BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 4 von 7 ErsteErste 1234567 LetzteLetzte
Ergebnis 31 bis 40 von 69

Wirtschaft Kosovos - Ekonomia e Kosovės - Economy of Kosovo

Erstellt von BIG-Eagle, 19.10.2012, 13:02 Uhr · 68 Antworten · 14.377 Aufrufe

  1. #31
    RedOx
    Diaspora e man gjall Kosoven. I mjeri aj qe nuk ka kan jasht Kosove me i ndimu.

  2. #32
    Avatar von VoxPopuli

    Registriert seit
    07.06.2011
    Beiträge
    2.569
    Zitat Zitat von RedOx Beitrag anzeigen
    Diaspora e man gjall Kosoven. I mjeri aj qe nuk ka kan jasht Kosove me i ndimu.
    Diaspora e shqiptareve te Kosoves ka nevoje per organizim dhe duhet te kerkohet nga qeveria, qe zgjedhjet te mbahen ne vere, e jo ne dimer si zgjedhjet e fundit.

    Aus dem ganz einfachen Grund, da die Diaspora für das Kosovo lebenswichtig ist und daher auch das Recht haben soll, die zukünftige Regierung wählen zu dürfen.

  3. #33
    Bendzavid
    Zitat Zitat von AlphaOmega Beitrag anzeigen
    Diaspora e shqiptareve te Kosoves ka nevoje per organizim dhe duhet te kerkohet nga qeveria, qe zgjedhjet te mbahen ne vere, e jo ne dimer si zgjedhjet e fundit.

    Aus dem ganz einfachen Grund, da die Diaspora für das Kosovo lebenswichtig ist und daher auch das Recht haben soll, die zukünftige Regierung wählen zu dürfen.
    Könnt ihr das nicht bei der Botschaft machen?

  4. #34
    Avatar von VoxPopuli

    Registriert seit
    07.06.2011
    Beiträge
    2.569
    Zitat Zitat von Bendzavid Beitrag anzeigen
    Könnt ihr das nicht bei der Botschaft machen?
    Ich bin kein Bürger des Kosovo. Selbst wenn dies möglich wäre, so wäre die Wirkung nie so enorm wie im Sommer.

  5. #35
    Bendzavid
    Zitat Zitat von AlphaOmega Beitrag anzeigen
    Ich bin kein Bürger des Kosovo. Selbst wenn dies möglich wäre, so wäre die Wirkung nie so enorm wie im Sommer.
    Ja, stimmt auch.

  6. #36
    Avatar von FloKrass

    Registriert seit
    02.12.2011
    Beiträge
    8.742
    Paga mesatare nė Kosovė, 309 euro



    Nga Express | 05 Shkurt 2013 16:26

    Numri mė i madh i ndėrmarrjeve nė Kosovė merren me tregti, si rrjedhojė e kėsaj, edhe numri i tė punėsuarve ėshtė mė i madhi nė kėtė sektorė, ndėrsa paga mesatare nė vend thuhet tė ketė qenė 309 euro. Kėto rezultate i referohen vitit 2008-2011.


    Nė bazė tė sektorėve ekonomik, numri mė i madh i ndėrmarrjeve nė Kosovė i takon tregtisė me 47.7%, shėrbimet biznesore me 11%, industria pėrpunuese 10.9%, transporti, depot dhe telekomunikacioni me 8.4%, hotelet dhe restorantet me 8.4%, shėrbimet tjera me 6.6%, ndėrtimtaria me 6.4%, industria nxjerrėse 0.5% si dhe prodhimi, shpėrndarja e energjisė elektrike, e gazit, e avullit dhe ujit arrijnė rreth 0.2%.


    Kjo bėhet e ditur nga Agjencia e Statistikave tė Kosovės nė raportin pėr “Rezultatet e Anketės Strukturore tė Ndėrmarrjeve nė Kosovė 2008-2011”.
    Nė treguesit e publikuar nuk bėjnė pjesė sektorėt e veprimtarive ekonomike si bujqėsia, pylltaria, peshkimi, financa, kompanitė e sigurimeve dhe administratė publike. Numri total i ndėrmarrjeve aktive (duke pėrjashtuar sektorėt e lartpėrmendur) gjatė vitit 2011, thuhet tė ketė qenė rreth 41418.


