BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 86 von 113 ErsteErste ... 367682838485868788899096 ... LetzteLetzte
Ergebnis 851 bis 860 von 1130

Wirtschaft Albaniens - Ekonomia e Shqipėrisė - Economy of Albania

Erstellt von Bloody, 19.05.2009, 21:23 Uhr · 1.129 Antworten · 135.330 Aufrufe

  1. #851
    Avatar von Arbanasi

    Registriert seit
    14.10.2009
    Beiträge
    6.534
    Zitat Zitat von El Hefe Beitrag anzeigen
    Kqyre qysh blehet shqiptari. Keinen eigenen Kopf, kein Selbstbewusstsein, keine Entschlossenheit, gar nix. Vjen ni minister turk, ankohet, ja mbush nej politikani gjepin me pare, dhe kryhet puna. Minister fremder Länder geben in unserem Land den Ton an. Qysh se kur po na qeveron turqia apet?

    Mu mas shumti pom met inati se po perzihet turki, pa e lyp kerkush hiq. Si me kan vendi i jon i atynve. Edhe politikant ton as nuk kan bole me i than kujna JO.


    Das war immer so.
    Wenns nur die Türkei wäre, wäre es ja noch zu Verkraften. Problemi esht qe vijn prej 4 aneve, edhe kerkojn cdo tdrejt prej Shqipris/Kosoves. E kta "pa tjeter" qe edhe i zbatojn ato urdhra. Ama Kushte vendeve tjera s'dijm me ju qit
    Harrova mi permend edhe Malsort tu shendrru n'"Crnagor". T'pakten ni numer i madh i tyre

  2. #852

    Registriert seit
    04.05.2009
    Beiträge
    13.681
    Das gleiche wollten die in Albanien,das wir die Geschichte neu schreiben und die Osmanen als erlöser betrachten,nix da.
    Ich hoffe man fällt nicht auf diese dreckige Masche ein,egal was für Geschenke sie machen.
    Einfach geschmacklos und unverschämt was sich manche leisten,man hätte ihn des Landes verweisen und zur Persona non grata erklären sollen.

  3. #853

    Registriert seit
    03.11.2009
    Beiträge
    13.141
    Zitat Zitat von El Hefe Beitrag anzeigen
    Kqyre qysh blehet shqiptari. Keinen eigenen Kopf, kein Selbstbewusstsein, keine Entschlossenheit, gar nix. Vjen ni minister turk, ankohet, ja mbush nej politikani gjepin me pare, dhe kryhet puna. Minister fremder Länder geben in unserem Land den Ton an. Qysh se kur po na qeveron turqia apet?

    Mu mas shumti pom met inati se po perzihet turki, pa e lyp kerkush hiq. Si me kan vendi i jon i atynve. Edhe politikant ton as nuk kan bole me i than kujna JO.
    Zitat Zitat von Arbanasi Beitrag anzeigen
    Das war immer so.
    Wenns nur die Türkei wäre, wäre es ja noch zu Verkraften. Problemi esht qe vijn prej 4 aneve, edhe kerkojn cdo tdrejt prej Shqipris/Kosoves. E kta "pa tjeter" qe edhe i zbatojn ato urdhra. Ama Kushte vendeve tjera s'dijm me ju qit
    Harrova mi permend edhe Malsort tu shendrru n'"Crnagor". T'pakten ni numer i madh i tyre




