BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 18 von 327 ErsteErste ... 81415161718192021222868118 ... LetzteLetzte
Ergebnis 171 bis 180 von 3268

Nachrichten aus Albanien

Erstellt von Vali, 10.06.2013, 16:02 Uhr · 3.267 Antworten · 214.697 Aufrufe

  1. #171
    Avatar von FloKrass

    Registriert seit
    02.12.2011
    Beiträge
    8.745
    Macht des kosovarischen Gründungsmythos

    Entfremdung vom amerikanischen Freund

    Andreas ErnstIn keinem Land – eingeschlossen die Vereinigten Staaten selber – gibt es pro Kopf mehr amerikanische Sternenbanner als in Kosovo. Die Kosovaren betrachten Amerika als Geburtshelfer ihres Staates und als Schutzmacht. Die Flaggen an Tankstellen, Restaurants und auf T-Shirts signalisieren eine volkstümliche tiefe Verehrung. Doch die unkritische Bewunderung des amerikanischen Freundes wird nun infrage gestellt. Treibende Kraft dieser Emanzipation und gleichzeitig eines radikalen nationalen Selbstbewusstseins ist die Bewegungspartei «Vetevendosje» (Selbstbestimmung). Sie führt erfolgreich einen ideologischen Zweifrontenkampf: gegen die Bevormundung Kosovos durch mächtige Ausländer (inklusive Amerikaner) und gegen die korrupte einheimische «Marionettenregierung».
    Kurzer Schlagabtausch

    Die Angegriffenen ignorierten Vetevendosje lange als marginale Politsekte. Doch ihr Erfolg an den Urnen, ihre Medienpräsenz und die wachsende Popularität lassen nun andere Methoden angezeigt erscheinen: Vielleicht, sagten sich die Amerikaner, sollte man miteinander reden? Jedenfalls wurde Albin Kurti, dem Führer und Vordenker der Bewegung, erstmals seit 1997 wieder ein Visum ausgestellt, und zusammen mit seinem Stellvertreter Shpend Ahmeti reiste er im Mai nach Washington. Auf dem Programm: Begegnungen mit Vertretern des Aussenministeriums, mit der albanischen Diaspora und mit Akademikern.
    Ein Resultat dieser Reise ist der nachträgliche Briefwechsel zwischen Edward Joseph, dem ehemaligen amerikanischen Vizechef der OSZE-Mission in Kosovo, und Shpend Ahmeti. Verhandelt werden die eingeschränkte Souveränität Kosovos, die Lage der serbischen Minderheit und die von Vetevendosje erstrebte Vereinigung Kosovos mit Albanien. Interessant ist vor allem der Subtext des kurzen Schlagabtausches. Joseph ist ein Vertreter der «humanitären Intervention». Nach diesem Narrativ griffen die USA ein, um Repression und Verfolgung der Kosovaren durch den serbischen Staat abzustellen. Nach dessen Vertreibung aus Kosovo wurde unter westlicher Anleitung ein multi-ethnischer Staat errichtet, der durch die Eingliederung in euroatlantische Strukturen stabilisiert werden soll. Die Konzessionen an die Serben und die Abstriche bei der staatlichen Souveränität bezeichnet Edward Joseph in seinem Brief als Preis Kosovos für seine Unabhängigkeit. Die Vereinigung mit Albanien dagegen betrachte man in Washington als «wirklich dumme Idee». Wer daran festhalte, riskiere Amerikas Freundschaft und Unterstützung.
    Historischer Befreiungskampf

    Shpend Ahmeti hat ein anderes Geschichtsbild: Für ihn ist die westliche Intervention lediglich ein Kapitel im historischen Befreiungskampf der Albaner. Edward Josephs «Kostenrechnung» empfindet er im Grunde als deplaciert: Er wisse durchaus, schreibt der Kosovare, dass Veränderungen ihren Preis hätten. Das wüssten alle seine Landsleute, die einen hohen Blutzoll für ihre Befreiung bezahlt hätten. Bei aller Wertschätzung des amerikanischen Beitrags aber: nicht dieser sei entscheidend gewesen – sondern der Unabhängigkeitswille des Volkes. Beiden Dialogpartnern ist eine eigentümliche, leicht arrogante Selbstsicherheit eigen. Bei Joseph gründet sie in der Vorstellung, politische «Preise» diktieren und so Verhalten steuern zu können. Bei Ahmeti beruht sie auf der Gewissheit des Nationalisten, dass sich die Geschichte, wie blutig und langwierig auch immer, letztlich im Nationalstaat erfüllt. Das westliche Verbot der Vereinigung mit Albanien nimmt der Kosovare nicht sehr ernst. Er erinnert den amerikanischen Brieffreund daran, dass die Regierung in Washington noch 1998 eine Unabhängigkeit für Kosovo kategorisch ausschloss (die UCK galt damals als Terrororganisation). Seither habe sich vieles verändert und werde sich weiter verändern, nach dem Willen des Volkes.
    Was zeigt der Briefwechsel sonst noch? Die Ratschläge des amerikanischen Freundes interessieren den Kosovaren eigentlich kaum noch. Ausländische Kosten-Nutzen-Rechnungen beeindrucken jene wenig, die von einem nationalen Sendungsbewusstsein beseelt sind. Wir schulden euch nichts, heisst die verschlüsselte Botschaft an den Amerikaner. Und: Wir haben zwar wenig Geld, aber viel Zeit.

    Macht des kosovarischen Gründungsmythos: Entfremdung vom amerikanischen Freund - Übersicht Nachrichten - NZZ.ch


  2. #172
    Avatar von FloKrass

    Registriert seit
    02.12.2011
    Beiträge
    8.745
    E zeze dita e ka gjet Kosoven! Tmerr i vertet cka po ndodh! E pabesueshme, s'po di per cka kemi luftu e per qka u derdh gjith ai gjak?! Me ike njerezit prap prej vendlindjes se tyne si ne kohen e Millosheviqit?!




    Romėt qė nxjerrin ilegalisht kosovarėt nė Evropė (video)

    Selvije Bajrami Publikuar: 15.07.2013 - 07:59
    Pjesė nga biseda me 2 romėt nė Suboticė, tė cilėt merren me transportimin e shqiptarėve pėr nė Hungari.



    Po pinin kafenė e mėngjesit nė bufenė e Stacionit tė Autobusėve nė Suboticė (Serbi), derisa po prisnin dy autobusė me qytetarė nga Kosova qė ia kishin mėsyrė ilegalisht Evropės.


