BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 4 von 6 ErsteErste 123456 LetzteLetzte
Ergebnis 31 bis 40 von 56

Prekaz

Erstellt von Jean Gardi, 27.12.2012, 09:49 Uhr · 55 Antworten · 11.960 Aufrufe

  1. #31
    Nonqimi
    Zitat Zitat von dardanos Beitrag anzeigen



    Nė kėtė kullė kanė ngrėnė bukė Azem Bejta me shokė, Shaban Polluzha, Mehmet Gradica, Shaban Jashari e shumė e shumė tė tjerė. Shumė nga kėto kulla, tė cilat janė historia jonė kombėtare, sot i mungojnė Drenicės dhe Kosovės. Pas vitit 1912 pushteti serb me dhunė filloi spastrimin etnik tė popullatės shqiptare nga Kosova, duke ushtruar gjenocid pėr t’i dėbuar pėr nė Turqi. Kėshtu kishin filluar edhe nė Prekaz, kuhasėn nė rezistencė tė vendosur tė prekazasve tė prirė nga Ahmet Delia. Nga xhandarmėria serbe aty mbetėn tė vrarė tetė veta. Sakrifica sublime e Ahmet Delisė dhe gjaku i tij, nė atė kohė, shėnojnė flijimin e parė nė themelet e Kosovės. Qė nga ajo ditė e deri mė sot, pėr liri tė tokave shqiptare ranė shumė dėshmorė. Pa dyshim, mbi gjakun e tyre, populli ynė do tė shėnojė emrin Liri dhe asgjė tjetėr. Lufta pėr lirinė tonė kombėtare nuk pushoi, edhe pse ajo pati baticat dhe zbaticat e saj. Ajo gjeti mbėshtetje tė fuqishme tek strategėt tanė politikė tė kohės e herė pas herė edhe te faktori ndėrkombėtar. Figurat madhore, tė cilat bėnė ēmos qė zėri i shqiptarit tė dėgjohej edhe nė parlamentet e Evropės, si Abdyl Fėrashėri, Ismail Qemali, Hasan Prishtina, Bajram Curri, Isa Boletini, Luigj Gurakuqi, Hoxhė Kadria etj.,
    i bashkėrenditėn kėrkesat, qė u mbėshtetėn edhe nga masat e gjera, pėr t'i treguar botės se lirinė do ta realizojmė edhe me ēmimin e gjakut.





    Shkruan: Mehmet BISLIMI

    Kullat tona nė pėrgjithėsi, tek ne (nė mungesė tė institucioneve tė mirėfillta qė ishin nėn diktat tė pushtuesit), kanė luajtur rol shumė pozitiv nė kontributin e ngritjes sė vetėdijes sonė qytetare, kombėtare, por edhe edukative, madje kanė mbajtur gjallė frymėn tonė liridashėse dhe atė tė besės e traditės sonė. Nė themelet e kullave tona legjendė, kanė zėnė fill shkėndijat e lirisė sonė kombėtare, ato shekuj me radhė kanė ruajtur dhe kanė bėrė frymėzimin tonė pėr tė qenė tė lirė e sovran nė tokat tona.

    Janė tri faza tė pėrjetėsimit tė kullave tona:

    1- Kullat fortifikatė, qė kemi shembuj tė shumtė nė historinė tonė.
    2- Kullat Legjendė, qė janė pėrjetėsuar nga sakrificat tona heroike pėr liri.
    3- Kullat Muze, ku ruhet meritueshėm historia jonė e bujshme ndėr shekuj.

    Krahasueshėm me shoqet e saja qėndron kryelartė edhe kulla e Tahir Mehės. Kjo kullė me simotrat e saja si kulla e barotit tė Oso Kukės, Ali Pashė Tepelenės, Haxhi Zekės, Sulejman Vokshit, Kamer Loshit, Zhujė Selmanit, Nak Berishės, Ahmet Delisė, Shaqir Smakės, Azem Bejtės Galicės, Shaban Polluzhės, Mehmet Gradicės, Tahir Mehės, Shaban Jasharit e dhjetėra kullave tjera mė me zė ndėr ne.