    Nuk ka fjalė fyese pėr turqit nė tekstet e historisė, thonė historianėt



    Autorėt e librave tė historisė kanė reaguar fuqishėm pėr kėrkesėn e ministrit turk tė arsimit, qė ka kėrkuar nė Prishtinė heqjen e “paragrafėve fyese” nė librat shkollorė.
    “Nė asnjė tekst tė historisė ku programet pėrfshijnė shkrimet pėr Perandorinė Osmane nuk ka asnjė fjalė fyese. Nėse themi psh. Perandoria Osmane ėshtė pushtuese, s’kemi ēka i bėjmė, sepse Perandoria Osmane sipas fakteve ėshtė e tillė, ėshtė pushtuese. Nuk e thotė asnjė historian tjetėr ndryshe nė Kosovė. Dikush edhe mund tė ketė ngarkesa tė natyrave tė tjera, por faktet nuk mund t’i ndryshojmė pėr hir tė interesave tė politikės ditore”, ka thėnė historiani Frashėr Demaj pėr KTV-nė.
    Demaj, qė ėshtė njė nga autorėt e librave tė historisė, Frashėr Demaj, thotė se, ashtu siē janė dallimet e thella ndėrmjet politikės dhe shkencės ministrat duhet tė merren me punėt qė iu pėrkasin dhe t’i lėnė autonomi shkencės.
    Sipas tij, nga libri i klasės sė pestė e deri tek klasa e 12 e shkollės sė mesme tė lartė, nuk figuron as edhe njė paragraf i vetėm ku fyhet populli turk, por asnjė popull tjetėr.
    “Rishkrimi i testeve shkollore veēmas tė historisė ėshtė bėrė nė frymėn evropiane por, kjo nė asnjė mėnyrė nuk do tė thotė qė, pėr shkak tė interesave politike tė shtrembėrohet historia e njė populli pa asnjė fakt tė vetėm. Pėr mė tepėr me korrigjimet e mundshme tė historisė nuk duhet tė merren politikanėt, por njerėzit e kėsaj fushe”, ėshtė shprehur Demaj.
    Ai thotė se ministri turk, do tė duhej tė pėrcillte mesazh falėnderimi pėr shqiptarėt tė cilėt kontribuan nė ndėrtimin e Turqisė moderne.
    Demaj ka shtuar ė se, nė qoftė se ndokush mendon se osmanėt kishin ardhur nė Kosovė pėr turizėm ėshtė punė e tyre, por ai rikujton se sundimi i perandorisė osmane nga beteja e Kosovės e deri nė pavarėsimin e Shqipėrisė kaluan plot 523 vjet pushim.
    Ngjashėm shprehet edhe historian Hakik Bajrami.
    “Okupatori mbetet okupator. Krimet qė i kanė bėrė Turgut Pasha e sulltanėt e Turqisė, asnjė ministri, asnjė individ nė asnjė mėnyrė nuk mundet t’i injorojė. Ato ēfarė ka bėrė Perandoria Osmane, kanė qenė krime dhe krime do tė mbesin, pavarėsisht korrigjimeve e rishkrimeve qė mund tė bėhen nė libra. Krejt e dinė qė Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu ka luftuar kundėr turqve. Tash na me e fshi atė a? Krejt botėn e japim, e Skėnderbeun s’e japim”, shprehet historiani Hakif Bajrami pėr gazetėn Express.
    Si historian qė ėshtė, ai pėrmend disa raste tė krimeve qė osmanlinjtė kanė bėrė nė trojet shqiptare.
    “Prej Shkupit e deri nė Merdar, Pasha i Turqisė mė 1910, nė ēdo 10 metra e ka ngulur nė hunj nga njė shqiptar. A t’i harrojmė ne ato? Jo, nuk duhet t’i harrojmė edhe nuk bėn t’i harrojmė”, shprehet shumė i mllefosur historiani Bajrami.
    Madje ai pėrmend diskriminimin qė ajo Perandori i ka bėrė popullit shqiptar.
    Ai thekson se Perandoria Osmane nė vitin 1868, serbėve u ka lejuar qė tė hapin shkollė nė mes tė Stambollit, ndėrsa shqiptarėve nuk ua ka lejuar hapjen e tyre as nė vilajetet e veta.
    Edhe historiani Fehmi Rexhepi u shpreh per Top Channel se nė tekstet e historisė nė Kosovė nuk ka kurrėfarė fyerje pėr turqit, por vetėm fakte historike dhe se kjo kėrkesė ėshtė e pakuptueshme.
    Reagime ka pasur edhe ndėr shqiptarėt e Maqedonisė, ku ka reaguar ashpėr edhe akademiku shqiptar nga Maqedonia, Arbėr Xhaferri dhe shumė historianė nė vend.

    Nuk ka fjalė fyese pėr turqit nė tekstet e historisė, thonė historianėt


  4. #854
    El Hefe
    Zitat Zitat von Adem Beitrag anzeigen
    Nuk ka fjalė fyese pėr turqit nė tekstet e historisė, thonė historianėt