    Tė gjendur vetėm dymbėdhjetė kilometra larg kufirit me Hungarinė, sė paku dhjetė burra, serbė e romė, me padurim prisnin arritjen e kosovarėve. Nga kosovarėt qė ia kishin mėsyrė ilegalisht Evropės, pėr disa qytetarė serbė nė Suboticė tashmė ėshtė bėrė pėrfitim i mirė. Hiē mė keq nuk po mbesin as disa serbė tė tjerė nė Beograd bashkė me disa shqiptarė qė organizojnė udhėtimin e kosovarėve nga Prishtina. Rasim e Ragip Azizi, dy vėllezėr romė nga Fushė Kosova, trafikimin e shqiptarėve drejt Evropės e kanė bėrė biznes ditor.


    Me kėtė punė ata merren pėr gati njė vit. Por, puna u ėshtė shtuar dukshėm qė nga janari i kėtij viti. Tė dy ata flisnin rrjedhshėm gjuhėn shqipe, duke ua bėrė mė tė lehtė qė t’u afrohen kosovarėve pėr t’i dėrguar pėrmes Serbisė e mė pas nėpėrmjet Hungarisė drejt Evropės.

    I presin autobusėt me kosovarė



    Dy romėt qė janė lindur nė Fushė Kosovė, por qė aktualisht jetojnė nė Suboticė, janė nė mesin e grupit tė organizuar qė transporton shqiptarė ilegalisht pėr nė Hungari. Ata biznesin e zhvillojnė kryesisht nė kafenenė e stacionit tė autobusėve. Nė kėtė tė fundit e njohin thuajse tė gjithė klientelėn. Ndonjė person i paparė nė atė zonė mė herėt, potencialisht mund tė jetė mundėsi pėr biznes pėr ta. Dy vėllezėrit nuk hezitojnė tė paraqesin ofertat e tyre.
    “A di shqip? A je nis pėr tė shkuar andej (Hungari)?”, thotė Rasim Azizi teksa i afrohet tavolinės. Porosit njė kafe e ulet nė tavolinė, duke menduar se bashkėbiseduesja kishte qėllim kalimin ilegal tė kufirit.


    Ėshtė ora 9 e 15 e mėngjesit nė Suboticė. Ka pesėmbėdhjetė minuta qė Rasimi kishte dalė nė stacion tė autobusėve. “Me ēka erdhe ti se jemi tu i pritė,... se thanė vijnė dy autobusė e ende nuk erdhėn. Pėr qata edhe jemi dalė kėtu”, vazhdon mė tutje Rasimi. Vėllai i tij, Ragipi, i afrohet tavolinės. Ky i fundit ėshtė mė i mirė nė shqip. Rasimi e fton atė qė t’i bashkėngjitet tavolinės.


    “Ti pasi po don me shku anej unė po tė kallėzoj qė kėta tė Serbisė nuk tė pengojnė po kah Hungaria ėshtė problem. Nėse tė zanė policia nė Hungari, ata tė dėrgojnė nė kamp. Me bė me tė ndalė policia e Serbisė, kalon lehtė se veē ua jep njė letėr tė bardhė qė ta kanė dhanė nė Merdare edhe atyre nuk iu intereson qė po e kalon kufinin. Me rėndėsi nė territor tė tyre nuk po del”, nis tė shpjegojė situatėn Ragip Azizi. Letra e bardhė pėr tė cilėn aludon Ragip Azizi ėshtė njė dokument, i cili iu jepet kosovarėve qė kalojnė kufirin nga Kosova nė Serbi. I njėjti dokument merret nga policia nė momentin qė e lėshon territorin serb. Ky lloj i qarkullimit ka filluar tė funksionojė pas marrėveshjes teknike nė Bruksel pėr lėvizjen e lirė tė qytetarėve.


    “Unė e kam njė shok. Qe kėtu vjen tė merr me taksi. Hyn nė veturė edhe shkon deri me njė vend. Aty tė mbesin veē dhjetė minuta me ecė nė kambė edhe atje tė pret taksisti tjetėr. Atij veē ia tregon adresėn se ku po don me shku edhe veē pasi tė arrijsh atje i pagun paret”, tregon Ragipi.
    “Ai mundet me tė dėrgu nė Austri, Francė, Belgjikė... Ama ēmimi pėr kėto vende ėshtė mė i shtrenjtė”, vazhdon mė tutje Ragipi.

    1500 euro pėr person



    Ragipi tregon se kufiri qė lidh Suboticėn me Hungarinė ėshtė vetėm dymbėdhjetė kilometra larg nga stacioni i autobusėve. “Nėse don veē me kalu kufinin atėherė ēmimi ėshtė 120 euro deri nė 150. Ama duhesh me ditė qė Hungaria i ka ndalė shumė njerėz dhe nuk ėshtė e sigurt qė nuk tė arrestojnė”, tregon ai pėr rreziqet qė mund t’i ketė kjo pagesė qė, sipas tij, ėshtė e vogėl. “A nėse don me shku mė larg, nė Austri, Gjermani a diku, ēmimi ėshtė 1500 euro. Sa persona jeni ju?”, nis pyetjet Ragipi nė mėnyrė qė t’i specifikojė ofertat pėr tė interesuarit. “Pėr njė person kushton 1500 euro. Ai shoku im vjen edhe ju merr. Mė sė shumti pėr njė udhėtim duhet me qenė katėr persona”, tregon mė tutje ai.


    Shumica e “klientėve” qė kanė pasur deri mė tani thotė se nuk kanė pasur kushte materiale, nuk kanė pasur shumė para, andaj kanė paguar vetėm sa pėr ta kaluar kufirin. “Nuk ėshtė problem me shku nė Hungari, ama ata tė arrestojnė. Ma mirė ėshtė tė paguash mė shumė e bile je e sigurt qė arrin deri nė cakun ku ia ke mėsyrė”, thotė Ragipi teksa liron tavolinėn dhe del jashtė bufesė pėr tė parė nėse kanė arritur autobusėt.
    “Thanė qė dy autobusė do tė vijnė sot. Ata ndalen qitu para stacionit. Edhe menjėherė shpėrndahen te persona tė ndryshėm qė janė marrė vesh me ta apo qė merren vesh kėtu”, vazhdon Rasimi tė tregojė pėr mėnyrėn se si arrijnė kosovarėt. “Autobusi qė ata vijnė ėshtė ilegal edhe nuk hyn hiē nė stacion se aty duhet tė paguajė, por i ndal qitu pėrpara”, bėn me gisht Rasimi nė drejtim tė portės sė bufesė.


    Jashtė saj, tė ulur qėndronin edhe disa mesoburra.


    “Ka plot qė po i ndihmojnė kosovarėt ama plot edhe po i rrejnė. Po ju thonė tė ēoj atje, tė ēoj andej kėndej e nė fund veē po i qesin nė Hungari e atje po i arreston policia”, thotė Rasimi.

