BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 38 von 49 ErsteErste ... 2834353637383940414248 ... LetzteLetzte
Ergebnis 371 bis 380 von 490

Nachrichten-News-Vesti-Lajme-Ştiri-Nea

Erstellt von Mare-Car, 14.07.2004, 23:09 Uhr · 489 Antworten · 34.048 Aufrufe

  1. #371
    Avatar von lupo-de-mare

    Registriert seit
    14.07.2004
    Beiträge
    11.988
    ein Thema ohne Ende, die Kompensierung für Grundstücke

    Faqja 2 - FAQE E PARE

    Nentor 4, 105


    Ndėrsa ecin legalizimet, kompensimi i pronave mbetet nė vend


    Qeveria, ish-pronarėt “kocka qė ngec nė fyt”

    BE: Tė zbatohet ligji pėr kthimin e pronave


    Armando Meta

    Qeveria rrezikon tė dėshtojė bujshėm nė premtimin e saj elektoral pėr kompensimin e ish-pronarėve nė para ose me troje turistike. Situata pritet tė tendoset mė shumė, po tė kihet parasysh fakti se qeveria kėto ditė po pėrgatit edhe njė projektligj tė ri pėr legalizimet. Ky projekt jo vetėm ul ndjeshėm tė ardhurat financiare nė arkėn e shtetit, pasi ēmimi i legalizimeve tė banesave ėshtė mjaft i ulėt, madje ka deri dhe legalizime falas, por me zgjerimin e konceptit tė zonės informale, ngushtohen shumė mundėsitė qė ish-pronarėt tė arrijnė tė mbrojnė pronėn e tyre tė zaptuar forcėrisht nga tė ardhurit prej qyteteve tė ndryshme tė vendit. Pėr tė gjithė ėshtė e qartė se arka e shtetit ėshtė thuajse bosh qė tė mundėsojė tė kompensojė me vlerėn e tregut ish-pronarėt, tė cilėt po pėrballen tashmė me njė shpronėsim tė dytė masiv.
    Nga ana tjetėr, bien kėmbanat se edhe trojet pėr kompensim nė zonat turistike, thuajse mungojnė. Kryeministri Sali Berisha, pak pėrpara uljes nė fronin e kreut tė qeverisė, kishte premtuar se “do tė respektojė deri nė fund kompensimin fizik dhe monetarė nė pėrputhje me ligjin, me ēmimin e tregut tė tė gjithė pronarėve”.

    Programi
    Nė programin e qeverisė thuhet se shteti merr pėrsipėr kompensimin e pronarėve pėr tokėn e zėnė nga tė gjithė tė shpėrngulurit nė tė gjithė vendin. Kryeministri ka premtuar rishikim tė ligjit pėr kthimin dhe kompensimin e pronave nė pėrputhje me programin e mazhorancės sė re; llogaritje tė saktė dhe transparente tė kostos dhe hartim tė programit tė kompensimit. “Fillimi i zbatimit tė procesit tė kthimit dhe kompensimit tė pronave brenda vitit 2005”, nėnvizohet nė program. Shumica e re ka premtuar zgjidhje pėrfundimtare tė problemeve tė pronėsisė sė tokės, nėpėrmjet amendimit tė ligjit aktual, pėr tė hequr kufizimet e tij klasore, rikthim kur ėshtė e mundur kompensim i plotė, nė tė gjitha rastet e tjera, me para ose me troje turistike, sipas ēmimeve tė tregut. Deviza e Berishės rreth kėsaj ēėshtjeje ishte: Kombi – sytė nga deti, duke lėnė tė kuptohet se kompensimi me troje i ish-pronarėve, do tė jetė nė bregdet. Nė pamje tė parė premtimi ėshtė joshės, por parė pak mė thellė, premtimi duket se ka tė bėj me mendėsinė se tokat nė bregdet janė “mall pa zot”. Pėrpos kėsaj, ėshtė bėrė e qartė se sipėrfaqja e tokave tė ashtuquajtura tė lira nė bregdet, ėshtė mjaft e pakėt, aq sa nuk mjafton pėr tė kompensuar as 1/3 e tė shpronėsuarve nėpėrmjet legalizimeve apo zaptimeve. Sa i pėrket kompensimit nė para tė ish- pronarėve, kjo tingėllon si iluzion po tė kihet parasysh se p/ligji pėr legalizimet, parashikon qė qytetarėt tė paguajnė ēmime mjaft simbolike deri 100-400 mije lekė pėr legalizimin dhe fitimin e pronėsisė mbi tokėn.