    Autorėt e librave tė historisė kanė reaguar fuqishėm pėr kėrkesėn e ministrit turk tė arsimit, qė ka kėrkuar nė Prishtinė heqjen e “paragrafėve fyese” nė librat shkollorė.
    “Nė asnjė tekst tė historisė ku programet pėrfshijnė shkrimet pėr Perandorinė Osmane nuk ka asnjė fjalė fyese. Nėse themi psh. Perandoria Osmane ėshtė pushtuese, s’kemi ēka i bėjmė, sepse Perandoria Osmane sipas fakteve ėshtė e tillė, ėshtė pushtuese. Nuk e thotė asnjė historian tjetėr ndryshe nė Kosovė. Dikush edhe mund tė ketė ngarkesa tė natyrave tė tjera, por faktet nuk mund t’i ndryshojmė pėr hir tė interesave tė politikės ditore”, ka thėnė historiani Frashėr Demaj pėr KTV-nė.
    Demaj, qė ėshtė njė nga autorėt e librave tė historisė, Frashėr Demaj, thotė se, ashtu siē janė dallimet e thella ndėrmjet politikės dhe shkencės ministrat duhet tė merren me punėt qė iu pėrkasin dhe t’i lėnė autonomi shkencės.
    Sipas tij, nga libri i klasės sė pestė e deri tek klasa e 12 e shkollės sė mesme tė lartė, nuk figuron as edhe njė paragraf i vetėm ku fyhet populli turk, por asnjė popull tjetėr.
    “Rishkrimi i testeve shkollore veēmas tė historisė ėshtė bėrė nė frymėn evropiane por, kjo nė asnjė mėnyrė nuk do tė thotė qė, pėr shkak tė interesave politike tė shtrembėrohet historia e njė populli pa asnjė fakt tė vetėm. Pėr mė tepėr me korrigjimet e mundshme tė historisė nuk duhet tė merren politikanėt, por njerėzit e kėsaj fushe”, ėshtė shprehur Demaj.
    Ai thotė se ministri turk, do tė duhej tė pėrcillte mesazh falėnderimi pėr shqiptarėt tė cilėt kontribuan nė ndėrtimin e Turqisė moderne.
    Demaj ka shtuar ė se, nė qoftė se ndokush mendon se osmanėt kishin ardhur nė Kosovė pėr turizėm ėshtė punė e tyre, por ai rikujton se sundimi i perandorisė osmane nga beteja e Kosovės e deri nė pavarėsimin e Shqipėrisė kaluan plot 523 vjet pushim.
    Ngjashėm shprehet edhe historian Hakik Bajrami.
    “Okupatori mbetet okupator. Krimet qė i kanė bėrė Turgut Pasha e sulltanėt e Turqisė, asnjė ministri, asnjė individ nė asnjė mėnyrė nuk mundet t’i injorojė. Ato ēfarė ka bėrė Perandoria Osmane, kanė qenė krime dhe krime do tė mbesin, pavarėsisht korrigjimeve e rishkrimeve qė mund tė bėhen nė libra. Krejt e dinė qė Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu ka luftuar kundėr turqve. Tash na me e fshi atė a? Krejt botėn e japim, e Skėnderbeun s’e japim”, shprehet historiani Hakif Bajrami pėr gazetėn Express.
    Si historian qė ėshtė, ai pėrmend disa raste tė krimeve qė osmanlinjtė kanė bėrė nė trojet shqiptare.
    “Prej Shkupit e deri nė Merdar, Pasha i Turqisė mė 1910, nė ēdo 10 metra e ka ngulur nė hunj nga njė shqiptar. A t’i harrojmė ne ato? Jo, nuk duhet t’i harrojmė edhe nuk bėn t’i harrojmė”, shprehet shumė i mllefosur historiani Bajrami.
    Madje ai pėrmend diskriminimin qė ajo Perandori i ka bėrė popullit shqiptar.
    Ai thekson se Perandoria Osmane nė vitin 1868, serbėve u ka lejuar qė tė hapin shkollė nė mes tė Stambollit, ndėrsa shqiptarėve nuk ua ka lejuar hapjen e tyre as nė vilajetet e veta.
    Edhe historiani Fehmi Rexhepi u shpreh per Top Channel se nė tekstet e historisė nė Kosovė nuk ka kurrėfarė fyerje pėr turqit, por vetėm fakte historike dhe se kjo kėrkesė ėshtė e pakuptueshme.
    Reagime ka pasur edhe ndėr shqiptarėt e Maqedonisė, ku ka reaguar ashpėr edhe akademiku shqiptar nga Maqedonia, Arbėr Xhaferri dhe shumė historianė nė vend.

    Nuk ka fjalė fyese pėr turqit nė tekstet e historisė, thonė historianėt

    In ya face, das hab ich immer gesagt. Albanische Historiker

  5. #855
    Avatar von Rockabilly

    Registriert seit
    27.01.2011
    Beiträge
    15.854
    Geschieht uns recht so wenn wir auf Bruderschaft mit dem geschichtlich grössten Feind machen

  6. #856
    Avatar von Arbanasi

    Registriert seit
    14.10.2009
    Beiträge
    6.534
    Po e postoj ktu, se jam te "Geschichte und Kultur" i bllokum


    Roman wreck full of wine jars found off Albania

    By: LLAZAR SEMINI | Associated Press | 08/22/11 7:44 AM


    A U.S.-Albanian archaeological mission said Monday it has found the well-preserved wreck of a Roman cargo ship off Albania's coast, complete with some 300 wine jars — all empty, alas.