    Kufiri kalohet natėn



    Ata kosovarė qė nuk kanė pasur dijeni pėr rrugėn ilegale kah duhet pėrshkruar nė mėnyrė qė tė kalojnė kufirin ilegalisht, sipas tij, ka pasur raste kur kanė ecur nė kėmbė deri nė tetė orė.Por shumė nga ta, sipas Rasim Azizit, kanė pasur me vete shoqėrues qė i kanė paguar.


    Kosovarėt qė ia mėsyjnė ilegalisht Evropės, nisen nga Prishtina rreth orės 22.00 me autobus. Me disa ndalesa gjatė rrugės, arritja nė Beograd ėshtė pak pas orės 05.00 tė mėngjesit. Aty vetėm ndėrrohet autobusi dhe bėhet nisja pėr nė Suboticė. Tė dy kėto rrugė pėrshkohen me njė ēmim prej gjithsej 30 eurosh. 15 euro kushton bileta deri nė Beograd dhe po aq tė tjera deri nė Suboticė.


    Nė kėtė tė fundit, arritjet janė kryesisht nė mėngjes. Kjo ėshtė edhe arsyeja pse pjesėtarė tė grupeve tė ndryshme nė Suboticė, mblidhen te stacioni i autobusėve. Disa nga ta kanė taksi, disa tė tjerė kanė “miq” qė ndihmojnė kalimin e kufirit, disa tė tjerė mund tė jenė vetė shoqėrues. Por ka edhe tė tillė qė kanė hotele apo motele. Njėri nga ta qė ka njė hotel nė qendėr tė Suboticės ėshtė edhe vetė Rasim Azizi.


    “Pesė minuta nga kėtu e kam hotelin. Njė burrė me grua e me fėmijė e kam tash aty”, tregon Rasimi, teksa vė mbi tavolinė bizneskartėn e dhomave qė ofron ai. “Sobe kod Vukoja”, apo “Dhoma te Vuku”, ėshtė hoteli qė i bėn marketing ai, ndėrsa gjendet nė qendėr tė qytetit nė rrugėn “Durmitorska 4”. “Ajo familje ėshtė nga Gjakova e janė vendos aty qė dy ditė. Po presin dikė qė tė vijė e t’i marr. Edhe sot rrinė aty deri nė mbrėmje se kufirin duhet ta kalojnė gjatė natės”, thotė mė tutje ai.


    Njė natė pėr person nė kėto dhoma kushton 20 euro. Rasimi tregon se ka pasur punė qė katėr pesė muaj rregullisht nė hotel. Punėn ia kanė shtuar me tė madhe kosovarėt. “Uuuu sa njeri ka ardhė kėtu e sa njėri ka kaluar kufirin... Shumė, shumė, shumė,... Ka pasur nga Gjakova, nga Prizreni, nga Gjilani e prej krejt Kosovės”, thotė Rasimi. “Kėtu e ke numrin e telefonit, mundesh me mė thirrė edhe mos u tut edhe pse je veē njė femėr. Aty e kam gruan edhe fėmijėt e mi. Po ka edhe mysafirė qė kanė me kalu kufirin natėn”, vijon mė tutje ai.


    Rasimi nis me pyetje nė mėnyrė qė pėr tė shoqėruar deri nė Evropė, bile tė ketė punė nė dhomat qė i ofron me njė ēmim qė thotė tė jetė i lirė. “A vjen dikush me tė marrė. A janė nis shumė nga Kosova se, ora u bė 10 e ende nuk erdhėn autobusėt”, thotė Rasimi teksa porosit njė raki molle.

    Dallaveret nė Beograd



    “U bėra nervoz. Neve na kallxojnė qė janė nis autobusat nga Prishtina e ata hala nuk kanė arritur. Garant nė Beograd janė kah bahen dallaveret. Aty po ju thojnė jo 2 mijė, jo 3 mijė e nė fund prap vijnė e kėrkojnė ndihmė tek na”, vijon mė tutje ai teksa shikon orėn nė telefonin e tij. E merr telefonin dhe flet me dikė, pak nė gjuhėn e romėve pėr tė vazhduar nė gjuhėn serbe.


    “Po presim”, thotė ai mes tė tjerash.


    Ndonėse shprehet qė nuk ėshtė i lidhur me grupin qė bėn transportin e kosovarėve, ai ėshtė i informuar qė kosovarėt nė shumė raste koordinohen nga Prishtina, nė disa edhe nė Beograd nė mėnyrė qė tė dijnė rrugėn.


    “Gjynah valla. Njerėzit nuk po kanė para pėr ata edhe po ikin. E me i mashtruar ėshtė gjynah. Ėshtė shumė leht me e kalu kufirin po veē me kalu kufirin nuk bon pa tė pritė dikush atje. A tė pret ty dikush?”, vazhdon Rasimi teksa zgjat kokėn pėr tė parė jashtė se kush po sillet vėrdallė stacionit.


    Rreth orės 10 e 20 minuta, pėrpara stacionit tė autobusėve arrijnė njė autobus me ngjyrė tė bardhė qė ka targat e Beogradit. Autobusi nuk hyn nė stacion, por pasagjerėt zbresin nė hyrje tė stacionit. Mbajnė nė duar disa ēanta tė vogla ngase disa nga ta e dijnė se do tė ecin nė kėmbė pa e ditur saktė se ēfarė rruge i pret.


    Mė shumė se gjysma e tyre janė djem tė ri por ka edhe familje tė tėra. Tė hutuar shikonin rreth e pėrqark me tė arritur nė Suboticė. Nuk e flisnin as mė tė voglin muhabet mes tyre. Ata qė flisnin ishin disa burra qė po i prisnin nė Suboticė. Por disa qė kanė ardesė e qė “pazarin” pėr kalimin ilegal tė kufirit e kanė bėrė mė herėt, e kanė adresėn. Nė Suboticė shpėrndahen nė disa drejtime. Treve prej tyre iu afrohet edhe Rasim Azizidhe nis goditjen e pazarit.
    “Prej Prishtinės e kemi pasur tė sigurt udhėtimin deri kėtu e tash nė dorė tė Zotit”, thotė njė i ri nga Shtimja qė rrugėn e tij drejt kurbetit ai e ka nisur me dy shokė tė tij.

    Zeri.info | Romėt qė nxjerrin ilegalisht kosovarėt nė Evropė (video)

  3. #173
    Avatar von Vali

    Registriert seit
    18.12.2012
    Beiträge
    6.167
    Serbische Gendarmerie auf den Straßen von Karaēevė-Rogaqiēė


    'Die serbische Gendarmerie provoziert weiterhin und betritt jetzt auch noch Kosovas Territorium. Sie bewegten sich auf den Straßen Kosovas und das bedeutet, dass die Bürger Kosovas nicht mehr sicher sind.', sagte der Bürgermeister von Kamenica, Shaip Surdulli.