    Ndėrsa sa i pėrket punėsimit pėr sektorėt ekonomik tė cilat ishin pjesė e hulumtimit del qė numri total i tė punėsuarve arrin shifrėn 123 233, prej tė cilėve sektori i tregtisė pėrbėn rreth 31.9%, industria pėrpunuese 16.8%, ndėrtimtaria me 12.2%, transporti, depot dhe telekomunikacioni me 9.1%, shėrbimet biznesore 8.8%, prodhimi, shpėrndarja e energjisė elektrike, e gazit, e avullit dhe ujit me 8.7%, hotelet dhe restorantet me 5.2% si dhe sektorėt tjerė kanė mė pak se 5% tė punėsuar.


    Karakteristik tjetėr qė vlen tė pėrmendet ėshtė edhe qarkullimi i realizuar nga ndėrmarrjet e qė prapė dominon tregtia me njė pjesėmarrje prej 55.4 %, ndėrtimtaria me 12.8%, industria pėrpunuese 12.0%, kurse sektorėt e tjerė tė veprimtarive ekonomike rezultojnė me njė pėrqindje mė tė vogėl tė qarkullimit.
    Dhe pėr fund, u tha se pagės mesatare mujore thuhet tė sillet rreth 309 euro nė aktivitetet e pėrfshira nė anketė. /Kosovapress/

    Paga mesatare n Kosov, 309 euro - Ekonomia - Gazeta Express


    __________________________



    800 milionė € nė vit nga diaspora, mungon mbėshtetja pėr investime



    05.02.2013 - 16:27

    Investitorėt nga diaspora nuk janė tė diskriminuar pozitivisht me ndonjė ligj tė veēantė. Ata trajtohen njėsoj si ēdo investitor i huaj, pavarėsisht se janė katalizator i zhvillimit tė Kosovės



    [...]

    “Mėrgata jonė, nė forma tė ndryshme, kontribuon nė buxhetin e Kosovės nė njė shumė jo mė tė vogėl se 500-800 milionė euro nė vit”, tha Makolli, duke u shprehur i bindur se nė Kosovė do tė ketė njė legjislacion tė favorshėm pėr krijimin e tė gjitha hapėsirave dhe tė infrastrukturės ligjore pėr investime nga diaspora.

    [...]