    The 30-meter long (yard) wreck dates to the 1st century B.C. and its cargo is believed to have been the produce of southern Albanian vineyards en route to western European markets, including France.

    A statement from the Key West, Florida-based RPM Nautical Foundation said the find was made 50 meters (yards) deep near the port city of Vlora, 90 miles (140 kilometers) southwest of the capital, Tirana, early this month.

    The foundation, in cooperation with Albanian archaeologists, has been surveying a swathe of Albania's previously unexplored coastal waters for the past five years. So far, experts have located 20 shipwrecks — including several relatively modern ones.

    "Taking into consideration the date and also the depth — which is well suited for excavation — I would include it among the top 10 most scientifically interesting wrecks found in the Mediterranean," said Albanian archaeologist Adrian Anastasi, who participated in the project.

    Officials said most of the jars, known by their Greek name of amphoras and used to transport wine and oil, were unbroken despite the shipwreck. However, the stoppers used to seal them had gone, allowing their contents to leak out into the saltwater.

    Mission leader George Robb said the ship could have been part of a flourishing trade in local wine.

    "Ancient Illyria, which includes present day Albania, was a major source of supply for the western Mediterranean, including present day France and Spain,' Robb said.

    Team members retrieved one amphora for examination, before restoring it to the wreck. The site, whose precise location is being kept secret, will be left unexplored until the Albanian archaeological service is in a position to do so.

    The monthlong mission ended last week and will be resumed next year. According to Albanian coordinator Auron Tare, it will eventually cover the whole Albanian coastline.

    "These five years have shown how rich the Albanian underwater coastline is, and how interesting it could be for international tourists," he said

    Roman wreck full of wine jars found off Albania | The Associated Press | News | San Francisco Examiner

  7. #857
    Avatar von Arbanasi

    Registriert seit
    14.10.2009
    Beiträge
    6.534
    Zitat Zitat von Adem Beitrag anzeigen
    Nuk ka fjalė fyese pėr turqit nė tekstet e historisė, thonė historianėt



    Autorėt e librave tė historisė kanė reaguar fuqishėm pėr kėrkesėn e ministrit turk tė arsimit, qė ka kėrkuar nė Prishtinė heqjen e “paragrafėve fyese” nė librat shkollorė.
    “Nė asnjė tekst tė historisė ku programet pėrfshijnė shkrimet pėr Perandorinė Osmane nuk ka asnjė fjalė fyese. Nėse themi psh. Perandoria Osmane ėshtė pushtuese, s’kemi ēka i bėjmė, sepse Perandoria Osmane sipas fakteve ėshtė e tillė, ėshtė pushtuese. Nuk e thotė asnjė historian tjetėr ndryshe nė Kosovė. Dikush edhe mund tė ketė ngarkesa tė natyrave tė tjera, por faktet nuk mund t’i ndryshojmė pėr hir tė interesave tė politikės ditore”, ka thėnė historiani Frashėr Demaj pėr KTV-nė.
    Demaj, qė ėshtė njė nga autorėt e librave tė historisė, Frashėr Demaj, thotė se, ashtu siē janė dallimet e thella ndėrmjet politikės dhe shkencės ministrat duhet tė merren me punėt qė iu pėrkasin dhe t’i lėnė autonomi shkencės.
    Sipas tij, nga libri i klasės sė pestė e deri tek klasa e 12 e shkollės sė mesme tė lartė, nuk figuron as edhe njė paragraf i vetėm ku fyhet populli turk, por asnjė popull tjetėr.
    “Rishkrimi i testeve shkollore veēmas tė historisė ėshtė bėrė nė frymėn evropiane por, kjo nė asnjė mėnyrė nuk do tė thotė qė, pėr shkak tė interesave politike tė shtrembėrohet historia e njė populli pa asnjė fakt tė vetėm. Pėr mė tepėr me korrigjimet e mundshme tė historisė nuk duhet tė merren politikanėt, por njerėzit e kėsaj fushe”, ėshtė shprehur Demaj.
    Ai thotė se ministri turk, do tė duhej tė pėrcillte mesazh falėnderimi pėr shqiptarėt tė cilėt kontribuan nė ndėrtimin e Turqisė moderne.
    Demaj ka shtuar ė se, nė qoftė se ndokush mendon se osmanėt kishin ardhur nė Kosovė pėr turizėm ėshtė punė e tyre, por ai rikujton se sundimi i perandorisė osmane nga beteja e Kosovės e deri nė pavarėsimin e Shqipėrisė kaluan plot 523 vjet pushim.
    Ngjashėm shprehet edhe historian Hakik Bajrami.
    “Okupatori mbetet okupator. Krimet qė i kanė bėrė Turgut Pasha e sulltanėt e Turqisė, asnjė ministri, asnjė individ nė asnjė mėnyrė nuk mundet t’i injorojė. Ato ēfarė ka bėrė Perandoria Osmane, kanė qenė krime dhe krime do tė mbesin, pavarėsisht korrigjimeve e rishkrimeve qė mund tė bėhen nė libra. Krejt e dinė qė Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu ka luftuar kundėr turqve. Tash na me e fshi atė a? Krejt botėn e japim, e Skėnderbeun s’e japim”, shprehet historiani Hakif Bajrami pėr gazetėn Express.
    Si historian qė ėshtė, ai pėrmend disa raste tė krimeve qė osmanlinjtė kanė bėrė nė trojet shqiptare.
    “Prej Shkupit e deri nė Merdar, Pasha i Turqisė mė 1910, nė ēdo 10 metra e ka ngulur nė hunj nga njė shqiptar. A t’i harrojmė ne ato? Jo, nuk duhet t’i harrojmė edhe nuk bėn t’i harrojmė”, shprehet shumė i mllefosur historiani Bajrami.
    Madje ai pėrmend diskriminimin qė ajo Perandori i ka bėrė popullit shqiptar.
    Ai thekson se Perandoria Osmane nė vitin 1868, serbėve u ka lejuar qė tė hapin shkollė nė mes tė Stambollit, ndėrsa shqiptarėve nuk ua ka lejuar hapjen e tyre as nė vilajetet e veta.
    Edhe historiani Fehmi Rexhepi u shpreh per Top Channel se nė tekstet e historisė nė Kosovė nuk ka kurrėfarė fyerje pėr turqit, por vetėm fakte historike dhe se kjo kėrkesė ėshtė e pakuptueshme.
    Reagime ka pasur edhe ndėr shqiptarėt e Maqedonisė, ku ka reaguar ashpėr edhe akademiku shqiptar nga Maqedonia, Arbėr Xhaferri dhe shumė historianė nė vend.