    Er sagte, dass er von der KFOR und den zentralen Behörden enttäuscht sei, weil sie nicht drauf reagieren und die Aktionen der serbischen Gendarmerie ignorieren. Die Regierung versprach das Problem in den Verhandlungen anzusprechen und die KFOR sagte, dass in der Zone gemeinsame Patrouillen gebildet werden.

    Die serbische Gendarmerie ist am Freitag bis zur Strasse, welche die Dörfer aus Kosova von Kamenica, Kaēareva und Rogaēica verbindet, während Patrouillen im Territorium innerhalb von Kosova die sie in der letzten Zeit vermehrten, schreibt Koha.

    Tage zuvor wurde berichtet, dass die Einwohner von Karaēeve eine Barrikade hingestellt haben mit den Flaggen von Albanien, Kosova und Amerika wie auch ein Plakat mit der Aufschrift 'Stoppt den Eingang der serbischen Gendarmerie'. Das wurde aber von unbekannten Personen wieder entfernt.

    Quelle: Zeri.info | Xhandarmėria serbe del nė magjistralen Karaēevė-Rogaqiēė

  4. #174
    Avatar von Vali

    Registriert seit
    18.12.2012
    Beiträge
    6.167
    Thaēi vergisst die Berichterstattungen

    Der Ministerpräsident Kosovas, Hashim Thaēi führt weiterhin Gespräche mit dem serbischen Ministerpräsidenten Ivica Dacic in Brüssel. Jedoch berichtet er darüber nicht den Abgeordneten, wie es in der Versammlung beschlossen wurde.

    Die letzten Berichterstattungen über die Dialoge gab es am 21.April, paar Tage nach der Bekanntgabe des erreichten Abkommens in Brüssel.

    Quelle: Thaēi i ?harron? raportimet nė Kuvend « Lajme - Telegrafi

  5. #175
    Avatar von FloKrass

    Registriert seit
    02.12.2011
    Beiträge
    8.745
    Zitat Zitat von FloKrass Beitrag anzeigen
    E zeze dita e ka gjet Kosoven! Tmerr i vertet cka po ndodh! E pabesueshme, s'po di per cka kemi luftu e per qka u derdh gjith ai gjak?! Me ike njerezit prap prej vendlindjes se tyne si ne kohen e Millosheviqit?!
    Romėt qė nxjerrin ilegalisht kosovarėt nė Evropė (video)

    Selvije Bajrami Publikuar: 15.07.2013 - 07:59
    Pjesė nga biseda me 2 romėt nė Suboticė, tė cilėt merren me transportimin e shqiptarėve pėr nė Hungari.



    Po pinin kafenė e mėngjesit nė bufenė e Stacionit tė Autobusėve nė Suboticė (Serbi), derisa po prisnin dy autobusė me qytetarė nga Kosova qė ia kishin mėsyrė ilegalisht Evropės.


    Tė gjendur vetėm dymbėdhjetė kilometra larg kufirit me Hungarinė, sė paku dhjetė burra, serbė e romė, me padurim prisnin arritjen e kosovarėve. Nga kosovarėt qė ia kishin mėsyrė ilegalisht Evropės, pėr disa qytetarė serbė nė Suboticė tashmė ėshtė bėrė pėrfitim i mirė. Hiē mė keq nuk po mbesin as disa serbė tė tjerė nė Beograd bashkė me disa shqiptarė qė organizojnė udhėtimin e kosovarėve nga Prishtina. Rasim e Ragip Azizi, dy vėllezėr romė nga Fushė Kosova, trafikimin e shqiptarėve drejt Evropės e kanė bėrė biznes ditor.


    Me kėtė punė ata merren pėr gati njė vit. Por, puna u ėshtė shtuar dukshėm qė nga janari i kėtij viti. Tė dy ata flisnin rrjedhshėm gjuhėn shqipe, duke ua bėrė mė tė lehtė qė t’u afrohen kosovarėve pėr t’i dėrguar pėrmes Serbisė e mė pas nėpėrmjet Hungarisė drejt Evropės.

    I presin autobusėt me kosovarė



    Dy romėt qė janė lindur nė Fushė Kosovė, por qė aktualisht jetojnė nė Suboticė, janė nė mesin e grupit tė organizuar qė transporton shqiptarė ilegalisht pėr nė Hungari. Ata biznesin e zhvillojnė kryesisht nė kafenenė e stacionit tė autobusėve. Nė kėtė tė fundit e njohin thuajse tė gjithė klientelėn. Ndonjė person i paparė nė atė zonė mė herėt, potencialisht mund tė jetė mundėsi pėr biznes pėr ta. Dy vėllezėrit nuk hezitojnė tė paraqesin ofertat e tyre.
    “A di shqip? A je nis pėr tė shkuar andej (Hungari)?”, thotė Rasim Azizi teksa i afrohet tavolinės. Porosit njė kafe e ulet nė tavolinė, duke menduar se bashkėbiseduesja kishte qėllim kalimin ilegal tė kufirit.


    Ėshtė ora 9 e 15 e mėngjesit nė Suboticė. Ka pesėmbėdhjetė minuta qė Rasimi kishte dalė nė stacion tė autobusėve. “Me ēka erdhe ti se jemi tu i pritė,... se thanė vijnė dy autobusė e ende nuk erdhėn. Pėr qata edhe jemi dalė kėtu”, vazhdon mė tutje Rasimi. Vėllai i tij, Ragipi, i afrohet tavolinės. Ky i fundit ėshtė mė i mirė nė shqip. Rasimi e fton atė qė t’i bashkėngjitet tavolinės.


    “Ti pasi po don me shku anej unė po tė kallėzoj qė kėta tė Serbisė nuk tė pengojnė po kah Hungaria ėshtė problem. Nėse tė zanė policia nė Hungari, ata tė dėrgojnė nė kamp. Me bė me tė ndalė policia e Serbisė, kalon lehtė se veē ua jep njė letėr tė bardhė qė ta kanė dhanė nė Merdare edhe atyre nuk iu intereson qė po e kalon kufinin. Me rėndėsi nė territor tė tyre nuk po del”, nis tė shpjegojė situatėn Ragip Azizi. Letra e bardhė pėr tė cilėn aludon Ragip Azizi ėshtė njė dokument, i cili iu jepet kosovarėve qė kalojnė kufirin nga Kosova nė Serbi. I njėjti dokument merret nga policia nė momentin qė e lėshon territorin serb. Ky lloj i qarkullimit ka filluar tė funksionojė pas marrėveshjes teknike nė Bruksel pėr lėvizjen e lirė tė qytetarėve.