    Kulla e Tahir Mehės:

    Edhe kulla e Tahir Mehės ka historikun e vet, sa tė dhimbshėm, por edhe krenar e kryelartė. Kjo kullė sė bashku me kullat tjera tė rezistencės sonė kombėtare, deri tek kulla e Komandantit Legjendar Adem Jashari, bėnė historinė tonė duke nxjerr nga gjiri i tyre luftėtarėt me tė denjė tė lirisė. Sigurisht se themelet e saja datojnė qė nga stėrgjyshėrit e largėt tė Tahir Mehės, pra qė nga prindėrit e Mehės sė parė, mirėpo pas djegies sė saj nga Suharia e Aqif Pasha Turgutit e deri tek djegiet pasuese qė ia bėnė asaj nga xhandarmėria e Serbisė sė parė, menjėherė pas kongresit tė Berlinit. Kėshtu qė nė Kosovė filloi fushat e vrasjeve dhe djegieve tė qendrave tonė tė rezistencės qė kryesisht organizoheshin dhe mbaheshin nėpėr kulla ku merreshin vendime tė mėdha historike pėr popullin shqiptarė, si nė kullėn e Ahmet Delisė, ku Hasan Prishtina kishte mbledhur parinė e Drenicės pėr tė marrė vendime tė prera pėr njė kryengritje tė pėrgjithshme kundėr pushtuesit Serb.
    Pas djegies sė kullės sė Mehės sė parė dhe ngritjes sė saj tė sėrishme, ajo ishte djegur prapė nga Serbia e Karpateve. Emin Lati me shokė, merr vendimin qė kullėn e legjendės ta rindėrtonin pėrsėri , qė nė vitin 1913, punimet pėr ngritjen e kullės vazhduan dhe kulla ishte gati pėr banim nė pranverė tė vitit 1916. Nė ngritjen e saj kontribuuan lagjja Mehaj, miqtė dhe shokėt e bashkėluftėtarėt e Emin Latit.
    Nė pranverėn e viti 1916 pėrurimin e kullės e bėnė bashkėluftėtarėt e Emin Latit, atė botė Shaqir Smaka, Azem Bejta, Mehmet Delia, Fazli Berani, Rifat banjska, Shaban Mangjolli, Mursel Delia, Xhemė Ternavci, Halit Bajrami, Bajram Zena, Lim Qerimi e dhjetėra bashkėluftėtarė tjerė tė Emin Latit.
    Nė kėtė kullė kanė bėrė konak dhjetėra figura tė larta kombėtare, ku janė marrė vendime tė rėndėsishme kombėtare si: Hasan Prishtina, Azem Bejta, Mehmet Delia, Shaban Polluzha, Mehmet Gradica e deri tek Shaban Jashari me dy tė bijtė. Kėtu kanė gdhirė me net tė tėra burrat e dheut, duke qarė hallet e vatanit!

    Kulla e Emin Latit ishte djegur prapė nė vitin 1945, nga Ēetnikokomunistėt Jugosllav. Serbia familjen e Emin Latit- Mehaj e kishte pengesė tė vazhdueshme, prandaj filloi fushatėn kundėr saj, por tani me metoda mė tė sofistikuar duke e goditur atė nė brezin pasues! Nebih Meha, ishte bashkėluftėtar i Shaban Polluzhės, dhe pasi qė kishte shpėtuar gjallė, filloi zbatimi i masave kundėr familjes sė Emin Latit. Nė fakt kullėn e djegur me 1945 e ngritėn prapė lagjja Mehaj me vet kontributin e tyre- mbase jo nė atė arkitekturė qė kishte mė parė, ngase pushteti komunist i Jugosllvit nuk i lejoj. Me 13 maj 1981, kjo kullė, pra tani kulla e Tahir Mehės digjet serish po nga pushteti Serbosllav pėr t’u kthyer tani mė nė Kulla Legjendė e Tahir Mehės nga Prekazi.
    Ky ėshtė vetėm njė historik i shkurtėr i Kullė sė Emin Latit dhe trashėgimtarit, pėrkatėsisht nipit tė tij Tahir Mehės.

    Loza e Mehės sė parė:

    Qė nga Meha i parė i cili nė luftime tė rrepta me xhandarmėrinė Serbe, bie heroikisht me 1912 nė fshatin Kollė, aty plagosėt rėndė edhe i vėllai i Mehės, Emin Lati.
    Emini vazhdon pėrpjekjet e tija pėr liri nė radhėt e ēetės sė Azem Bejtė Galicės. Ndėrkaq mė pastaj i biri Nebihu vazhdon pėrpjekjet pėr liri tė atdheut si bashkėluftėtar i Shaban Polluzhės.
    Me 1951, UDB-ja e atėhershme Jugosllave fillon persekutimet ndaj familje sė Emin Latit, duke e izoluar atė ekonomikisht dhe politikisht. Kėshtu, me 1951 ia arreston dhe dėnon me vite burg tė rėndė, Mehmetin, djalin e vogėl tė Eminit. Me 1959, ia arreston dhe dėnon me vite burg tė rėndė nė Goli-Otok, edhe djalin e madh tė Nebihut, Beqirin.
    reprezaljet e pushtuesit serbosllav kundėr Mehajve nuk pushuan me kaq, me 13 maj 1981, Policia dhe Ushtria Jugosllave, rrethojnė kullėn e Tahir Mehės dhe vrasin Nebih e Tahir Mehėn, babė e birė, ua djegin atyre kullėn dhe plagosin rėndė vajzėn miturake tė Tahirit.
    Nė kėto luftime, pushteti i atėhershėm Jugosllav mori njė leksion tė mirė nga Tahiri dhe Nebihu. Loza e Emin Latit- Mehaj, po ringjallej, si Feniksi. Rrugėn e lirisė sė atdheut nė radhėt e UĒK-sė i vazhdoi Beqiri , i cili ra heroikisht me pushkė nė dorė nė fushėn e nderit me 1999. Plagoset i biri i tij Enveri, ndėrkaq stėrnipi i Emin Latit- Plak, sot Emin Lati- i ri, bartė me nder petkat e Trupave tė Mbrojtjes sė Kosovės, i cili edhe pse nė moshė tė re atėbotė, po ashtu pa hezitim ishte bashkangjitur radhėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, prirė nga Komandanti ynė Legjendar Adem Jashari.
    Pėrmbledhur nė pika tė shkurtra, kjo ėshtė loza e Emin Latit nga Mehajt e Prekazit.

    16. 8. 2008




    I biri i Ahmet Delisė, bashkėpjesėmarrės nė rezistencėn e njohur tė Prekazit me 1913. Luftėtar dhe burrė bujar. Mė vonė i bashkangjitėt ēetės kaēake tė Azem Bejtės, sė cilės nuk iu nda pėr asnjė ēast. Vdiq nė njė spital tė Shkupit me 1931 nga njė sėmundje jo e rėndė! Dyshohet se e kanė helmuar me tė diktuar se ishte i biri i Ahmet Delisė. Atje ėshtė i varrosur, ngase xhandarmėria e Serbisė nuk kishte lejuar qė ta sillnin kufomėn nė Kosovė,madje e kishin ruajtur ca kohė edhe varrin e tij!… Nė kullat e shumė burrave tė Prekazit, nė tė cilat kishin ngrėnė bukė, kishin ndenjur e kuvenduar burrat e dheut si Hasan Prishtina, nė kullėn e Ahmet Delisė, ku kishin lidhur besėn e madhe “pėr me dhanė rob e gjanė e mos me iu nėnshtrua robnisė…”, pastaj nė kullėn e gjyshit tė Tahirit dhe nė kullėn e Bajram Zenės, ku kishin ngrėnė bukė me dhjetėra herė Azem Bejta me shokė, mė vonė Shaban Polluzha e Mehmet Gradica, pastaj nė kullėn e Murat Jasharit etj., Tahiri ishte rritur duke i dėgjuar tregimet e vėrteta, nga vetė pjesėmarrėsit e tyre.





