BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 4 von 10 ErsteErste 12345678 ... LetzteLetzte
Ergebnis 31 bis 40 von 93

Komandant Xhelal Hajda-Rahovec

Erstellt von Jehona_e_Rahovecit, 26.03.2010, 14:28 Uhr · 92 Antworten · 16.929 Aufrufe

  1. #31
    Avatar von Rrushja

    Registriert seit
    24.08.2008
    Beiträge
    3.995
    Zitat Zitat von Kristalli_i_Rahovecit Beitrag anzeigen
    zwischen dem park und dem parkplatz des hotels liegt eine nicht-asphaltierte straße, die direkt zum gymnasium xhelal hajda-toni führt.
    das gym liegt auf der linken seite der straße.

    Echt? Da läuft man ja ständig lang. Dass mir die nicht aufgefallen ist, LöL

  2. #32
    Avatar von Lorik

    Registriert seit
    27.02.2008
    Beiträge
    11.847
    Zitat Zitat von Kristalli_i_Rahovecit Beitrag anzeigen
    jo nuk kam nie ala per ate film.
    a e din ti?

    nuk po me bjen emri ndermend, kqyr ne google per filmat e enver petrovcit, por asku nuk po muj me gjet... hmhh.


    por doja te kqyre ende dhe si te kam sukses, e postoj kone..

    prsh.

  3. #33
    Avatar von Lorik

    Registriert seit
    27.02.2008
    Beiträge
    11.847
    Zitat Zitat von Rrushja Beitrag anzeigen
    Aha, ich wusste gar nicht, dass die Schule so heißt, also nach ihm benannt wurde.



    Hmmm...Jetzt wird mir auch ne bestimmte Frage von jemanden klar.

    grüss gott die dame, weist du vielleicht mehr darüber über den film von enver petrovci der über den krieg in rahovec handelt..

    es ging dabei hauptsächlich um nen SHEH MEDIN, google kann mir ned weiter helfen.. ich höffe du als ne alleskönnerin kannst es...

    prsh[smilie=heart fill :

  4. #34
    Avatar von Rrushja

    Registriert seit
    24.08.2008
    Beiträge
    3.995
    Zitat Zitat von Lorik Beitrag anzeigen
    grüss gott die dame, weist du vielleicht mehr darüber über den film von enver petrovci der über den krieg in rahovec handelt..

    es ging dabei hauptsächlich um nen SHEH MEDIN, google kann mir ned weiter helfen.. ich höffe du als ne alleskönnerin kannst es...

    prsh[smilie=heart fill :

    Hmm nee söörrryy, da kann ich dir leider auch nicht weiterhelfen. Aber mich würd noch was anderes interessieren. Da gabs doch so nen Typen aus Rahovec, der damals gegen die Türken gekämpft hat. Von ihm gibt es so ein uraltes Lied. Ich weiß es von meinem Daddy, hab aber jetzt wieder den Namen vergessen ? :? Weisst du oder vll Kristalli, wen ich meine.

  5. #35
    Avatar von Lorik

    Registriert seit
    27.02.2008
    Beiträge
    11.847
    Zitat Zitat von Rrushja Beitrag anzeigen
    Hmm nee söörrryy, da kann ich dir leider auch nicht weiterhelfen. Aber mich würd noch was anderes interessieren. Da gabs doch so nen Typen aus Rahovec, der damals gegen die Türken gekämpft hat. Von ihm gibt es so ein uraltes Lied. Ich weiß es von meinem Daddy, hab aber jetzt wieder den Namen vergessen ? :? Weisst du oder vll Kristalli, wen ich meine.
    hmh. me vjent vetem destan begu dhe halil homza... te tjer nuk me bin ndermend..

  6. #36
    Jehona_e_Rahovecit
    Zitat Zitat von Rrushja Beitrag anzeigen
    Hmm nee söörrryy, da kann ich dir leider auch nicht weiterhelfen. Aber mich würd noch was anderes interessieren. Da gabs doch so nen Typen aus Rahovec, der damals gegen die Türken gekämpft hat. Von ihm gibt es so ein uraltes Lied. Ich weiß es von meinem Daddy, hab aber jetzt wieder den Namen vergessen ? :? Weisst du oder vll Kristalli, wen ich meine.
    das war destan begu.

    halil hamza war kacak-kämpfer, der gegen die kolonialsierung kosovo durch die serben gekämpft hat.