    “Unė e kam njė shok. Qe kėtu vjen tė merr me taksi. Hyn nė veturė edhe shkon deri me njė vend. Aty tė mbesin veē dhjetė minuta me ecė nė kambė edhe atje tė pret taksisti tjetėr. Atij veē ia tregon adresėn se ku po don me shku edhe veē pasi tė arrijsh atje i pagun paret”, tregon Ragipi.
    “Ai mundet me tė dėrgu nė Austri, Francė, Belgjikė... Ama ēmimi pėr kėto vende ėshtė mė i shtrenjtė”, vazhdon mė tutje Ragipi.

    1500 euro pėr person



    Ragipi tregon se kufiri qė lidh Suboticėn me Hungarinė ėshtė vetėm dymbėdhjetė kilometra larg nga stacioni i autobusėve. “Nėse don veē me kalu kufinin atėherė ēmimi ėshtė 120 euro deri nė 150. Ama duhesh me ditė qė Hungaria i ka ndalė shumė njerėz dhe nuk ėshtė e sigurt qė nuk tė arrestojnė”, tregon ai pėr rreziqet qė mund t’i ketė kjo pagesė qė, sipas tij, ėshtė e vogėl. “A nėse don me shku mė larg, nė Austri, Gjermani a diku, ēmimi ėshtė 1500 euro. Sa persona jeni ju?”, nis pyetjet Ragipi nė mėnyrė qė t’i specifikojė ofertat pėr tė interesuarit. “Pėr njė person kushton 1500 euro. Ai shoku im vjen edhe ju merr. Mė sė shumti pėr njė udhėtim duhet me qenė katėr persona”, tregon mė tutje ai.


    Shumica e “klientėve” qė kanė pasur deri mė tani thotė se nuk kanė pasur kushte materiale, nuk kanė pasur shumė para, andaj kanė paguar vetėm sa pėr ta kaluar kufirin. “Nuk ėshtė problem me shku nė Hungari, ama ata tė arrestojnė. Ma mirė ėshtė tė paguash mė shumė e bile je e sigurt qė arrin deri nė cakun ku ia ke mėsyrė”, thotė Ragipi teksa liron tavolinėn dhe del jashtė bufesė pėr tė parė nėse kanė arritur autobusėt.
    “Thanė qė dy autobusė do tė vijnė sot. Ata ndalen qitu para stacionit. Edhe menjėherė shpėrndahen te persona tė ndryshėm qė janė marrė vesh me ta apo qė merren vesh kėtu”, vazhdon Rasimi tė tregojė pėr mėnyrėn se si arrijnė kosovarėt. “Autobusi qė ata vijnė ėshtė ilegal edhe nuk hyn hiē nė stacion se aty duhet tė paguajė, por i ndal qitu pėrpara”, bėn me gisht Rasimi nė drejtim tė portės sė bufesė.


    Jashtė saj, tė ulur qėndronin edhe disa mesoburra.


    “Ka plot qė po i ndihmojnė kosovarėt ama plot edhe po i rrejnė. Po ju thonė tė ēoj atje, tė ēoj andej kėndej e nė fund veē po i qesin nė Hungari e atje po i arreston policia”, thotė Rasimi.

    Kufiri kalohet natėn



    Ata kosovarė qė nuk kanė pasur dijeni pėr rrugėn ilegale kah duhet pėrshkruar nė mėnyrė qė tė kalojnė kufirin ilegalisht, sipas tij, ka pasur raste kur kanė ecur nė kėmbė deri nė tetė orė.Por shumė nga ta, sipas Rasim Azizit, kanė pasur me vete shoqėrues qė i kanė paguar.


    Kosovarėt qė ia mėsyjnė ilegalisht Evropės, nisen nga Prishtina rreth orės 22.00 me autobus. Me disa ndalesa gjatė rrugės, arritja nė Beograd ėshtė pak pas orės 05.00 tė mėngjesit. Aty vetėm ndėrrohet autobusi dhe bėhet nisja pėr nė Suboticė. Tė dy kėto rrugė pėrshkohen me njė ēmim prej gjithsej 30 eurosh. 15 euro kushton bileta deri nė Beograd dhe po aq tė tjera deri nė Suboticė.


    Nė kėtė tė fundit, arritjet janė kryesisht nė mėngjes. Kjo ėshtė edhe arsyeja pse pjesėtarė tė grupeve tė ndryshme nė Suboticė, mblidhen te stacioni i autobusėve. Disa nga ta kanė taksi, disa tė tjerė kanė “miq” qė ndihmojnė kalimin e kufirit, disa tė tjerė mund tė jenė vetė shoqėrues. Por ka edhe tė tillė qė kanė hotele apo motele. Njėri nga ta qė ka njė hotel nė qendėr tė Suboticės ėshtė edhe vetė Rasim Azizi.


    “Pesė minuta nga kėtu e kam hotelin. Njė burrė me grua e me fėmijė e kam tash aty”, tregon Rasimi, teksa vė mbi tavolinė bizneskartėn e dhomave qė ofron ai. “Sobe kod Vukoja”, apo “Dhoma te Vuku”, ėshtė hoteli qė i bėn marketing ai, ndėrsa gjendet nė qendėr tė qytetit nė rrugėn “Durmitorska 4”. “Ajo familje ėshtė nga Gjakova e janė vendos aty qė dy ditė. Po presin dikė qė tė vijė e t’i marr. Edhe sot rrinė aty deri nė mbrėmje se kufirin duhet ta kalojnė gjatė natės”, thotė mė tutje ai.


    Njė natė pėr person nė kėto dhoma kushton 20 euro. Rasimi tregon se ka pasur punė qė katėr pesė muaj rregullisht nė hotel. Punėn ia kanė shtuar me tė madhe kosovarėt. “Uuuu sa njeri ka ardhė kėtu e sa njėri ka kaluar kufirin... Shumė, shumė, shumė,... Ka pasur nga Gjakova, nga Prizreni, nga Gjilani e prej krejt Kosovės”, thotė Rasimi. “Kėtu e ke numrin e telefonit, mundesh me mė thirrė edhe mos u tut edhe pse je veē njė femėr. Aty e kam gruan edhe fėmijėt e mi. Po ka edhe mysafirė qė kanė me kalu kufirin natėn”, vijon mė tutje ai.


    Rasimi nis me pyetje nė mėnyrė qė pėr tė shoqėruar deri nė Evropė, bile tė ketė punė nė dhomat qė i ofron me njė ēmim qė thotė tė jetė i lirė. “A vjen dikush me tė marrė. A janė nis shumė nga Kosova se, ora u bė 10 e ende nuk erdhėn autobusėt”, thotė Rasimi teksa porosit njė raki molle.

    Dallaveret nė Beograd



    “U bėra nervoz. Neve na kallxojnė qė janė nis autobusat nga Prishtina e ata hala nuk kanė arritur. Garant nė Beograd janė kah bahen dallaveret. Aty po ju thojnė jo 2 mijė, jo 3 mijė e nė fund prap vijnė e kėrkojnė ndihmė tek na”, vijon mė tutje ai teksa shikon orėn nė telefonin e tij. E merr telefonin dhe flet me dikė, pak nė gjuhėn e romėve pėr tė vazhduar nė gjuhėn serbe.


