BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Ergebnis 1 bis 2 von 2

Der Albanische Geheimdienst Chef: Bashkim Gazidede

Erstellt von lupo-de-mare, 26.10.2004, 17:43 Uhr · 1 Antwort · 530 Aufrufe

  1. #1
    Avatar von lupo-de-mare

    Registriert seit
    14.07.2004
    Beiträge
    11.988

    Der Albanische Geheimdienst Chef: Bashkim Gazidede

    Ein Artikel heute in der Gazetta Sqiptare!

    Bashkim Gazidede* und sein Stellvertreter Agim Shehu (erhielt Politisches Asyl in Deutschland und ist von Interpol gesucht), sind zwei besonders üble Gestalten.

    Gazidede war auch Vorsitzender der Albanischen Moslem Vereinigung und direkt Bin Laden's Stellvertreter.

    Mit diesen Leuten, welche den Drogen Schmuggel forcierten und in jede Scheinerei auf dem Balkan verwickelt waren, begann der Abstieg von Albanien.

    *Gazidede als SHIK Chef verliess Albanien im März 1997, auf Grund der Unruhen in Albanien und ging nach Syrien. Von dort aus, betrieb er weiter den Drogen Schmuggel und seine Islamische Mission. Gazidede war ein guter Bekannter vom damaligen Verteidigungs Minister Volker Rühe und mehrfach in Bonn.

    Gazidede war lt. Tritan Shehu zumindest 2002 wieder in Albanien.


    Leider nur in Albanisch, aber vielleicht können die Albaner eine Kurz Fassung bringen.



    Faqja 2 - FAQE E PARE

    Tetor 26, 104

    Raporti nga Londra. Cilėt janė, si mbėrritėn dhe me se merren

    Nė Angli ndodhen 300 SHIK-as azilantė


    Nga korrespondenti ynė nė Londėr Muhamed Veliu


    Rihapja e historisė tragjike tė zhdukjes sė tregtarit nga Tetova, Remzi Hoxha dhe dėshmia e ish-trafikantit tė penduar Bledar Mane, se ka shoqėruar pėr nė Angli dy nga njerėzit qė dyshohen si tė implikuar nė kėtė zhdukje, ka forcuar mė shumė bindjen se njerėzit e SHIK-ut kanė gisht nė kėtė skandal. Por mbi tė gjitha ēuarja e pesė personave nė Angli, dy nga tė cilėt punjonjės tė SHIK, nuk ka bėrė gjė tjetėr veēse, ndoshta, ka ngjallur kureshtje pėr ata qė kanė lexuar intervistėn nė Shqipėri. Efekti i saj pėr ata tė cilėt kanė pasur mundėsi ta lexojnė nė Angli ka qenė i kundėrt. Njė pohim i tillė, dalė nga ndėrgjegjja e lėnduar e Manes, pas apelit pėr gjetur eshtrat e tė dashurit tė tyre, disa ditė mė parė nga familjarėt e Hoxhės, ka provuar pikėrisht atė qė tė gjithė e dinė nė komunitetin shqiptar nė Britaninė e Madhe, se nė mes tyre ka shumė oficerė tė rangjeve tė ndryshme, qė kanė shėrbyer nė SHIK apo polici gjatė regjimit qeverisės tė Berishės. Ndėrkohė, burime tė rezevuara nga SHISH pohojnė se numri i paraardhėsve tė tyre spiunė, qė kanė emigruar nė Angli, i arrin tė treqindėt. "Gazeta Shqiptare", me anė tė njė raporti special nga Londra, pėr herė tė parė, me dedaje dhe dėshmi tė njė ish-funksionari tė lartė tė SHIK-ut nė Tiranė, ndėrton tė gjithė panoramėn e asaj qė ka tė bėjė me emigrimin apo fshehjen e ish-spiunėve shqiptarė nėn petkun e azilantit politik.