    Emin Lati me tė vėllain Mehėn si tė rinj kishin dhėnė prova duke qenė kurdoherė pranė luftėtarėve tė lirisė. Emini, kur ra Ahmet Delia ishte njėzetė vjeē. Nė organizimin e lėvizjeve kaēake tanimė ai kishte njė prėvojė tė mirė. Azem Bejta Eminin e donte dhe i besonte shumė. Kur Azemi i kishte gratė nė Shqipėri tė shumtėn e rasteve e dėrgonte Eminin pėr t’ia sjellė nė Kosovė. "Tė gjithėve iu dua, thoshte Azemi, por Eminin e kam mė pėr zemėr. Jam i sigurt se ai mė parė do tė bjerė, se do tė tėrhiqet pa u vrarė sė bashku me gratė e mia, po qė se bie nė ndonjė grackė tė mundshme tė xhandarmėrisė serbe.” Vėrtet Emini ishte i tillė. Ai mund edhe tė vritej, por kurrė tė dorėzohej. Ishte betuar se: “Njė herė kam me e dhanė kėtė shpirt. Mbasi qė po u dashka me e dhanė, atėherė do ta jap pėr shqiptari dhe pėr shokėt e mi!”
    Bashkėluftėtar i pandarė i Azem Bejtės, atdhetar i devotshėm dhe pjesėmarrės i dhjetėra luftimeve e aksioneve kundėr xhandarmėrisė serbe. Si njėri ndėr figurat kyēe tė Lėvizjes Kaēake tė Kosovės, ishte shumė i respektuar nga shokėt. I ka shpėtuar gjithė asaj lufte e katrahure dhe ka vdekur nė moshė tė shtyrė pleqėrie nė Prekazin e tij tė dashur. Azem Bejta, tanimė kishte bėrė emėr dhe pėrvojė si prijės i Lėvizjes Kaēake tė Kosovės. Ai e rekrutoi Selim Dervinėn nga fshati Kollė i Vushtrrisė nė radhėt e xhandarmėrisė serbe si “ēaush”, pėr tė qenė nė shėrbim tė ēėshtjes, pra pėr ta njoftuar Azem Bejtėn pėr planet qė mund t’i bėnte Serbia kundėr kėsaj lėvizjeje. Kjo zgjati pėr dy-tri vite. Pasi qė xhandarmėria serbe e diktoi Selimin se po i nxirrte informatat jashtė, vendosi qė ta pėrcillte. Njė natė dimri, me gjasė tė vitit 1920, Selim Dervinėn e rrethojnė nė shtėpinė e vet, meqė e kishin diktuar se brenda nė shtėpi i kishte edhe bashkėluftėtarėt e Azemit, Eminin Latin me tė vėllain, Mehėn. Kėrcet pushka dhe lufta zgjat deri afėr mėngjesit. Aty vritet Selim Dervina se bashku me nipin e vet, pastaj edhe i vėllai i Eminit, Mehė Lati si dhe dy luftėtarė tė tjerė. Njėkohėsisht, nė atė pėrleshje, kishin mbetur tė vrarė edhe 11 xhandarė serbė. Tahiri, qė nė rini kishte dėgjuar pėr ngjarje tė tilla, pėr kėta njerėz tė mirė qė kurrė nuk flisnin nė veten e parė njėjės. Ata kurrė nuk thoshin se unė e bėra atė dhe kėtė. Ata gjithmonė pohonin: “Shokėt nė krye me Azemin e bėnė luftėn pėr liri, ndėrkaq ne u kemi ndihmuar duke ia bėrė nga njė argat atdheut!” Bujaria dhe urtėsia filozofike e kėtyre njerėzve tė mirė e brumosi Tahirin edhe mė me pėrkushtim pėr tė qenė i gatshėm pėr sakrifica mė sublime qė mund tė bėjė njeriu pėr atdheun e vet. Ai do tė
    tregojė edhe njė interesim tė madh edhe pėr Kryengritjen e Drenicės, tė udhėhequr nga Shaban Polluzha, sė cilės mė vonė iu bashkėngjit edhe Mehmet Gradica




    Mehmet Delia Ose "Mehmeti i Vogėl" – siē e thėrrisnin shokėt e ēetės. Luftėtar i shquar qė nga viti 1916. Bashkėluftėtar i Azem Bejtės dhe udhėheqės i Lėvizjes Kaēake tė Kosovės qė nga viti 1924-1927. Ishte strateg i shquar dhe shumė i afėrt me shokėt e ēetės. Pas vitit 1927, pėrpjekjet e veta pėr liri tė atdheut i vazhdoi nė Shqipėri. Vritet nė Bari tė Italisė nga regjimi fashist si i zėnė rob lufte, diku nė maj tė vitit 1945.






    Atdhetar i shquar, tribun popullor qė gėzonte autoritet. Udhėheqės i Kuvendit Popullor qė u mbajt nė Morinė tė Drenicės nė mars tė vitit 1903, ku morėn pjesė mbi 5000 burra tė tė gjitha viseve shqiptare. Aty u vendos dhe u lidh besa pėr tė mos u nėnshtruar para pushtuesit. Ahmet Delia ra heroikisht nė Prekaz tė Drenicės nė shkurt tė vitit 1913 nė pėrleshje me forcat shoviniste tė xhandarmerisė serbo-malazeze. Pėrleshja e pėrgjakshme qė u bė nė Prekaz ndėrmjet bandave tė xhandarmėrisė serbe dhe bashkėluftėtarėve tė Ahmet Delisė (shkurt 1913), shėnoi fillimin e pakėnaqėsive tė shqiptarėve (pėr padrejtėsitė qė Evropa i bėri ndaj tyre). Me kėtė rast, botės sė civilizuar, shqiptarėt i treguan se nuk do t’i njohin as edhe njė herė kongreset e ndryshme tė cilat ndanė tokat tona sipas shijeve tė shteteve grabitqare fqinje. Evropa, nė fakt, nuk e dėgjoi zėrin e shqiptarėve pėr njė shekull tė tėrė lufte e pėrgjakje, dėbimi e dhunimi, burgosje e izolimi, djegie e masakrimi qė Serbia i ushtroi mbi popullin tonė! Mirėpo, Prekazi qė ndodhet nė zemėr tė Kosovės, i tregoi botės se sėpata e Ahmet Delisė do tė godasė pa mėshirė ēdo marrėveshjeqė do tė bėhet nė dėm tė shqiptarėve. Qė nga rėnia e Ahmet Delisė e deri tė rėnia e komandantit legjendar tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės Adem Jashari ka njė lidhje. Kjo lidhje gati njėshekullore ėshtė ajo qė e mbajti gjallė frymėn tonė kombėtare. Tahir Meha duke i dėgjuar kėto gjėra si: historirat dhe bėmat pėr Ahmet Delinė, pėr Shaqir Smakėn, Azem Bejtėn, Mehmet Delinė, Emin Latin, Bajram Zenėn, pastaj pėr shumė trima tė kohės si ata tė Lidhjes sė Prizrenit e deri tek Shaban Polluzha e Mehmet Gradica, kishte gjetur frymėzimin dhe qėllimin e rrugės sė tij prej patrioti. Kishte gjetur rrugėn e tij prej guximtari, qė nė momentin e duhur tė jepte gjithēka prej vetes nė shėrbim tė atdheut e tė shoqėrisė nė pėrgjithėsi, duke u bėrė shembull i flijimit pėr brezat qė do tė pasojnė, gjithnjė drejt shtigjeve tė lirisė sė atdheut tonė tė dashur.



