BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 3 von 6 ErsteErste 123456 LetzteLetzte
Ergebnis 21 bis 30 von 56

Prekaz

Erstellt von Jean Gardi, 27.12.2012, 09:49 Uhr · 55 Antworten · 11.951 Aufrufe

  1. #21
    PejaniAL
    sieht aus wie in den Dörfern in Dukagjin.
    Super, dass ihr auch noch Kullas habt.

  2. #22

    Registriert seit
    15.04.2012
    Beiträge
    5.631
    Zitat Zitat von Barbaros Beitrag anzeigen
    Oda heisst übersetzt Männerraum?
    Auf Türkisch heisst Oda Zimmer.
    Ja Oda nennen wir nur diese Räume wo sich traditionell Männer aufhalten. Kommt aus dem Türkischen.
    Zimmer heißt auf albanisch Dhome.

  3. #23

    Registriert seit
    15.04.2012
    Beiträge
    5.631



    Nė kėtė kullė kanė ngrėnė bukė Azem Bejta me shokė, Shaban Polluzha, Mehmet Gradica, Shaban Jashari e shumė e shumė tė tjerė. Shumė nga kėto kulla, tė cilat janė historia jonė kombėtare, sot i mungojnė Drenicės dhe Kosovės. Pas vitit 1912 pushteti serb me dhunė filloi spastrimin etnik tė popullatės shqiptare nga Kosova, duke ushtruar gjenocid pėr t’i dėbuar pėr nė Turqi. Kėshtu kishin filluar edhe nė Prekaz, kuhasėn nė rezistencė tė vendosur tė prekazasve tė prirė nga Ahmet Delia. Nga xhandarmėria serbe aty mbetėn tė vrarė tetė veta. Sakrifica sublime e Ahmet Delisė dhe gjaku i tij, nė atė kohė, shėnojnė flijimin e parė nė themelet e Kosovės. Qė nga ajo ditė e deri mė sot, pėr liri tė tokave shqiptare ranė shumė dėshmorė. Pa dyshim, mbi gjakun e tyre, populli ynė do tė shėnojė emrin Liri dhe asgjė tjetėr. Lufta pėr lirinė tonė kombėtare nuk pushoi, edhe pse ajo pati baticat dhe zbaticat e saj. Ajo gjeti mbėshtetje tė fuqishme tek strategėt tanė politikė tė kohės e herė pas herė edhe te faktori ndėrkombėtar. Figurat madhore, tė cilat bėnė ēmos qė zėri i shqiptarit tė dėgjohej edhe nė parlamentet e Evropės, si Abdyl Fėrashėri, Ismail Qemali, Hasan Prishtina, Bajram Curri, Isa Boletini, Luigj Gurakuqi, Hoxhė Kadria etj.,
    i bashkėrenditėn kėrkesat, qė u mbėshtetėn edhe nga masat e gjera, pėr t'i treguar botės se lirinė do ta realizojmė edhe me ēmimin e gjakut.





    Shkruan: Mehmet BISLIMI

    Kullat tona nė pėrgjithėsi, tek ne (nė mungesė tė institucioneve tė mirėfillta qė ishin nėn diktat tė pushtuesit), kanė luajtur rol shumė pozitiv nė kontributin e ngritjes sė vetėdijes sonė qytetare, kombėtare, por edhe edukative, madje kanė mbajtur gjallė frymėn tonė liridashėse dhe atė tė besės e traditės sonė. Nė themelet e kullave tona legjendė, kanė zėnė fill shkėndijat e lirisė sonė kombėtare, ato shekuj me radhė kanė ruajtur dhe kanė bėrė frymėzimin tonė pėr tė qenė tė lirė e sovran nė tokat tona.

    Janė tri faza tė pėrjetėsimit tė kullave tona:

    1- Kullat fortifikatė, qė kemi shembuj tė shumtė nė historinė tonė.
    2- Kullat Legjendė, qė janė pėrjetėsuar nga sakrificat tona heroike pėr liri.
    3- Kullat Muze, ku ruhet meritueshėm historia jonė e bujshme ndėr shekuj.