    Pronėsi me Drejtėsi
    Drejtuesit e Shoqatės “Pronėsi me Drejtėsi” deklarohen se pronat, duke pėrfshirė edhe ato tė komuniteteve fetare tė marra padrejtėsisht nga shteti, tė shtetėzuara, tė konfiskuara ose tė shpronėsuara gjatė sistemeve totalitare komuniste, duhet t’u kthehen tėrėsisht zotėrve legjitim. Sipas kryesisė sė Shoqatės, Asambleja e KE ka parashikuar edhe ē’mund tė ndodhė nga moszbatimi i rekomandimeve tė sipėrpėrmendura si: “nė rastin mė tė mirė nė vend tė demokracisė do tė mbretėrojė oligarkia; nė vend tė ligjit, korrupsioni dhe nė vend tė tė drejtave tė njeriut, krimi i organizuar dhe nė rastin mė tė keq rezultati mund tė jetė rivendosja e perdes sė njė regjimi totalitar, ose njė pėrmbysje violente e demokracisė sė brishtė…”. Ndėrsa zyrtarėt e lartė tė BE-sė, nė raundin e fundit tė negociatave kanė deklaruar se nuk duhet tė lejohet asnjė privatizim, dhe pėr sa kohė qė ka hyrė nė fuqi ligji pėr pronėn, tė mos jepet asnjė tokė derisa tė pėrfundojė zbatimi i ligjit. Ata i shohin kėto masa si kusht pėr realizimin e kthimit tė tokės.

    Premtimi
    Kryeministri Sali Berisha, pak pėrpara uljes nė fronin e kreut tė qeverisė, kishte premtuar se “do tė respektojė deri nė fund kompensimin fizik dhe monetarė, nė pėrputhje me ligjin me ēmimin e tregut tė tė gjithė pronarėve”.

    Shoqata
    Pronat, duke pėrfshirė edhe ato tė komuniteteve fetare, tė marra padrejtėsisht nga shteti, tė shtetėzuara, tė konfiskuara ose tė shpronėsuara gjatė sistemeve totalitare komuniste, duhet t’u kthehen tėrėsisht zotėrve legjitim.

    Sfida
    PR-ja ka deklaruar se do tė kėmbėngulė nė zgjidhjen e problemit tė pronės duke shfuqizuar ligjet tė cilat nuk mundėsojnė kthimin e pronės tek pronarėt, apo tė kompensimit real tė pronarėve.

    Ligji
    Ligji 7501 i miratuar mbi bazėn e konsensusit PS- PD, sipas republikanėve, ka krijuar mjaft probleme, duke bėrė tė mos jepet asnjė zgjidhje reale pėr pronarėt.

    Berisha
    “PD-ja nuk ndryshon ligjin 7501. Ky ėshtė njė deklarim solemn. PD-ja konsideron jashtzakonisht tė rėndėsishėm ngritjen dhe konsolidimin e tregut tė tokės”.

    Deviza
    Deviza e Berishės rreth kėsaj ēėshtjeje ishte: Kombi – sytė nga deti, duke lėnė tė kuptohet se; kompensimi me troje i ish-pronarėve do tė jetė nė bregdet

  2. #372
    Avatar von Monte-Grobar

    Registriert seit
    16.06.2005
    Beiträge
    4.906
    Zitat Zitat von lupo-de-mare
    ein Thema ohne Ende, die Kompensierung für Grundstücke

    Faqja 2 - FAQE E PARE

    Nentor 4, 105


    Ndėrsa ecin legalizimet, kompensimi i pronave mbetet nė vend


    Qeveria, ish-pronarėt “kocka qė ngec nė fyt”