    800 milionė

  7. #37
    Avatar von Jean Gardi

    Registriert seit
    15.04.2012
    Beiträge
    5.355
    Rroft Kosova e lire


    280 milionė euro Kosova ia dėrgoi Serbisė


    Lavdim Hamidi | 06-02-2013 12:14 CET

    Rreth 280 milionė euro mallra ka importuar vitin e kaluar Kosova nga Serbia, kryesisht produktet ushqimore, material ndėrtimor dhe energji elektrike.
    Pavarėsisht fushatave tė ndryshme pėr mosimport tė produkteve serbe, mallrat nga shteti fqinj edhe mė tutje vazhdojnė ta dominojnė tregun kosovar.
    Ndėrkohė vlerėsohet se njė pjesė e madhe e dėrgesave tė diasporės pėr familjarėt e tyre nė Kosovė, shkon nė Serbi pėrmes konsumit tė produkteve serbe qė kosovarėt vazhdojnė t’i blejnė me tė madhe.
    Mbi 400 milionė euro llogaritet tė jenė mesatarisht remitenca nė vit, kurse mė shumė se gjysma e kėsaj shume, mbi 250 milionė euro gjatė njė viti shkojnė para kesh nė Serbi nga blerja e produkteve serbe.
    Ekspertėt e ekonomisė thonė se fushata pėr mosblerje tė produkteve serbe duhet tė pėrcillet edhe me veprime tjera konkrete.
    “Fushatat e tilla duhet tė pėrcillen me veprime tjera konkrete. Institucionet para sė gjithash duhet ta luftojnė konkurrencėn e padrejtė nė treg tė mallrave serbe dhe njėkohėsisht tė merren masa adekuate pėr pėrkrahje tė prodhimit vendor”, thekson Berat Rukiqi, sekretar i pėrgjithshėm i Odės Ekonomike tė Kosovės (OEK).
    Sipas tij, pėr zėvendėsimin e produkteve ushqimore nga Serbia duhet tė pėrkrahet sektori i bujqėsisė nė Kosovė. Ndėrsa pėr zvogėlimin e importit tė rrymės nga Serbia do tė duhej qė shumė mė shpejt tė ndėrtohet linja 400 kilovoltėshe e interkonjeksionit me Shqipėrinė.
    “Serbia me prodhimet e veta nė Kosovė ka krijuar pėrparėsi nė tregun tonė qė nga paslufta. Konsumatori orientohet nė ēmime mė tė lira, mirėpo duhet gjetur prodhime me ēmime mė tė pėrshtatshme nga tregjet tjera”, potencon ai, duke shtuar se institucionet e Kosovė janė nė diskutime me Turqinė pėr arritjen e Marrėveshjes pėr Tregti tė Lirė, mirėpo duhet pasur kujdes qė me njė marrėveshje tė tillė tė mbrohet edhe prodhimi vendor.
    Ndėrsa Ibrahim Rexhepi nga organizata joqeveritare “STRAS” thotė pėr “Zėrin” se prezenca e madhe e mallrave serbe nė tregun vendor ėshtė pėr shkak tė kostos mė tė lirė.
    Ai shpjegon se Serbia me ēdo kusht synon ta mbajė tregun e Kosovės, duke gjetur mėnyra tė ndryshme pėr pėrkrahje tė produkteve tė veta qė eksportohen, pėrderisa, siē thotė ai, kjo gjendje mund tė ndryshojė me pėrkrahjen e prodhimit vendor dhe orientimin nė tregjet tjera.
    “Duhet pėrkrahur prodhimin vendor dhe tė shikohen tregje tė tjera pėr t’i zėvendėsuar mallrat qė importohen nga Serbia”, shprehet Rexhepi.
    Zėdhėnėsi i Doganave tė Kosovės, Adriatik Stavileci, konfirmon se produktet ushqimore dhe materiali ndėrtimor janė nė krye tė listės sė importeve nga Serbia.
    “Nga Serbia importohet kryesisht grurė, miell, tjegulla, blloka, etj.”, pohon Stavileci.
    Importi nga Serbia gjatė vitit 2012
    Dhjetor = 22 mil. euro
    Nėntor =22.8 mil. euro
    Tetor= 23.2 mil.euro
    Shtator= 32.2 mil.euro
    Gusht =31.5 mil. euro
    Korrik =27 mil.euro
    Qershor= 23.5 mil. euro
    Maj = 24 mil. euro
    Prill=24 mil. euro
    Mars= 23 mil. euro
    Shkurt 11 mil. euro
    Janar 12 mil. euro
    Zėri • INFO - Ekonomi - Ekonomi Vendore - 280 milion euro Kosova ia drgoi Serbis

  8. #38
    Avatar von illyrian_eagle

    Registriert seit
    05.10.2005
    Beiträge
    6.793
    Zitat Zitat von AlphaOmega Beitrag anzeigen
    Diaspora e shqiptareve te Kosoves ka nevoje per organizim dhe duhet te kerkohet nga qeveria, qe zgjedhjet te mbahen ne vere, e jo ne dimer si zgjedhjet e fundit.

    Aus dem ganz einfachen Grund, da die Diaspora für das Kosovo lebenswichtig ist und daher auch das Recht haben soll, die zukünftige Regierung wählen zu dürfen.

    Po thaci e din se krejt Diaspora esht kunder ti.
    Elita Shqipetare gjithmon ka qen jasht kufive te Shqiperis.
    Die Diaspora hat nach der Unabhängigkeit sehr nach gelassen. In der Diaspora
    gibt es immer noch sehr Intelligente Leute die auch mit verantwortlich für die
    Unabhängigkeit waren. Nur ich denke die einen sind enttäuscht, wie sich
    der Kosovo entwickelt hat, die anderen haben sich wohl von den ganzen noch nicht erholt.
    Ich hoffe das die Diaspora wieder erwacht wieder mehr zu sich findet, weil sie immens wichtig ist.
    Zudem sind die Wirtschaftlich so stark wie noch nie.

  9. #39
    Avatar von FloKrass

    Registriert seit
    02.12.2011
    Beiträge
    8.742
    Der Bau der neuen Autobahn zwischen Kosovo und Mazedonien wird bereits im Frühling beginnen. Die Regierung in Prishtina hat für die Anfangsphase 30 Milionen Euro eingeteilt. Die Länge des Autobahnabschnitts beträgt zwischen Prishtina bis zu Grenze zu Mazedonien 55 Km, beinhaltet einige Brücken und zwei Tunnel, der längste davon 2,2 Km.


    Ndėrtimi i autostradės fillon nė pranverė

    Nė pranverė tė kėtij viti do tė fillojė ndėrtimi i autostradės Prishtinė - Shkup, bėjnė tė ditur zyrtarė qeveritarė, sipas tė cilėve, tashmė janė nė pėrfundim tė procedurave administrative dhe ligjore.

