BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 1 von 4 1234 LetzteLetzte
Ergebnis 1 bis 10 von 31

Orthodoksizmi dhe sllavizmi element tjetėrsimi i Kishave Dardano - Shqiptare

Erstellt von Jehona_e_Rahovecit, 31.12.2008, 12:52 Uhr · 30 Antworten · 4.727 Aufrufe

  1. #1
    Jehona_e_Rahovecit

    Orthodoksizmi dhe sllavizmi element tjetėrsimi i Kishave Dardano - Shqiptare

    An alle albanischen Landsleute liest euch das bitte durch


    Orthodoksizmi dhe sllavizmi element tjetėrsimi i Kishave Dardano - Shqiptare



    Prapaganda serbe mbi dhe pėr Kosovėn si pjesė dhe djep i shtetit Serb, asnjeher nuk ishte vetem politik, por gjithmon duke e lidhe kėtė edhe me kulturėn dhe religjionin . Se nė Kosovė janė themelt e kėtij shteti dhe qė kjo dėshmon mė Kishat Serbe, pa e pasur asnje argument historik dėshmues qė ka tė bėjė me origjinen dhe lashtėsinė e kėtyre Kishave dhe manastireve. Politika ,inteligjencia si dhe vetė Kisha Ortodokse Serbe me vite hartuan dhe shpėrndanė nėpėr botė harta, libra,revista si dhe shumė botime tė tjera nė gjuhė tė ndryshme,me dėshmi inekzistente-trilluese se Kosova ėshtė djepi i kulturės dhe kėtij shteti sllav. Kėto deshmi mbi tjetėrsimin objekteve tė kultit nė trojet e Dardanisė, i gjėjmė nė shumė bibloteka tė shteteve pėrendimore,botime qė mbajėn pėr temė Patrikanėn e Pejės, manastirin e Deēanit,tė Graēanicės etj , tė cilat gjithmon ishin dhuratė nga kėto formacione tė bashkėkordinuara regresive dhe fondacioneve sekrete tė propagandės sė tyre. Pėr deri sa elita jonė politike dhe intelektuale rrallėherė e ngriti zėrin qė tė mbron, dhe tė dėshmon se kėto objekte fetare janė pjesė e historisė sė popullit dhe kulturės shqiptare, kisha serbe dhe politika e saj edhe mė tutje lobon dhe mė nė fund ia arriti qėllimit qė kėto objekte tė jenė pjesė e trashigimisė serbe, Lobimi nuk ishte vetem deri nė vitet e 1999 por vazhdojė edhe me tutje. Vitin e kaluar disa zyrtar tė lartė tė Bashkimit Europian kishin fatin qė tė marrin dhuratė DVD mė filmin dokumentar “Days made of feat”, films abort Kosovo and Metohia, (Ditėt qė bėjnė frikė”), ky dokumentar ėshtė gjiruar nė Kosovėn e pasluftės, por qė paraqitet pėr periudhėn 1998-2005. Ky lobim kishte filluar tė propagandojė fuqishėm nė institucionet ndėrkombėtare, pėr gjoja vuajtjet dhe tmerret qė janė duke i kaluar popullsia dhe kishat e manastiret serbe nė Kosovė. Pėrderisa tė tjerėt propagandonin inteligjencija jonė politikoshoqėnore mbajtėn zėrin e shurdhėt qė tė sqarojnė tė vėrtetėn historike dhe tė argumentojnė qoftė serbeve qoftė nderkombetarve mbi realitetin, se kėto objekte kulti tė tjetėrsuara nga orthodoksia sllave janė ndėrtuar dhe ruajtur nga vetė Shqiptaret. Dihet shkencėrisht se serbet as qė ishin tė krishtėr, ata ishin pagan, dhe ardhacak nė gadishullin Ilirik. Me ardhjen e tyre ata nė Dardani, shkatrruan ato objekte kulti dhe kulture tė cilat shqiptarėt nuk mundėn ti mbrojnė nga ajo valė e dyndėjeve,tė quajtura edhe si dyndėjet barbare, Sipas historisė Kishtare mbi Ilirikun mėsojmė se serbet edhe pas ardhjes se tyre, shumė vonė pranunan krishtėrimin, mėsohet se diku rreth shekullit XII, pra me kėtė shohim se asnjė ndertim, qoft Kishė apo manastir para kėti shekulli nuk ka tė bėj asgjė mė Kishėn Serbe,por qė janė ndertime Iliro-Dardane tė uzurpuara nga ata. Por edhe pėr periudhen XII-XV mund tė vertetohet se nuk janė pjesė e popullsisė dhe kulturės serbosllave, pasi qė nė kėtė periudhė janė ndertuar shumė kisha dhe kuvende, nga kisha katolike dhe banoret autokton siq ishin shqiptarėt, tė tilla janė objektet kishtare nė: Janjevė, Artanė Prishtinė, Trepēė, Vushtri, Deēan etj.Kėto objekte shumica janė rrėnuar apo kanė pėsuar dėmtime gjatė pėrandoris osmane nė vėndin tonė, por edhe nga mbretėritė okupatore sllave. Kultura materiale dhe shpirtnore e shqiptarve gjithmon ishte pre e shkatrrimeve nga sllavet, kjo u dėshmua mė shekuj mė plaqkitjen dhe pėrvetėsimin e kulturės shqiptare, posaqerisht asaj sakrale. Krishterimi nuk erdhi tek shqiptaret pėrmes sllaveve siq manipulon historia serbe dhe njė kastė e diplomacisė korruptuese botėnore, por krishterimi nė ilirik erdhi nga vetė apostujt, qė nė shekujt e parė. Kėshtu qė pas Ediktit tė Milanos tė vitit 313, krishterimi u legalizua nga Perandoria Romake, mė kėtė edhe Kisha e Dardane nė ilirik u bė