    Krahasueshėm me shoqet e saja qėndron kryelartė edhe kulla e Tahir Mehės. Kjo kullė me simotrat e saja si kulla e barotit tė Oso Kukės, Ali Pashė Tepelenės, Haxhi Zekės, Sulejman Vokshit, Kamer Loshit, Zhujė Selmanit, Nak Berishės, Ahmet Delisė, Shaqir Smakės, Azem Bejtės Galicės, Shaban Polluzhės, Mehmet Gradicės, Tahir Mehės, Shaban Jasharit e dhjetėra kullave tjera mė me zė ndėr ne.

    Kulla e Tahir Mehės:

    Edhe kulla e Tahir Mehės ka historikun e vet, sa tė dhimbshėm, por edhe krenar e kryelartė. Kjo kullė sė bashku me kullat tjera tė rezistencės sonė kombėtare, deri tek kulla e Komandantit Legjendar Adem Jashari, bėnė historinė tonė duke nxjerr nga gjiri i tyre luftėtarėt me tė denjė tė lirisė. Sigurisht se themelet e saja datojnė qė nga stėrgjyshėrit e largėt tė Tahir Mehės, pra qė nga prindėrit e Mehės sė parė, mirėpo pas djegies sė saj nga Suharia e Aqif Pasha Turgutit e deri tek djegiet pasuese qė ia bėnė asaj nga xhandarmėria e Serbisė sė parė, menjėherė pas kongresit tė Berlinit. Kėshtu qė nė Kosovė filloi fushat e vrasjeve dhe djegieve tė qendrave tonė tė rezistencės qė kryesisht organizoheshin dhe mbaheshin nėpėr kulla ku merreshin vendime tė mėdha historike pėr popullin shqiptarė, si nė kullėn e Ahmet Delisė, ku Hasan Prishtina kishte mbledhur parinė e Drenicės pėr tė marrė vendime tė prera pėr njė kryengritje tė pėrgjithshme kundėr pushtuesit Serb.
    Pas djegies sė kullės sė Mehės sė parė dhe ngritjes sė saj tė sėrishme, ajo ishte djegur prapė nga Serbia e Karpateve. Emin Lati me shokė, merr vendimin qė kullėn e legjendės ta rindėrtonin pėrsėri , qė nė vitin 1913, punimet pėr ngritjen e kullės vazhduan dhe kulla ishte gati pėr banim nė pranverė tė vitit 1916. Nė ngritjen e saj kontribuuan lagjja Mehaj, miqtė dhe shokėt e bashkėluftėtarėt e Emin Latit.
    Nė pranverėn e viti 1916 pėrurimin e kullės e bėnė bashkėluftėtarėt e Emin Latit, atė botė Shaqir Smaka, Azem Bejta, Mehmet Delia, Fazli Berani, Rifat banjska, Shaban Mangjolli, Mursel Delia, Xhemė Ternavci, Halit Bajrami, Bajram Zena, Lim Qerimi e dhjetėra bashkėluftėtarė tjerė tė Emin Latit.
    Nė kėtė kullė kanė bėrė konak dhjetėra figura tė larta kombėtare, ku janė marrė vendime tė rėndėsishme kombėtare si: Hasan Prishtina, Azem Bejta, Mehmet Delia, Shaban Polluzha, Mehmet Gradica e deri tek Shaban Jashari me dy tė bijtė. Kėtu kanė gdhirė me net tė tėra burrat e dheut, duke qarė hallet e vatanit!