    Pjesėmarrės i Kryengritjes sė Drenicės. Nebihu asnjėherė nuk iu nėnshtrua pushtuesit serb. Ai e kundėrshtoi atė nė mėnyrat mė tė ndryshme duke luftuar edhe me pushkė nė dorė. As pas vitit 1945 e kėtej nuk e pushoi veprimtarinė e tij pėr liri. Mė 1981, nė moshėn 71 vjeēare, ra heroikisht sė bashku me tė birin Tahirin nė njė luftė tė pabarabartė me pushtetin antishqiptar jugosllav. Pėr luftėn e Shaban Polluzhės Nebihu i kishte folur shumė Tahirit. I kishte treguar se si kishin luftuar dhėmbė pėr dhėmbė me forcat e pushtuesit. Ai i kishte folur edhe pėr trimat dhe udhėheqėsit e rrallė tė asaj kohe, siē kishin qenė: Miftar Bajraktari, Gani Agė-Spahia, Jetullah Rezalla etj., tė cilėt kishin rėnė heroikisht nė fushėn e nderit pa u tėrhequr pėr as njė ēast nga vija e frontit.

    - - - Aktualisiert - - -








    Aka lan djal Tahir Meha?

  2. #32

    Registriert seit
    15.04.2012
    Beiträge
    5.631
    Zitat Zitat von Ardit1878 Beitrag anzeigen
    Aka lan djal Tahir Meha?
    Sa e di une i ka lan 5 cika e djal nuk ka lan hiq

  3. #33
    Nonqimi
    Zitat Zitat von dardanos Beitrag anzeigen
    Sa e di une i ka lan 5 cika e djal nuk ka lan hiq
    Aha Schade danke für die Information Dardanos Edhe dishka une kam nije se djali mixhes Tahir Mehes e kish tradhtu Tahirin stimmt das und sory bin wahrscheinlich zu aufdringlich

  4. #34

    Registriert seit
    15.04.2012
    Beiträge
    5.631
    Zitat Zitat von Ardit1878 Beitrag anzeigen
    Aha Schade danke für die Information Dardanos Edhe dishka une kam nije se djali mixhes Tahir Mehes e kish tradhtu Tahirin stimmt das und sory bin wahrscheinlich zu aufdringlich
    nuk e di s'kam nij per kete gje

    - - - Aktualisiert - - -

    Dorf Galica

    kurze Erzählung über die Höhle und die sterblichen Überreste von Azem Galica



    Zur Grabhöhle von Azem Galica (Schild unten: zum tiefsten Grab der Welt)


    Azem Galicas Leichnam wurde in einer 73 meter tiefen Höhle in der nähe vom Dorf Gllareve (20 km von Skenderaj)
    beigesetzt, da man eine Grabschändung durch Serben verhindern wollte. Nach 47 Jahren wurde sein Leichnam wieder
    gefunden.