    Nuk ka fjalė fyese pėr turqit nė tekstet e historisė, thonė historianėt


    Pa livrit bile pak Shqiptart nuk ban...



    Historia, tekstet do tė rishikohen

    Librat shkollor tė lėndės sė historisė, pėrfundimisht nuk do t’ju shpėtojnė ndryshimeve nė pjesėt ky flitet pėr perandorinė osmane dhe sundimin turk.
    Ministri kosovar i Arsimit, Ramė Buja nė njė intervistė pėr TCH thotė, se tashmė ėshtė formuar komisioni i cili do tė rishikojė tė gjithė literaturėn dhe mė pas do tė marrė vendimin.

    Por, ministri siguron se nė thelb nuk do tė ndryshojnė faktet historike.

    “Askush nuk ka tendencė pėr ta ndryshuar historinė, por pėr tė ndryshuar njė term eventual qė mund tė jetė fyes pėr popullin turk nėse ka. Pikėrisht pėr kėtė kemi ngritur edhe njė komision tė veēantė qė tė merret me kėtė ēėshtje dhe tė shpjegojė ka apo s’ka, nė mėnyrė qė tė zbutet gjuha e urrejtjes, nėse ajo ekziston”, tha Buja.

    Ministri rithekson se, zanafilla e kėtij debati daton kohė mė parė. Kėrkesėn pėr kėtė thotė se e ka nisur ambasadorja turke nė Prishtinė.

    “Ajo qė mė sė shumti e ka vėrejtur edhe ambasadorja ka qenė ēėshtja e njė harte tė Turqisė sė sotme, por qė nuk ka territorin e Turqisė sė sotme. Ajo ka kėrkuar qė tė korrigjohet kjo hartė dhe pastaj tė shikohet nėse ka ndonjė shprehje qė mund tė jetė fyese”, deklaroi Buja.

    Pas kėtij debati, ambasadorja e Turqise Songül Ozan ėshtė shprehur nė RTK se projekti me Ministrinė e Arsimit, nuk ka synim tė ndryshojė historinė.

    Sipas saj, “janė vlerėsuar mundėsitė e bashkėpunimit tė cilat do tė mund tė pėrdoreshin nė periudhat e ardhshme pėr pastrimin e elementėve tė cilat pėrmbajnė shprehje tė gabuara dhe paragjykuese tė paraqitura nė disa libra tė arsimit fillor nė pjesėt ku flitet pėr turqit dhe periudhėn e Perandorisė Osmane.

    Nėse edhe ndonjė komunitet tjetėr si ai serb do tė kishte tė tilla pretendime, ministri Buja shprehet se mėnyra e veprimit do tė ishte e njėjtė, nė rrugė institucionale.