    Kulla e Emin Latit ishte djegur prapė nė vitin 1945, nga Ēetnikokomunistėt Jugosllav. Serbia familjen e Emin Latit- Mehaj e kishte pengesė tė vazhdueshme, prandaj filloi fushatėn kundėr saj, por tani me metoda mė tė sofistikuar duke e goditur atė nė brezin pasues! Nebih Meha, ishte bashkėluftėtar i Shaban Polluzhės, dhe pasi qė kishte shpėtuar gjallė, filloi zbatimi i masave kundėr familjes sė Emin Latit. Nė fakt kullėn e djegur me 1945 e ngritėn prapė lagjja Mehaj me vet kontributin e tyre- mbase jo nė atė arkitekturė qė kishte mė parė, ngase pushteti komunist i Jugosllvit nuk i lejoj. Me 13 maj 1981, kjo kullė, pra tani kulla e Tahir Mehės digjet serish po nga pushteti Serbosllav pėr t’u kthyer tani mė nė Kulla Legjendė e Tahir Mehės nga Prekazi.
    Ky ėshtė vetėm njė historik i shkurtėr i Kullė sė Emin Latit dhe trashėgimtarit, pėrkatėsisht nipit tė tij Tahir Mehės.

    Loza e Mehės sė parė:

    Qė nga Meha i parė i cili nė luftime tė rrepta me xhandarmėrinė Serbe, bie heroikisht me 1912 nė fshatin Kollė, aty plagosėt rėndė edhe i vėllai i Mehės, Emin Lati.
    Emini vazhdon pėrpjekjet e tija pėr liri nė radhėt e ēetės sė Azem Bejtė Galicės. Ndėrkaq mė pastaj i biri Nebihu vazhdon pėrpjekjet pėr liri tė atdheut si bashkėluftėtar i Shaban Polluzhės.
    Me 1951, UDB-ja e atėhershme Jugosllave fillon persekutimet ndaj familje sė Emin Latit, duke e izoluar atė ekonomikisht dhe politikisht. Kėshtu, me 1951 ia arreston dhe dėnon me vite burg tė rėndė, Mehmetin, djalin e vogėl tė Eminit. Me 1959, ia arreston dhe dėnon me vite burg tė rėndė nė Goli-Otok, edhe djalin e madh tė Nebihut, Beqirin.
    reprezaljet e pushtuesit serbosllav kundėr Mehajve nuk pushuan me kaq, me 13 maj 1981, Policia dhe Ushtria Jugosllave, rrethojnė kullėn e Tahir Mehės dhe vrasin Nebih e Tahir Mehėn, babė e birė, ua djegin atyre kullėn dhe plagosin rėndė vajzėn miturake tė Tahirit.
    Nė kėto luftime, pushteti i atėhershėm Jugosllav mori njė leksion tė mirė nga Tahiri dhe Nebihu. Loza e Emin Latit- Mehaj, po ringjallej, si Feniksi. Rrugėn e lirisė sė atdheut nė radhėt e UĒK-sė i vazhdoi Beqiri , i cili ra heroikisht me pushkė nė dorė nė fushėn e nderit me 1999. Plagoset i biri i tij Enveri, ndėrkaq stėrnipi i Emin Latit- Plak, sot Emin Lati- i ri, bartė me nder petkat e Trupave tė Mbrojtjes sė Kosovės, i cili edhe pse nė moshė tė re atėbotė, po ashtu pa hezitim ishte bashkangjitur radhėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, prirė nga Komandanti ynė Legjendar Adem Jashari.
    Pėrmbledhur nė pika tė shkurtra, kjo ėshtė loza e Emin Latit nga Mehajt e Prekazit.

