BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 2 von 4 ErsteErste 1234 LetzteLetzte
Ergebnis 11 bis 20 von 31

Orthodoksizmi dhe sllavizmi element tjetėrsimi i Kishave Dardano - Shqiptare

Erstellt von Jehona_e_Rahovecit, 31.12.2008, 12:52 Uhr · 30 Antworten · 4.722 Aufrufe

  1. #11

    Registriert seit
    12.11.2008
    Beiträge
    491
    ich verstehe zwar kein wort, aber da es von Kristalli_i_Rahovecit gepostet wurde, BIN ICH DAGEGEN!

  2. #12
    Bloody

    Frage

    Zitat Zitat von Bl4ckR0ck Beitrag anzeigen
    ich verstehe zwar kein wort, aber da es von Kristalli_i_Rahovecit gepostet wurde, BIN ICH DAGEGEN!
    wieso spammst du dann gleich so rum wenn du es nicht verstehst was da steht ???

  3. #13

    Registriert seit
    05.09.2004
    Beiträge
    7.890
    Kloster von Decan



  4. #14
    Bloody

    Beitrag

    Zitat Zitat von Shpresa Beitrag anzeigen
    kein Bock zu übersetzen, lernt halt albanisch.
    Was war denn das für ein Mod ? Naja .. jetzt ist sie ja weg..

  5. #15
    Avatar von Arbėr

    Registriert seit
    06.05.2010
    Beiträge
    759
    Ka edhe tjera argumente e dokumente , njėra prej tyre disa fotografi nga vetė librat e Serbėve :
    Kjo foto te kisha e Deqanit , shifen kush kanė qenė pronarėt e kishės , plisat Shqiptarė por orthodoxet i kanė mbajtu mbiemrat sipas kishės siē dihet , por mundet qe edhe ate IĒ jau kanė manipulu ma vonė ose kan emra tjere ne realitet .
    Fotot janė nga viti 1885 :



    Foto tjeter , para kishes se Decanait , tė gjithe siq po i shifni me plisat e bardhė ,viti 1885

    Kjo Kishė ėshtė rindertuar vetėm pėr ti humbė gjurmet .

  6. #16

    Registriert seit
    22.01.2010
    Beiträge
    1.703
    Die Albaner waren ja sowieso alle Orthodox, erst im 12-13 Jahrhundert wurden viele katholisch.

  7. #17
    Avatar von Arbėr

    Registriert seit
    06.05.2010
    Beiträge
    759
    Njėrėn foto e fshira se paska postu kolegu larte

  8. #18
    Avatar von Arbėr

    Registriert seit
    06.05.2010
    Beiträge
    759
    Gazeta e Rumunisė , shkruan pėr historine e Vllehėve dhe Shqiptarėve nė Kosovė
    Pėrkthimi poshtė ,


    Keshtu, vetem ne numrin e fundit te saj, (Natiunea, nr 423-2007), jep nje faqe te tere me studimin tone Popullata shqiptaro-vllahe ne Kosove, me argumente te panumerta shkencore mbi prezencen mesjetare te etnosit shqiptar dhe vllah ne kete zone, e cila sipas Enciklopedise se Jugosllavise te Zagrebit, „Fusha e Mjellmave, vendi ne te cilin pat ngjare beteja ndermjet koalicionit te krishtereve te Ballkanit dhe ushtrive osmane, ishte nje vend i Shqiperise”. Ne kuadrin e ketij shkrimi behet fjale per ngritjen e manastireve mesjetare ne Kosove nga mjeshtrit shqiptare dhe vllahe, manastire te cilat posedojne elemente te krishterimit perendimor, te pajisura me vone me mbishkrime ikonografike serbe, pergjate pushtimeve sistematike qe i pat ushtruar ekspansioni sllav ne Kosove. Kishat serbe ne Kosove jane ato qe i kane ngritur pushtuesit pas shek. XVIII e kendej. Sic duket, perfundon autori i keti shkrimi, gjaku uje nuk behet. Kosova eshte motra binjake e Besarabise, nje shtet qe shkon duke u bere i pavarur, me kufinj te hapur ndaj Shqiperise, Serbise dhe Europes”.

