BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 484 von 739 ErsteErste ... 384434474480481482483484485486487488494534584 ... LetzteLetzte
Ergebnis 4.831 bis 4.840 von 7388

Nachrichten aus Mazedonien

Erstellt von Zoran, 28.02.2012, 09:06 Uhr · 7.387 Antworten · 427.254 Aufrufe

  1. #4831
    Avatar von Zoran

    Registriert seit
    10.08.2011
    Beiträge
    26.924
    Zitat Zitat von Pjetėr Balsha Beitrag anzeigen
    1934 machten die Albaner in Skopje 77% der Einwohner aus.
    von 140 000 Einwohnern waren 108 000 Albaner. Skopje war zu dieser Zeit somit die größte albanische Stadt. Die zweitgrößte Bevölkerung stellten laut der Statistik die Bulgaren (Mazedonier) mit 12 000 Einwohnern und danach kamen die Türken mit 5000 Einwohnern.




    Dikur Shkupi ishte me 77 pėr qind shqiptarė


    Bota Sot | 13.07.2014 18:17





    Nė dokumentin e mėposhtėm, mund tė shihni statistikat pėr Shkupin e vitit 1943. Nga 140 mijė banorė nė atė kohė, 108 mijė ishin shqiptarė, pra mbi 77 pėr qind, ndėrsa pjesėn tjetėr e pėrbėnin bullgarėt, turqit, hebrenjtė, romėt etj...
    Dikur Shkupi ishte me 77 pėr qind shqiptarė - Maqedonia - Bota Sot