    16. 8. 2008




    I biri i Ahmet Delisė, bashkėpjesėmarrės nė rezistencėn e njohur tė Prekazit me 1913. Luftėtar dhe burrė bujar. Mė vonė i bashkangjitėt ēetės kaēake tė Azem Bejtės, sė cilės nuk iu nda pėr asnjė ēast. Vdiq nė njė spital tė Shkupit me 1931 nga njė sėmundje jo e rėndė! Dyshohet se e kanė helmuar me tė diktuar se ishte i biri i Ahmet Delisė. Atje ėshtė i varrosur, ngase xhandarmėria e Serbisė nuk kishte lejuar qė ta sillnin kufomėn nė Kosovė,madje e kishin ruajtur ca kohė edhe varrin e tij!… Nė kullat e shumė burrave tė Prekazit, nė tė cilat kishin ngrėnė bukė, kishin ndenjur e kuvenduar burrat e dheut si Hasan Prishtina, nė kullėn e Ahmet Delisė, ku kishin lidhur besėn e madhe “pėr me dhanė rob e gjanė e mos me iu nėnshtrua robnisė…”, pastaj nė kullėn e gjyshit tė Tahirit dhe nė kullėn e Bajram Zenės, ku kishin ngrėnė bukė me dhjetėra herė Azem Bejta me shokė, mė vonė Shaban Polluzha e Mehmet Gradica, pastaj nė kullėn e Murat Jasharit etj., Tahiri ishte rritur duke i dėgjuar tregimet e vėrteta, nga vetė pjesėmarrėsit e tyre.





    Emin Lati me tė vėllain Mehėn si tė rinj kishin dhėnė prova duke qenė kurdoherė pranė luftėtarėve tė lirisė. Emini, kur ra Ahmet Delia ishte njėzetė vjeē. Nė organizimin e lėvizjeve kaēake tanimė ai kishte njė prėvojė tė mirė. Azem Bejta Eminin e donte dhe i besonte shumė. Kur Azemi i kishte gratė nė Shqipėri tė shumtėn e rasteve e dėrgonte Eminin pėr t’ia sjellė nė Kosovė. "Tė gjithėve iu dua, thoshte Azemi, por Eminin e kam mė pėr zemėr. Jam i sigurt se ai mė parė do tė bjerė, se do tė tėrhiqet pa u vrarė sė bashku me gratė e mia, po qė se bie nė ndonjė grackė tė mundshme tė xhandarmėrisė serbe.” Vėrtet Emini ishte i tillė. Ai mund edhe tė vritej, por kurrė tė dorėzohej. Ishte betuar se: “Njė herė kam me e dhanė kėtė shpirt. Mbasi qė po u dashka me e dhanė, atėherė do ta jap pėr shqiptari dhe pėr shokėt e mi!”
    Bashkėluftėtar i pandarė i Azem Bejtės, atdhetar i devotshėm dhe pjesėmarrės i dhjetėra luftimeve e aksioneve kundėr xhandarmėrisė serbe. Si njėri ndėr figurat kyēe tė Lėvizjes Kaēake tė Kosovės, ishte shumė i respektuar nga shokėt. I ka shpėtuar gjithė asaj lufte e katrahure dhe ka vdekur nė moshė tė shtyrė pleqėrie nė Prekazin e tij tė dashur. Azem Bejta, tanimė kishte bėrė emėr dhe pėrvojė si prijės i Lėvizjes Kaēake tė Kosovės. Ai e rekrutoi Selim Dervinėn nga fshati Kollė i Vushtrrisė nė radhėt e xhandarmėrisė serbe si “ēaush”, pėr tė qenė nė shėrbim tė ēėshtjes, pra pėr ta njoftuar Azem Bejtėn pėr planet qė mund t’i bėnte Serbia kundėr kėsaj lėvizjeje. Kjo zgjati pėr dy-tri vite. Pasi qė xhandarmėria serbe e diktoi Selimin se po i nxirrte informatat jashtė, vendosi qė ta pėrcillte. Njė natė dimri, me gjasė tė vitit 1920, Selim Dervinėn e rrethojnė nė shtėpinė e vet, meqė e kishin diktuar se brenda nė shtėpi i kishte edhe bashkėluftėtarėt e Azemit, Eminin Latin me tė vėllain, Mehėn. Kėrcet pushka dhe lufta zgjat deri afėr mėngjesit. Aty vritet Selim Dervina se bashku me nipin e vet, pastaj edhe i vėllai i Eminit, Mehė Lati si dhe dy luftėtarė tė tjerė. Njėkohėsisht, nė atė pėrleshje, kishin mbetur tė vrarė edhe 11 xhandarė serbė. Tahiri, qė nė rini kishte dėgjuar pėr ngjarje tė tilla, pėr kėta njerėz tė mirė qė kurrė nuk flisnin nė veten e parė njėjės. Ata kurrė nuk thoshin se unė e bėra atė dhe kėtė. Ata gjithmonė pohonin: “Shokėt nė krye me Azemin e bėnė luftėn pėr liri, ndėrkaq ne u kemi ndihmuar duke ia bėrė nga njė argat atdheut!” Bujaria dhe urtėsia filozofike e kėtyre njerėzve tė mirė e brumosi Tahirin edhe mė me pėrkushtim pėr tė qenė i gatshėm pėr sakrifica mė sublime qė mund tė bėjė njeriu pėr atdheun e vet. Ai do tė
    tregojė edhe njė interesim tė madh edhe pėr Kryengritjen e Drenicės, tė udhėhequr nga Shaban Polluzha, sė cilės mė vonė iu bashkėngjit edhe Mehmet Gradica