    Pak histori
    Emigrimi i shqiptarėve nė masė drejt Anglisė ka nisur nga fillimi i vitit 1997. Ndėrsa zhvillimet politike nė Shqipėri dhe Kosovė gjatė viteve 1997-1998 bėnė qė numri i tyre tė shkonte nė disa mijėra nė njė periudhė kohe shumė tė shkurtėr. Mėnyrat e mbėrritjes nė "Eldoradon shqiptare" me emrin Angli ishin nga mė tė ndryshmet. Qė nga komoditeti i pasaportave false, me avion, e deri nė fshehjen e tyre nėpėr kamionė. Njė emigrim masiv i paparė i shqiptarėve dejt Britanisė sė Madhe, mė sė shumti pėr qėllime ekonomike, u bė kaq shumė popullor sa qė nė kėtė periudhė kohe pėr shumė vetė ajo u bė njė skemė piramidale e dytė. Ndėrmjet shumė prej tyre, me shpresė pėr njė jetė mė tė mirė, nuk munguan sė emigruari edhe njerėz tė botės sė krimit. Ndėrsa ish-oficerėt e SHIK-ut, tė cilėt e dinin se nuk e kishin tė gjatė nėpėr detyrat qė kishin, apo tė frikėsuar se njė ditė do tė jepnin llogari, do tė pėrbėnin njė kontigjent tjetėr azilkėrkuesish shqiptarė.

    Shikasi
    Njė ish-zyrtar i SHIK-ut, qė ka punuar nė drejtorinė ekonomike tė Tiranės, pranon tė tregojė mė shumė rreth vetes dhe kolegėve tė tij, tashmė azilantė politikė nė Angli. Me shaka ai thotė se, "nėse dikur punonim sė bashku nė njė ndėrtesė tė vetme, tani jemi sėrish sė bashku, duke ndarė me njėri-tjetrin fatin e kurbetliut. Kurrė nuk e mendoja se njė ditė do tė ingranohesha nė strukturat e kėtij shėrbimi", fillon rrėfimin e tij nga ana tjetėr e receptorit tė telefonit shikasi me origjinė nga njė rreth jugor i Shqipėrisė. "Kam punuar tė githė jetėn time si oficer. Tė qenit simpatizant i njė partie tė djathtė mė ndihmoi tė kaloja nga ushtria nė SHIK. Kam punuar pėr katėr vjet nė drejtorinė ekonomike tė Tiranės. Ishin kohė tė vėshtira dhe tė vrullshme. Por ia kalonim mirė. Tė gjithė punonin dhe bėnim ato qė na ngarkoheshin". Kam pasur rastin qė tė ndėrmarr disa kurse trajnimi jashtė Shqipėrisė, qė mė kanė shėrbyer shumė. Tani, nė kėtė organ, nuk mund tė thuhet qė tė gjithė ishim profesionalė, kishte me arsim pėrkatės, kishte dhe pa arsim, por jo kriminelė, me sa di unė", i pėrgjgjet 52-vjeēari pyetjes rreth atyre qė ka punuar. Ardhjen nė Londėr me ndershmėri ai e komenton si thjesht ekonomike, paēka se edhe vetė e pranon se ka luajtur me kartat e azilantit politik. "Me ndėrrimin e sitemeve, mė hoqėn nga puna. Edhe gruan po ashtu nga njė punė qė kishte nė bashki. Mbetėm si mos mė keq. Njė kolegu im mė propozoi si zgjidhje Anglinė. Nxora dy viza Shengen, shkuam fillimisht nė Belgjikė dhe nga atje me maune nė Angli. Kėrkuam azil dhe pas njė viti na u pranua. Tani qė kam marrė nėnshtetėsinė angleze mund tė udhėtoj nė Shqipėri. E pyesim se a ka shumė nga kolegėt e tij nė Londėr dhe ai pėrgjigjet se nuk njeh shumė, por e di qė ka. "Personalisht mbaj lidhje miqėsore me ata me tė cilėt kam punuar. Takohemi dhe kujtojmė kohėn kur punonim sė bashku". Ndėrkokė qė ēėshtja e Remzi Hoxhės, mė shumė se diēka e bėrė nga kolegėt e tij, pėr tė ėshtė njė iniciativė personale nėn emrin e SHIK-ut. "Oficerėt e ndershėm kurrė nuk janė pėrfshirė nė tė tilla aventura", shprehet ai. Pėrmendja e emrit tė Arben Sefgjinit dhe prania e tij nė Londėr, kjo e sigurtė nga dėshmia e Bledar Manes, bėn qė ai tė ndalojė pėr pak…" Jo nuk mud tė them se e kam takuar. Nuk mund tė flas pėr emra konkretė", ishte pėrgjigjja e tij.