    “Po presim”, thotė ai mes tė tjerash.


    Ndonėse shprehet qė nuk ėshtė i lidhur me grupin qė bėn transportin e kosovarėve, ai ėshtė i informuar qė kosovarėt nė shumė raste koordinohen nga Prishtina, nė disa edhe nė Beograd nė mėnyrė qė tė dijnė rrugėn.


    “Gjynah valla. Njerėzit nuk po kanė para pėr ata edhe po ikin. E me i mashtruar ėshtė gjynah. Ėshtė shumė leht me e kalu kufirin po veē me kalu kufirin nuk bon pa tė pritė dikush atje. A tė pret ty dikush?”, vazhdon Rasimi teksa zgjat kokėn pėr tė parė jashtė se kush po sillet vėrdallė stacionit.


    Rreth orės 10 e 20 minuta, pėrpara stacionit tė autobusėve arrijnė njė autobus me ngjyrė tė bardhė qė ka targat e Beogradit. Autobusi nuk hyn nė stacion, por pasagjerėt zbresin nė hyrje tė stacionit. Mbajnė nė duar disa ēanta tė vogla ngase disa nga ta e dijnė se do tė ecin nė kėmbė pa e ditur saktė se ēfarė rruge i pret.


    Mė shumė se gjysma e tyre janė djem tė ri por ka edhe familje tė tėra. Tė hutuar shikonin rreth e pėrqark me tė arritur nė Suboticė. Nuk e flisnin as mė tė voglin muhabet mes tyre. Ata qė flisnin ishin disa burra qė po i prisnin nė Suboticė. Por disa qė kanė ardesė e qė “pazarin” pėr kalimin ilegal tė kufirit e kanė bėrė mė herėt, e kanė adresėn. Nė Suboticė shpėrndahen nė disa drejtime. Treve prej tyre iu afrohet edhe Rasim Azizidhe nis goditjen e pazarit.
    “Prej Prishtinės e kemi pasur tė sigurt udhėtimin deri kėtu e tash nė dorė tė Zotit”, thotė njė i ri nga Shtimja qė rrugėn e tij drejt kurbetit ai e ka nisur me dy shokė tė tij.

    Zeri.info | Romėt qė nxjerrin ilegalisht kosovarėt nė Evropė (video)
    Vazdhim:

    Biletė njėdrejtimėshe nga Kosova

    Selvije Bajrami Publikuar: 16.07.2013 - 08:01



    Asnjėri nuk flet. Autobusi tashmė ėshtė mbushur pėrplot me udhėtarė, dhjetėra tė rinj dhe disa familje me nga dy-tre fėmijė pėrshėndesin me duar tė afėrmit e tyre nga xhami. Ora shėnon 22:00 ditė e martė, autobusi ndizet, derisa tė gjithė qėndrojnė nė qetėsi, heshtjen e tyre e thyen vaji i njė fėmije qė qante me tė madhe, kah fundi i autobusit.

    Me shikim tė hutuar, shumica prej tyre pėr herė tė parė merrnin rrugėn drejt Beogradit, teksa bėheshin gati tė nisnin rrugėtimin nga i cili nuk dihej se ēfarė i priste.



    Vozitėsi i autobusit tė kompanisė “Erhan” kujdesej tė mos bėhej muhabet shumė pėr qėllimin e shumicės sė udhėtarėve. “Hajde hyr brenda e rrugės flasim pėr detaje se po mė duket na kanė diktuar”, thotė njėri nga shoferėt, teksa dikush e pyeste nėse nė mėngjes kur tė arrijnė nė Beograd ka autobus pėr Suboticė. “Mos bėj gajle se 60 pėr qind e tyre pėr Suboticė janė nisė”, pėrgjigjej ai derisa shikonte nėse ka edhe udhėtarė tė tjerė pėr tė mbushur dy autobusėt e kompanisė sė tij qė niseshin pas pak pėr Beograd.

    Mė nė fund gjithēka u kompletua, autobusi niset. Ndalesa e parė u bė nė stacionin te Xhamia e Llapit nė kryeqytet, pėr tė marrė edhe njė familje. Fillimin e rrugės edhe pėr disa kilometra e pėrcjell zėri i fėmijės qė nuk ndalej sė qari.



    Nė dy ulėset e para tė autobusit dy veta paraqiteshin tė jenė miq me vozitėsin dhe se po shkojnė pėr njė “punė tė vogėl” deri nė Beograd. “Me 250 euro shpenzime po shkoj e po kthena nė Beograd”, u tregonte shoferi “miqve” tė tij teksa lavdėronte autobusin pėr komoditet e pak shpenzime krahasuar me kilometrat qė i bėn ēdo natė drejt Beogradit. Shoferi tregonte se me hyrjen e Bullgarisė nė BE u ka rėnė puna, duke i penguar se po pėrmendej emri i kompanisė sė tij si bartės i kosovarėve pėr Beograd. “Ata nė vend qė tė punojnė pėr liberalizimin po merren me Erhanin e po kėqyrin sa autobusė po shkojnė ēdo natė nė Beograd”, thotė shoferi.

    Nisen pa asnjė dokument


    Konduktori nis tė shpėrndajė bileta nga 15 euro njėdrejtimėshe pėr nė Beograd. Pasi qė pėrfundon me marrjen e tė hollave, nxjerr njė letėr ku regjistron secilin pasagjer, thotė se i duhet pėr t’ia dorėzuar policisė kosovare nė pikėn kufitare nė Merdare. Para se tė arrijnė nė kėtė pikė kufitare bėhet ndalesa e parė pėr tė pushuar te Restorant “Evropa”.



    “Tė thashė qė shumica pėr andej janė (Suboticė). Ama sun folsha nė Prishtinė se janė kah na kėqyrin shumė”, thotė njėri nga shoferėt. Dy autobusėt e kompanisė “Erhan” qė janė nisur nga Prishtina takohen edhe me autobusin e tretė “Fjolla” qė kishte drejtimin e njėjtė, Beogradin.
    “Jemi lodhė prej kėtyre azilantave”, thotė shoferi tjetėr. “Qė pesė gjashtė muaj kurrė nuk janė ndalė”, vijon ai.

    Tė tre autobusėt njėri pas tjetrit vazhdojnė rrugėn drejt Merdares, aty polici i Kosovės bėn mbledhjen e tė gjitha dokumenteve pėr t’i kontrolluar se kush po kalonte kufirin. Njėri nga pasagjerėt nuk kishte as letėrnjoftim. Ai ia kishte mėsyrė Serbisė e mė pas Evropės pa asnjė dokument. Djali rreth tė 30-ve zbret nga autobusi nė mungesė dokumentesh e me tė edhe dy djem e njė vajzė qė po udhėtonin sė bashku.