    Mehmet Delia Ose "Mehmeti i Vogėl" – siē e thėrrisnin shokėt e ēetės. Luftėtar i shquar qė nga viti 1916. Bashkėluftėtar i Azem Bejtės dhe udhėheqės i Lėvizjes Kaēake tė Kosovės qė nga viti 1924-1927. Ishte strateg i shquar dhe shumė i afėrt me shokėt e ēetės. Pas vitit 1927, pėrpjekjet e veta pėr liri tė atdheut i vazhdoi nė Shqipėri. Vritet nė Bari tė Italisė nga regjimi fashist si i zėnė rob lufte, diku nė maj tė vitit 1945.






    Atdhetar i shquar, tribun popullor qė gėzonte autoritet. Udhėheqės i Kuvendit Popullor qė u mbajt nė Morinė tė Drenicės nė mars tė vitit 1903, ku morėn pjesė mbi 5000 burra tė tė gjitha viseve shqiptare. Aty u vendos dhe u lidh besa pėr tė mos u nėnshtruar para pushtuesit. Ahmet Delia ra heroikisht nė Prekaz tė Drenicės nė shkurt tė vitit 1913 nė pėrleshje me forcat shoviniste tė xhandarmerisė serbo-malazeze. Pėrleshja e pėrgjakshme qė u bė nė Prekaz ndėrmjet bandave tė xhandarmėrisė serbe dhe bashkėluftėtarėve tė Ahmet Delisė (shkurt 1913), shėnoi fillimin e pakėnaqėsive tė shqiptarėve (pėr padrejtėsitė qė Evropa i bėri ndaj tyre). Me kėtė rast, botės sė civilizuar, shqiptarėt i treguan se nuk do t’i njohin as edhe njė herė kongreset e ndryshme tė cilat ndanė tokat tona sipas shijeve tė shteteve grabitqare fqinje. Evropa, nė fakt, nuk e dėgjoi zėrin e shqiptarėve pėr njė shekull tė tėrė lufte e pėrgjakje, dėbimi e dhunimi, burgosje e izolimi, djegie e masakrimi qė Serbia i ushtroi mbi popullin tonė! Mirėpo, Prekazi qė ndodhet nė zemėr tė Kosovės, i tregoi botės se sėpata e Ahmet Delisė do tė godasė pa mėshirė ēdo marrėveshjeqė do tė bėhet nė dėm tė shqiptarėve. Qė nga rėnia e Ahmet Delisė e deri tė rėnia e komandantit legjendar tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės Adem Jashari ka njė lidhje. Kjo lidhje gati njėshekullore ėshtė ajo qė e mbajti gjallė frymėn tonė kombėtare. Tahir Meha duke i dėgjuar kėto gjėra si: historirat dhe bėmat pėr Ahmet Delinė, pėr Shaqir Smakėn, Azem Bejtėn, Mehmet Delinė, Emin Latin, Bajram Zenėn, pastaj pėr shumė trima tė kohės si ata tė Lidhjes sė Prizrenit e deri tek Shaban Polluzha e Mehmet Gradica, kishte gjetur frymėzimin dhe qėllimin e rrugės sė tij prej patrioti. Kishte gjetur rrugėn e tij prej guximtari, qė nė momentin e duhur tė jepte gjithēka prej vetes nė shėrbim tė atdheut e tė shoqėrisė nė pėrgjithėsi, duke u bėrė shembull i flijimit pėr brezat qė do tė pasojnė, gjithnjė drejt shtigjeve tė lirisė sė atdheut tonė tė dashur.