  9. #19
    Avatar von Arbėr

    Registriert seit
    06.05.2010
    Beiträge
    759
    Burimet dokumentare zbėrthejnė sfondin e njė drame tė dhimbshme, e cila vazhdonte tė luhej edhe nė territoret shqiptare, qė ishte pikėtakimi i interesave tė fuqive tė kohės, Perandorisė Osmane nė njėrėn anė, dhe nė anėn tjetėr tė fuqive perėndimore si Austro-Hungaria, Selia e Shenjtė...

    Dorėshkrimi i Zmajeviqit nė 1703, dokument serioz pėr shqiptarėt

    Studimi i epokave tė caktuara his torike, veēanėrisht tė fundshekullit XVII dhe fillimshekullit XVIII ėshtė shumė sfidues pėr studiuesit e historianėt, pasi kjo periudhė ėshtė shumė komplekse,
    e ngatėrruar dhe e mbushur me ngjarje tė shumta nė rrafshin gjeopolitik
    dhe historik tė popujve tė Gadishullit Ballkanik. Burimet dokumentare zbėrthejnė sfondin e njė drame tė dhimbshme, e cila vazhdonte tė luhej edhe nė territoret shqiptare, qė ishte pikėtakimi i interesave
    tė fuqive tė kohės, Perandorisė Osmane nė njėrėn anė, dhe nė anėn tjetėr tė fuqive perėndimore si Austro-Hungaria, Selia e Shenjtė, Venediku tė mbėshtetura edhe nga Rusia. Janė tė njohura ngjarjet e
    viteve nėntėdhjetė tė shekullit XVII, disfatat dhe sėmundjet vdekjeprurėse tė kohės, tė cilat ndikuan nė mėnyrė tė ndjeshme nė strukturėn etnike tė disa viseve shqiptare, nga ku ndodhėn
    shpėrngulje masive pėr nė territore mė tė sigurta, nga e ka burimin edhe keqinterpretimi dhe shtrembėrimi i servirur nga historiografia sllave, qė ngriti dhe ngre mite tė rreme dhe tė paqėndrueshme, qė
    vazhdojnė tė jenė tė zėshme edhe sot e kėsaj dite, pėrkundėr fakteve bindėse qė vėrtetojnė njė realitet krejt tjetėr nga ajo e servirur prej tyre pėr atė kohė. Megjithatė, zhvillimet politike tė fundshekullit XVII
    ishin tė favorshme pėr popujt e Gadishullit Ballkanik pėr ēlirimin e
    tyre nga sundimi osman. Disfata qė pėsuan turqit para Vjenės nga forcat aleate tė Lidhjes sė Shenjtė, qė udhėhiqej nga Vatikani, dhe pėrbėhej nga Venediku, Rusia, Malta, Toskana dhe ushtria polake, bėri qė
    ndikimi dhe pushteti i tyre tė dobėsohet nė territoret ku ata sundonin, veēanėrisht nė Hungari, Bosnjė, Serbi, Ukrainė, por edhe nė
    Dalmaci e More. Archivio di Propaganda Fide nė Romė, nė Archivio
    Segreto Vaticano nė Vatikan dhe nė Biblioteca Apostolica Vaticana, po
    nė Vatikan, ruajnė burime shumė tė rėndėsishme pėr kėtė periudhė, respektivisht shek. XVII dhe XVII, burime kėto kryesisht
    tė pabotuara, ose tė botuara si fragmente, pra jo komplete. Burimet nė fjalė janė pėrpiluar nga personalitete tė larta kishtare, siē ishin vizitatorėt apostolikė, persona kėta me pėrvojė dhe qė zakonisht
    ishin tė shoqėruar nga njė ekip i posaēėm ndihmėsish tė specializuar, kryesisht tė sjellė nga Roma, pėr tė hetuar dhe vlerėsuar situatėn nė vendet qė vizitonin. Atyre u vihej nė dispozicion e gjithė baza
    materiale, d.m.th tė gjitha burimet e shkruara tė kryeipeshkvive, ipeshkvive, famullive, kuvendeve dhe kishave tė territoreve
    qė ata vizitonin, si dhe burimet njerėzore: klerikėt e tė gjitha rangjeve, tė zgjedhur nga ata vetė. Pėrveē kėtyre burimeve
    tė cilave iu referoheshin, ata vėzhgonin edhe gjendjen reale dhe bėnin pėrshkrimin e saj, nė momentin qė bėhej vizita. Nė kėtė mėnyrė, ata bėnin krahasime dhe analiza me burimet e shkruara qė dispononin
    dhe nė tė njėjtėn kohė, propozonin zgjidhje tė reja, ide dhe opinione
    konkrete pėr secilėn nga njėsitė hierarkike vendore tė territorit qė ata vizitonin. Tė gjitha kėto burime njihen me njė emėr nė arkiva dhe biblioteka: relacione (Relationes). Relacione tė tilla pėr dioqezat
    shqiptare nė shek. XVII dhe XVIII, ka nė numėr tė konsiderueshėm. Disa nga kėto janė tė njohura pėr studiuesit dhe historianėt si p.sh.: Relacioni i Marin Bicit. Po kėshtu relacionet e Pjetėr Mazrekut,
    nga vitet 1623, 1624 dhe 1625, tė Pjetėr Budit, Gjergj Bardhit nga vitet 1629, 1631, 1634, 1637 dhe 1638, Frank Bardhit mė 1637, F. Leonardit mė 1638, Mark Skurajt mė 1641, 1644-1645 dhe 1652-1656, i Shtjefėn Gasparit mė 1671, Pjetėr Bogdanit etj. Tė gjitha kėto relacione janė botuar nga studiues tė huaj, tė cilėt nuk njohin
    ose e njohin pak gjuhėn shqipe dhe toponimet shqipe, shpesh herė, duke sjellė ngatėrresa dhe pasaktėsi tė theksuara.