    BE: Tė zbatohet ligji pėr kthimin e pronave


    Armando Meta

    Qeveria rrezikon tė dėshtojė bujshėm nė premtimin e saj elektoral pėr kompensimin e ish-pronarėve nė para ose me troje turistike. Situata pritet tė tendoset mė shumė, po tė kihet parasysh fakti se qeveria kėto ditė po pėrgatit edhe njė projektligj tė ri pėr legalizimet. Ky projekt jo vetėm ul ndjeshėm tė ardhurat financiare nė arkėn e shtetit, pasi ēmimi i legalizimeve tė banesave ėshtė mjaft i ulėt, madje ka deri dhe legalizime falas, por me zgjerimin e konceptit tė zonės informale, ngushtohen shumė mundėsitė qė ish-pronarėt tė arrijnė tė mbrojnė pronėn e tyre tė zaptuar forcėrisht nga tė ardhurit prej qyteteve tė ndryshme tė vendit. Pėr tė gjithė ėshtė e qartė se arka e shtetit ėshtė thuajse bosh qė tė mundėsojė tė kompensojė me vlerėn e tregut ish-pronarėt, tė cilėt po pėrballen tashmė me njė shpronėsim tė dytė masiv.
    Nga ana tjetėr, bien kėmbanat se edhe trojet pėr kompensim nė zonat turistike, thuajse mungojnė. Kryeministri Sali Berisha, pak pėrpara uljes nė fronin e kreut tė qeverisė, kishte premtuar se “do tė respektojė deri nė fund kompensimin fizik dhe monetarė nė pėrputhje me ligjin, me ēmimin e tregut tė tė gjithė pronarėve”.

    Programi
    Nė programin e qeverisė thuhet se shteti merr pėrsipėr kompensimin e pronarėve pėr tokėn e zėnė nga tė gjithė tė shpėrngulurit nė tė gjithė vendin. Kryeministri ka premtuar rishikim tė ligjit pėr kthimin dhe kompensimin e pronave nė pėrputhje me programin e mazhorancės sė re; llogaritje tė saktė dhe transparente tė kostos dhe hartim tė programit tė kompensimit. “Fillimi i zbatimit tė procesit tė kthimit dhe kompensimit tė pronave brenda vitit 2005”, nėnvizohet nė program. Shumica e re ka premtuar zgjidhje pėrfundimtare tė problemeve tė pronėsisė sė tokės, nėpėrmjet amendimit tė ligjit aktual, pėr tė hequr kufizimet e tij klasore, rikthim kur ėshtė e mundur kompensim i plotė, nė tė gjitha rastet e tjera, me para ose me troje turistike, sipas ēmimeve tė tregut. Deviza e Berishės rreth kėsaj ēėshtjeje ishte: Kombi – sytė nga deti, duke lėnė tė kuptohet se kompensimi me troje i ish-pronarėve, do tė jetė nė bregdet. Nė pamje tė parė premtimi ėshtė joshės, por parė pak mė thellė, premtimi duket se ka tė bėj me mendėsinė se tokat nė bregdet janė “mall pa zot”. Pėrpos kėsaj, ėshtė bėrė e qartė se sipėrfaqja e tokave tė ashtuquajtura tė lira nė bregdet, ėshtė mjaft e pakėt, aq sa nuk mjafton pėr tė kompensuar as 1/3 e tė shpronėsuarve nėpėrmjet legalizimeve apo zaptimeve. Sa i pėrket kompensimit nė para tė ish- pronarėve, kjo tingėllon si iluzion po tė kihet parasysh se p/ligji pėr legalizimet, parashikon qė qytetarėt tė paguajnė ēmime mjaft simbolike deri 100-400 mije lekė pėr legalizimin dhe fitimin e pronėsisė mbi tokėn.

    Pronėsi me Drejtėsi
    Drejtuesit e Shoqatės “Pronėsi me Drejtėsi” deklarohen se pronat, duke pėrfshirė edhe ato tė komuniteteve fetare tė marra padrejtėsisht nga shteti, tė shtetėzuara, tė konfiskuara ose tė shpronėsuara gjatė sistemeve totalitare komuniste, duhet t’u kthehen tėrėsisht zotėrve legjitim. Sipas kryesisė sė Shoqatės, Asambleja e KE ka parashikuar edhe ē’mund tė ndodhė nga moszbatimi i rekomandimeve tė sipėrpėrmendura si: “nė rastin mė tė mirė nė vend tė demokracisė do tė mbretėrojė oligarkia; nė vend tė ligjit, korrupsioni dhe nė vend tė tė drejtave tė njeriut, krimi i organizuar dhe nė rastin mė tė keq rezultati mund tė jetė rivendosja e perdes sė njė regjimi totalitar, ose njė pėrmbysje violente e demokracisė sė brishtė…”. Ndėrsa zyrtarėt e lartė tė BE-sė, nė raundin e fundit tė negociatave kanė deklaruar se nuk duhet tė lejohet asnjė privatizim, dhe pėr sa kohė qė ka hyrė nė fuqi ligji pėr pronėn, tė mos jepet asnjė tokė derisa tė pėrfundojė zbatimi i ligjit. Ata i shohin kėto masa si kusht pėr realizimin e kthimit tė tokės.