elemnt i fortė i krishtėrimit nė kėto treva. Gjatė pėriudhės sė shekujve IV – VI, ē“do vėndbanim nė Dardani kishte Kishė katoliko-romane, kjo dėshmon edhe me shumė emrime tė vėndeve me emėra tė tillė. Pas ardhjes sė Menjanidve nė sundim, nė mesjetėn e hershme, shumė Kisha Dardane u pėrvetėsuan apo mbi temelet e tyre u ngritėn Kisha tė tjera, tė ritit lindoro-bizantin tė cilat edhe sot quhen „themelet e shtetit Serb“. Por kėto kisha edhe me pas nuk ju takonin serbeve ,sepse tė gjitha i takojnė pėriudhės bizantno-shqiptare, siq janė: Patrikana e Pejės, Graēanicės, Kisha e shėn Mhillit dhe Gabrielit nė rrethin e Prizrenit, Kisha e shėn Prėnes nė Prizren, Manastiri i Deēanit, Kisha e shėn Shtjefnit nė rreth tė Mitrovicės, ajo nė Kamenicė, Lypjan e shumė e shumė tė tjera. Kėtė nuk mundėt asnjė historian dhe studius serioz ta mohojė, pasi qė edhe sot shihen stilet klasike dhe arqitektura romake tė ndertimit, siq janė nė Prizren dhe Deēan. Dihet se mbi themelet e bazilikės se Ulpianės qė ishe qėnder ipeshkvnore mė vonė u ndertua Kisha e Zojės sė Bekuar, kėshtu qė mbreti Millutin ndėrtoj nė vitin 1360 Manastirin e Graēanicės, kjo Kishė pėrmendet edhe nė dokumetet papėnore tė Benediktit XI nė vitin 1303 si kishė famullitare katolike. Po ashtu kemi kishėn e shėn Mhillit dhe Gabrielit nė rrethin e Prizrenit qė ėshtė ndertue mbi themelet e Kishės Dardane, ku nė kėtė Kishė ėshtė edhe varri i shqiptarit Strazimir Balsha. Kisha e Deēanit si dhe shumė vepra tė tjera janė tė projektuara dhe tė punuara nga mjeshtrit shqiptar. Psh.kisha e deēanit ishte projektuar nga franēeskani shqiptar, At Vita Cuci (lexo Kuēi) dhe ndertuar nė vitet 1327 – 1335. Kisha ėshtė e ndertuar ne stilin pėrendimor – katoliko- Roman. Ndikimi dhe okupimi i Kishės nė Dardani ishte i fuqishem posaqerisht pas ndarjes se Kishave nė atė Ortodokse dhe Katolike nė vitin 1054, kėshtu qė dy ipshkvni Dardane hynė nėn juridiksionin bizantin. Pasi qė sllavet pranun krishterimin atė ortodoks, rreth shekullit XII, kurse shqiptart edhe mė tej mbeten besnik tė Romės, serbet kishin rastin qė pėrmes sundimit ti okupojnė disa kisha Dardane. Formimi i shtetit tė pėrandorit serb Stefan Dushanit, shfaq presion tek shqiptaret tė cilet kishin dy opsione vdekje ose sllavizim, kurse pėr klerin katolik kėrkonte ēfarrosje. Falė kualicionit nė mes papės Gjonit XXII, me mbretin e Hungaris, Napolit dhe principatave shqiptare, shqiptaret mbi jetuan. Por pushtusi dhe Kisha serbe edhe me tutje fillon diskriminimin dhe ripagzimin e shqiptarve si dhe shkatrrimin dhe okupimin e gjurmeve iliro – shqiptare nė trojet e Dardanisė. Deri nė vitin 1219 Kisha ortodokse Serbe ishte nėn juridiksionin e Kryeipeshkvnisė sė Ohrit, por nga ky vit me iniciativėn e shėn Savės shpallet e pavarur me seli nė Zhiē tė Rashkės, kurse mė vonė, bartet me seli nė Pejė mbi tėmelet e Kishės Dardane. Nga dokumentet papnore tė vitit 1204 pėrmendet ipeshkvnia katolike e Prizrenit (Prisrensis) dhe e Shkupit, kurse nė dokumentet e papės Benediktit XI. me 08.XI.1303, nė mesin e 5 famullive katolike qė gjėndeshin nė mbreterin e Nemanjideve kemi famullin e Trepēės (de Trepza) dhe atė tė Graēanicės (de Grazaniza).Ardhja e pėrandorisė osmane nė trojet Shqiptare pėr serbet ishte kulminantja e pushtimit tė Kishave Dardane nga Kisha Ortodokse Serbe. Pasi qė shqiptaret nė masė tė madhe u konvertuan nė islamizem,serbet okupuan Kishat dhe objektet shqiptare tė kultit, tė cilat sot pa tė drejtė janė pronė e trashigimisė dhe kulturės serbe. Kėto objekte tė kultit(sot tė tjetėrsuara) ishin dhe janė objekte kulture iliro – shqiptare, e jo siq janė tė bindur shumica e popullatės serbe,dhe njė pjese e asaj ndėrkombetare, tė cilet mėndoj se i pėrkasin kultures dhe trashegimis serbe, dhe mė kėto gėnjeshtra deshirojnė tė pėrvetėsojnė kulturen e besimit nė Dardani, duke nxitur nacionalizmin serb nė shekullin XXI. Ndoshta pėr akademiket dhe, historianet shqiptar shprehja mė mirė do ishte „Acta, non verba“ (vepra, e jo fjalė), qė ta ngrisin zėrin dhe tė dėshmojnė trashegiminė dhe kulturėn tonė,duke i lėnė menjėanė ambiciet tendencioze dhe tekanjoze politike. Por shtrohet pytja kėta „historian“ sa kanė dėshmuar mbi parimet themelore historike? „Historia duhet tė shkruhet, e dėshmuar dhe mbrojtur ashtu siq ėshtė, pa marrė parasysh ai i pėlqen ndokujt apo jo“.