  7. #37
    Avatar von Lorik

    Registriert seit
    27.02.2008
    Beiträge
    11.847
    also lag ich garnicht so falsch mit den beiden, veq destan begu ka qen car a???

  8. #38
    Jehona_e_Rahovecit
    Zitat Zitat von Lorik Beitrag anzeigen
    also lag ich garnicht so falsch mit den beiden, veq destan begu ka qen car a???
    nuk ka qen car por bej(i bjen si me qen oficir).

  9. #39
    Avatar von absolut-relativ

    Registriert seit
    17.03.2006
    Beiträge
    10.378
    Zitat Zitat von Kristalli_i_Rahovecit Beitrag anzeigen
    XHELAL BAJRAM HAJDA
    (19.7.1967-6.11.1998)
    Xhelal Bajram Hajda, i njohur si "Kolonel Toni" si "Komandant Toni" e si "Toni" ėshtė i lindur mė 19 korrik tė vitit 1967. Ishte "sugar" i nėnė-Xhylės e cila kishte gjashtė fėmijė, pesė djemė dhe vetėm njė vajzė. Edhe Hajdėt e Rahavecit, por edhe dajallarėt, Hotėt e Krushės sė Madhe, ishin tė njohur pėr pjesėmarrjen e tyre aktive nė tė gjitha format e rezistencės qė organizohej kundėr pushtuesit serb. Ata, kishin rėnė nė altarin e lirisė pa u mbetur gjurmė as varr e as nishan. I ati, Bajram Hajda, ishte i biri i Sinanit tė Xhelės nga zjarri i Halitit tė njohur si Halit Hajda e Halit Aga. Edhe Sinan Hajda ishte vrarė e zhdukur nga dora serbe, si pengesė pėr ndėrtimin e ardhmėrisė sė Kosovės serbe e jugosllave. Kėshtu Bajrami, herėt mbeti pa tė atin duke bartur mbi kurrizin e vet fėmijėror varfėrinė, nga njėra anė, dhe tė kaluaren e hidhur e tė padėshirueshme pėr pushtetin e kohės, i cili pėr t'i thyer Hajdėt moralisht, i denoncon herė pas herė, sipas etiketimeve qė bėheshin dhe grackave qė ua montonte pushteti serb. Qė t'u shmanget kėtyre grackave, Bajram Hajda, i lodhur ekonomikisht me konfiskime e moralisht me denoncime tė ndryshme, detyrohet qė disa herė tė ndėrrojė lagjet, derisa largohet nė fund tė Rahavecit, nė njė fushė bri aksit rrugor Rahavec-Xėrxė.
    Nė kėtė "Lagje tė Re" lindi edhe Xhelali, prandaj kėtu "larg rrėmujės e rrėmetit" edhe kaloi njė fėmijėri tė rehatshme, duke dėgjuar rrėfimet e tė et pėr vuajtjet e familjes Hajda. pėr vuajtjet e rahavecasve dhe kėngėt pėr trimėritė e tė parėve tė familjes Hajda e Mullabazi. Kėshtu, duke dėgjuar pėr tė kaluaren heroike, duke u kujdesur qė t'i ndihmonte tė et dhe vėllezėrve nė punėt bujqėsore, Xhelal Hajda mbaron shkollėn fillore nė Rahavec, duke udhėtuar nga 12-15 km. nė ditė. Nė kėtė qytet fillon t'i ndjekė mėsimet nė gjimnazin, qė sot mban emrin e tij, por me qė mė 1983 i vdes i ati, Xhelali braktis mėsimet nė gjimnaz dhe si fėmijė pėrplaset me valėt e Oqeanit tė Mėrgimit, duke i kaluar vitet mė tė bukura tė rinisė larg vendlindjes, nė fillim nėpėr Kroaci e Slloveni, e mė vonė nė Zvicėr, Gjermani e Itali. Shkollėn e mesme e mbaroi nė Rijekė tė Kroacisė, kurse pėr tė punuar, i bie kryq e tėrthor Likės e Kordunit me vendqėndrime nė Gospiq, Shibenik, Split e nė Rijekė.