    “Tė dua”, i thotė vozitėsi policit nė kabinė teksa bėhet kontrollimi i dokumenteve dhe autobusi lėviz nė drejtim tė pikės sė kontrollit te policia kufitare e Serbisė.
    Posa arrin autobusi nė anėn e Serbisė sėrish kontrollohen dokumentet e udhėtimit. Vozitėsi shfrytėzon kėtė kohė pėr tė ndezur njė duhan me policinė e Serbisė. Pas gjysmė ore pritje, autobusi niset drejt Beogradit.

    Jam nisur pėr Gjermani, nuk mė pret askush

    Nuk dėgjohet asnjė zė, qetėsia vazhdon, konduktori fillon shpėrndarjen e kafeve, tė pijeve e nga njė ėmbėlsirė tė vogėl pėr pasagjerėt. “Mė sė shumti po udhėtojnė me neve se askush nuk qet pije e ėmbėlsira nė autobus”, thotė njėri nga shoferėt. Pasagjerėt vetėm shikonin kah njėri-tjetri e eventualisht jashtė pėrmes dritares. Njėri nga ta u afrohet nga pas dy miqve tė vozitėsit.

    “Pėr kah je nis?”, e pyesin ata djalin e ri. “Jom kah shkoj nė Gjermani pėr tė punuar si mekanik”, ua kthen ai. “A tė pret najkush nė Hungari”, e pyesin ata. “Jo valla askush. Jam nis qashtu”, ua kthen djaloshi. Njėri nga “miqtė” e vozitėsit qė dukej mė i moshuar, fillon t’i shpjegojė diēka. Tjetri nė vesh u flet diēka. Biseda pėr Gjermani ndėrpritet aty. Djali qė ishte i interesuar pėr atje, kthen shikimin pėr tė parė se kush ishte afėr, nga prania e sė cilės ruheshin tė mos merrej vesh plani i tyre.
    “Pėr ku je nisė ti?, Veē vetė po udhėton a? A tė pret najkush?” Mė drejtoheshin duke mė bėrė pyetje se si njė femėr e vetme “ia ka mėsyrė kurbetit”.

    Francėn e kanė synim


    Tre autobusėt vazhdojnė rrugėn drejt Beogradit. Ka edhe njė ndalesė prej gjysmė ore.

    Prania e njė femre tė vetme nė autobus, zgjonte kureshtjen. Por kishte edhe nga ata qė mundoheshin tė gjenin zgjidhje se si duhet kaluar kufirin. “Unė jam me dhėndrin, motrėn e dy fėmijėt e motrės. Hajde me neve”, me drejtohej njė i ri nga Lipjani teksa nė telefonin e tij kishte fotografuar rrugėn se si duhet kaluar kufirin. “Kanė shku 1 mijė e 500 veē nga Vitia e Gjilanit e plot tė tjerė nga Shtimja e Lipjani. Do prej tyre nuk e kanė ditur rrugėn e kanė ecur nga shtatė orė. Por, unė e kam fotografuar e di kėtė rrugė ku nuk na duhet mė shumė se dy orė pėr tė ecur”, thotė ai.

    Ai tregon se si njė shok i tij kishte udhėtuar katėr ditė mė herėt. “Njė shok i jemi ka arritur nė Francė e ata nė Prishtinė qohen thonė jo mos shkoni se nuk ju pranojnė, anej knej. Veē rrejnė sa me i ndalė njerėzit. Po qysh me i ndalė qė prej Kosovės nuk ki ma kurrgjė”, thotė i riu nga Lipjani.

    Tregon se ka punuar gjashtė vite nė ndėrtim tė objekteve. Pėr gjashtė vite thotė se nuk ka mundur tė bėjė asgjė. Familjen e motrės sė tij e pėrshkruan tė jetė nė gjendje tė rėndė ekonomike dhe kjo ėshtė arsyeja se pse ia kanė mėsyrė azilit. “Neve na duhet veē deri nė Hungari me mbėrri. Aty kudo qė tė jemi, vjen na merr vėllai i dhėndrit qė jeton nė Gjermani. Unė pėr vete e kam synim tė shkoj nė Francė e tė kėrkoj azil e prej aty me shku nė Zvicėr me punu nė tė zezėn”, tregon ai. “Shumė mirė qė e paske veē ēantėn e krahut me vete se edhe motra jem veē dy ēanta tė vogla i ka edhe pse dy fėmijė. I thamė mos merr ma shumė ēanta se ku me ditė sa na bjen me ecė”, fliste me mua i riu nga Lipjani.

    Shoferėt organizojnė udhėtimin drejt Hungarisė

    “Kush jeni pėr Suboticė mos u ndalni nė stacionin e autobusėve nė Beograd se shkojmė mė njė vend tjetėr e hipni nė autobus”, u thotė udhėtarėve shoferi.
    Autobusi vazhdon rrugėn pėr t’u ndalur nė stacionin e autobusėve nė Beograd. Udhėtarėt qė ishin nisur vetėm drejt Beogradit ndalojnė aty derisa pasagjerėt qė shkonin drejt Suboticės mbetėn nė autobus. “Kėtu e ke stacionin. Vetėm e kalon rrugėn edhe aty e merr biletėn pėr Suboticė se me ardhė ti me kėtė guzhvėn ėshtė shumė tollovi. Po ta bėj si favor masi qenke veē vetė”, mė thotė vozitėsi. Derisa djali i ri nga Lipjani mė thėrriste, “Hajde ku po shkon. Kthehu nė autobus se neve shoferi na tha mos zbritni”.

    Shoferi zbret nga autobusi dhe pėr tė mos u kuptuar situata qė ai po merret edhe me organizimin e udhėtimit drejt Suboticės vjen deri te vendi ku blihen biletat, mė pas bėhet sikur ka harruar diēka nė autobus, kthehet dhe bashkė me udhėtarėt e tjerė vazhdon rrugėn dhe pak minuta mė pas arrijnė nė njė vend ku njė autobus mė i vogėl me targa tė Beogradit ėshtė i ndaluar. Pasagjerėt qė ia kishin mėsyrė Suboticės e mė pas Evropės, hipin nė atė autobus rreth orės 06.00 tė mėngjesit.
    Rreth katėr orė mė vonė autobusi nga Beogradi arrin nė Suboticė. Deri aty pasagjerėt kanė paguar edhe nga 15 euro tė tjera.

    “Pat aty nė Beograd qė na thanė jo 1 mijė jo dy mijė pėr atje (Evropė) po erdhėm vetėm deri kėtu e tash tė shohim. Tė presim mbrėmjen e t’i mėsyhemi kufirit”, thotė djali nga Lipjani.