    quelle: Gazeta Libertas • Orthodoksizmi dhe sllavizmi element tjetėrsimi i Kishave Dardano - Shqiptare

  2. #2
    Avatar von kiko

    Registriert seit
    28.07.2008
    Beiträge
    10.647
    Zitat Zitat von Kristalli_i_Rahovecit Beitrag anzeigen
    An alle albanischen Landsleute liest euch das bitte durch


    Orthodoksizmi dhe sllavizmi element tjetėrsimi i Kishave Dardano - Shqiptare



    Prapaganda serbe mbi dhe pėr Kosovėn si pjesė dhe djep i shtetit Serb, asnjeher nuk ishte vetem politik, por gjithmon duke e lidhe kėtė edhe me kulturėn dhe religjionin . Se nė Kosovė janė themelt e kėtij shteti dhe qė kjo dėshmon mė Kishat Serbe, pa e pasur asnje argument historik dėshmues qė ka tė bėjė me origjinen dhe lashtėsinė e kėtyre Kishave dhe manastireve. Politika ,inteligjencia si dhe vetė Kisha Ortodokse Serbe me vite hartuan dhe shpėrndanė nėpėr botė harta, libra,revista si dhe shumė botime tė tjera nė gjuhė tė ndryshme,me dėshmi inekzistente-trilluese se Kosova ėshtė djepi i kulturės dhe kėtij shteti sllav. Kėto deshmi mbi tjetėrsimin objekteve tė kultit nė trojet e Dardanisė, i gjėjmė nė shumė bibloteka tė shteteve pėrendimore,botime qė mbajėn pėr temė Patrikanėn e Pejės, manastirin e Deēanit,tė Graēanicės etj , tė cilat gjithmon ishin dhuratė nga kėto formacione tė bashkėkordinuara regresive dhe fondacioneve sekrete tė propagandės sė tyre. Pėr deri sa elita jonė politike dhe intelektuale rrallėherė e ngriti zėrin qė tė mbron, dhe tė dėshmon se kėto objekte fetare janė pjesė e historisė sė popullit dhe kulturės shqiptare, kisha serbe dhe politika e saj edhe mė tutje lobon dhe mė nė fund ia arriti qėllimit qė kėto objekte tė jenė pjesė e trashigimisė serbe, Lobimi nuk ishte vetem deri nė vitet e 1999 por vazhdojė edhe me tutje. Vitin e kaluar disa zyrtar tė lartė tė Bashkimit Europian kishin fatin qė tė marrin dhuratė DVD mė filmin dokumentar “Days made of feat”, films abort Kosovo and Metohia, (Ditėt qė bėjnė frikė”), ky dokumentar ėshtė gjiruar nė Kosovėn e pasluftės, por qė paraqitet pėr periudhėn 1998-2005. Ky lobim kishte filluar tė propagandojė fuqishėm nė institucionet ndėrkombėtare, pėr gjoja vuajtjet dhe tmerret qė janė duke i kaluar popullsia dhe kishat e manastiret serbe nė Kosovė. Pėrderisa tė tjerėt propagandonin inteligjencija jonė politikoshoqėnore mbajtėn zėrin e shurdhėt qė tė sqarojnė tė vėrtetėn historike dhe tė argumentojnė qoftė serbeve qoftė nderkombetarve mbi realitetin, se kėto objekte kulti tė tjetėrsuara nga orthodoksia sllave janė ndėrtuar dhe ruajtur nga vetė Shqiptaret. Dihet shkencėrisht se serbet as qė ishin tė krishtėr, ata ishin pagan, dhe ardhacak nė gadishullin Ilirik. Me ardhjen e tyre ata nė Dardani, shkatrruan ato objekte kulti dhe kulture tė cilat shqiptarėt nuk mundėn ti mbrojnė nga ajo valė e dyndėjeve,tė quajtura edhe si dyndėjet barbare, Sipas historisė Kishtare mbi Ilirikun mėsojmė se serbet edhe pas ardhjes se tyre, shumė vonė pranunan krishtėrimin, mėsohet se diku rreth shekullit XII, pra me kėtė shohim se asnjė ndertim, qoft Kishė apo manastir para kėti shekulli nuk ka tė bėj asgjė mė Kishėn Serbe,por qė janė ndertime Iliro-Dardane tė uzurpuara nga ata. Por edhe pėr periudhen XII-XV mund tė vertetohet se nuk janė pjesė e popullsisė dhe kulturės serbosllave, pasi qė nė kėtė periudhė janė ndertuar shumė kisha dhe kuvende, nga kisha katolike dhe banoret autokton siq ishin shqiptarėt, tė tilla janė objektet kishtare nė: Janjevė, Artanė Prishtinė, Trepēė, Vushtri, Deēan etj.Kėto objekte shumica janė rrėnuar apo kanė pėsuar dėmtime gjatė pėrandoris osmane nė vėndin tonė, por edhe nga mbretėritė okupatore sllave. Kultura materiale dhe shpirtnore e shqiptarve gjithmon ishte pre e shkatrrimeve nga sllavet, kjo u dėshmua mė shekuj mė plaqkitjen dhe pėrvetėsimin e kulturės shqiptare, posaqerisht asaj sakrale. Krishterimi nuk erdhi tek shqiptaret pėrmes sllaveve siq manipulon historia serbe dhe njė kastė e diplomacisė korruptuese botėnore, por krishterimi nė ilirik erdhi nga vetė apostujt, qė nė shekujt e parė. Kėshtu qė pas Ediktit tė Milanos tė vitit 313, krishterimi u legalizua nga Perandoria Romake, mė kėtė edhe Kisha e Dardane nė ilirik u bė elemnt i fortė i krishtėrimit nė kėto treva. Gjatė pėriudhės sė