    Lah Nitaj, kėshilltar nė ministrinė e Infrastrukturės, thekson se ka shumė kompani vendore dhe ndėrkombėtare qė kanė shprehur interesim pėr ndėrtimin e autostradės qė lidh Kosovėn me Maqedoninė.

    "Nė muajin maj fillon sezoni i ri i punimeve nė infrastrukturėn rrugore dhe ne shpresojmė qė deri nė mars tė pėrcaktojmė pėrzgjedhjen e kompanisė nė mėnyrė qė bėjė punimet e para nė autostradė".

    "Megjithatė, stina e pranverės vazhdon deri nė qershor, dhe mund tė ketė vonesė edhe ndonjė muaj, por qė jemi tė bindur se nėse dinamika e pėrcaktuar shkon sipas planifikimit atėherė mė pranverė do tė fillojnė kemi ndėrtimet e para", thotė Nitaj.

    Nė anėn tjetėr, vetėm 30 milionė euro janė ndarė nga buxheti i kėtij viti, pėr fillimin e realizimit tė kėtij projekti.

    Por, sa janė tė mjaftueshme kėto mjete, sa ėshtė ēmimi pėr ndėrtimin e kėsaj rruge dhe si do tė gjendet fondi?

    Nitaj, thotė se tashme kanė njė kosto tė pėrafėrt tė ēmimit, por qė nuk mund tė bėhet publik pėr shkak tė, siē thotė, procesit dhe ndjesisė sė projektit.

    Qėndrimi i qeverisė ėshtė se rruga tė ndėrtohet nė bazė tė kontratave tradicionale, qė nėnkupton pjesėmarrje nga buxheti i vendit, duke mos pėrjashtuar nė kėtė rast edhe pėrfitimet e kredive tė buta, pėrkatėsisht me leverdi ekonomike nga institucionet dhe organizatat financiare ndėrkombėtare”, thekson Nitaj.

    Megjithatė, ai tregon se pėr shkak tė kompleksitetit tė segmentit rrugor nga Kaēaniku deri nė kufi tė Maqedonisė, ka njė kosto tjetėr nga seksioni Prishtinė - Kaēanik.

    "Ajo qė dihet nė bazė tė parametrave teknikė dhe konfiguracionit tė terrenit, seksioni, pėrkatėsisht segmenti Prishtinė - Kaēanik ka njė kosto krejt tjetėr, ndėrsa segmenti prej 13 kilometrash nga Kaēaniku deri tė Hani i Elezit, pėrkatėsisht kufirin me Maqedoninė, pėr shkak tė konfiguracionit dhe pėrbėrjes shkėmbore tė rrugores ka njė kosto tjetėr".

    "Pėr kėtė ne kemi qenė tė kujdesshėm qė pėr 13 kilometrat deri nė kufi tė Maqedonisė tė bėjmė edhe njė ri-projektim nė mėnyrė qė tė nxjerrim kosto sa mė tė mirė financiare dhe zgjedhje sa mė tė mirė teknike", shprehet Nitaj.

    Edhe Selman Buqolli, ekspert i ndėrtimtarisė, tha se terreni deri nė Kaēanik ėshtė i pėrshtatshėm pėr ndėrtim, ndėrsa segmenti tjetėr pėrbėhet nga shkėmbinjtė tė fortė.

    Terreni ėshtė mjaft i pėrshtatshėm deri nė Kaēanik, nga Kaēaniku e andej duhet tė zgjerohet rruga. Pastaj, pėrbėrja e tokės ėshtė me shkėmbinj tė fortė tė cilėt duhet tė shemben me metoda tė eksplozivit".

    "Por, nė aspektin e pėrgjithshėm terreni deri nė Kaēanik, terren mė tė pėrshtatshėm nuk ka, ndėrsa nga Kaēaniku e deri pėrtej kufirit ėshtė mė problematik", thekson Buqolli.

    Ndryshe, projekti pėr realizimin e rrugės sė 6, Prishtinė - Hani i Elezit ėshtė prezantuar nė vitin 2010.

    Sipas projektit tė prezantuar, autostrada do tė ndėrtohet nė njė trase tėrėsisht tė re, me gjatėsi prej 55 kilometrash.