    100 vjet mė parė, Shkupi kishte 80% tė popullsisė shqiptare. Sot, pėr fat tė keq janė vetėm 35%. Dhe sot, pėr fat tė keq konstatojmė se gjithēka ishte paracaktuar. Rusia dhe sllavėt, jo vetėm qė morėn tokėn, por edhe e zbrazėn.
    Nga Agim Popoci 12 gusht 1912. Kjo ishte dita e fundit kur Shkupi ishte i shqiptarėve. Gjithēka ēfarė ndodhi nga shekulli i XV-tė, deri mė 19 Gusht tė vitit 1912 kur qeveria turke kapitullon dhe pranon kėrkesat shqiptare, ndėrkohė qė flamuri kombėtar ishte ngritur, do tė quhet histori, por jo edhe organizim, fitore dhe pavarėsi shqiptare. Ndėrsa ndėrkombėtarėt ishin nė pritje tė shpalljes sė mėvetėsisė nga shqiptarėt nė Shkup, Hasan Prishtina pėrmes telegramit u bėn me dije tė gjitha qyteteve tė Shqipėrisė, se mund tė ndėrpresin veprimet luftarake kundėr Portės sė Lartė. Kryengritėsit u shpėrndanė, pa shpallur Pavarėsinė e tėrėsisė sė tokave shqiptare. Gjithēka ēfarė ndodhi pas 19 Gushtit tė vitit 1912 nė Shkup, mund tė quhet turp, komplot, tradhti, humbje dhe dėshtim i popullit shqiptar nė Shkup. Historianėt do ta arsyetojnė situatėn aktuale me rrethanat pas Luftės sė I-rė ose II-tė, ose edhe shpėrbėrjes sė Jugosllavisė, por dėshmitė dhe dokumentacioni i kohės nuk kursejnė njeri, nuk anon as nga Perandoria Osmane, Porta e lartė, xhonturqit, bullgarėt ose shqiptarėt, por dėshmon vetėm tė vėrtetėn, qė edhe nė kėtė rast ėshtė e hidhur, pėr fat tė keq, pėr shqiptarėt. Deri mė 1910 Dervish Cara, Hasan Prishtina, Ali Ibra, Bajram Curri, Sulejman Vokshi, Idriz Seferi, Rexhep Gjakova, Jashar Aga, Mic Sokoli e shumė tė tjerė, janė figura qė na bėjnė tė krenohemi qė jemi shqiptarė, por jo edhe nė momentin kur kuptojmė se nė Shkup sot vetėm 35% e popullsisė ėshtė shqiptare. Dhe derisa akuzat dhe kundėr akuzat vazhdojnė se pėrse nuk u shpall pavarėsia e Shqipėrisė nė gushtin e vitit 1912 nė Shkup, nė kėtė qytet tė kulturės dhe trashėgimisė shqiptare, qenia shqiptare ėshtė gjithnjė e mė e pakėt. Por edhe me kėtė situatė katastrofike tė fatit shqiptar nė Shkup, sllavo-maqedonėt nuk janė tė kėnaqur. Sot, kur Kryetarja e Parlamentit tė Shqipėrisė, Jozefina Topalli u kujton Dervish Carėn dhe 10.000 kryengritėsit e armatosur shqiptarė qė u futėn nė Shkurtin e vitit 1844 dhe ēliruan Shkupin, dhe jo vetėm, maqedonėt rebelohen. Ka prej atyre qė mendojnė se ndoshta maqedonėt edhe nuk e dinė (nga kėta filiza tė rinj qė kanė hequr dorė nga politika bullgare mbase edhe nuk mund ta dinė), por shqiptarėt janė ata qė nuk po e kryejnė punėn e tyre. Jo vetėm ta kryejnė njė ditė, me nėj studim nė njė universitet. Por ēdo minutė, ēdo orė, ēdo ditė duhet kujtuar se ata mund tė mendojnė se po jetojnė nė Skopje, por ai ėshtė Shkupi, madje i shqiptarėve, jo vetėm nė vitin 1844, por edhe nė vitin 1881, 1912, 1955, 2001 dhe 2012. Nėse maqedonėt nuk e dinė historinė e Shkupit, ose i quajnė provokime deklaratat historike tė Topallit, ėshtė e vėrtetė se ndoshta edhe nuk janė thėnė nė vendin e duhur, por jo se janė tė pavėrteta. Kėtė e dėshmon edhe njė raport i konsullit Waldhart tė Prizrenit drejtuar eprorit baron Haymerle, i 21 Marsit tė vitit 1880 i cili po konfirmonte ekzistencėn e Lidhjes sė re me 8.000 shqiptarė tė armatosur qė ishin tė gatshėm tė kryesoheshin nga bajraktari i Gashit, Ali Ibra, kryetari i Gjyqit tė Prizrenit, Haxhi Jonuzi dhe pronari i tokave gjakovare Sylejman Vokshi; sipas konsullit austriak bėhej