shekujve IV – VI, ē“do vėndbanim nė Dardani kishte Kishė katoliko-romane, kjo dėshmon edhe me shumė emrime tė vėndeve me emėra tė tillė. Pas ardhjes sė Menjanidve nė sundim, nė mesjetėn e hershme, shumė Kisha Dardane u pėrvetėsuan apo mbi temelet e tyre u ngritėn Kisha tė tjera, tė ritit lindoro-bizantin tė cilat edhe sot quhen „themelet e shtetit Serb“. Por kėto kisha edhe me pas nuk ju takonin serbeve ,sepse tė gjitha i takojnė pėriudhės bizantno-shqiptare, siq janė: Patrikana e Pejės, Graēanicės, Kisha e shėn Mhillit dhe Gabrielit nė rrethin e Prizrenit, Kisha e shėn Prėnes nė Prizren, Manastiri i Deēanit, Kisha e shėn Shtjefnit nė rreth tė Mitrovicės, ajo nė Kamenicė, Lypjan e shumė e shumė tė tjera. Kėtė nuk mundėt asnjė historian dhe studius serioz ta mohojė, pasi qė edhe sot shihen stilet klasike dhe arqitektura romake tė ndertimit, siq janė nė Prizren dhe Deēan. Dihet se mbi themelet e bazilikės se Ulpianės qė ishe qėnder ipeshkvnore mė vonė u ndertua Kisha e Zojės sė Bekuar, kėshtu qė mbreti Millutin ndėrtoj nė vitin 1360 Manastirin e Graēanicės, kjo Kishė pėrmendet edhe nė dokumetet papėnore tė Benediktit XI nė vitin 1303 si kishė famullitare katolike. Po ashtu kemi kishėn e shėn Mhillit dhe Gabrielit nė rrethin e Prizrenit qė ėshtė ndertue mbi themelet e Kishės Dardane, ku nė kėtė Kishė ėshtė edhe varri i shqiptarit Strazimir Balsha. Kisha e Deēanit si dhe shumė vepra tė tjera janė tė projektuara dhe tė punuara nga mjeshtrit shqiptar. Psh.kisha e deēanit ishte projektuar nga franēeskani shqiptar, At Vita Cuci (lexo Kuēi) dhe ndertuar nė vitet 1327 – 1335. Kisha ėshtė e ndertuar ne stilin pėrendimor – katoliko- Roman. Ndikimi dhe okupimi i Kishės nė Dardani ishte i fuqishem posaqerisht pas ndarjes se Kishave nė atė Ortodokse dhe Katolike nė vitin 1054, kėshtu qė dy ipshkvni Dardane hynė nėn juridiksionin bizantin. Pasi qė sllavet pranun krishterimin atė ortodoks, rreth shekullit XII, kurse shqiptart edhe mė tej mbeten besnik tė Romės, serbet kishin rastin qė pėrmes sundimit ti okupojnė disa kisha Dardane. Formimi i shtetit tė pėrandorit serb Stefan Dushanit, shfaq presion tek shqiptaret tė cilet kishin dy opsione vdekje ose sllavizim, kurse pėr klerin katolik kėrkonte ēfarrosje. Falė kualicionit nė mes papės Gjonit XXII, me mbretin e Hungaris, Napolit dhe principatave shqiptare, shqiptaret mbi jetuan. Por pushtusi dhe Kisha serbe edhe me tutje fillon diskriminimin dhe ripagzimin e shqiptarve si dhe shkatrrimin dhe okupimin e gjurmeve iliro – shqiptare nė trojet e Dardanisė. Deri nė vitin 1219 Kisha ortodokse Serbe ishte nėn juridiksionin e Kryeipeshkvnisė sė Ohrit, por nga ky vit me iniciativėn e shėn Savės shpallet e pavarur me seli nė Zhiē tė Rashkės, kurse mė vonė, bartet me seli nė Pejė mbi tėmelet e Kishės Dardane. Nga dokumentet papnore tė vitit 1204 pėrmendet ipeshkvnia katolike e Prizrenit (Prisrensis) dhe e Shkupit, kurse nė dokumentet e papės Benediktit XI. me 08.XI.1303, nė mesin e 5 famullive katolike qė gjėndeshin nė mbreterin e Nemanjideve kemi famullin e Trepēės (de Trepza) dhe atė tė Graēanicės (de Grazaniza).Ardhja e pėrandorisė osmane nė trojet Shqiptare pėr serbet ishte kulminantja e pushtimit tė Kishave Dardane nga Kisha Ortodokse Serbe. Pasi qė shqiptaret nė masė tė madhe u konvertuan nė islamizem,serbet okupuan Kishat dhe objektet shqiptare tė kultit, tė cilat sot pa tė drejtė janė pronė e trashigimisė dhe kulturės serbe. Kėto objekte tė kultit(sot tė tjetėrsuara) ishin dhe janė objekte kulture iliro – shqiptare, e jo siq janė tė bindur shumica e popullatės serbe,dhe njė pjese e asaj ndėrkombetare, tė cilet mėndoj se i pėrkasin kultures dhe trashegimis serbe, dhe mė kėto gėnjeshtra deshirojnė tė pėrvetėsojnė kulturen e besimit nė Dardani, duke nxitur nacionalizmin serb nė shekullin XXI. Ndoshta pėr akademiket dhe, historianet shqiptar shprehja mė mirė do ishte „Acta, non verba“ (vepra, e jo fjalė), qė ta ngrisin zėrin dhe tė dėshmojnė trashegiminė dhe kulturėn tonė,duke i lėnė menjėanė ambiciet tendencioze dhe tekanjoze politike. Por shtrohet pytja kėta „historian“ sa kanė dėshmuar mbi parimet themelore historike? „Historia duhet tė shkruhet, e dėshmuar dhe mbrojtur ashtu siq ėshtė, pa marrė parasysh ai i pėlqen ndokujt apo jo“.