    Abdyl Selim Krasniqi Patriot und Lehrer hörte eines Tages mit seinem Onkel Kadri ein Lied von Azem Galica im Radio,
    als plötzlich Kadri Tränen in den Augen bekam. Abdyl fragte seinen Onkel wieso er weine, der Onkel antwortete:
    wie soll ich denn nicht weinen Neffe, Azem Bejta war nicht nur mein Führer sondern auch mein Freund und Bruder. Er war
    nicht nur mutig sondern auch bedeutend für unser Volk und heute muss ich daran denken, dass sein Grab nirgendwo
    aufzufinden ist, weil ich mit meinen eigenen Händen seinen Leichnam in eine Höhle beigesetzt habe.
    Unmittelbar danach machte sich Abdyl mit mehr als 50 Leuten auf die Suche nach dieser Höhle. Sie durchsuchten die
    umliegenden Dörfer: Drenoc, Kijeve, Gjurgjevik, Rigjeve, Gllareve, Perceve...
    Am 22 Mai 1971 um 9 Uhr morgens näherten sie sich der Höhle "Cuku qe kerset". Der mental als auch körperlich gut
    vorbereitete Abdyl stieg in die Höhle herab, in der bis auf der leblose Azem nie ein Mensch war. Plötzlich fand er sich
    auf dem Grund der dunklen rätselhaften Höhle. Dann fing er an Steine und Erde die nach 47 Jahren auf Azem Galicas
    Leichnam fielen zu entfernen. In einer Tiefe von 73 Metern wurde Azem Galicas Skelett endlich gefunden. Nach 9
    Stunden ununterbrochener Arbeit, mit Hacken und Spaten und größter Sorgfalt sammelte er die Reste des unsterblichen,
    Azem Bejte Galica auf. Nachdem er alles in einem weißen Leinentuch eingewickelt hatte, ertönte seine laute Stimme durch die
    Höhle: Wartet auf Azem Galica, unser Held kommt Empor gesteigt. Nachdem seine sterblichen Überreste geborgen wurden
    brachte man sie in die Oda "Cene Gashi" und man schickte Boten nach Galica. Das Dorf empfing die Nachricht mit großer
    Freude, Junge und Alte erwarteten nach 47 Jahren ungeduldig Azem Galicas Ankunft. Man entschloss ihn dort zu vergraben wo er zum letzten mal gekämpft hatte, dort wo seine Kulla stand. Es kamen sehr viele Menschen, es war eine außergewöhnliche
    Beerdigung. Das erste mal wurde Azem Galica von 4-5 Leuten in einer 73 meter tiefen Höhle beigesetzt und in Galica zum
    zweiten mal vor Hunderttausenden Leuten.
    An der Beerdigung nahm auch Emin Lati aus Prekaz (Großvater von Tahir Meha) der Verbündete von Azem teil. Er war
    inzwischen ein zitternder alter Mann. Er fragte ob man den Sarg für ihn öffnen könne und kam Azem näher, streichelte
    mit seiner zitternden Hand über seine Knochen und sagte zu ihm mit Tränen in den Augen: verzeih mir, denn als wir uns das
    Letzte mal gesehen haben, da haben wir uns nicht richtig voneinander verabschiedet, dann drehte er sich um und sagte
    zur Menschenmenge: Vergibt mir Leute, wir wurden verbrannt und erschossen und wir haben nicht geweint aber jetzt
    bin ich ein alter Mann und vermisse meinen Freund aus der Kriegszeit.


    Die Höhle von Azem Galica in Gllareve




    Azem Galica und seine Frau Shota (Qerime Halil Galica)














    Deshmoret e rene ne Betejen e fundit te Azem Bejtes,ne Galicen Heroike





    Foto:Kastriot Tahiri





    Kulla dhe Varri i Azem dhe Shote Galica


  5. #35
    Avatar von BIG-Eagle

    Registriert seit
    09.09.2009
    Beiträge
    2.041
    In diesem Ort begann die Befreiung von Kosova.
    Mögen alle Helden in Frieden ruhen und diese Bastarde in der Hölle verrecken.


  6. #36
    Strassenapotheker
    Was ist mit den stolzen und ehrenhaften Männer aus Rahovec?

  7. #37
    Avatar von BIG-Eagle

    Registriert seit
    09.09.2009
    Beiträge
    2.041
    Adem Jashari gab den Startschuss für die Befreiung unseres Landes. Er löste eine Kettenreaktion aus, denn jeder der nach seinem Tod zur Waffe griff und Jagd auf die jugoslawische Terror-Polizei machte, ist ein Held.

