurinė e shihte tė ēdo kaēube. Adem Jashari ishte kudo. Ai po bėhej legjendė. Ai ishte kudo ku sulmohej armiku, ai ishte nė ēdo cep tė Kosovės. Vetėm frikacaket nuk mund t'i besonin trimėrive e tė bėmave tė Adem Jasharit, ata nuk dėshironin ndeshjen me armikun dhe sa herė qė ēeta e tij sulmonte e vriste policinė kriminale tė armikut do tė thonin: "Kėta janė dorė e zgjatur e armikut, janė tė Sheshelit apo tė Arkanit etj.", - dhe kjo nuk ishte diēka e re, dikush duhej tė mbulonte kolaborimin me Beogradin, por paraprakisht duhej akuzohej tjetri. Adem Jashari kishte shumė mundėsi, ai kishte zgjedhur me ndėrgjegje mundėsinė e luftės sė armatosur pėr liri e pavarėsi, anipse ai i dinte mundėsitė e veprimit luftarak tė UĒK-sė. Pas luftės se 26 nėntorit 1997, nė Llaushė tė Re, ku mori pjesė Ademi me ēetėn e tij, nga e cila armiku u tėrhoq me bisht nėn kėmbė, armiku do tė bėjė plane pėr zhdukjen e Adem Jasharit. Kjo do tė ndodhė me 22 janar 1997. Njė bandė kriminele kishte sulmuar familjen Jashari, me qėllim qė tė zhdukej kjo ēerdhe e rrezikshme e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Por, falė gjakftohėsisė e guximit tė familjes dhe ndihmes qė erdhi nga ēeta, armiku u tėrhoq pa arritur qėllimin. Ato ditė e tėrė Kosova sikur ishte nė Lagjen e Jasharėve. Nuk ishte e vėshtirė ta kuptoje mesazhin qė kishte lėnė armiku. Armiku ishte tėrhequr i bindur se nuk kishte gjetur mėnyren e eliminimit tė Adem Jasharit dhe familjes Jashari. Armiku dėshironte qoftė edhe largimin e Jasharajve nga trojet e tyre, por Jasharajt nuk i lėshonin trojet stėrgjyshore. Ata as tė vdekur nuk donin tė shkuleshin nga vendi i tyre, pėr ēka kishin nisur luftėn. Adem Jashari dhe gjithė Jasharajt nuk e donin ikjen e poshtėrimin, ata e dėshironin qėndresėn, e donin lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės. Armiku pas disfatės sė 22 janarit kishte filluar pėrgatitjet pėr njė sulm tė pėrmasave tė mėdha policore dhe ushtarake, dhe ky sulm do tė fillojė nė mėngjesit e hershėm tė 6 marsit 1998, pak ditė pasi policia armike kishte pasur njė disfatė tė Lisat Binak, nė Likoshan. Kėtė herė forca tė mėdha ushtarake dhe policore e kishin rrethuar Prekazin, me orientim kryesor Lagjen e Jasharėve. Lufta pėr eliminimin e Jasharėve ishte e rreptė. Armiku Prekazin e kishte vendosur nė rreth tė hekurtė dhe sulmonte nga shumė anė me armatim tė rėndė. UĒK-ja aso kohe i kishte mundėsitė e kufizuara tė sulmit e tė depėrtimit. Adem Jashari dhe ēeta e tij sulmit armik ju pėrgjigjen me sulm. Lufta qė zhvilloi Adem Jashari me shokė qė e madhe. Sulmi i armikut vinte nga larg. Pas njė rezistence tė gjatė dhe herioke, armiku arriti tė djegė e shkatėrrojė Lagjen e Jasharėve, por jo kurrė vendosmėrinė pėr tė vazhduar luftėn pėr liri e pavarėsi. Adem Jashari deri nė vdekje luftoi e kėndoi, jo vdekja e Adem Jasharit nuk ėshtė vdekje ėshtė pėrjetėsi. Lufta pėr Prekazin qė e ashpėr. Qėndresa ishte e madhe. Ushtria Ēlirimtare e Kosovės humbi prijetarin e saj. Kosova fitoi komandantin legjendar. Me aktin e rėnies se Jasharėve, Kosova mundi frikėn dhe pėr lirinė e pavarėsinė u hapen shtigje tė reja. Adem Jashari - legjendė, solli kualitet tė ri nė filozofinė dhe mendėsinė e shqiptarėve pėr jetėn, atdheun, lirinė pėr nderin dhe dinjitetin e kombit. Rėnia heroike e Adem Jasharit i dha shtytjen mė tė fuqishme mobilizimit, strukturimit dhe profesionalizimit tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Ushtria Ēlirimtare e Kosovės fitoi hapėsira tė reja veprimi. Komandanti Legjendar i UĒK-sė me jetėn, veprėn dhe lavdinė e tij i dha kualitete dhe pėrmasa tė reja 28 Nėntorit - Festės sonė Kombėtare.