    quelle: Gazeta Libertas • Orthodoksizmi dhe sllavizmi element tjetėrsimi i Kishave Dardano - Shqiptare
    billige Propaganda.

  3. #3
    Avatar von Peyo

    Registriert seit
    10.03.2008
    Beiträge
    9.537
    Zitat Zitat von kiko Beitrag anzeigen
    billige Propaganda.

    Du hast es nicht gelesen und redest müll

    Typisch für so einen Arsch wie dich

  4. #4
    Avatar von kiko

    Registriert seit
    28.07.2008
    Beiträge
    10.647
    Zitat Zitat von Peyoni3nt Beitrag anzeigen
    Du hast es nicht gelesen und redest müll

    Typisch für so einen Arsch wie dich
    Heul doch. Trotzdem bleibt es Propaganda.

  5. #5
    GjergjKastrioti
    Leute könntet ihr immer anderssprachige Artikel übersetzen, damit es auch Leute verstehen die keine albanisch können.

  6. #6
    Jehona_e_Rahovecit
    Zitat Zitat von Zhan Si Min Beitrag anzeigen
    Leute könntet ihr immer anderssprachige Artikel übersetzen, damit es auch Leute verstehen die keine albanisch können.

    ich habe doch geschrieben dass dieser artikel nur für meine landsleute gedacht ist.

  7. #7
    Avatar von leptirica

    Registriert seit
    28.08.2007
    Beiträge
    5.650
    Zitat Zitat von Kristalli_i_Rahovecit Beitrag anzeigen
    ich habe doch geschrieben dass dieser artikel nur für meine landsleute gedacht ist.
    hahaahahahha

    kristal plant nen putsch, lol

  8. #8
    Avatar von Molosi

    Registriert seit
    09.08.2008
    Beiträge
    937
    Zitat Zitat von Kristalli_i_Rahovecit Beitrag anzeigen
    An alle albanischen Landsleute liest euch das bitte durch