fjalė pėr tre persona qė gjykohen si miq tė qeverisė turke por u diktuan menjėherė si kryetarė tė njė Lidhjeje tė re. Shqetėsimi i konsullit Wodlhart buronte nga fakti se pėrballė 8.000 malėsorėve dhe katolikėve shqiptarė tė aramtosur ishin 1.000 ushtarė tė Myftar Pashės, dhe ky i fundit edhe pse kishte mundėsi tė vinte nė lėvizje njė ushtri tė tėrė, ishte i gatshėm pėr marrėveshje me shqiptarėt qė ishin tė gatshėm, tė: Japin jetėn pėr mbrojtjen e Shqipėrisė; tė marrin gjakun kundėr tradhtarėve tė Lidhjes, dhe tė detyrojnė qeverinė tė zėvendėsojė nėpunėsit dhe oficerėt me njerėzit e tyre. Sipa kėtij dokumenti, (Haus-Hof und Staatsarchiv/Pol.Arch./Prizren 1880), Waldhart sygjeron se Lidhja duhet marrė seriozisht; do tė kalonin vetėm nėntė muaj qė ky parashikim tė dilte i drejtė dhe mė 4 Janar tė vitit 1881 do t’i drejtohet Selanikut pėr tė informuar Vjenėn, meqė edhe centrali telefgrafik nė Shkup ishte nė duar tė Lidhjes. “Meqenėse Shkupi ėshtė pushtuar nga trupat e Lidhjes, qėllimi i tė cilit nuk dihet, frika ėshtė e madhe, sepse nuk pritet gjė e mirė nga muslimanėt e Kosovės”, thekson konsulli austriak, i tmerruar nga hyrja nė Shkup e malėsorėve shqiptarė, tė cilėt ai i quan “cuba bashibuzukė dhe vrasės tė kristianėve”, duke shtuar se ka frikė tė telegrafojė vetė nė Vjenė dhe Stamboll ndėrsa kėrkon oficerė, ushtarė dhe municion. Dhe jo vetėm kaq. Ai i sugjeron Vjenės zyrtare pėrmes Selanikut qė: “Me pėrjashtim tė Ali Ibrės, krerėt e tjerė si Sylejman Vokshi, Rexhep Gjakova, Jashar Aga e Mic Sokoli t’i konsideroni pėr vrasės dhe cuba”. Vetėm nėntė ditė mė pas, pėrmes njė raporti sekret, Waldhart raporton pranė Ministrisė sė Jashtme nė Vjenė se pas pushtimit tė Shkupit shumica e kryengritėsve shqiptarė, qė sipas tij janė bashibuzukė, kanė kaluar nėn komandėn e Sulejman Vokshit. “Garnizoni u tėrhoq nė kala, topat i janė drejtuar qytetit. Lidhja ndalon Drejtorinė e hekurudhės nė Shkup tė transportojė jashtė Kosovės armė dhe municion. Sulejman Vokshi niset me trupat e tij pėr tė pushtuar Prishtinėn”. Pėrkundėr faktit qė konsulli Waldhart ishte qetėsuar mė 22 Prill, dhe nga Shkupi raporton se Dervish pasha kishte hyrė nė Prizren pa luftim dhe me ceremoni, por e pranon se Gjakova dhe Peja nuk i janė nėnshtruar. “Dervish Pasha vazhdoi luftimet e tij me bashibuzukėt, humbje kishte nga tė dyja palėt. Ndėr tė vrarėt ėshtė gjetur edhe Ali Ibra”, thekson Waldhart nga Shkupi pėrmes raportit Nr.61 tė sigluar Sekret, ku i kishte bashkangjitur edhe raportin e 24 Prillit tė viti 1881, tė zv/konsullit Schmucker. Kjo kryengritje shqiptare nuk kishte si tė pėrfundonte ndryshe, kur tė gjithė ishin kundėr shqiptarėve, jo vetėm Porta e Lartė pėr tė cilėn deri dje thuhej se i mbron muslimanėt, por edhe Austro-Hungaria e cila shihet qartė se kė kishte kundėrshtar. Pas vitit 1910 Por shqiptarėt do tė vazhdojnė ta kundėrshtojnė Portėn e Lartė, dhe kundėrshtitė u bėn mė intensive gjatė vitit 1910-1912 pėr tė kulmuar mė12 Janar tė vitit 1912, kur shumė qytete shqiptare tashmė ishin ēliruar ndėrsa parlamenti u shpėrnda. Xhonturqit vendosėn diktaturėn ndėrsa deputetėt shqiptarė u mobilizuan dhe Hasan Prishtina, Isa Boletini dhe Bajram Curri marrin pėrsipėr tė organizojnė kryengritjen nė krahinėn e Kosovės, ndėrsa Ismail Qemali, Myfit Libohova, Azis Vrioni dhe Syrja bej Vlora, nė Shqipėrinė e Jugut. Vjen Gushti i vitit 1912 kur tė gjithė po prisnin