    “Edhe pėr ndonjė komunitet tjetėr duhet parė sepse lufta nė Kosovė me serbėt ka qenė shumė e frikshme. Kur tė vijė koha pėr t’u qetėsuar, vetė historia dhe gjakrat e kėtyre njerėzve qė bėjnė historinė, do tė ngrihet nė tė ardhmen njė komision jo pėr tė ribėrė historinė, por pėr tė korrigjuar ndonjė shprehje qė mund tė jetė e tepruar nė tekstet qė flasin pėr historinė”, theksoi Buja.

    Debati mbi ndryshimin e teksteve nė lidhje me Turqinė doli nė pah gjatė vizitės sė ministrit tė Arsimit tė Turqisė, Omer Dinēer. Kundėr kėsaj kėrkesė kanė reaguar ashpėr historianė nga Kosova dhe jo vetėm. /top-channel/

  8. #858
    Avatar von Arbanasi

    Registriert seit
    14.10.2009
    Beiträge
    6.534
    Zitat Zitat von Arbanasi Beitrag anzeigen
    Pa livrit bile pak Shqiptart nuk ban...



    Historia, tekstet do tė rishikohen

    Librat shkollor tė lėndės sė historisė, pėrfundimisht nuk do t’ju shpėtojnė ndryshimeve nė pjesėt ky flitet pėr perandorinė osmane dhe sundimin turk.
    Ministri kosovar i Arsimit, Ramė Buja nė njė intervistė pėr TCH thotė, se tashmė ėshtė formuar komisioni i cili do tė rishikojė tė gjithė literaturėn dhe mė pas do tė marrė vendimin.

    Por, ministri siguron se nė thelb nuk do tė ndryshojnė faktet historike.

    “Askush nuk ka tendencė pėr ta ndryshuar historinė, por pėr tė ndryshuar njė term eventual qė mund tė jetė fyes pėr popullin turk nėse ka. Pikėrisht pėr kėtė kemi ngritur edhe njė komision tė veēantė qė tė merret me kėtė ēėshtje dhe tė shpjegojė ka apo s’ka, nė mėnyrė qė tė zbutet gjuha e urrejtjes, nėse ajo ekziston”, tha Buja.

    Ministri rithekson se, zanafilla e kėtij debati daton kohė mė parė. Kėrkesėn pėr kėtė thotė se e ka nisur ambasadorja turke nė Prishtinė.

    “Ajo qė mė sė shumti e ka vėrejtur edhe ambasadorja ka qenė ēėshtja e njė harte tė Turqisė sė sotme, por qė nuk ka territorin e Turqisė sė sotme. Ajo ka kėrkuar qė tė korrigjohet kjo hartė dhe pastaj tė shikohet nėse ka ndonjė shprehje qė mund tė jetė fyese”, deklaroi Buja.

    Pas kėtij debati, ambasadorja e Turqise Songül Ozan ėshtė shprehur nė RTK se projekti me Ministrinė e Arsimit, nuk ka synim tė ndryshojė historinė.

    Sipas saj, “janė vlerėsuar mundėsitė e bashkėpunimit tė cilat do tė mund tė pėrdoreshin nė periudhat e ardhshme pėr pastrimin e elementėve tė cilat pėrmbajnė shprehje tė gabuara dhe paragjykuese tė paraqitura nė disa libra tė arsimit fillor nė pjesėt ku flitet pėr turqit dhe periudhėn e Perandorisė Osmane.

    Nėse edhe ndonjė komunitet tjetėr si ai serb do tė kishte tė tilla pretendime, ministri Buja shprehet se mėnyra e veprimit do tė ishte e njėjtė, nė rrugė institucionale.

    “Edhe pėr ndonjė komunitet tjetėr duhet parė sepse lufta nė Kosovė me serbėt ka qenė shumė e frikshme. Kur tė vijė koha pėr t’u qetėsuar, vetė historia dhe gjakrat e kėtyre njerėzve qė bėjnė historinė, do tė ngrihet nė tė ardhmen njė komision jo pėr tė ribėrė historinė, por pėr tė korrigjuar ndonjė shprehje qė mund tė jetė e tepruar nė tekstet qė flasin pėr historinė”, theksoi Buja.

    Debati mbi ndryshimin e teksteve nė lidhje me Turqinė doli nė pah gjatė vizitės sė ministrit tė Arsimit tė Turqisė, Omer Dinēer. Kundėr kėsaj kėrkesė kanė reaguar ashpėr historianė nga Kosova dhe jo vetėm. /top-channel/

    Da es i-wie zum Thema passt...