    Orthodoksizmi dhe sllavizmi element tjetėrsimi i Kishave Dardano - Shqiptare


    Prapaganda serbe mbi dhe pėr Kosovėn si pjesė dhe djep i shtetit Serb, asnjeher nuk ishte vetem politik, por gjithmon duke e lidhe kėtė edhe me kulturėn dhe religjionin . Se nė Kosovė janė themelt e kėtij shteti dhe qė kjo dėshmon mė Kishat Serbe, pa e pasur asnje argument historik dėshmues qė ka tė bėjė me origjinen dhe lashtėsinė e kėtyre Kishave dhe manastireve. Politika ,inteligjencia si dhe vetė Kisha Ortodokse Serbe me vite hartuan dhe shpėrndanė nėpėr botė harta, libra,revista si dhe shumė botime tė tjera nė gjuhė tė ndryshme,me dėshmi inekzistente-trilluese se Kosova ėshtė djepi i kulturės dhe kėtij shteti sllav. Kėto deshmi mbi tjetėrsimin objekteve tė kultit nė trojet e Dardanisė, i gjėjmė nė shumė bibloteka tė shteteve pėrendimore,botime qė mbajėn pėr temė Patrikanėn e Pejės, manastirin e Deēanit,tė Graēanicės etj , tė cilat gjithmon ishin dhuratė nga kėto formacione tė bashkėkordinuara regresive dhe fondacioneve sekrete tė propagandės sė tyre. Pėr deri sa elita jonė politike dhe intelektuale rrallėherė e ngriti zėrin qė tė mbron, dhe tė dėshmon se kėto objekte fetare janė pjesė e historisė sė popullit dhe kulturės shqiptare, kisha serbe dhe politika e saj edhe mė tutje lobon dhe mė nė fund ia arriti qėllimit qė kėto objekte tė jenė pjesė e trashigimisė serbe, Lobimi nuk ishte vetem deri nė vitet e 1999 por vazhdojė edhe me tutje. Vitin e kaluar disa zyrtar tė lartė tė Bashkimit Europian kishin fatin qė tė marrin dhuratė DVD mė filmin dokumentar “Days made of feat”, films abort Kosovo and Metohia, (Ditėt qė bėjnė frikė”), ky dokumentar ėshtė gjiruar nė Kosovėn e pasluftės, por qė paraqitet pėr periudhėn 1998-2005. Ky lobim kishte filluar tė propagandojė fuqishėm nė institucionet ndėrkombėtare, pėr gjoja vuajtjet dhe tmerret qė janė duke i kaluar popullsia dhe kishat e manastiret serbe nė Kosovė. Pėrderisa tė tjerėt propagandonin inteligjencija jonė politikoshoqėnore mbajtėn zėrin e shurdhėt qė tė sqarojnė tė vėrtetėn historike dhe tė argumentojnė qoftė serbeve qoftė nderkombetarve mbi realitetin, se kėto objekte kulti tė tjetėrsuara nga orthodoksia sllave janė ndėrtuar dhe ruajtur nga vetė Shqiptaret. Dihet shkencėrisht se serbet as qė ishin tė krishtėr, ata ishin pagan, dhe ardhacak nė gadishullin Ilirik. Me ardhjen e tyre ata nė Dardani, shkatrruan ato objekte kulti dhe kulture tė cilat shqiptarėt nuk mundėn ti mbrojnė nga ajo valė e dyndėjeve,tė quajtura edhe si dyndėjet barbare, Sipas historisė Kishtare mbi Ilirikun mėsojmė se serbet edhe pas ardhjes se tyre, shumė vonė pranunan krishtėrimin, mėsohet se diku rreth shekullit XII, pra me kėtė shohim se asnjė ndertim, qoft Kishė apo manastir para kėti shekulli nuk ka tė bėj asgjė mė Kishėn Serbe,por qė janė ndertime Iliro-Dardane tė uzurpuara nga ata. Por edhe pėr periudhen XII-XV mund tė vertetohet se nuk janė pjesė e popullsisė dhe kulturės serbosllave, pasi qė nė kėtė periudhė janė ndertuar shumė kisha dhe kuvende, nga