    Autostrada do tė ketė dy tunele, ndėrsa mė i gjati do tė jetė ai i Kaēanikut, me 2. 2 kilometra.


    Nadie Ahmeti
    08.02.2013


  10. #40
    Avatar von Jean Gardi

    Registriert seit
    15.04.2012
    Beiträge
    5.355
    Deficiti i lartė tregtar pengon rimėkėmbjen ekonomike




    Publikuar: 06.04.2013 - 20:23Prishtinė, 6 prill - Deficiti i lartė tregtar, vazhdon tė jetė ndėr problemet mė tė mėdha tė Kosovės. Kryesisht importohen produkte nga vendet e rajonit dhe eksportohen para tė gatshme. Analistėt e ekonomisė thonė se kjo dukuri pengon edhe rimėkėmbjen ekonomike tė vendit. Ata kėrkojnė ndėrrim tė politikave nė favor tė prodhimit vendor.Statistikat e tregtisė sė jashtme tė Kosovės tregojnė se deficiti tregtar vazhdon tė jetė ende shumė i lartė. Nė janar tė kėtij viti janė eksportuar mallra nė vlerė vetėm 21.5 milionė euro, kurse janė importuar rreth 133 milionė euro, dhe deficiti ishte rreth 111 milionė. Por mbulimi i importit me eksport arriti nė 16.2 pėr qind, qė ėshtė vlera mė e lartė krahasuar me muajt e vitit tė kaluar, ku mė sė shumti arriti nė 14.5 pėr qind.

    Ky deficit tregtar ėshtė pengesė e rimėkėmbjes ekonomike, thotė drejtori i institutit RIINVEST, Lumir Abdixhiku.

    “Deficiti tregtar ėshtė problemi thelbėsor i Kosovės, meqenėse Kosova importon rreth 2.5 miliardė euro mallra, kurse eksporton vetėm 300 milionė euro qė do tė thotė se kemi disbalancė prej 2.2 miliardė euro, para qė dalin jashtė ēdo vit. Pra Kosova nuk ka para brenda qė tė ndėrtojė diēka. Pėrderisa kemi kėtė pėrbėrje tė tregtisė do ta kemi shumė tė vėshtirė rimėkėmbjen ekonomike”, tha ai pėr Radio Kosovėn.

    Sipas tij, fajtor pėr kėtė gjendje qė mbretėron nė Kosovė qė nga pėrfundimi i luftės, ėshtė mungesa e kapaciteteve prodhuese pėr ta zėvendėsuar importin.

    “Tashti ēfarė jemi, ne jemi njė popull konsumues qė fatmirėsisht marrim shumė para prej diasporės rreth 550 milionė euro brenda njė viti, tė cilat i dėrgojmė prapė nė konsum nė vendet tjera, shpenzojmė ēdo vit shumė por krijojmė pak, dhe atė pak vlerė qė e kemi prapė e eksportojmė si para tė gatshme nė importe tė produkteve. Kjo ekonomi nuk ka bazė tė fortė pėr ta ndėrruar kėtė. Nevojitet njė ndėrrim radikal, apo njė injektim i fuqishėm i politikave tė sektorit privat pėr ta ndėrruar kėtė”, theksoi ai.


    Gjatė vitit tė kaluar janė eksportuar mallra nė vlerė vetėm rreth 270 milionė, kurse janė importuar rreth 2 miliardė e 500 milionė euro, me njė deficit prej 2,2 miliardė euro, apo mbulim tė importit me eksport vetėm 10 pėr qind. Pjesėn dėrmuese tė eksporteve e pėrbėjnė metalet, kurse tė importeve produktet minerale dhe ushqimet. Ndėrkaq partner kryesor tregtar tė Kosovės janė vendet e BE-sė dhe tė CEFT-sė.
    Deficiti i lartė tregtar pengon rimėkėmbjen ekonomike - Ekonomi - Koha Net

Ähnliche Themen

  1. Antworten: 2978
    Letzter Beitrag: Heute, 14:58
  2. Antworten: 5296
    Letzter Beitrag: 05.12.2016, 20:38
  3. Antworten: 207
    Letzter Beitrag: 07.08.2016, 20:11
  4. Antworten: 1125
    Letzter Beitrag: 13.07.2016, 01:21
  5. Wirtschaft der Türkei - Türkiye Ekonomisi - Economy of Turkey
    Von Kelebek im Forum Die Wirtschaftskrise
    Antworten: 680
    Letzter Beitrag: 29.05.2011, 15:16