    Premtimi
    Kryeministri Sali Berisha, pak pėrpara uljes nė fronin e kreut tė qeverisė, kishte premtuar se “do tė respektojė deri nė fund kompensimin fizik dhe monetarė, nė pėrputhje me ligjin me ēmimin e tregut tė tė gjithė pronarėve”.

    Shoqata
    Pronat, duke pėrfshirė edhe ato tė komuniteteve fetare, tė marra padrejtėsisht nga shteti, tė shtetėzuara, tė konfiskuara ose tė shpronėsuara gjatė sistemeve totalitare komuniste, duhet t’u kthehen tėrėsisht zotėrve legjitim.

    Sfida
    PR-ja ka deklaruar se do tė kėmbėngulė nė zgjidhjen e problemit tė pronės duke shfuqizuar ligjet tė cilat nuk mundėsojnė kthimin e pronės tek pronarėt, apo tė kompensimit real tė pronarėve.

    Ligji
    Ligji 7501 i miratuar mbi bazėn e konsensusit PS- PD, sipas republikanėve, ka krijuar mjaft probleme, duke bėrė tė mos jepet asnjė zgjidhje reale pėr pronarėt.

    Berisha
    “PD-ja nuk ndryshon ligjin 7501. Ky ėshtė njė deklarim solemn. PD-ja konsideron jashtzakonisht tė rėndėsishėm ngritjen dhe konsolidimin e tregut tė tokės”.

    Deviza
    Deviza e Berishės rreth kėsaj ēėshtjeje ishte: Kombi – sytė nga deti, duke lėnė tė kuptohet se; kompensimi me troje i ish-pronarėve do tė jetė nė bregdet
    Jo wir können alle die shqiperische Sprache

  3. #373
    Avatar von lupo-de-mare

    Registriert seit
    14.07.2004
    Beiträge
    11.988
    Zitat Zitat von Monte-Grobar
    Jo wir können alle die shqiperische Sprache
    Es sind von Beginn an, vor allem Albanische Nachrichten.

    Es geht hier um die Enteignung der Küsten Grundstücke und die Kompensierung der Alt Eigentümer.

    Das ist ein sehr grosses Problem, weil ca. 95% der angeblichen Eigentümer, gefälschte Dokumente haben.

  4. #374
    Avatar von lupo-de-mare

    Registriert seit
    14.07.2004
    Beiträge
    11.988
    Und wieder ein Frachter beschlagnahmt der Ex-Minister von Fatos Nano

    Die "Jon", welche dem Ex-Minister Dervishi gehört, dessen Bruder schon in Italien wegen Drogen Handel einsitzt. Wegen Zigaretten- und Menschenschmuggel, wie so üblich.

    Arrestohet pronari i anijes “Jon”, trafikonte klandestinė

    Llambi Kallēo

    Ndalohet pronari i anijes Joni, i dyshuar si organizator i trafikut klandestin. Pas muajsh tė tėrė tė shpallur nė kėrkim, forcat e policisė sė Durrėsit, gjatė njė aksioni tė shpejtė kanė ndaluar dhe mė pas arrestuar 53-vjeēarin Ideal Dervishi, lindur dhe banues nė lagjen 18 tė qytetit tė Durrėsit, pronar i anijes Joni.
    Sipas policisė, arrestimi i Dervishit ėshtė bėrė pasi, nė bashkėpunim dhe me shtetas tė tjerė, njė pjesė e tė cilėve tashmė ėshtė arrestuar nga policia, ai ka organizuar kalimin e paligjshėm tė 22 klandestinėve pėr nė Itali. 53- vjeēari dyshohet se ėshtė njė nga organizatorėt mė tė mėdhenj tė trafikut klandestin, duke vėnė nė dispozicion anijen e tij "Joni". Klandestinėt do tė niseshin nė datėn 25.03.2005 nė drejtim tė Italisė, por u bllokuan nga policia nė pyllin e Divjakės. Nė datėn 13.04.2005 pronarin e anijes Joni qė banonte nė qytetin e Durrėsit ,drejtoria e policisė sė qarkut tė Fierit, e shpalli person nė kėrkim dhe ndaj tij u firmos urdhri i ndalimit pėr veprėn penale tė dhėnies ndihmė pėr kalim tė paligjshėm tė kufirit shtetėror. Anija Joni vazhdon qė tė qėndrojė e bllokuar nė kalatėn 6 tė portit detar tė Durrėsit, sė bashku me anije tė tjera tė bllokuara pėr trafik klandestinėsh apo kontrabandė cigaresh. Nėn masa tė forta sigurie, pronari i anijes, Ideal Dervishi, i ėshtė dorėzuar policisė sė komisariatit tė Fierit.