shpalljen e pavarėsisė nė Shkupin e ēliruar. Dhe jo vetėm nė kėto momente historike, por as sot pas 100 vjetėsh nuk do tė sqarohet tėrheqja e luftėtarėve shqiptarė tė lirisė, mbas njoftimit qė u dha nga Hasan Prishtina gjatė bisedimeve, se Porta e Lartė pranonte kėrkesat e kryengritėsve. Nė Shkup, ku salamet, (vjetarėt statistikorė tė Perandorisė Osmane) dėshmojnė se ishte njė qytet me 50 mijė banorė, 40 mijė prej tė cilėve ishin shqiptarė, 4 mijė bullgarė dhe 6 mijė tė tjerė, gjithēka do tė kthehet nė makth, do tė flitet pėr shumė spiunė dhe tradhtarė, por kjo datė e shėnuar do tė kujtohet vetėm pėr kohėn kur Shkupi dikur ishte shqiptar dhe asgjė tjetėr. Rusia dhe sllavėt, sė bashku do tė ēekuilibrojnė kėtė zonė tė banuar me shqiptarė, e cila me kalimin e viteve do tė spastrohet nga pushteti maqedon; ky i fundit nė masė tė madhe do tė jetė i fuqishėm edhe me mbarimin e Luftės sė Dytė Botėrore. Jo se diplomacia maqedone ose ajo jugosllave u sofistikuan, por se ajo shqiptare ishte inekzistente. Kur flitej pėr Maqedoninė dhe humbjen e trojeve shqiptare atje, regjimi i Enver Hoxhės instaloi njė legjendė mbi tradhtinė e “satrapit Zog” me shitjen e Shėn Naumit. Do tė kalojnė dekada tė tėra, nervi shqiptar nė Shkup nė masė tė madhe do tė digjet nga UDB-ja, duke filluar qė nga vitet e tmerrshme 1955-1956, ndėrsa qytetarėt e Shqipėrisė do tė vazhdojnė ta lexojnė historinė shqiptare me tradhtinė e “satrapit” duke mos e kuptuar kurrė se qyteti i kulturės dhe trashėgimisė historike shqiptare, Shkupi, ishte dhe ėshtė i rėndėsishėm jo vetėm pėr ata qė jetojnė aty, por pėr gjithė kombin shqiptar. Ndėrsa kombit shqiptar do t’i duhej tė pėrjetonte rėnien e regjimit tė Hoxhės pėr tė kuptuar se Shėn Naumi “iu dha” nė kėmbim tė 13 fshatrave shqiptare tė veriut, atyre qė po pėrcaktonin vijėn e kufirit tė shtetit shqiptar, atij shteti qė ideoi njė Shqipėri tė cilėn askush nuk e kishte menduar, asnjė luftėtar shqiptar i lirisė, duke filluar nga Dervish Cara. Dhe pavarėsisht ndryshimeve tė rendit tė ri rajonal, pse jo edhe botėror, Shkupi sėrish do tė arrijė tė shohė vetėm ngjadhnjimin shqiptar ndaj shtetit maqedon, nė konfliktin e vitit 2001. Sėrish topat shqiptarė do t’i drejtohen Shkupit, pushtuesi do tė gjunjėzohet por Shkupi nuk do tė frymojė shqip. Pavarėsisht se regjistrimi i popullsisė sė vitit 2002 do tė konfirmojė se nė Shkup jetojnė 35% e popullsisė shqiptare, ndėrsa nė kapitullimin e shtetit maqedon (Marrėveshjen e Ohrit) tė drejtat e shqiptarėve garantohen nė ēdo qytet me 20% tė popullsisė shqiptare, ligjin do ta bėjė pushtuesi, me mbylljen e atyre qė ndaluan luftėn. “Mirė se vini nė Shkup”, do tė jetė njė mirėseardhje vetėm pėr ca ditė, pėr ca muaj, sa shpirti luftarak i shqiptarėve tė kalojė nė qetėsi, me idenė se mė nė fund nuk do tė pėrēmohet mė kurrė. Por, kur ky shpirt u qetėsua, gjithēka ra nė gjumė nė qytetin e Shkupit, aty ku politika dhe studiuesit shqiptar duhet tė ishin shumė mė tė zėshėm, dhe me logjikėn e faktit historik, fillimisht tė arsimojnė gjeneratat e reja shqiptare, se themra e Akilit nuk ėshtė Shėn Naumi. Kur kjo tė ndodhė, gjithmonė me gjuhėn e argumentit, pjesėn e historisė zyrtare tė Maqedonisė duhet ta pranojė edhe kryeministri Nikolla Gruevski, aty ku do tė figurojė se Shkupi dikur ishte shqiptar me 80% tė popullsisė, dhe sot, jo vetėm pėr fajin e tij, ėshtė edhe i shqiptarėve, me 30% tė popullsisė.