    Si i ri dhe tejet dinamik, pėrherė mbetet kundėrshtar i ligjeve jugosllave, prandaj edhe shpesh arrestohet dhe pas "vlerėsimit tė tė gjitha rrethanave", i shqiptohet dėnimi me burg nė kohėzgjatje prej 5 vjetėsh: afat ky tė cilin Xhelali e kalon nėpėr kazamatet jugosllave tė Goli Otokut, tė Lepogllavės, tė Splitit e tė Shibenikut. Nė Burgun e Lepogllavės u njoftua me Adem Demaēin pėr tė cilin kishte respekt tė veēantė. Pas vuajtjes pesėvjeēare tė dėnimit vendoset nė Gospiq tė Likės dhe kėtu e gjeti lufta e popullit kroat kundėr hordhive serbe, tė cilat nėn udhėheqjen e kapetan Draganit dhe tė komandant Arkanit, sipas projekteve tė Milan Martiqit bėnė masakra nė Kroaci. Nė kėto beteja kroate, Xhelal Hajda me emrin Xhevat Hajda, tashmė ėshtė me Fehmi e Xhevė Lladrofcin, me Bekim Berishėn-Abenė, me Gėzim Hamzėn-Piktorin, me Safet Abdullahun me Naim Malokun e Agim Ēekun, ndėrsa vazhdon tė bashkėveprojė me Ton Markun, por edhe me shumė luftėtarė tė tjerė qė luftuan pėr lirinė e popullit kroat e boshnjak. Mori pjesė sė bashku me Gėzim Hamzėn dhe Safet Abdullahun nė ofensivat "Bljesak" dhe "Oluja", me ē'rast u shpėrblye me "Dekoratėn Oluja".
    Pas ndezjes sė rezistencės sė armatosur, pas "Flakės sė Prekazit", mė 5, 6 dhe 7 mars tė vitit 1998, Xhelal Hajda vendos t'i pėrgjigjet Kosovės dhe Prekazit legjendar. Braktis Kroacinė dhe Gospiqin e Likės, u bashkohet shokėve tė luftės kroate dhe luftėtarėve tė tjerė qė vinin nga mėrgata dhe kėshtu tė gjithė pėr njė, marrin rrugėn pėr nė Shqipėri. Nė aeroportin e Rinasit takohet me Naim Malokun, i cili duke i njohur raportet e Xhelal Hajdės me Ton Markun si dhe rekomandimin e kėtij tė fundit, e ripagėzoi me nofkėn "Toni" dhe e udhėzoi qė me grupin e parė, i cili do tė futej nė Kosovė, tė depėrtojė edhe Xhelal Hajda. Pasi qė grupi pėr nisje ishte i pėrgatitur (Mehedini e Naser Morina prej Gllarevės, Bedri Shala, Maliq Ndreca, Ajet Potera e shumė shokė) rrugėtohet pėr nė Has, nė mėnyrė qė tė pajisen me armatim. Kėshtu, Xhelal Hajda njoftohet edhe me Xheladin Gashin-Plaku, e me vonė edhe me Haki Drenicėn.
    Vlahna dhe Cahani bėhen edhe dy ēerdhe tė rėndėsishme tė logjistikės, prandaj nisja duhej tė ishte urgjente, sepse ēdo vonesė pėr Tonin dhe grupin, bėhet e pakuptim, e paqartė dhe zbehėse pėr aspiratat qė kishin. Tė gjithė dėshironin qė sa mė shpejt tė futeshin nė Kosovė, pasi qė kishin bėrė studime tė hollėsishme e tė rėndėsishme tė terrenit pėrreth kufirit, sidomos pasi i kishte njohur mire fshatrat: Zogaj, Helshan, Golaj, Kalimash, Shėnmėri, Shikaj, Gjinaj, Tregtan e Krumėn si qendėr pėr Vlahėn e Cahan, si arterie pėr komunikime tė mėtejshme krahas korridorit Bajram Curr-Rrasė e Zogut-Gllogjan.
    Hyrja nė Kosovė ishte imperativ pasi qė sorrollatjet nėpėr Shqipėri, nė emėr tė pėrgatitjeve dhe tė stėrvitjeve tė gjata e pengonin kėtė dragua, kėtė "djalosh tė lindur me kėmishė", prandaj Toni braktisi Shqipėrinė, theu Pashtrikun Plak dhe arriti nė Gllogjanin e Haradinajve, nė mėnyrė qė tė sistemohet nė Shqiponjėn e Agim Zenelit dhe kėshtu tė fillojė karriera luftarake e Xhelal Hajdės nė Ushtrinė Ēlirimtare tė
    Kosovės.
    Ditėt e para tė pranverės sė vitit 1998, pėr Rrafshin e Dukagjinit, nė pėrgjithėsi, pėr Gllogjanin e Shqiponjėn, nė veēanti, e sė andejmi edhe pėr Kullėn legjendare tė Haradinajve, pas Luanit tė mbetur nė Qafė-Mullar, janė tė vėshtira, ngase tashmė ishte hartuar plani qė tė pėrsėritet Prekazi, tė rrėnohet Kulla e Qėndresės e tė plandosen pėrdhe: Ramushi, Dauti, Shkelzeni e Enveri, tė gjithė tė fokusuar pėrherė nga pushteti serb. Xhelal Hajda arrin nė Rrafshin e Dukagjinit, pikėrisht nė momentin e fillimit tė thyerjes sė mitit serb mbi pathyeshmėrinė e ushtrisė jugosllave dhe tė forcave policore serbe me strukturat paramilitare sekrete tė sigurimit publik, sė bashku me qytetarėt e armatosur serbė, ose nė ditėt e "Ngjalljes Shqiptare" pas decenies amullore tė pacifizmit, dhe gjendet nė krye tė shokėve e nė ballė tė luftės nė Zonėn Operative tė Rrafshit tė Dukagjinit, nė qendrat Gllogjan e Shqiponjė (ish-Jabllanicė), gjendet me Haradinajt, me Maliq Ndrecėn, me Fadil Nimanin (Tigrin) e me Alush Agushin.