    Azili
    Mė i lehtė se pėr kėdo tjetėr nga shqiptarėt nė Angli, kėrkesa dhe pranimi i azilit ka qenė pėr njerėzit e dikurshėm SHIK-ut. Tė qenit oficer i lartė, njė operativ i thjeshtė, madje shofer i SHIK-ut, do tė pėrkthehej ndryshe edhe si njė person me azil tė garantuar. Njė pėrkthyes shqiptar, i cili ka pasur rastin qė tė pėrkthejė pėr Ministrinė e Emigracionit, ka treguar pėr Gazetėn tė gjithė mekanizmin e vėnė nė lėvizje nga ata, pėr tė qenė tė suksesshėm nė aplikimet e tyre. "Nga rastet qė unė kam pėrkthyer, qė tė gjithė kanė qenė familjarė. Kėrkesa e tyre bazė ka qenė se ata nė tė kaluarėn kanė shėrbyer si oficerė tė SHIK-ut, dhe se me ndėrrimin e sistemeve ata ndiheshin tė persekutuar politikisht. Me detaje ata kanė provuar se kanė punuar pėr kėtė institucion dhe gjatė intervistave tė tyre pėr azil kanė deklaruar se jo vetėm ata, por edhe familjet e tyre kanė qenė nė rrezik pėr jetėn". Pyetur rreth dokumentacionit tė paraqitur nė kėtė ministri nga ata, pėrkthyesi, i cili kėrkoi mos t'ia bėjmė publik emrin, pėr arsye sigurie, shtoi se, dokumenti bazė ka qenė karta e identifikimit si punonjės i SHIK-ut, pasaporta, madje dhe artikuj gazetash me emrat e tyre nė to, ku tregohej rreth presioneve tė bėra gjatė kohės qė i kishin liruar nga detyra nė kėtė organ. "Ka pasur njė rast, kur njėri prej tyre ėshtė paraqitur me pasaportė diplomatike, qė ka ngjallur habi tek oficerja e emigracionit. Shumica e tyre, me tė tilla dokumente tė paraqitura, e kanė fituar azilin, pasi, siē i quajmė ne, kanė pasur, ēėshtje tė fortė", vijon tė tregojė ai. Shteti anglez ose mė saktė Ministria e Emigracionit nuk ka pasur kohė qė tė fillojė hetime pėr ēdo individ dhe artikujt nė gazeta, nėse kanė qenė tė vėrteta apo fals, siē janė vėrtetuar disa prej tyre gjatė kohėve tė fundit.

    Ēfarė bėjnė?
    Besohet se oficerė madhorė tė SHIK-ut, pėrpara largimit tė tyre pėr nė shtetet Perėndimore, pėrfshi Anglinė, kanė marrė me vete shuma tė konsiderueshme parash. Burime nga komuniteti shqiptar sqarojnė se tani disa prej tyre nė Londėr kanė nėn pronėsi minibiznese, tė vogla por fitimprurėse, si lavazhe, kafene apo edhe pab-e me qira. Garantimi i azilit ka sjellė si rrjedhojė pėrfitime si pėr tė gjithė emigrantėt e tjerė, duke marrė shtėpi falas nga bashkitė lokale, njėkohėsisht dhe ndihma sociale pėr vete dhe pėr fėmijėt e tyre. Teza e "ardhjes nė Angli me para nėpėr xhepa" ka njė lidhje logjike me faktin tashmė tė bėrė publik se rreth 100 persona, ish-punonjės tė ShIK-ut apo strukturave tė tjera policore tė atėhershme, kanė marrė nga 100 000 dollarė secili, si kredi pranė njė banke nė Tiranė. Ky fakt tė lė tė besosh se hapja e kėtyre bizneseve nė njė mėnyrė kaq tė shpejtė ka nga mbrapa burime financiare, tė cilat kanė ndihmuar pa diskutim nė ngritjen dhe shėndoshjen e kėtyre bizneseve, kur dihet qė hapja e njė tė tilli kushton mijėra paund dhe kėrkon tė paktėn 8 ose 10 vjet kursime.