    http://www.shekulli.com.al/index.php...977481df12d2bf

  5. #375
    Avatar von lupo-de-mare

    Registriert seit
    14.07.2004
    Beiträge
    11.988
    Österreich will Albanische Diplome und Titel anerkennen!

    Österreich anerkennt Diplome
    Aktuelles aus Albanien

    06.11.2005 Bildungsministerin Elisabeth Gehrer wurde bei ihrem Besuch diese Woche mit dem Mutter-Teresa-Orden ausgezeichnet.

    Österreich anerkennt Diplome
    Moisiu überreicht E. Gehrer den Orden (Bild: PD)
    Während einer Reise der österreichischen Bildungsministerin Elisabeth Gehrer nach Albanien wurde eine vertiefte Zusammenarbeit zwischen den Universitäten der beiden Ländern im Rahmen des Bologna-Systems vereinbart. Bildungs- und Wissenschaftsminister Genc Pollo erklärte, dass diese Vereinbarung auch beinhalte, dass albanische Universitäts-Diplome und wissenschaftliche Titel von Österreich anerkennt würden.

    Der albanische Präsident Alfred Moisiu überreichte Gehrer während ihres Besuchs den Mutter-Teresa-Orden. Verdankt werde damit ihr hervorragender Beitrag zur Entwicklung von Bildung, Wissenschaft und Kunst in Albanien.


    (ADN, PD)

    http://www.albanien.ch/bb/article.ph...1131279274.txt

    Institute of Monuments should be given back to the Royal Family
    The Albanian government will give the properties back to the Royal Family. The solicitor of Leka Zogu I, Shefqet Dizdari informed yesterday that the government has approved the restitution to the Royal Family of the Institute of Monument’s building, which used to be the palace of King Ahment Zogu’s sisters around a century ago.The government decided to transfer the Institute of Monuments to the Directory of Waters. Yesterday the settings of the Institute of Culture Monuments in Tirana were freed to be given back to the owners. The accommodation of the Royal Family’s heirs in this building was carried out under the care of Prime Minster Sali Berisha and his staff. In 2003 the parliament approved the law on the status of the Royal Family and its heirs, giving them the right to take over the properties and other belongings as every citizen of the country as well as approving the right of this family to possess the weapons’ collection that was sequestrated. For the last mentioned, the court decided to give the collection back to owners, abrogating the decision of the prosecution office on the sequestration. In the meantime the Royal Family is carrying on the procedures through local commissions of the restitution and compensation of properties for the recognition of full restitution and compensation of all properties. We are referring to objects like the Vila in Durres, the Palace of Brigades in Tirana and some other objects. Since his return from South Africa, the heir of the Albanian Royal Family Leka Zogu I along with his family is living in a house in Petrela, around 25 km outside Tirana.

  6. #376
    Avatar von lupo-de-mare

    Registriert seit
    14.07.2004
    Beiträge
    11.988
    Der OSCE REport über die Wahlen vom 3.7.05, welche überwiegend nicht korrekt abliefen.

    http://www.osce.org/documents/odihr/...1/16905_sq.pdf

  7. #377
    Avatar von lupo-de-mare

    Registriert seit
    14.07.2004
    Beiträge
    11.988
    Die Albanischen kriminellen Politiker, welche das Organisierte Verbrechen dirigieren und enge Terroristische Verbindungen haben, werden in Albanien nun unter Salih Berisha eliminiert.