    Nė pikat mė tė nxehta luftarake, Toni harton strategjinė e bazuar nė konceptet empirike tė taktikės pėr operacionet nė fshatrat e Rrafshit tė Dukagjinit, me pikat pėrreth, nė mėnyrė qė luftėtarėt e lirisė tė pėrballen me fuqinė mė tė madhe ushtarake tė Ballkanit, e cila tėrė mllefin pėr humbjet nė linjat frontale do ta zbrazte mbi popullatėn e pafajshme civile, taktikė kjo tė cilėn Toni e njihte nga masakrat serbe nėpėr fshatrat e Likės, derisa ishte nė luftėrat e Kroacisė. Dhe nuk u thye shpirtėrisht as kur mė 24 mars 1998, ra heroikisht bashkėluftėtari Himė Haradinaj i Gllogjanit, por as kur dėgjonte pėr fėrkimet eventuale e pėr defetizmin e dėshtakėve. Komandanti Ramush Haradinaj, me tė hetuar aftėsitė strategjike qė kishte Toni, e angazhoi nė vendin e Shefit tė Operativės dhe kėshtu Xhelal Hajda ėshtė i pranishėm nė Shqiponjė e nė Gllogjan.
    Gjatė rrugėtimeve tė shpeshta pėr nė Shqipėri, pėrfitonte nga pėrvoja dhe njohuritė qė kishin ekspertėt e armatės shqiptare, prandaj mė 20 prill tė vitit 1998, e fillon luftėn e parė frontale, sė bashku me Fadil Nimanin-Tigrin e Dushkajės dhe sulmojnė sė bashku armatėn jugosllave nė Digėn e Liqenit tė Radoniqit, ku u luftua katėr ditė nė mėnyrė tė pandėrprerė. Beteja mė e lavdishme e kėtyre ditėve mbetet Beteja nė Sukėn e Cėrmjanit. Nė fundin e prillit, Xhelal Hajda nėpėrmjet Shqiponjės, Alush Agushit dhe Rexhep Selimit realizon kontaktet e para me Selajdin Mullabazin, qė vepronte nė Aēarevė e Likoc. Tė dytė, sė bashku, me ndihmėn e Rexhep Selimit e tė Sokol Bashotės, tentojnė qė t'i afrohen Rahavecit. Kėshtu, nė javėn e parė tė majit tė vitit 1998, ata shkojnė nė Drenoc tė Anadrinit dhe kėshtu definitivisht i afrohen Rahavecit, njėri duke zbritur nga Prekazi legjendar nėpėrmjet Ceravikut, e tjetri nga Gllogjani i Haradinajve nėpėrmjet Shqiponjės dhe Toni e Mici bėhen dy emra, por njė legjendė.
    Mė 8-9qershor tė vitit 1998, Xhelal Hajda, Selajdin Mullabazi dhe Gėzim Hamza, me ndihmėn logjistike tė Ismet Tarės, formojnė Shtabin Operativ Lokal pėr Batalionin e Rahavecit. Selia e kėtij shtabi ishte shkolla fillore e fshatit Astarzup, prej nga fillojnė edhe tė gjitha aktivitetet konkrete pėr zgjerim e shtrirje nė drejtim tė Rahavecit, buzė aksit rrugor Malishevė-Rahavec, deri nė "Arat e Dulės", "Kėrsh tė Keq" pėrkatėsisht Majėn e Vranstinės (tash Maja e Shkodranit). Kėtu transferohen luftėtarėt e parė, tė kyēur nė Drenoc e nė Drenicė: Hamdi Mullaliu, Luan Kleēka, Nazim Mushla, Fatmir Isma, Mehedin Isma, Skėnder Shulina e Gėzim Hamza, por kėtyre do t'u bashkohen nė Astarzup edhe 100 luftėtarė tė lirisė.