    Albanians in Turkey celebrate their cultural heritage

    21 August 2011, Sunday / ELMA PRAPANIKU, İSTANBUL
    1
    5Share


    Albanian youth perform a traditional Albanian folk dance during a celebration of Kosovo’s independence, organized by the Turkish-Albanian Brotherhood, Culture and Solidarity Association in İstanbul, in this Feb. 18 file photo.
    Turkish citizens of Albanian origin, who have successfully integrated into Turkish life and have made contributions to Turkish society, proudly recognize and appreciate their Albanian heritage.

    Halil Metin, whose family has resided in İstanbul’s Bayrampaşa district for over 50 years, is the co-director of the Turkish-Albanian Brotherhood Culture and Solidarity Association. Established 59 years ago, the organization is located in Bayrampaşa and has three branches located in the Küēükēekmece district of İstanbul and in the provinces of Ankara and Bursa. The association aims to preserve Albanian culture and traditions by hosting cultural nights and folklore festivals.

    “We also provide Albanian language classes throughout the year and organize celebrations to commemorate the independence of Albania and Kosovo,” stated Metin. “We host welcome dinners for Albanian delegations visiting Turkey, and we fund scholarships for students from the Balkans to study in Turkey.”

    A brief historical insight into the strong and supportive ties between Albanians and Turks can help to understand the social and cultural dynamics of their relationship in Turkey today. Dating back to Ottoman times, Albanians, or “Arnavutlar” in Turkish, were highly regarded by the Ottomans as upstanding people and granted prominent status within the government by the Turks. Ottoman sultans were highly selective of their 36 Albanian Sadr-ı Azam (or prime ministers) for their loyalty to the empire. After the start of the Balkan wars in 1912 and throughout the Yugoslavian regime in the 20th century, particularly following the end of World War II, Albanians, along with millions of other citizens of the Balkans, migrated to Turkey to escape oppression and ethnic cleansing. Former head of the TAKD in Bayrampaşa, Kamil Bitic, (Qamil Bytyci), whose family migrated from Kosovo to Turkey over 50 years ago after Serbs murdered his great grandfather and uncle said that “when Albanians and other Muslims of the Balkans were fleeing the oppressive Yugoslavian regime after World War II, Turkey and its people welcomed us warmly with open arms and hospitality, and in return, we Albanians feel a great sense of gratitude and respect for the Turkish people.”

    “Turks have strong faith in us, and know that we are people of our word,” stated Diana Selenica, who grants visas at the Consulate General of Albania in İstanbul’s Taksim district. “Arnavut sözü” is a Turkish expression that means to “promise me like an Albanian.” A historic neighborhood located in the Beşiktaş district of İstanbul was named Arnavutköy, which means “Albanian village.” It is a lovely neighborhood that lies on the European side of the Bosporus, lined with wooden Ottoman mansions, upscale shops and fish restaurants.

    Erdoan Shipoli, head of the academic platform of BalkanSiad, a nonprofit organization based in İstanbul that works to promote the Balkan presence in the United States and elsewhere, argued that Albanians have faced the common problems associated with immigrant life and that they “had to work hard to be able to survive, which has allowed them to be successful and become owners of big companies.”

    Ali Şen, a former president of the Fenerbahēe Sports Club, is a very successful businessman and a very important personality. Hakan Şükür, who was one of the most outstanding Turkish soccer players, is of Kosovar origin and is now a member of Parliament from the ruling Justice and Development (AK Party), and there is also Özhan Canaydın, the late president of the Galatasaray Sports Club – all Turkish citizens of Albanian origin cited by Shipoli.

    Murat Ay (Murat Lajci), head of the Küēükēekmece TAKD branch, said it is important to recognize Albanians who have made significant contributions to Turkey. The list of prominent individuals of Albanian origin include, Abedin Dino, a legislator of the first Ottoman constitution called the Kanun-I Esasi; Hoxha Hasan Tahsini, the first rector of İstanbul University; and Mehmet Ākif Ersoy, author of the Turkish national anthem.

    Figures on the number of Turkish residents with an Albanian family history in Turkey vary. A 2008 report from the National Security Council (MGK) of Turkey says that approximately 1,300,000 people of Albanian ancestry live in Turkey, and more than 500,000 recognize their ancestry, language and culture. Other data estimates that 3-4 million Albanians live in Turkey, and close to 20 million people who have ancestral roots from the Balkans live in Turkey. 2012 will mark the 100th year anniversary since of migration started to Turkey.

    Today, there are varying degrees of culture and language preservation. While Albanian language and customs continue in villages such as Bafra in Samsun and Kapiağzi in the city of Tokat, many second and third generation immigrants residing in İstanbul, particularly in the Zeytinburnu and Gaziosmanpaşa districts, have adapted to Turkish culture and life so much so that Albanian is rarely spoken among adults between 25-35 years of age, with the exception to those living in Bayrampaşa.