    Trafikanti i penduar: Dėrgova nė Angli SHIK-asit qė vranė Remzi Hoxhėn

    Bledar Mane, i njohur si trafikat i penduar i qėnieve njerėzore, gjatė njė interviste pėr Gazetėn pohoi se nė vitit 1997 ai kishte dėrguar nė Angli njerėz qė kishin dijeni pėr zhdukjen e tregtarit Remzi Hoxha. Sipas tij, nė shtator 1997 ai kishte dėrguar nė Angli pesė njerėz, mes tė cilėve ishte shoferi i ish-drejtorit tė SHIK pėr Tiranėn, A. Sefgjini dhe njė tjetėr, i cili e kishte kėrcėnuar me njė shprehje tė dyshimtė: "Do tė tė ēojmė edhe ty te Mali me Gropa". Mane pohoi se kėta njerėz nė Tiranė lėviznin vetėm gjatė natės dhe se ishin aq tė frikshėm, saqė fillimisht ai i kishte marrė pėr kriminelė ordinerė. Nė Angli ata i kishte pritur pikėrisht ish-drejtori i SHIK, A. Sefgjini. Mane pohoi se kėtė ngjarje do ta kishte harruar, nėse nuk do tė kishte mėsuar nga mediat pėr arrestimin njė vit mė parė tė ish-drejtorit tė SHIK pėr Tiranėn, Sefgjini dhe dy vartėsve tė tij. Duke parė foton e tij nė gazette, Mane bėn lidhjen mes saj dhe njeriut, qė priti nė Angli shoferin e vet nė shtator tė vitit 1997.

  2. #2
    Avatar von lupo-de-mare

    Registriert seit
    14.07.2004
    Beiträge
    11.988
    Teil II heute

    Flet ish-zėvendėsprokurori i Pėrgjithshėm, Gani Dizdari

    Gazidede bllokoi hetimin pėr zhdukjen e Remzi Hoxhės


    Gazmend Janku


    TIRANE

    Mė ka mbetur peng fakti, qė nuk arrita tė ēoja deri nė fund nė kėtė ēėshtje. Gjithsesi kemi meritėn se ishin tė parėt, qė duke filluar nga hiēi, arritėm tė zbulonim prova nga ku u orientua hetimi i mėvonshėm". Ish-numri dy i Prokurorisė sė Pėrgjithshme, Gani Dizdari, i cili dikur njihej si njė nga njerėzit mė tė rreptė tė akuzės, tanimė duket se ka ndryshuar mėnyrėn e tė sjellurit. Kėtė e argumenton me kalimin e viteve dhe pėrshtatjen me zanatin e avokatit. Por teksa kujton hetimin mbi zhdukjen e biznesmenit nga Tetova, Remzi Hoxhės, Dizdari herė pas here tregon atė karakterin e tij tė fortė e tė patolerushėm ndaj ngjarjes, qė vazhdon tė mbetet mister edhe pas rreth njė dekade. Ėshtė pikėrisht njeriu, qė i pari pati guximin tė thyejė akullin e tė hetojė kėtė ngjarje edhe pse shpejt kishte mėsuar se gjendej pėrballė vėshtirėsive dhe pengesave tė qėllimta, tė bėra kryesisht nga ish-drejtues tė SHIK-ut, tė drejtuar nga Bashkim Gazidede, tė interesuar qė ēėshtja tė lihej nė harresė.