    Prej shkollės fillore tė Astarzupit, Shtabi i Xhelal Hajdės kalon nė "Kėrshin e Keq" dhe vendoset nė "Lugun e Kėrshit tė Keq", ndėrsa pėr rregullimin e infrastrukturės dhe njė adaptim pėr nevojat e luftėtarėve, pėrkujdesej Gėzim Hamza, Xhelal Hajda, komandon me "Fluturimet e Dallėndysheve" (Kompania e logjistikės), koordinon pritjen e tyre nė Shqiponjė, vazhdimin kah Gllogjani dhe pėrcjelljen pėr nė Junik e Bajram Curr. Komandant Toni karakterizohej me aftėsi tė jashtėzakonshme operative dhe kooperative. Kishte njė zotėsi pėr punė ekipore; i liruar prej karrierizmit dhe egoizmit ushtarak dhe mbeti pėrherė i ushqyer me njė altruizėm tė pashoq, prandaj edhe Ushtria Ēlirimtare e Kosovės u zhvillua shumė shpejt me shtrirje prej fshatrave tė Anadrinit nė drejtim tė fshatrave tė Hasit e tė Dushkajės dhe kėshtu u sajua korridori logjistik nėpėr kanionin e Remnikut dhe tė Zhdredhės. Xhelal Hajda pėrkujdesej pėr ruajtjen e kanaleve qė e lidhnin Anadrinin me Zonėn Operative tė Rrafshit tė Dukagjinit, ndėrsa Selajdin Mullabazi, me ruajtjen e linjave nėpėr Malishevė-Kijevė-Ceravik e Aēarevė, kėshtu nė garnizonin e batalionit "Arti" zėnė tė vijnė luftėtarėt e Rrafshit tė Dukagjinit dhe tė Llapushės.
    Mė 17 korrik tė vitit 1998, Beteja e Rahavecit, Xhelal Hajdėn e zė nė detyrat logjistike, prandaj me tė marrė kėtė lajm niset nėpėrmjet Bajram Currit qė t'i afrohet Gllogjanit e sė andejmi edhe Rahavecit, por arrin pas tėrheqjes sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės mbi Rrasat e Rahavecit, nė drejtim tė "Kėrshit tė Keq". Nė fshatin Dragabil takohet me luftėtarėt dhe sė bashku me komandantėt e formacioneve: "Lumi", "Ēeliku", "Guri 3", "Pėllumbat" dhe me njėsitet pėr intervenime tė shpejta, strukturon istikamet nė "Lugun e Shqipeve" mė 25 Korrik tė vitit 1998 ku thehen forcat serbe dhe zbrapsen nė Rahavec. Toni e merr sėrish Majėn e Shkodranit dhe synon Rahavecin.
    Deri mė 2 gusht tė vitit 1998, Xhelal Hajda synon tė marrė sėrish Rahavecin, prandaj prej Malisheve zbret edhe njė herė nė fshatrat e Anadrinit, vendoset ne fshatin Hoēė e Vogėl dhe depėrton deri nė Rrihjet e Rahavecit, duke shfrytėzuar Shpatijet e Hamocit dhe Rrapishtet. Mirėpo, me batalionin e shpartalluar dhe me njė logjistikė tashmė tė dobėsuar nuk ia arrin, prandaj vendos qė sėrish ta aktivizojė sektorin e logjistikės dhe depėrton nė Shqipėri pėr t'u riarmatosur. Me t'u pajisur mirė braktis Vlahnėn e Cahanin dhe mė 21 shtator tė vitit 1998, Xhelali, sė bashku me Selajdin Mullabazin, gjendet nė Qafė-Mullar tė Pashtrikut dhe sė andejmi, hap pas hapi zbret nė fshatrat: Kushnin, Romajė, Rogovė dhe me tė kaluar tė Drinit tė Bardhė me ushtarėt e Zonės Operative tė Rrafshit tė Dukagjinit dhe me njė pjesė tė ushtarėve tė Batalionit tė Rahavecit, ku vendoset nė fshatin Piranė, nė familjen e vėllezėrve Elshani (tė bijėve tė Rufat Elshanit) dhe kėshtu merr kontroll mbi aksin rrugor Prizren-Gjakovė, veēanėrisht pjesėn prej Tyrbes sė Krushės sė Vogėl deri te Plepat e Celinės. Sė kėndejmi, pretendon qė tė zgjerohet kah Celina, Rrapishtet, Hamocet dhe Rrihjet e Rahavecit, mirėpo pėr disa ditė vendoset nė Krushėn e Madhe, e pastaj kalon me tė gjithė luftėtarėt, nė Zonėn Operative tė Rrafshit tė Dukagjinit dhe sėrish ėshtė me Ramushin, Dautin, Shkėlzenin, Maliqin, Togerin e Malėn; sėrish ėshtė nė Shqiponjėn e Agim Zenelit. Mirėpo, nė fshatrat Krushė e Madhe, Nagac, Celinė, Fortesė, Hoēė e Vogėl, Brestos, Zaēisht, Apterushė, Reti e Samadraxhė, veē kishte rifilluar veprimi i luftėtarėve tė lirisė, prandaj Xhelal Hajda e Selajdin Mullabazi kthehen nė fshatrat e Anadrinit dhe nė Nagac (ndėrmjet Krushės sė Madhe e Hoēės sė Vogėl) fillon konsolidimin e radhėve, kurse pėr vendin ku do tė kazermohet sėrish Ushtria Ēlirimtare tė Kosovės, zgjedh fshatin Reti, jo larg Rahavecit e jo larg Hoēės sė Madhe, tė mbushur pėrplot me paramilitarė tė shfrenuar, tė vendosur nėpėr kishat e Hoēės sė Madhe.