    Nė hyrje tė ēdo kapitulli, imzot Zmajeviqi pėrshkruan me saktėsi gjithēka qė ka tė bėjė me jetėn sakrale dhe fetare tė popullit dhe klerit, pėr toponiminė e dioqezave, famullitė, gjendjen e objekteve tė kultit...

    Nė kėtė shkrim do tė flasim pėr relacionin e Vinēenc Zmajeviqit nga viti 1703. Ėshtė koha kur nė Selinė e Shenjtė pontifikonte si Papė Klementi XI (1700-1721), Franēesk Albani, me origjinė shqiptare, i
    cili nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė dhe me veprime konkrete ndikoi nė mbrojtjen e tė krishterėve tė tjerė tė Gadishullit Ballkanik
    nė pėrgjithėsi dhe tė shqiptarėve nė trojet etnike nė veēanti. Nė fillimin e pontifikatit tė kėtij pape, (1700) nė trojet shqiptare
    kishte njė kryeipeshkėv dhe vetėm tre ipeshkėv, Pjetėr Zymini,
    Kryeipeshkėv i Durrėsit, Nikollė Vlladanji, ipeshkėv i Lezhės, Gjergj Theodori, ipeshkėv i Sapės dhe Pjetėr Karagiqi, ipeshkėv i Pultit, tė cilėve mė vonė ju shtohen edhe dy ipeshkėv: Anton Babi, ipeshkėv i
    Shkodrės, Marin Gjini ipeshkėv i Pultit, sepse nė Shkup transferohet Pjetėr Karagjiqi dhe Kryeipeshkvi Vinēenc Zamjeviqi nė Tivar, kėshtu qė plotėsohen selitė vakante kryeipeshkvnore dhe ipeshkvnore mė tė rėndėsishme shqiptare. Numri i pėrgjithshėm i famullive ishte
    87, tė cilat mbulonin 279 fshatra, ku shėrbente njė kler prej 98 meshtarėsh shekullarė, 32 misionarėsh franēeskanė tė reformuar, si dhe 7 rregulltarė franēeskanė observantė shqiptarė, ku numri i
    pėrgjithshėm i frymėve tė krishtera ishte 65.159. Duke njohur tė gjithė situatėn nga afėr, Papa Klementi XI, fillimisht e emėron Vinēenc Zmajeviqin Kryeipeshkėv tė Tivarit (nė vitin 1701), por edhe administrator tė Ipeshkvisė sė Budvės si dhe primas tė Serbisė dhe vizitator apostolik pėr Shqipėri, Maqedoni, Bullgari dhe Serbi. Me
    bulė tė veēantė, mė datė 8 qershor 1702, Papa Klementi XI e emėron Vinēenc Zmajeviqin vizitator apostolik nė tė gjitha dioqezat
    shqiptare dhe misionet franēeskane (Vicentius Zmajevich, archiepiscopi Antibarensis 8 Iulii 1702 deputavit visitatore apostolico eēlesiarum et missionum provincie Epiri seu Albaniae iuxta...) duke i dhėnė kėshtu mundėsinė qė tė vizitonte


    Kush ėshtė imzot Vinēenc Zmajeviqi?