    Kallėzimi
    Ende nuk dihen arsyet, por hetimet e vėrteta mbi zhdukjen e biznesmenit Remzi Hoxha, kanė nisur disa kohė pas rrėmbimit tė tij nė ambientet e fimės qė drejtonte. Ish-zėvendėsprokurori i Pėrgjithshėn nė atė kohė, Gani Dizdari, tregon se ai ėshtė njohur me ngjarjen pasi ėshtė kontaktuar nga familjarėt e Remziut. "Tė them tė drejtėn u trondita shumė nga ngjarja dhe bėja habi se pėrse nuk ishim sinjalizuar mė parė pėr njė rast tė tillė", rrėfen Dizdari pėr Gazetėn. Sipas tij, duke qenė se familjarėt dyshonin se Remziu ishte marrė nga njerėz tė policisė apo SHIK-ut (sipas dėshmive tė atėhershme edhe tė punėtorėve tė firmės) Dizdari nė rolin e numrit dy tė Prokurorisė sė Pėrgjithshme, kėrkoi qė hetimet tė bėheshin nga ky organ dhe u vu vetė nė drejtimin e punės pėr tė zbardhur ngjarjen. Madje mė atė kohė Dizdari kėrkoi qė nė grupin e hetimit tė merrte pjesė edhe njė prokuror i vjetėr nė profesion, nga Shkodra. Nė kėtė mėnyrė materiali denoncues, qė familjarėt e Hoxhės kishin dorėzuar nė prokurorinė e Tiranės, i kaloi pėr kompetencė Prokurorisė sė Pėrgjithshme. Kjo e fundit nė atė kohė ndiqte me predispozicion maksimal edhe disa ngjarje tė tjera tė asaj kohe, qė kishin tronditur opinionin publik, siē ishte vrasja e ish-drejtorit tė Pėrgjithshėm tė Burgjeve, hetimet pėr bombėn nė ish-super marketin e VEFA-s dhe hetimet pėr ashtuquajturėn organizata "Hakmarrja pėr Drejtėsi".

    Hetimi
    Dizdari e ka cilėsuar kallėzimin penal tė bėrė nga familjarėt e Hoxhės si njė material denoncues, qė nuk kishte shumė prova apo fakte, qė tė orientonte hetimin. Ka mjaftuar dėshmia e familjarėve dhe punėtorėve tė firmės, qė grupi i hetimit tė kėrkonte, pa asnjė hezitim dokumenta nga Shėrbimi Informativ Kombėtar,(SHIK) pėr tė verifikuar nėse tragat e mjeteve, qė kishin rrėmbyer tregtarin ishin me tė vėrtetė tė SHIK-ut, apo jo. Vetėm ky verifikim, sipas Dizdarit, i ka kėrkuar mjaft kohė prokurorisė, pasi kėrkesave dhe shkresave tė organit tė akuzės, ish-drejtues tė SHIK-ut, nuk denjonin t'i pėrgjigjeshin. "Ishte me tė vėrtetė njė punė e vėshtirė, pasi ishte rasti i parė qė Prokuroria e Pėrgjithshme akuzonte SHIK-un pėr ngjarje tė tillė dhe ishte e natyrshme, qė ata do tė mbroheshin nė njė formė apo nė njė tjetėr", shprehet Dizdari. Pas shumė pėrpjekjesh organi i akuzės arrin tė verifikojė se targat e makinave, qė kishin marrė Remziun ishin tė SHIK-ut. Por problemi u bė edhe mė i komplikueshėm pasi duheshin gjetur personat, qė e kishin kryer njė veprim tė tillė. Sipas prokurorit, qė drejtoi hetimet nė atė kohė, ishte mėse e qartė, qė instiucioni i SHIK-ut ishte kthyer nė "kundėrshtar" i prokurorisė, ndonėse detyra e tij ishte qė t'i vinte nė ndihmė. "Askush nuk fliste, megjithėse tė paktėn disa persona, kryesisht drejtues, kisha bindjen qė e dinin tė gjithė ngjarjen dhe kjo mė irritonte mė shumė, pasi nuk arrija ta kuptoja sesi punonjės, qė i shėrbenin sigurisė dhe drejtėsisė, tė bėnin gjėra tė tilla dhe tė zhduknin ēdo lloj dokumentacioni", tregon Dizdari. Edhe pse Dizdari nuk e pohoi, burime tė Gazetės dėshmuan se nė kėtė periudhė ka patur njė konflikt tė mprehtė mes ish-drejtuesve tė Prokurorisė sė Pėrgjithshme dhe drejtorit tė SHIK, Bashkim Gazidede. Njė konflikt qė duket ėshtė mbajtur nėn kontroll vetėm pas ndėrhyrjeve nga palė tė treta, apo vetė ish-presidenti. Njė vendosje e tillė e forcave kishin bėrė qė hetimi tė pėrparonte shumė ngadalė. Kėshtu, sipas Dizdarit emrat e tre SHIK-asve, qė u arrestuan nė qershor tė viti 2003, dhe ai i Ilir Kumbaros, nuk kishin dalė gjatė hetimit tė atėhershėm.