    Olldashi: Kemi emra politikanesh te lidhur me krimin
    E Premte, 11 Nentor 2005
    Ministri i Brendshem pohon se dikasteri qe drejton ka emra konkrete te politikes shqiptare qe jane te lidhur me grupe apo rrjete te krimit te organizuar: "Politika eshte e lidhur me forma te ndryshme te krimit, por nuk mund te permend emra, pasi respektoj etiken e pozicionit qe kam"

    Bledi GILA

    Ministria e Brendshme posedon emra konkrete politikanesh qe jane te lidhur me grupe te krimit te organizuar. Kreu i ketij dikasteri, Sokol Olldashi, ka pranuar dje se politika shqiptare eshte e lidhur me forma te ndryshme te krimit, por nuk ka dhene emra, duke ia atribuar kete hetimeve te ndermarra. "Ka politikane shqiptare te perfshire ne forma te ndryshme me grupet kriminale, por nuk mund te permend emra, pasi respektoj etiken e pozicionit qe kam si minister i Brendshem", sqaroi Olldashi.

    Ne perfundim te konferences mbi sfidat nderkombetare per Europen Juglindore, me temen "Lufta kunder krimit te organizuar dhe terrorizmit", ministri Olldashi dhe drejtori i Pergjithshem i Policise se Shtetit, Bajram Ibraj, kane dale ne nje konference te perbashket shtypi, per te deklaruar se "lidhjet e politikes me krimin kane filluar te priten". I pyetur per emra konkrete te politikes shqiptare te lidhur me krimin i organizuar, Olldashi nuk ka pranuar te tregoje qofte edhe nje emer, duke u mjaftuar vetem me pranimin e nje fakti te tille.

    "Nese do te isha vetem deputet, do te mund te jepja emra te politikaneve shqiptare, te cilet kane lidhje me krimin e organizuar, por etika e pozicionit tim, nuk ma lejon t'i them ata. Kjo eshte kompetence e hetimit dhe i perket policise t'i nxjerre ata, ne perfundim te punes qe po kryen", shpjegoi kreu i Ministrise se Brendshme. Edhe ai ka vijuar thuajse ne linjat e deritanishme te akuzave ndaj politikaenve shqiptare per lidhje me veprimtari te paligjshme, por pa dale kurre ne emra konkrete.

    Nderkaq, Olldashi ka folur edhe per angazhimin e qeverise "Berisha", ku ai ben pjese, "per te luftuar te gjitha llojet e trafiqeve". Ai beri te ditur edhe pergatitjen e nje Moratoriumi, qe sipas tij, eshte nje projekt 3-vjecar, qe do te ngrije te gjithe levizjet e paligjshme ne ujerat e territorit shqiptar. "Lufta kunder krimit te organizuar dhe terrorizmit nderkombetar, kerkon para se gjithash, forcim te legjislacionit dhe perafrimin e tij, sipas standardeve te kohes. Ajo kerkon gjithashtu dhe forcim te institucioneve ne nivel kombetar, duke rritur ne radhe te pare bashkepunimin dhe bashkerendimin e veprimtarise ndermjet tyre, e me tej forcimin e bashkepunimit rajonal dhe global", theksoi Olldashi, per te cilin forcimi i kufirit ne vendet respektive eshte mese i domosdoshem.

    Ne diten e pare te konferences nderkombetare, ishte kryeministri Sali Berisha, i cili foli per "maja te larta te krimit ne Shqiperi. "Shqiperia dhe shqiptaret po perballen me shkallet me te larta te krimit te organizuar", tha ai. Sipas Berishes, ne keto momente, krimi i organizuar dhe trafiqet kriminale rrenojne vendin dhe kercenojne lirite e te drejtat e qytetareve shqiptare". Shefi i ekzekutivit tha se qeveria qe drejton ka si objektivin me madhor te veprimtarise se saj pikerisht luften kunder krimit te organizuar, trafikut njerezor, lendeve narkotike dhe trafiqeve te tjera kriminale, pastrimit te parave dhe financimit te organizatave terroriste.

    http://www.korrieri.com/index.php?k=1&i=23016

  8. #378
    Avatar von lupo-de-mare

    Registriert seit
    14.07.2004
    Beiträge
    11.988
    Die illegale Bebauung und illegale Anzapfung von Wasserleitung fordert erneut Opfer in Durres.
    Leider in diesem Falle sogar Kinder, welche erschossen werden.
    MOTIVI