    Kur Shkupi ishte shqiptar? | Portali Informatiov - www.Bujanoci.Net

    Schwachsinn.


    Pozdrav

  2. #4832
    Avatar von Hikaru Matsuyama

    Registriert seit
    18.12.2011
    Beiträge
    6.082
    Zoran, sehr bulagrischer Name.

    Pershendetje

  3. #4833
    Avatar von Zoran

    Registriert seit
    10.08.2011
    Beiträge
    26.924
    Zitat Zitat von Castro Beitrag anzeigen
    Zoran, sehr bulagrischer Name.

    Pershendetje

    Bylazora war einst Hauptstadt von Bulgarien


    Pozdrav

  4. #4834

    Registriert seit
    09.03.2006
    Beiträge
    3.062
    Sehr weit hergeholt. Zora heisst auf Albanisch Darm. Kann man deinen Name nicht da herleiten?

    Heisst Bylazora oder Vilazora?

  5. #4835
    Avatar von DZEKO

    Registriert seit
    09.08.2009
    Beiträge
    51.968
    Zitat Zitat von Benutzername Beitrag anzeigen
    Sehr weit hergeholt. Zora heisst auf Albanisch Darm. Kann man deinen Name nicht da herleiten?

    Heisst Bylazora oder Vilazora?
    In Slawisch heisst Zora Dämmerung.

  6. #4836

    Registriert seit
    09.03.2006
    Beiträge
    3.062

  7. #4837
    Avatar von Skitnik

    Registriert seit
    19.01.2010
    Beiträge
    1.299
    den hier wollt ich teilen:

    MINA Breaking News

    Wünsche allen moslems morgen ein frohes Bajram fest!

  8. #4838
    Avatar von Zoran

    Registriert seit
    10.08.2011
    Beiträge
    26.924
    Zitat Zitat von Skitnik Beitrag anzeigen
    den hier wollt ich teilen:

    MINA Breaking News

    Wünsche allen moslems morgen ein frohes Bajram fest!
    Schöner Zug,
    aber wird im Gegenzug frohe Weihnachten uns gewünscht?

    Ne, kannst ja mal sehen ob ab 6.1. was zu lesen ist Nachrichten aus Mazedonien


    Pozdrav

  9. #4839
    Avatar von Dr. Gonzo

    Registriert seit
    29.04.2012
    Beiträge
    9.701
    Zitat Zitat von Zoran Beitrag anzeigen
    Schöner Zug,
    aber wird im Gegenzug frohe Weihnachten uns gewünscht?

    Ne, kannst ja mal sehen ob ab 6.1. was zu lesen ist Nachrichten aus Mazedonien


    Pozdrav
    Die meisten feiern weihnachten sogar mit.Ob sie wollen oder nicht also

  10. #4840
    tetovė1

    Idee

    frohe weihnachten zoran von allen albanern!
    es gibt albanische christen und omg es gibt auch makedonische moslems!


Ähnliche Themen

  1. BF-Nachrichten
    Von Laleh im Forum Rakija
    Antworten: 111
    Letzter Beitrag: 11.01.2014, 03:15
  2. Nachrichten?
    Von Chavo im Forum Rakija
    Antworten: 13
    Letzter Beitrag: 30.12.2010, 01:36
  3. mazedonische nachrichten....
    Von MIC SOKOLI im Forum Balkan im TV
    Antworten: 17
    Letzter Beitrag: 15.08.2009, 03:04