kisha katolike dhe banoret autokton siq ishin shqiptarėt, tė tilla janė objektet kishtare nė: Janjevė, Artanė Prishtinė, Trepēė, Vushtri, Deēan etj.Kėto objekte shumica janė rrėnuar apo kanė pėsuar dėmtime gjatė pėrandoris osmane nė vėndin tonė, por edhe nga mbretėritė okupatore sllave. Kultura materiale dhe shpirtnore e shqiptarve gjithmon ishte pre e shkatrrimeve nga sllavet, kjo u dėshmua mė shekuj mė plaqkitjen dhe pėrvetėsimin e kulturės shqiptare, posaqerisht asaj sakrale. Krishterimi nuk erdhi tek shqiptaret pėrmes sllaveve siq manipulon historia serbe dhe njė kastė e diplomacisė korruptuese botėnore, por krishterimi nė ilirik erdhi nga vetė apostujt, qė nė shekujt e parė. Kėshtu qė pas Ediktit tė Milanos tė vitit 313, krishterimi u legalizua nga Perandoria Romake, mė kėtė edhe Kisha e Dardane nė ilirik u bė elemnt i fortė i krishtėrimit nė kėto treva. Gjatė pėriudhės sė shekujve IV – VI, ē“do vėndbanim nė Dardani kishte Kishė katoliko-romane, kjo dėshmon edhe me shumė emrime tė vėndeve me emėra tė tillė. Pas ardhjes sė Menjanidve nė sundim, nė mesjetėn e hershme, shumė Kisha Dardane u pėrvetėsuan apo mbi temelet e tyre u ngritėn Kisha tė tjera, tė ritit lindoro-bizantin tė cilat edhe sot quhen „themelet e shtetit Serb“. Por kėto kisha edhe me pas nuk ju takonin serbeve ,sepse tė gjitha i takojnė pėriudhės bizantno-shqiptare, siq janė: Patrikana e Pejės, Graēanicės, Kisha e shėn Mhillit dhe Gabrielit nė rrethin e Prizrenit, Kisha e shėn Prėnes nė Prizren, Manastiri i Deēanit, Kisha e shėn Shtjefnit nė rreth tė Mitrovicės, ajo nė Kamenicė, Lypjan e shumė e shumė tė tjera. Kėtė nuk mundėt asnjė historian dhe studius serioz ta mohojė, pasi qė edhe sot shihen stilet klasike dhe arqitektura romake tė ndertimit, siq janė nė Prizren dhe Deēan. Dihet se mbi themelet e bazilikės se Ulpianės qė ishe qėnder ipeshkvnore mė vonė u ndertua Kisha e Zojės sė Bekuar, kėshtu qė mbreti Millutin ndėrtoj nė vitin 1360 Manastirin e Graēanicės, kjo Kishė pėrmendet edhe nė dokumetet papėnore tė Benediktit XI nė vitin 1303 si kishė famullitare katolike. Po ashtu kemi kishėn e shėn Mhillit dhe Gabrielit nė rrethin e Prizrenit qė ėshtė ndertue mbi themelet e Kishės Dardane, ku nė kėtė Kishė ėshtė edhe varri i shqiptarit Strazimir Balsha. Kisha e Deēanit si dhe shumė vepra tė tjera janė tė projektuara dhe tė punuara nga mjeshtrit shqiptar. Psh.kisha e deēanit ishte projektuar nga franēeskani shqiptar, At Vita Cuci (lexo Kuēi) dhe ndertuar nė vitet 1327 – 1335. Kisha ėshtė e ndertuar ne stilin pėrendimor – katoliko- Roman. Ndikimi dhe okupimi i Kishės nė Dardani ishte i fuqishem posaqerisht pas ndarjes se Kishave nė atė Ortodokse dhe Katolike nė vitin 1054, kėshtu qė dy ipshkvni Dardane hynė nėn juridiksionin bizantin. Pasi qė sllavet pranun krishterimin atė ortodoks, rreth shekullit XII, kurse shqiptart edhe mė tej mbeten besnik tė Romės, serbet kishin rastin qė pėrmes sundimit ti okupojnė disa kisha Dardane. Formimi i shtetit tė pėrandorit serb Stefan Dushanit, shfaq presion tek shqiptaret