    “Molla” e sherrit mes dy familjeve, fqinje prej 10 vjetėsh me njėra-tjetrėn ėshtė bėrė tubacioni qė furnizonte me ujė familjen Vahaj, i lidhur me pusin e Pjetėr Carės. Ky i fundit kishte ndėrprerė tubacionin, pėr shkak se do ndėrtonte njė mur rrethues pėr shtėpinė

    http://www.shekulli.com.al/index.php...09dd12033e6123

    Dėshmitarja e vetme e masakrės sė Durrėsit, tregon sesi i vranė para syve familjen

    13 Nentor, 02:00
    Artan Hoxha e Artur Korriku


    Shėn Vlash (Durres) - Njė lojė fėmijėsh e ka shpėtuar nga ekzekutimi nxė-nėsen e klasės sė tretė Daniela Cara. Ajo ishte duke luajtur pranė koshit tė plehrave kur nisėn tė shtėnat. E fshehur pas koshit, 9-vjeēarja, ka parė me sytė e saj sesi i kanė vrarė njėri pas tjetrit dy prindėrit dhe motrėn mė tė madhe Gentianėn. Ka dashur tė largohet por s’e ka bėrė njė gjė tė tillė nga frika. Mbeti e ngrirė nga frika se mos fqinji dhe kunetėrit e tij e shihnin dhe e vrisnin bashkė me tė tjerėt. Ankthi dhe tmerri e kanė bėrė qė tė struket mė shumė pas koshit dhe tė mos lėshojė qoftė dhe njė klithmė tė vetme edhe pse fati e ka ndėshkuar pėr tė qenė dėshmitarja okulare e masakrės sė familjes sė saj, njė masakre banale pėr njė tub uji. Tė afėrmit janė pėrpjekur qė ta sjellin nė vete pas ngjarjes dhe ta marrin me tė mirė pėr tė hequr prej fytyrės sė saj tmerrin qė kishte parė. Dėshmia e saj do tė ketė njė rėndėsi tė veēantė pėr policinė, pasi do tė zbardhė dinamikėn e krimit dhe kronologjinė e ekzekutimit tė njėpasnjėshėm tė viktimave. Ndėrsa tre fėmijėt e tjerė tė familjes Cara kanė qenė larg kėsaj skene tragjike vetėm pėr faktin se nė momentin e krimit ishin duke luajtur nė shtėpinė e tyre qė ndodhet rreth 30-40 metra nga lokali ku ndodhi masakra.

    9-vjeēarja
    “Isha duke luajtur pėrpara lokalit, afėr koshit tė plehrave kur pashė makinėn e bardhė qė solli Benin, komshiun dhe dy burra tė tjerė”, ka thėnė Daniela. Ajo ka parė tre burra tė hynin brėnda nė lokal qė kanė sharė rėndė babain e saj. Mė pas vajza ka dėgjuar krismat e pistoletave qė kanė rrėzuar nė tokė njėri pas tjetrit dy prindėrit dhe motrėn, Gentianėn. “Njė grua qė ishte nė makinėn e bardhė u shkoi nė ndihmė Benit dhe dy burrave tė tjerė. Ajo i mbante pėr krahu tė hipnin nė makinė. Pastaj u ul nė vendin ku ishte timoni dhe e nisi makinėn drejt fshatit”, ka rrėfyer skenėn e krimit nxėnėsja e klasės sė tretė nė shkollėn 9-vjeēare tė fshatit Shėn Vlash. Vetėm kur ka parė fuoristradėn me ngjyrė tė bardhė tė Alfred Vilės tė largohet me shpejtėsi drejt fshatit, Daniela ka dalė prej vendit ku ishte fshehur dhe ia ka dhėnė vrapit me sa fuqi qė kishte drejt shtėpisė. Me lotėt e nxehtė qė i rridhnin faqeve Daniela u ka treguar dy motrave tė tjera dhė vėllait se ēfarė kishte ngjarė. Tė afėrmit e vajzės sė vogėl janė kujdesur gjatė gjithė mbrėmjes sė djeshme qė t’ja largonin nga mendja skenėn e krimit, por fėmija rrinte si e tromaksur.