    Vinēenc Zmajeviqi rrjedh nga njė familje me traditė, e cila pėr herė tė parė nė dokumentet arkivore pėrmendet nė vitin 1543 (arkivi i Kotorrit). Nė fillim tė shek. XVII, njė degė e familjes nga Kotorri shpėrngulet nė Perast. Nga kjo familje dalin emra tė njohur si Andre Zmajeviqi, prelat i lartė kishtar dhe Kryeipeshkv i Tivarit; istofori, i ati i Vinēencit, qė ishte kapetan nė marinėn detare
    dhe tregtar i njohur i kohės, pastaj i vėllai mė i madh i Vinēencit, Mateo, ishte admiral nė flotėn detare ruse, etj. Vinēenc Zmajeviqi lindi mė 23 dhjetor tė vitit 1670, nė Perast (Mali i Zi) nga prindėrit Kristofori dhe Helena. U pagėzua nga i ungji, imzot Andre Zmajeviqi, i cili edhe ndikoi shumė nė formimin dhe pėrcaktimin e sė ardhmes sė Vinēencit tė ri. Nė moshėn 15-vjeēare u dėrgua nė Romė pranė Kolegjit tė Propagandės Fide, ku studioi teologji dhe filozofi. Gjatė qėndrimit dhe studimeve nė Romė, takoi shumė personalitete tė jetės kishtare dhe publike, por dy ishin mė me ndikim te studenti i ri: kardinali Franēesk Albani (mė vonė Papa Klementi XI) dhe profesori i kolegjit ku ai studioi, Gjon Pashtriqi. Nė Romė fitoi gradėn doktor nė shkencat teologjiko-filozofike dhe pėr disa vjet u bė pedagog pranė kėtij kolegji. Nė vitin 1695 kthehet nė atdhe, ku me propozim tė Senatit tė Venedikut, praktikė e kohės, Vinēenci emėrohet abat nė abacinė e Shėn Gjergjit pranė Perastit, qė ishte abaci titullare e abacisė sė mirėnjohur tė Shėn Sergjit e Bakut, nė Shirgj tė Bunės, nga e cila administrohej edhe famullia e Shėn Nikollės nė breg tė Bunės (1695-1701). Me vdekjen e Kryeipeshkvit tė Tivarit, Marin Gjorgės, Papa Klementi XI, Zmajeviqin e ri, nė moshė vetėm tridhjetė e njė vjeēare, mė 18 prill tė vitit 1701, e emėron Kryeipeshkėv tė Tivarit. Pas njė shėrbimi prej dymbėdhjetė vitesh si Kryeipeshkėv i Tivarit, imzot Vinēenci emėrohet nga Papa Klementi XI, si kryeipeshėkv nė Selinė Metropolitane tė Zarės, mė 23 maj tė vitit 1713. Arsyet e njė
    transferimi tė tillė ishin krejt personale, nga frika e njė hakmarrje tė mundshme nga njerėzit e kontit Bujoviq, i cili u vra nga vėllai
    i imzot V. Zmajeviqit. Nė kryeipeshkvinė e Zarės qėndroi deri nė vdekje, mė 11 shtator 1745. Edhe pse fizikisht larg shqiptarėve, ai gjatė gjithė kohės u kujdes dhe ndoqi nga afėr ēfarėdo qė ndodhte atje. P.sh. nė vitet 1721 dhe 1726, u kujdes qė njė pjesė e popullsisė shqiptare tė shpėrngulej nga trojet e tyre rreth Liqenit tė Shkodrės, nga Brisku, Shestani, Lajra dhe Arbėneshi dhe tė vendosej nė paralagjen e Zarės Arbanasi dhe ne Zemunik e Plloēe. Imzot Zmajeviqi nė moshėn
    15- vjeēare shkroi veprėn "Razgovor duhovni", ndėrsa mė vonė shkroi
    edhe njė vėllim me poezi me titull "Musarum chorus in laudem
    Antonii Zenii" (1694), dhe po kėtė vit botoi nė Romė edhe "Corona
    poetica," pastaj ishte autor i traktateve: "Ogledalo istine-Speēhio
    della verita" (1721) tė njė letre pėr vėllain Mateo, njė "Dėshirė" pėr
    Koncilin Provincial tė Francės, mbi bulėn e Papės Klementi XI Unigenitus
    (1713), pastaj "Quenselle" traktat kundėr herezive, etj. Me rėndėsi tė veēantė ėshtė botimi i dokumenteve tė "Kuvendit tė Arbnit", mė 1706, nė gjuhėn latine dhe shqipe, pastaj edhe "Relacioni...", si dhe njė vėllim i lidhur me letėrkėmbim prej 52 copė letra nga viti 1700-1729 qė ruhen nė Zagreb, por relacione tė tjera, dorėshkrime e korrespondencė e shumtė qė ruhet nė ASV, BAV, AFP, Zarė, etj.,
    dhe qė ende ėshtė i pabotuar.