    Urdhėrarrestet
    I ndodhur pėrpara njė mungese tė theksuar dėshire dhe bashkėpunimi nga institucionet e tjera, kryesisht para bllokadės sė SHIK-u dhe Ministrisė sė Rendit Publik, ish-zėvendėsprokurori i Pėrgjithshėm Gani Dizdari, thotė se vendosi tė pėrdorte mjetet e presionit ndaj personave qė kishin informacion dhe nuk bashkėpunonin me organin e akuzės. Kėshtu nė atė kohė organi qėndror i akuzės firmosi dy urdhėrarreste pėr dy ish-oficerė tė policisė kriminale tė Komisariatit nr.3 nė kryeqytet. Kėta tė fundit dyshoheshin se kishin kryer veprime ditėn kur Remzi Hoxha ėshtė rrėmbyer dhe dėrguar pėr disa orė nė Komisariatin 3. Emrat e dy oficerėve i kanė pohuar edhe familjarėt, tė cilėt kishin kontaktuar me ta. Por edhe kjo pėrpjekje rezultoi e pasuksesshme. Nė mėnyrė krejt arbitrare dhe tė pashpjegueshme, drejtues tė atėhershėm tė policisė refuzonin tė ekzekutonin urdhėrarrestet pėr kolegėt e tyre. Nė kėto kushte, Dizdari tregon, se ka arritur deri aty sa ka kėrcėnuar pėr ndjekje penale edhe ish-drejtues tė lartė policisė pėr pengim tė hetimit. Por nė kėtė moment dy oficerėt e policisė kriminale ishin larguar nga detyra dhe prokurorisė i'u raportua se ishin larguar nė drejtime tė paditura. Sakaq burime policore janė shprehur pėr Gazteėn se gjithēka kishte qenė njė sajesė e zgjuar e drejtuesve mė tė lartė tė policies, tė cilėt tė dy oficerėt (njėri prej tė cilėve quhej Jani N.), i kishin emėruar nė detyra mė tė larta nė Ministrinė e Rendit Publik, njė lėvizje qė mbahej sekret. Ndėrkaq edhe biseda dhe ndihma qė u ėshtė kėrkuar ish-drejtorit tė SHIK-ut (qė zėvendėsoi Bashkim Gazideden) dhe ish-zėvendėsministrit tė Rendit Publik, Sokol Bares ka rezultuar e pasuksesshme pėr hetimin.