    Burak Bilgiē, a second generation immigrant from the Balkans, states: “I feel that our generation has fully integrated into the Turkish way of life. We never feel that we are different from the average Turkish person. We contribute so much to Turkish society. … My wife is also the same as me. Her father was born in Kosovo but lived in Turkey. We visited Kosovo [Pristina and Mitrovica] last year for a wedding. We have some relatives still living in Kosovo. Consequently, Kosovo always is a special place for us.”

    Balkan organizations and associations work actively to preserve culture and language, and there are approximately 400 of them that exist in İstanbul, according to Orhan Şimsek, the secretary-general of BalkanSiad.

    “As much as we can, we communicate with other organizations to solve the problems of Balkan people, and we arrange some social and cultural activities to protect their self-identity and culture,” Şimşek said. “These people often have good relations with the government, and are careful not to make any mistakes and stay away from tension. Also, thanks to the organizations, they protect their culture and give importance to friendship and charity.”

    In the city of Bursa and further east to Kahramanmaraş, Turkish-Albanian associations provide a space for people to celebrate their culture and speak their ancestral languages.

    Cultural heritage is respected and appreciated in Turkey. Albanian communities face very few, if any, problems adapting to Turkish life and continue to advance their friendship with Turkish people in all levels of society.

  9. #859
    Avatar von IbishKajtazi

    Registriert seit
    04.08.2011
    Beiträge
    3.420
    Hekurudhat ndahen nė dy kompani, nė “INFRAKOS: dhe “TRAINKOS”

    Publikuar: 25.08.2011 - 14:22

    Prishtinė, 25 gusht - Hekurudhat e Kosovės, ndahen nė dy kompani tė reja, nė “INFRAKOS” dhe “TRAINKOS”. Vendimi pėr njė ndarje tė tillė ėshtė marrė bazuar nė Ligjin pėr Hekurudhat e Kosovės dhe vendimin e Qeverisė sė Republikės sė Kosovės.
    Kompania “INFRAKOS”, menaxhon linjat derisa “TRAINKOS”, do tė jetė nė shėrbim tė udhėtarėve. Grupet punuese qė kanė punuar nė kėtė drejtim kanė pėrpiluar edhe planin e punės dhe kamė pėrcaktuar detyrat nė mėnyrė qė ndarja e Hekurudhave tė Kosovės tė bahet nė afat tė paraparė. Grupet punuese kanė pėr detyrė tė merren edhe me ndarjen e financave, ndarjen e aseteve dhe ndarjen e stafit.



    Hekurudhat ndahen nė dy kompani, nė “INFRAKOS: dhe “TRAINKOS”

  10. #860

    Registriert seit
    06.02.2011
    Beiträge
    2.977
    Rriten me 7.7 % eksportet shqiptare


    Instituti i Statistikave bėri tė ditur se eksportet e prodhimeve shqiptare gjatė muajit korrik u rritėn me 7.7% krahasuar me muajin paraardhės.
    E thėnė nė shifra, Shqipėria ka eksportuar 17,8 miliardė lekė mallra dhe 32.4 % mė shumė se nė tė njėjtėn periudhė tė vitit tė kaluar.

    INSTAT bėn me dije se nė total kryesuan eksporti i grupit "Minerale, lėndė djegėse, energji elektrike", qė nė muajin korrik u rrit 30.3% mė shumė se muaji Qershor, "Tekstile dhe kėpucė" me 13.3%, "Prodhime druri dhe letre" me 6.7 %, etj.

    Por pėrkundrejt kėtyre rritjeve, nė Korrik u vu re rėnie e eksporteve pėr nėndegėn "Lėkurė dhe artikujt prej tyre", e llogaritur me 24.5 pėr qind. Vendet kryesore eksportuese tė prodhimeve "Made in Albania" ishin Austria, Italia, Kosova, Maqedonia, Spanja, etj.





    Gazeta Start: Rriten me 7.7 % eksportet shqiptare

LinkBacks (?)


Ähnliche Themen

  1. Antworten: 6300
    Letzter Beitrag: Gestern, 19:49
  2. Antworten: 3991
    Letzter Beitrag: 12.12.2017, 19:32
  3. Antworten: 300
    Letzter Beitrag: 30.10.2017, 16:02
  4. Antworten: 208
    Letzter Beitrag: 26.04.2017, 12:55
  5. Wirtschaft der Türkei - Türkiye Ekonomisi - Economy of Turkey
    Von Kelebek im Forum Die Wirtschaftskrise
    Antworten: 680
    Letzter Beitrag: 29.05.2011, 15:16