  10. #20
    Avatar von Arbėr

    Registriert seit
    06.05.2010
    Beiträge
    759
    Relacione tė tilla pėr dioqezat shqiptare nė shek. XVII dhe XVIII, ka nė numėr tė konsiderueshėm. Disa nga kėto janė tė njohura pėr studiuesit dhe historianėt si p.sh.: Relacioni i Marin Bicit. Po kėshtu relacionet e Pjetėr Mazrekut, nga vitet 1623, 1624 dhe 1625, tė Pjetėr Budit, Gjergj Bardhit nga vitet 1629, 1631, 1634, 1637 dhe 1638, Frank Bardhit mė 1637, F. Leonardit mė 1638, Mark Skurajt mė 1641, 1644-1645 dhe 1652- 1656, i Shtjefėn Gasparit mė 1671, Pjetėr Bogdanit etj

    tė gjitha territoret shqiptare dhe tė raportonte pėr to nė relacionet qė do tė hartonte gjatė qėndrimit tė tij nė kėto territore.
    Relacionet e Zmajeviqit janė sot burime tė jashtėzakonshme pėr historinė e trojeve shqiptare tė asaj periudhe. Nė Biblioteca Apostolica Vaticana, nė Vatikan, nė sektorin e dorėshkrimeve, ruhet
    njėri nga relacionet autografė tė Vinēenc Zmajeviqit nė dorėshkrim me titull:
    "Notizzie Universali dello Stato di Albania, e dell'operato da Monsignore Vincenzo Zmajevich Arcivescovo di Antivari isitatore Apostolico dell'Albania. Esaminate nelle Congregationi Generali di Propaganda Fide de 3 e 18 dicembre 1703., 7, 21, e 28 Genaio e 12 febraio 1704. Si come vede dal Foglio delle Risolutioni posto in
    fine Segnato Letera A," me signaturė: Mss.Barber. Lat. 4577, sign. e vjetėr: Mss. Lat. 126. (Faksimilen e frontespicit po e botojmė). Ky dorėshkrim, mjaft i vėllimshėm, i kėsaj biblioteke, nuk ėshtė botuar
    deri mė sot me sa kemi informacione ne. Nė fakt, njė kopje tjetėr e kėtij dorėshkrimi, e cila ka ndryshime tė theksuara jo vetėm nė formė, duke filluar qė nga titulli, por edhe nė pėrmbajtje, si toponimet,
    mikrotoponimet, renditja e lėndės burimore, shėnimet statistikore, etj., ruhet nė Archivio de Propaganda Fide nė Vatikan, dhe mban titullin "Relatione dello stato d'Albania e Servia visitate da Vincenzo
    Zmaievich Arcivescovo d'Antivari. Nell Anno MDĒII in III (1702-1703), (faksimilen e frontespicit po e botojmė), me sign. APF. SCR, Albania, v.5, f.535r 661v, dhe ėshtė botuar nga albanologu gjerman Peter Bartl nė vitin 1979, i cili gjithsesi duhet krahasuar me origjinalin pėr disa
    gjėra qė janė tė diskutueshme dhe tė pasaktėsuara. Puna e bėrė nga
    albanologu P. Bartl, gjithsesi ėshtė pėr t'u lavdėruar dhe pėrkon me
    pohimin tonė, se relacionet janė botuar qoftė edhe tė pjesshme, si
    regesta ose nė ndonjė rast janė bėrė pėrpjekje tė editohen tė plota, vetėm nga tė huaj, nėse kemi parasysh, se historiani shqiptar
    Injac Zamputi, pėrktheu relacionet, por pa pasur asnjėherė
    gjatė jetės sė tij, origjinalin e ndonjėrit syresh, por shėrbehej vetėm
    me ato qė botonin tė tjerėt, nė shumė raste, me plot mangėsi e gabime tė
    shumta. Dorėshkrimi qė ruhet nė BAV, sipas mendimit tonė, ėshtė autograf i vetė Vinēenc Zmajeviqit, dhe sipas tė gjitha gjasave duhet tė jetė origjinali i parė, nga ku ėshtė pėrpiluar kopja e dytė me disa
    plotėsime dhe ndryshime qė ruhet nė AFP, dhe qė ėshtė dorėshkrimi i At Gallanit, sekretarit personal tė imzot Zmajeviqit. Krahasimet e tė dyja dorėshkrimeve i bėjmė me siguri tė madhe, sepse ato i kemi konsultuar nė vend, por nė tė njėjtėn kohė i kemi riprodhuar nė kopje tė skanuar dhe tė stampuar nga BAV dhe AFP, tė cilat na mundėsojnė nxjerrjen e pėrfundimeve logjike dhe tė sakta, duke eliminuar gabimet e mundshme ose tė ngjashme me ato tė ndonjėrit qė ėshtė marrė me studimin
    e njėrės apo tjetrės kopje tė dorėshkrimit.