  2. #12

    Registriert seit
    08.06.2009
    Beiträge
    2.396
    -- doppelt

  3. #13
    Avatar von Krosovar

    Registriert seit
    20.09.2008
    Beiträge
    9.106
    Paar Bilder:








    Straße richtung Polac und Qerez




    UCK Denkmal



    Mein letzer Augenblick in Drenas

  4. #14

    Registriert seit
    08.06.2009
    Beiträge
    2.396
    @ krosovar
    du bist ja halb albaner oder ?
    woher aus KS kommt dein alb. elternteil ?

  5. #15
    Avatar von Krosovar

    Registriert seit
    20.09.2008
    Beiträge
    9.106
    Zitat Zitat von Besa Bese Beitrag anzeigen
    @ krosovar
    du bist ja halb albaner oder ?
    woher aus KS kommt dein alb. elternteil ?
    Jo
    Drenica aus der Gemeinde Skenderaj

  6. #16

    Registriert seit
    08.06.2009
    Beiträge
    2.396
    Zitat Zitat von Krosovar Beitrag anzeigen
    Jo
    Drenica aus der Gemeinde Skenderaj
    aha drenicak also...

  7. #17
    Avatar von Dukagjin

    Registriert seit
    17.12.2008
    Beiträge
    1.776
    Zitat Zitat von Krosovar Beitrag anzeigen
    Jo
    Drenica aus der Gemeinde Skenderaj
    zu mir meintest du mal du kommst aus einem dorf in vushtrri, ist zwar nähe skenderaj.. gehört aber nicht dazu ^^

  8. #18
    Avatar von Krosovar

    Registriert seit
    20.09.2008
    Beiträge
    9.106
    Zitat Zitat von Dukagjin Beitrag anzeigen
    zu mir meintest du mal du kommst aus einem dorf in vushtrri, ist zwar nähe skenderaj.. gehört aber nicht dazu ^^
    aj ich hab nochmal meinen vater gefragt de rhat gesagt das dorf ist geteilt zwischen vushtrri und skenderaj und wir wohenn auf der skenderaj seite hahah bin grad mal noch so drenicak

  9. #19
    Avatar von Dukagjin

    Registriert seit
    17.12.2008
    Beiträge
    1.776
    Zitat Zitat von Krosovar Beitrag anzeigen
    aj ich hab nochmal meinen vater gefragt de rhat gesagt das dorf ist geteilt zwischen vushtrri und skenderaj und wir wohenn auf der skenderaj seite hahah bin grad mal noch so drenicak
    Vij Nga Klina E Eper Skenderajit.. können uns mal treffen im sommer

  10. #20
    Avatar von Krosovar

    Registriert seit
    20.09.2008
    Beiträge
    9.106
    Zitat Zitat von Dukagjin Beitrag anzeigen
    Vij Nga Klina E Eper Skenderajit.. können uns mal treffen im sommer
    haha wär topp hab da nix zun tun , ausser natur genießen und caj trinken

Seite 2 von 18 ErsteErste 12345612 ... LetzteLetzte

Ähnliche Themen

  1. Danke Drenica
    Von Lucky Luke im Forum Kosovo
    Antworten: 286
    Letzter Beitrag: 19.10.2012, 14:58
  2. Falimenderit DRENICA
    Von Tetova im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 49
    Letzter Beitrag: 21.06.2012, 16:29
  3. Istog in Drenica?
    Von Fan Noli im Forum Kosovo
    Antworten: 124
    Letzter Beitrag: 12.06.2012, 17:53
  4. radio drenica
    Von MIC SOKOLI im Forum Kosovo
    Antworten: 3
    Letzter Beitrag: 25.10.2008, 21:03
  5. DRENICA!
    Von MIC SOKOLI im Forum Balkan-Städte
    Antworten: 46
    Letzter Beitrag: 11.01.2006, 22:44