  8. #38

    Registriert seit
    15.04.2012
    Beiträge
    5.631






    Sheshi Adem Jashari (Skederaj)






    - - - Aktualisiert - - -





    Fisi KUĒ ėshtė fisi mė luftarak

    Fisi mė luftarak ėshtė fisi KUĒ- nis rrėfimin Asllan Jashari, i cili, nė bazė tė asaj qė ka mbajtur mend nga pleqtė e mė parmė, mjaft bindshėm e shpjegon gjenealogjinė dhe degėzimin e familjeve kuējane, tė cilat sot kryesisht jetojnė nė: Prekaz tė Poshtėm e nė Prekaz tė Epėrm, nė Galicė, nė Tėrnavc, nė Abri tė Epėrme e nė Abri tė Poshtme, nė Lutogllavė e me pakicė edhe nė ndonjė vendbanim tjetėr. Kėtė e arsyeton, duke pėrmendur trimat me radhė qė nga Ahmet Delia e Ramė Islami, Azem Galica e Mursel Ahmeti, Emin Lati e Rifat Galica, Nebih e Tahir Meha e deri tek Adem Jashari dhe Jasharėt e tjerė, tė cilėt kurorėzuan pėrpjekjet tona pėr liri.


    Autori me plakun Asllan Jashari (Prekaz, 2007)


    Edhe Jasharėt, tė cilėt, mė herėt jetuan nė Tėrnafc (pėr kėtė dėshmojnė edhe toponimet: Arat e Jasharit, Trualli i Jasharit etj.,qė edhe sot ekzistojnė nė atė vendbanim), janė tė vjetėr dhe mbi gjashtė breza nuk i lėshuan armėt nga dora. Jashari i moēėm, fillimisht ishte vendosur te Kodrajt. Ai kishte tre djem: Mehen, Kadriun dhe Jasharin. Kur u ndanė, Meha u vendos nė Baltak, ashtu quhej ai vend atėherė dhe u formua lagjja MEHAJ, Kadriu mbeti aty ku ishte, andaj kemi lagjen KODRA ose KADRIU dhe Jashari erdhi kėtu nė Llugė, siē quhej atėherė dhe u formua lagjja jonė-JASHARI.
    Kėtu ndalet pakėz dhe merr frymė thellė, mbase pėrmallohet diē. Edhe unė bėhem sikur nuk po e vėrej dhe zura tė bisedoj me djemtė e tij nė odė. E kuptoj qė ėshtė plakur dhe herė-herė ngulfatet dhe ngashėrehet...
    - Eh, shoqi im,- vazhdon pasi e merr veten, siē thashė Jashari u vendos kėtu ku jemi sot. Ai pati tre djem: Hasanin, Muratin dhe Hajdarin. Ato vite kishte plasur lufta ruso-turke dhe njėfarė Osman Pasha kishte kėrkuar ushtarė pėr tė luftuar kundėr Rusisė. Dy tė parėt, Hasani e Murati, shkuan nė atė luftė dhe mbetėn atje, nė Pleme tė Vogėl. Stėrgjyshi im, Hasani, la pas vetes katėr djem: Smajlin, Fetahun, Hazirin dhe Azemin. Ndėrsa stėrgjyshi i Shabanit, Murati, la njė djalė tė vetėm, Fazliun. Hajdari qė kishte mbetur nė shtėpi pati pesė djem: Maliqin, Hysenin, Jasharin, Rushitin dhe Hajzerin.
    Pėr nja tri vjet (1909-1912) shqiptarėt e patėm njėfarė si lloj lirie qė i thoshin Hyrjet. Hasan Prishtina e la la Stambollin dhe erdhi kėtu nė Prekaz, te Ahmet Delia, dhe e nisi luftėn kundėr turkut qė nuk na i dha tė drejtat. Mirėpo, kur turku e lėshoi Kosovėn, tė Gardhi i Shkaut u lajmėruan barbarėt serbė, tė cilėt mė parė i kishin dėbuar mbi 600 fshatra shqiptare nga Toplica, Nishi e Vranja. Kėsaj here Serbinė e prunė Rusia e Anglia dhe dredhia e disa krerėve shqiptarė, tė cilėt nuk e dėgjuan Hasan Prishtinėn. Atėherė erdhi lajmi se duhet me i dalė shkaut pėrpara. Trimi i Polacit ishte i lodhur nga luftėrat qė i zhvilloi deri nė Shkup, por prapė i mlodhi disa luftėtarė besnikė dhe ia mėsynė andej. Atje shkoi edhe babagjyshi im, Dibrani. Po ēka me pa se, ushtria serbe, e organizuar mirė lėvizte si bjeshka. Kėta me do pushkė tė vjetra e tė veshur dobėt, i kishin zėnė pritat nė Mėrdar, nė Prepallac e pėrgjatė kufirit deri nė Bujanoc e Kumanovė. Ata ecnin lirshėm, sepse nuk besonin se shqiptarėt u kishin dalė nė pritė. Pushkėt e para kishin krisur nga ana jonė. Por, kot. Ata ishin larg dhe fill ua kishin kthyer me topa tė rėndė, duke bėrė kėrdinė. Granatat binin mbi ta e nėpėr istikame. Njė copė e kishte marrė edhe Dibranin nė bark, duke ia kėputur rripin e pushkės. Shokėt mezi e kishin tėrhequr nga vija e frontit...
    Pėr ta plotėsuar mė mirė kėtė ngjarje tė hidhur, po e shfrytėzoj dr. Tahir Abdylin, i cili, nė librin “Hasan Prishtina”, citon njė korrespodent tė njė gazete kroate, i cili, pos tjerash, shkruan: ” Ushtria serbe kaloi kufirin nė Mėrdar mė 18 tetor 1912. Por, nėntė mijė shqiptarė, papritur u sulen kundėr kėmbėsorėve serbė...Askush nuk kishte pritur se lufta do tė fillojė aq papritur. Madje disa shqiptarė kufitarė nė natėn para kėsaj biseduan me ushtarėt serbė. Lufta ishte e tmerrshme. Shqiptarėt trimėrisht vėrsuleshin pėrpara, duke kaluar mbi kufomat e shokėve tė tyre dhe gjithnjė e mė shumė u afroheshin radhėve tė para tė ushtrisė serbe. Dhe nė momentin kur batalionet serbe nisen t’i zmbrapsin shqiptarėt, komandanti i operacionit urdhėroi tėrheqjen e ushtrisė serbe. Shqiptarėt sulmonin, kurse serbėt tėrhiqeshin. Kur kėmbėsoria serbe u tėrhoq pėr njė gjysmė kilometri, u urdhėrua pėr tėrheqje tė shpejt. Tėrheqja e shpejt e kėmbėsorėve serbė i solli shqiptarėt para topave serbė tė fshehur. Dhe sa ēil e mbyll sytė, predhat e topave bėnė kėrdi lemėritėse nė radhė tė shqiptarėve. Dhe kur u ndėrpre shtėnia e topave, fushėbeteja nuk ishte e mbuluar me kufoma, por me mish tė gjymtyrėve tė shtypura dhe kocka, gjė qė e tėra dukej si njė masė e karmit, e fortė, me ngjyrė gjaku tė njeriut...”.