    Dorėshkrimi i relacionit qė ruhet nė Bibliotekėn Apostolike tė Vatikanit Dorėshkrimi i BAV-it ėshtė i lidhur nė vėllim mė vete, ka kopertina pergameni tė fortė. Duke filluar me f.1 deri nė f.227,
    ėshtė dorėshkrimi i relacionit, ndėrsa nga f.228 deri nė f.231 vazhdon shtesa "Folium A" qė pėrmban "Rescripta in Congregatione Generali 3a Decembris 1703; In Congregatione 18 Decembris 1703; 7 Januarii
    1704; 21 Januari 1704; 28 Januari 1704; 12 Februarii 1704 dhe ėshtė njė
    regjistėr nė gjuhėn latine i dokumenteve nė lidhje me vizitėn apostolike tė vitit 1702, por edhe dokumente qė kanė tė bėjnė me Kuvendin e Arbėrit tė vitit 1703, me botimin e akteve tė Kuvendit dhe me
    masat e tjera qė kanė tė bėjnė me meshtarėt, misionarėt dhe famullitė e ipeshkvitė e vizituara, etj. Faqet 98, 107, 108, 136 dhe 170, nė pjesėn ku ėshtė dorėshkrimi i vizitės, janė boshe, por tė paginuara, ndėrsa nė mes tė faqeve 118-119 ėshtė futur njė fletė, e cila pėrmban disa shėnime
    qė kanė tė bėjnė me kapitujt e relacionit. I tėrė vėllimi ėshtė i shkruar nga njė dorė e vetme, qė ėshtė dora e Kryeipeshkvit
    V. Zmajeviq. Kėtė e pohojmė me siguri, sepse kemi bėrė krahasime tė shumta me letėrkėmbimin e bollshėm qė ruhet nė ASV, BAV dhe AFP tė Zmajeviqit me tė tjerėt. Sipas shėnimeve tė marra nė BAV,
    dorėshkrimi ėshtė restauruar nė vitin 1890, nė kohėn e Papės Leone XIII (1878- 1903), kur kardinal dhe prefekt i BAV-it ishte Joseph Hergenröther (1879-1890). Dorėshkrimi ėshtė nė gjendje tė rėndė,
    sepse ka dėmtime tė shumta, pėr shkak tė cilėsisė sė dobėt tė letrės, dhe gėrryerjes sė ngjyrės gjatė shekujve. Nė disa vende nuk lexohet ose lexohet me shumė vėshtirėsi. Nė BAV ka arritur sė bashku me
    dorėshkrimet e tjera tė kardinal Barberinit, qė ruhen nė kėtė bibliotekė dhe i tėrė fondi mban emrin e tij. Frontespici i
    dorėshkrimit mban titullin qė shėnuam mė lart, ndėrsa faqja nė vazhdim ėshtė bosh dhe e papaginuar. Nė f.1-18, imzot Zmajeviqi bėn njė pėrshkrim tė pėrgjithshėm, historik dhe gjeografik tė Shqipėrisė
    dhe dioqezave tė saj, duke shkruar pėr historinė e shqiptarėve, origjinėn e tyre, historikun pėrmbledhės tė dioqezave dhe
    shtrirjen hapėsinore tė tyre (kufijtė e secilės), gjendjen ekonomike, informacione mbi pagimin e taksave dhe punėn angari qė bėjnė tė krishterėt tė detyruar nga turqit. Pastaj shkruan pėr veset dhe
    virtytet e shqiptarėve, mungesėn