    Pjesėmarrės i Kryengritjes sė Drenicės. Nebihu asnjėherė nuk iu nėnshtrua pushtuesit serb. Ai e kundėrshtoi atė nė mėnyrat mė tė ndryshme duke luftuar edhe me pushkė nė dorė. As pas vitit 1945 e kėtej nuk e pushoi veprimtarinė e tij pėr liri. Mė 1981, nė moshėn 71 vjeēare, ra heroikisht sė bashku me tė birin Tahirin nė njė luftė tė pabarabartė me pushtetin antishqiptar jugosllav. Pėr luftėn e Shaban Polluzhės Nebihu i kishte folur shumė Tahirit. I kishte treguar se si kishin luftuar dhėmbė pėr dhėmbė me forcat e pushtuesit. Ai i kishte folur edhe pėr trimat dhe udhėheqėsit e rrallė tė asaj kohe, siē kishin qenė: Miftar Bajraktari, Gani Agė-Spahia, Jetullah Rezalla etj., tė cilėt kishin rėnė heroikisht nė fushėn e nderit pa u tėrhequr pėr as njė ēast nga vija e frontit.

    - - - Aktualisiert - - -









  4. #24
    Avatar von Bardhyli

    Registriert seit
    17.10.2009
    Beiträge
    1.081
    Zitat Zitat von Krosovar Beitrag anzeigen
    Mein Dorf ist da auch dabei


    Meins auch "Krasaliq"

  5. #25
    Liiinaaa

  6. #26

    Registriert seit
    15.04.2012
    Beiträge
    5.631
    Zitat Zitat von Liiinaaa Beitrag anzeigen
    Sehr schönes Video

    - - - Aktualisiert - - -

    Kurze Doku über Ahmet Delia






  7. #27

    Registriert seit
    15.04.2012
    Beiträge
    5.631
    Auch in Prekaz/Skenderaj steigt gerade das Hochwasser



    Lumi i Prekazit




    Njė gjėndje mjaftė e rėndė sot ne Komunen e Skenderajt pėr shkak te reshjve te shumta te shiut


  8. #28
    Karim-Benzema
    Was geht ab?

    Krasse Bilder

  9. #29
    Avatar von Vali

    Registriert seit
    18.12.2012
    Beiträge
    6.167
    eine würklich schöne stadt

  10. #30
    Nonqimi
    Poah in Pej gehts auch ab mit dem Regen

    Prekaz ein sehr Schöner Ort voller Helden

Seite 3 von 6 ErsteErste 123456 LetzteLetzte

Ähnliche Themen

  1. Wichtiiig!!! Wer ist aus prekaz ????
    Von Kosovare im Forum Kosovo
    Antworten: 16
    Letzter Beitrag: 29.05.2011, 14:21
  2. Kosova-Drenica-Prekaz-Familje Jashari
    Von Krosovar im Forum Urlaubsforum
    Antworten: 130
    Letzter Beitrag: 05.06.2010, 01:30