    Mbėshtetja
    I gjendur pėrballė njė situate tė tillė, ish-zėvendėsprokurori i pėrgjithshėm, Dizdari nė fund tė viti 1996 shkon pėr njė raportim te ish-presidenti i Republikės Sali Berisha. Ndėrmjet raportimeve pėr ngjarjet e tjera, qė ndiqeshin me pėrparėsi, Dizdari i ka shprehur shqetėsimin Berishės edhe pėr vėshtirėsitė qė po haste me hetimin e zhdukjes sė biznesmenit nga Tetova, Remzi Hoxha. "Kur i raportova, krijova pėrshtypjen se Berisha kishte dijeni pėr ngjarjen, ndonėse ishte hera e parė qė unė kontaktoja me tė pėr kėtė ēėshtje", tregon Dizdari. Sipas kėtij tė fundit presidenti i atėhershėm e ka inkurajuar qė tė vazhdojė me predispozicion maksimal hetimet pėr kėtė ēėshtje dhe tė zbardhte tė vėrtetėn ashtu siē ishte. Madje i kishte premtuar edhe mbėshtetjen e insitucionit tė presidencės pėr tė gjetur personat pėrgjegjės pėr kėtė ngjarje tė paprecedentė dhe tė cilėsuar si mjaft tė rėndė. Por pas kėtij takimi, rrodhėn ngjarjet e vitit 1997, tė cilat jo vetėm zbehėn punėn pėr zbardhjen e rrėmbimit, por u shoqėruan edhe me shkarkime dhe dorėheqje tė drejteusve dhe prokurorėve tė tjerė tė grupit tė hetimit.


    300 agjentė fituan azilin nė Angli

    Vėrtetuan se "pėrndiqeshin politikisht"
    Ndėrrimi i pushtetit nė vitin 1997 shkaktoi njė evazion tė madh tė punonjėsve tė shėrbimit sekret (SHIK) nė drejtim tė shteteve evropiano-perėndimore. Dėshmitė dhe testime tė shumta pohojnė se Anglia ka qenė e preferuara pėr emigrim dhe aplilim azili politik pėr ish-agjentėt e shėrbimit sekret shqiptar. Kjo pėr shkak se mundėsitė e fitimit tė azilit ishin mė tė shumta nė krahasim me shumė vende tė tjera. Mė tė privilegjuar kanė qenė ata aplikantė tė cilėt kanė mbėrritur nė Angli sė bashku me familjet. Sipas dėshmive tė pesonave, qė i kanė intervistuar, ish-oficerėt e SHIK kanė argumentuar kėrkesėn pėr azil politik me ndėrrimin e sistemeve politike nė Shqipėri. Ata kanė argumentuar se jo vetėm ata, por e gjithė familja e tyre, do tė ishte e rrezikuar nėse ata do tė vazhdonin tė jetonin nė Shqipėri. Si prova ish-punonjėsit e SHIK kanė paraqitur dokumentin e identifikimit tė SHIK, pasaportat personale si dhe artikuj gazetash, nė tė cilėt tregohej pėr presionet e bėra ndaj tyre, pasi i kishin liruar nga detyra. Sipas dėshmive shumica e kėtyre aplikantėve e kanė fituar azilin, pasi janė klasifikuar si persona me "ēėshtje tė fortė". Kuptohet qė numri i madh i aplikantėve nė kėtė periudhė nuk i ka lėnė kohė drejtėsisė angleze tė hetojė pėr ēdo rast. Me kalimin e kohės njė pjesė e mirė e kėtij kontigjenti ka marrė nėnshtetėsinė angleze dhe kanė mundėsinė tė udhėtojnė lirshėm nė drejtim tė Shqipėrisė. Njė pjesė tjetėr ka mundur qė nė Angli tė hapė biznese tė vogla fitimprurėse. Thuhet se njė pjesė e tyre, para se tė emigronin nė Angli, kanė arritur tė marrin deri nė 100 mijė USD kredi nė njė bankė nė Tiranė.

Ähnliche Themen

  1. Geheimdiensttreffen zwischen Arkan und Gazidede 1995 in Tirana
    Von Südslawe im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 5
    Letzter Beitrag: 23.04.2007, 21:23
  2. Antworten: 3
    Letzter Beitrag: 15.12.2005, 21:46
  3. Antworten: 0
    Letzter Beitrag: 12.12.2004, 18:38
  4. Den Haag lässt Milosovic's Geheimdienst Chef frei
    Von lupo-de-mare im Forum Politik
    Antworten: 0
    Letzter Beitrag: 10.12.2004, 16:24
  5. Den Haag: Milosovic's Geheimdienst Chef ist frei!
    Von lupo-de-mare im Forum Politik
    Antworten: 7
    Letzter Beitrag: 06.09.2004, 21:03