    e klerit, injorancėn e madhe tė klerit qė shėrben nė tėrė territorin e Shqipėrisė, si dhe propozon masat konkrete qė duhen
    ndėrmarrė, e ajo mė kryesorja ėshtė thirrja e njė Kuvendi gjithėshqiptar sa mė parė qė tė jetė e mundur. Nė vazhdim, nė hyrje
    tė ēdo kapitulli, imzot Zmajeviqi pėrshkruan me saktėsi gjithēka qė ka tė bėjė me jetėn sakrale dhe fetare tė popullit dhe klerit, pėr toponiminė e dioqezave, famullitė, gjendjen e objekteve tė kultit,
    kishave, duke saktėsuar se cila ėshtė nė gjendje tė mirė, cila ėshtė gjysmė e rrėnuar dhe cila e rrėnuar krejt dhe kanė mbetur
    vetėm si rrėnoja apo gėrmadha; bėn pėrshkrimin e mbishkrimeve, pastaj sjell shėnime pėr reliktet, orenditė, ikonat kishtare, tė ardhurat e famullive, administrimin e sakramenteve, pastaj kujdes tė veēantė i kushton praktikės dhe shmangieve qė janė nė kundėrshtim me jetėn e
    krishterė dhe ajo mė kryesorja, sjell numrin e saktė tė popullsisė sė gjithė territorit shqiptar. Nė fund tė ēdo kapitulli shėnon
    masat konkrete pėr tė shmangur keqpėrdorimet, pastaj propozon mundėsitė pėr rindėrtime, restaurime dhe ngritje tė reja tė kishave tė dioqezave pėrkatėse, shėnon me saktėsi se cilat janė pajisjet qė u nevojiten kishave, rrobat, orenditė e shenjta dhe gjėra tė tjera. Meqenėse titulli i dorėshkrimit tė BAVit ndryshon nga ai i AFP, nė vazhdim sjellin nė mėnyrė pėrmbledhėse secilin veē e veē, tė pėrkthyer nė gjuhėn shqipe, duke shėnuar edhe numrin e faqeve tė dorėshkrimit,
    pėr tė bėrė tė mundur orientimin e studiuesve dhe historianėve shqiptarė
    dhe tė tjerė qė dėshirojnė tė merren me studimin e kėtij dorėshkrimi. Kėshtu

Seite 2 von 4 ErsteErste 1234 LetzteLetzte

Ähnliche Themen

  1. Das albanische Element im modernen Griechenland
    Von mk1krv1 im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 287
    Letzter Beitrag: 12.01.2014, 03:29
  2. Antworten: 49
    Letzter Beitrag: 22.06.2012, 17:04
  3. Element 115
    Von Barney Ross im Forum Naturwissenschaft
    Antworten: 6
    Letzter Beitrag: 23.01.2012, 20:44
  4. Antworten: 0
    Letzter Beitrag: 25.02.2010, 16:30
  5. Tirk: Kosovo element stabilnosti
    Von GodAdmin im Forum B92
    Antworten: 0
    Letzter Beitrag: 13.10.2009, 18:30