    Tė zezat nuk na u ndanė as mė vonė. Kur plasėn luftėrat ballkanike, nė anėt tona erdhėn austrohungarezėt. Pas njė kohe, austriakėt i regjistronin njerėzit tanė pėr tė shkuar gjynli (vullnetarė) diku nė Spanjė, ata qė kishin paguanin bedelė. Edhe meshkujt tanė shkuan nė ato luftėra dhe shumė mbetėn diku nė Galici a nuk di si thoshin atij vendi. Nga familja jonė shkoi mixha im, Hasani, me dy kushėrinj mė tė largėt, me Zenelin e me Salihun dhe asnjėri mė nuk u kthye.
    Babai ynė, Dibrani, mezi na rriti pėr gazep ne tre vėllezėrve: Behramin, Islamin dhe Asllanin...

  9. #39
    Avatar von FloKrass

    Registriert seit
    02.12.2011
    Beiträge
    9.970
    Bei dem Beitrag kommt mir sofort ein Liedvers in den Sinn: Nga Drenica po vjen haberi, te ruhet pragu, te ruhet nderi; Amaneti i nanes loke, te ruhet gjaku u kesaj toke.

    Ich bin wirklich sehr gerürht von der Erzählung des alten Mannes.

    Lavdi e perhershme u qoft atyre trimave qe dhane jeten per kete toke.

  10. #40

    Registriert seit
    15.04.2012
    Beiträge
    5.631
    Zitat Zitat von FloKrass Beitrag anzeigen
    Bei dem Beitrag kommt mir sofort ein Liedvers in den Sinn: Nga Drenica po vjen haberi, te ruhet pragu, te ruhet nderi; Amaneti i nanes loke, te ruhet gjaku u kesaj toke.

    Ich bin wirklich sehr gerürht von der Erzählung des alten Mannes.

    Lavdi e perhershme u qoft atyre trimave qe dhane jeten per kete toke.
    Bei uns im Dorf gibt es viele Alte die von früher erzählen ich liebe es ihnen zuzuhören mich überrascht
    es immer wieviel sie noch wissen

Seite 4 von 6 ErsteErste 123456 LetzteLetzte

Ähnliche Themen

  1. Wichtiiig!!! Wer ist aus prekaz ????
    Von Kosovare im Forum Kosovo
    Antworten: 16
    Letzter Beitrag: 29.05.2011, 14:21
  2. Kosova-Drenica-Prekaz-Familje Jashari
    Von Krosovar im Forum Urlaubsforum
    Antworten: 130
    Letzter Beitrag: 05.06.2010, 01:30