tė cilet kishin dy opsione vdekje ose sllavizim, kurse pėr klerin katolik kėrkonte ēfarrosje. Falė kualicionit nė mes papės Gjonit XXII, me mbretin e Hungaris, Napolit dhe principatave shqiptare, shqiptaret mbi jetuan. Por pushtusi dhe Kisha serbe edhe me tutje fillon diskriminimin dhe ripagzimin e shqiptarve si dhe shkatrrimin dhe okupimin e gjurmeve iliro – shqiptare nė trojet e Dardanisė. Deri nė vitin 1219 Kisha ortodokse Serbe ishte nėn juridiksionin e Kryeipeshkvnisė sė Ohrit, por nga ky vit me iniciativėn e shėn Savės shpallet e pavarur me seli nė Zhiē tė Rashkės, kurse mė vonė, bartet me seli nė Pejė mbi tėmelet e Kishės Dardane. Nga dokumentet papnore tė vitit 1204 pėrmendet ipeshkvnia katolike e Prizrenit (Prisrensis) dhe e Shkupit, kurse nė dokumentet e papės Benediktit XI. me 08.XI.1303, nė mesin e 5 famullive katolike qė gjėndeshin nė mbreterin e Nemanjideve kemi famullin e Trepēės (de Trepza) dhe atė tė Graēanicės (de Grazaniza).Ardhja e pėrandorisė osmane nė trojet Shqiptare pėr serbet ishte kulminantja e pushtimit tė Kishave Dardane nga Kisha Ortodokse Serbe. Pasi qė shqiptaret nė masė tė madhe u konvertuan nė islamizem,serbet okupuan Kishat dhe objektet shqiptare tė kultit, tė cilat sot pa tė drejtė janė pronė e trashigimisė dhe kulturės serbe. Kėto objekte tė kultit(sot tė tjetėrsuara) ishin dhe janė objekte kulture iliro – shqiptare, e jo siq janė tė bindur shumica e popullatės serbe,dhe njė pjese e asaj ndėrkombetare, tė cilet mėndoj se i pėrkasin kultures dhe trashegimis serbe, dhe mė kėto gėnjeshtra deshirojnė tė pėrvetėsojnė kulturen e besimit nė Dardani, duke nxitur nacionalizmin serb nė shekullin XXI. Ndoshta pėr akademiket dhe, historianet shqiptar shprehja mė mirė do ishte „Acta, non verba“ (vepra, e jo fjalė), qė ta ngrisin zėrin dhe tė dėshmojnė trashegiminė dhe kulturėn tonė,duke i lėnė menjėanė ambiciet tendencioze dhe tekanjoze politike. Por shtrohet pytja kėta „historian“ sa kanė dėshmuar mbi parimet themelore historike? „Historia duhet tė shkruhet, e dėshmuar dhe mbrojtur ashtu siq ėshtė, pa marrė parasysh ai i pėlqen ndokujt apo jo“.



    quelle: Gazeta Libertas • Orthodoksizmi dhe sllavizmi element tjetėrsimi i Kishave Dardano - Shqiptare
    Shume me vend dergoja nje faqe Pjeter Bogdanit le te mesoj pak.

  9. #9

    Registriert seit
    18.10.2008
    Beiträge
    636
    Deutsch??????

  10. #10
    Shpresa
    kein Bock zu übersetzen, lernt halt albanisch.

Seite 1 von 4 1234 LetzteLetzte

Ähnliche Themen

  1. Das albanische Element im modernen Griechenland
    Von mk1krv1 im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 287
    Letzter Beitrag: 12.01.2014, 03:29
  2. Antworten: 49
    Letzter Beitrag: 22.06.2012, 17:04
  3. Element 115
    Von Barney Ross im Forum Naturwissenschaft
    Antworten: 6
    Letzter Beitrag: 23.01.2012, 20:44
  4. Antworten: 0
    Letzter Beitrag: 25.02.2010, 16:30
  5. Tirk: Kosovo element stabilnosti
    Von GodAdmin im Forum B92
    Antworten: 0
    Letzter Beitrag: 13.10.2009, 18:30