    Qendra ku mbahen shqiptarėt

    Rreth 12 kilometra nga pika kufitare qė lidh Suboticėn me Hungarinė, kosovarėt ndalen pėr tė ecur nė kėmbė pėr tė mos iu rėnė nė duar autoriteteve hungareze. “Shumė taksistė po bėjnė bartjen e tyre. Ata po shkojnė tek malet andej e po bartin shqiptarėt”, tregon njė taksist nė Suboticė. Me njė taksi tė tillė nuk ėshtė problem tė kalohet kufiri edhe nė formėn legale. Nė brendi tė territorit hungarez rreth 70 kilometra, gjendet qyteti i vogėl Kishkunhalas. Nė dy qendra tė ndara nė kėtė qytet janė tė vendosur aktualisht mbi 1 mijė kosovarė qė janė zėnė duke e kaluar kufirin ilegalisht.

    “Shko nė tė majtė, njė objekt me ngjyrė tė verdhė, ėshtė objekti mė i vjetėr nė Kishkunhalas, aty ėshtė qendra qė po kėrkoni”, thotė njė grua teksa pyetet se ku ėshtė qendra e ndalimit nė atė qytet.

    Muret e vjetruara e me dritare qė kanė grila por edhe oborrin e rrethuar anekėnd me gjemba ėshtė vendi ku janė vendosur shqiptarėt nga Kosova. “Kosova, Ylber, Besnik”, ishte e shkruar me gisht nė pluhurin qė kishte mbuluar derėn e hekurt tė kėsaj qendre tė ndalimit.
    Disa pjesėtarė tė sigurimit, tė armatosur nuk e linin askėnd tė lėvizte nė atė qendėr. Ata janė persona tė ndaluar qė kanė tentuar tė hyjnė ilegalisht nė Evropė. Hungaria po pėrgatit kthimin e tyre.

    Nga jashtė ata dėgjoheshin se flisnin nė shqip. Nė grilat e dritareve ata kishin vendosur rroba pėr t’u tharė. “Nuk mund tė bisedohet me ta. Ligjet nė Hungari nuk ta lejojnė njė gjė tė tillė”, tregon njėri nga zyrtarėt policorė tė kėtij qyteti.

    “Ka shumė shqiptarė qė janė nė kėto qendra. Nuk e kanė statusin e azilantėve por tė ilegalėve dhe qė shumė shpejt do tė bėhet deportimi i tyre prej nga kanė ardhur”, thotė mė tutje ai teksa rekomandon qė pėr mė shumė detaje nė lidhje me numrin e azilantėve e ilegalėve tė shkohet nė Qendrėn e Azilkėrkuesve nė Budapest.
    Biseda me tė pėrfundon ndėrsa nė dalje e sipėr nga takimi, njė polic na ndalon pėr tė mos e zėnė rrugėn ku po ecnin disa “ilegalė” kosovarė e tė cilėt ngarkoheshin me njė furgon tė policisė pėr t’u dėrguar nė njė qendėr tjetėr ndalimi.

    Shumica nga ta janė fėmijė. Atyre iu jepet nga njė shishe ujė pėr tė nisur rrugėn nė qytetin ku temperatura ishte 33 gradė celsius.


    Zeri.info | Biletė njėdrejtimėshe nga Kosova

  6. #176
    Avatar von Vali

    Registriert seit
    18.12.2012
    Beiträge
    6.167
    258 Soldaten gehen nach Kosova

    Soldaten aus Österreich gehen nach Kosova für den Auslandseinsatz. 30 Grundwehrdiener des Einrückungsturnusses Jänner 2013 vom Jägerbataillon 24, die einen neuen Chef bekommen haben, sind auch dabei.

    - 6 Monate Kosova -
    Der Einrückungstermin für 258 Einsatzkräfte für kOSOVA hat am Montag begonnen. "Wir starten mit 30 Soldaten. In diesen zehn Wochen bestreiten wir alle Art der Ausbildung", sagte Hauptmann Gerd Stattmann, Zuständiger für Ausbildungsablauf und -durchführung. Ende September und Anfang Oktober erfolgt die Entsendung in den Einsatzraum. "Die Ausbildung findet in der Franz-Joseph-Kaserne statt", sagt Leutnant Alexander Böhm, der die Ausbildung überwacht. Die Soldaten werden am 19. September auf dem Lienzer Hauptplatz in den sechsmonatigen Auslandseinsatz verabschiedet.

    Quelle: Lienz: Kosovo: 258 Soldaten rüsten sich > Kleine Zeitung

  7. #177
    Karim-Benzema
    Wo bleiben die Nachrichten aus Albanien. Ist ok aber ich lese fast gar nichts.

  8. #178
    Avatar von FloKrass

    Registriert seit
    02.12.2011
    Beiträge
    8.745

  9. #179

    Registriert seit
    09.03.2006
    Beiträge
    3.062
    Zitat Zitat von Albyyy Beitrag anzeigen
    Wo bleiben die Nachrichten aus Albanien. Ist ok aber ich lese fast gar nichts.
    Ich gebe dir so recht.
    Der Titel ist Albanien, und die Meisten (Albaner aus Kosovo oder Mazedonien) posten hier Themen aus Albanien (Prishtina, Shkupi usw), und argumentieren mit: Das ist auch Albanien.

    Schön und gut, aber wieso posten sie nichts aus Durres, Tirana usw?
    Sind sie so für die Vereinigung aber posten (interessieren) so wenig von der anderen Seite der Grenze...

  10. #180
    Karim-Benzema
    Zitat Zitat von Benutzername Beitrag anzeigen
    Ich gebe dir so recht.
    Der Titel ist Albanien, und die Meisten (Albaner aus Kosovo oder Mazedonien) posten hier Themen aus Albanien (Prishtina, Shkupi usw), und argumentieren mit: Das ist auch Albanien.

    Schön und gut, aber wieso posten sie nichts aus Durres, Tirana usw?
    Sind sie so für die Vereinigung aber posten (interessieren) so wenig von der anderen Seite der Grenze...

    Ist nichts neues, ist oft so.

    Vor allem wundert mich ein Gostivari der nur über KS postet ? hmm

Ähnliche Themen

  1. BF-Nachrichten
    Von Laleh im Forum Rakija
    Antworten: 111
    Letzter Beitrag: 11.01.2014, 03:15
  2. gute nachrichten aus albanien heute!
    Von @rdi im Forum Wirtschaft
    Antworten: 17
    Letzter Beitrag: 23.06.2011, 09:51
  3. Nachrichten?
    Von Chavo im Forum Rakija
    Antworten: 13
    Letzter Beitrag: 30.12.2010, 01:36
  4. Antworten: 71
    Letzter Beitrag: 20.05.2006, 00:47