    Nė Reti fillon konsolidimi i radhėve tė tė katėr batalioneve tė Brigadės 124 Gani Paēarizi (i Drinasit, i Drenocit, i Rahavecit dhe i Lugut tė Brestosit) dhe kėshtu fillon aktiviteti i tėrė brigadės 124 Gani Paēarizi, nė krye tė tė cilės ishin Mahir Hasanaj, epror e komandant i brigadės dhe Xhemali Gashi, zėvendės-komandanti. Xhelal Hajda e Selajdin Mullabazi nuk pushojnė aktivitetin nė logjistikė dhe dėrgojnė grupe pėr t'u riarmatosur, mirėpo, edhe ndėrmarrin aksione guerile, si nė aksin rrugor Prizren-Gjakovė, ashtu edhe nė rrugėn Xėrxė-Malishevė nėpėr Rahavec. Kėshtu, nė analet e Luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės kanė mbetur aksionet guerile si: sulmi te Ura e Bėrnjakės, sulmi te Ura e Bardhasė, sulmi tė Kryqi i Aliagės, beteja e Izbishtės, sulmi te Llazet e Qėndresės (ish-Randubravės) aksionet rreth pritjes sė grupeve tė armatosura qė e thenin Pashtrikun dhe luftimet e tjera.
    Tonin e Micin, si strategė, i karakterizonte konspiracioni, prandaj planet dhe itineraret e udhėtimeve nuk ia komunikonin askujt, por ēdo gjė ndėrmerrnin pasi tė jenė konsultuar mirė reciprokisht dhe pasi t'i kenė pėrpunuar mirė te gjithė parametrat ushtarakė. Forcat serbe tė stacionuara nė fshatrat: Hoēė e Madhe, Zaēisht e nėpėr Rahavec, bėnin pėrpjekje tė njėpasnjėshme pėr tė depėrtuar nė Reti, pėr ta rrethuar kėtė fshat e pėr t'i zėnė tė gjallė Tonin e Micin. Pas dėshtimeve dhe thyerjeve totale tė forcave serbe nė fshatrat e Lugut tė Brestosit dhe nė Fushat e Izbishtit, serbėt shfrytėzojnė "Armėpushimin e Tetorit" dhe arrijnė nė fshatin Apterushė, madje edhe marrin nėn kontroll rrugėn makadame prej Rrihjeve tė Rahavecit deri nė Therandė. Nėpėr kėtė rrugė, sidomos nė udhėkryqet: Hoēė e Madhe, Zaēisht, Apterushė e Samadraxhė, vendosin prita tė pėrforcuara me patrulla mobile.
    Mė 6 nėntor tė vitit 1998, nga Shqipėria arrin njė grup i armatosur i luftėtarėve, tė cilin deri nė Krushė tė Madhe e kishte shoqėruar Xhavit Elshani-Leopardi, e sė andejmi grupin e kishin pranuar Xhelali e Selajdini. Itinerari i grupit ishte: Reti-Samadraxhė-Dabėrdelan-Pagarushė e pėr nė Drenicė, pasi qė kishte luftėtarė tė Zonės Operative tė Shalės. Mirėpo, te Kryqi i Apterushės, fillojnė luftimet. Pėrjetėsinė e marrin Xhelal Hajda-Toni, Selajdin Mullabazi-Mici, Bektesh Haliti, Hamdi Hajrizi e Nezir Ymeri, ndėrsa mbijetojnė me shumė plagė nė trup Lulzim Ymeri dhe Kujtim Saraēi, luftėtarėt e lirisė tė Zonės Operative tė Shalės. Sot, nė vendin e rėnies sė Tonit me shokė, te Kryqi i Apterushės shkėlqen njė lapidar pėr tė pesė luftėtarėt dhe pranė tij rrjedh njė krua, kurse rivarrimet janė bėrė nė njėvjetorin e rėnies, dhe Toni e Mici janė nė krye tė luftėtarėve tė tyre nė "Kopshtin e Dėshmorėve" tė Rahavecit, Xhelal Hajda pranė Sadedin Hajdės, kurse Selajdin Mullabazi pranė Gėzim Mullabazit.

    "Ty kolonel,
    i madh sa Leka
    Te Kryqi i Apterushės
    tė erdhi Deka.
    Tė erdhi Deka,
    Tė mbeti fjala
    Kolonel Toni,
    O Xhelal Hajda"
    (poezi)

    was willst du mit diesem thread bezwecken ?! ich versteh jetzt nicht genau , was du uns damit schreiben möchtest !!

    dann könnte ich vll auch was dazu schreiben

  10. #40
    Avatar von Lorik

    Registriert seit
    27.02.2008
    Beiträge
    11.847
    Zitat Zitat von Kristalli_i_Rahovecit Beitrag anzeigen
    nuk ka qen car por bej(i bjen si me qen oficir).
    aha ok. flm.

Seite 4 von 10 ErsteErste 12345678 ... LetzteLetzte

Ähnliche Themen

  1. Rahovec/Orahovac
    Von Jehona_e_Rahovecit im Forum Balkan-Städte
    Antworten: 55
    Letzter Beitrag: 12.03.2013, 19:59
  2. Komandant
    Von @rdi im Forum Kosovo
    Antworten: 35
    Letzter Beitrag: 03.02.2011, 16:20
  3. Folklore aus Rahovec
    Von Jehona_e_Rahovecit im Forum Kosovo
    Antworten: 29
    Letzter Beitrag: 25.06.2010, 19:22
  4. Komandant Lleshi
    Von Kusho06 im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 0
    Letzter Beitrag: 30.11.2006, 14:02