    Dėshmitarėt
    Pėrveē Danielės sė vogėl, nė cilėsinė e dėshmitarit okularė policia do pyesė edhe dy prej tė plagosurve, fqinjin e familjes Cara, Arben Vahaj, vėllain e kunatit tė tij Bardhok Vila si dhe gruan e Alfred Vilės. Kjo e fundit ka qėndruar nė makinė gjatė kohės qė ka ndodhur krimi, por mė pas banorėt e Shėn Vlashit e kanė parė ti jepte fuoristradės sė tė shoqit pėr tė ēuar drejt spitalit tė Durrėsit bashkėshortin, Alfredin, qė vdiq gjatė rrugės dhe dy tė plagosurit e tjerė. Zbardhja e kronologjisė sė krimit do tė shpjegonte ndoshta dhe faktin mė tragjik tė kėsaj masakre tė pashėmbullt, pse mbeti e vrarė, 13 vjeēarja Gentiana Cara. Policia e Durrėsit, menjėherė pas ngjarjes ka shoqėruar nė ambjentet e izolimit tė gjithė tė afėrmit e Arben Vahajt dhe tė kunatit tė tij tė vrarė Alfred Vila qė banonin nė tė njėjtin fshat. Ky veprim ėshtė kryer edhe pėr faktin e parandalimit tė njė hakmarrje tė mundshme nga tė afėrmit e familjes Cara. Ndėrsa ekspertiza e gėzhojave tė gjetura nė vendin e ngjarjes do tė provojė sesa armė janė pėrdorur nė kėtė masakėr.


    Tė vdekurit
    Pjetėr Cara, 45 vjeē, Marie Cara, 40 vjeē, Gentiana Cara 13 vjeē, Alfred Vila, 32 vjeē. Tė katėr trupat kishin mbetur pa jete nė lokal, tė mbuluar nga gjaku. Kanė qėlluar njėri-tjetrin me pistoletat qė mbanin me vete. Tre tė parėt vdiqėn nė vend, Alfredi, pak para se tė mbėrrinte nė spital

    Dėshmia
    Daniela, vajza 9 vjeēare e ēiftit Cara ėshtė e vetmja dėshmitare okulare e tragjedisė qė i ndodhi familjes sė saj. Nė momentin e shkėmbimit tė tė shtėnave ajo ndodhej nė njė skaj tė lokalit duke luajtur. Ka parė gjithēka, por nuk ka mundur tė nxjerrė zė, e terrorizuar nga ajo qė shihte dhe nga tė shtėnat.

    Njė sherr banal qė kishte si shkak njė tub plastik uji qė kalonte nėpėr oborrin e shtėpisė sė Pjetėr Carės ka ēuar nė bilancin tragjik tė katėr tė vrarėve dhe dy tė plagosurve nė lagjen “Mirdita” tė fshatit Shėn Vlash tė Durrėsit. Pasojat e kėsaj ngjarje do tė jenė edhe mė tė rėnda pėr tė mbijetuarit e dy familjeve, tė cilėt pėrpara se tė vrasin mėndjen pėr tu hakmarrė sipas zakononeve kanunore, duhet tė kujdesen pėr tė rritur fėmijėt e mbetur jetimė. Policia e Durrėsit kishte dislokuar dje nė mbrėmje njė numėr tė madh forcash nė fshatin Shėn Vlash, pėr tė parandaluar ēdo tentativė hakmarrjeje nga tė afėrmit e dy familjeve tė pėrfshira nė kėtė konflikt. Dy familjet me origjinė nga fshatra tė thella tė veriut tė vendit, tashmė do ta kenė pothuajse tė pamundur pėr tė jetuar nė fqinjėsi si deri tani. Njė nga drejtuesit e policisė sė Durrėsit e cilėsoi kėtė detaj si njė nga shqetėsimet mė kryesore tė ditėve tė vijim. “Do tė marrim tė gjitha masat qė tė parandalojmė njė hakmarrje tjetėr me pasoja edhe mė tragjike se kėto tė sotmet”, tha drejtuesi i policisė sė Durrėsit. Njė nga tė afėrmit e Pjetėr Carės qė nuk deshi tė publikohej me emėr deklaroi se “sipas kanunit gruaja dhe fėmijėt nuk vriten. Por nė rast se vritet njė grua, atėherė gjaku i saj lahet me vrasjen e dy burrave”. Sipas kėsaj llogjike familja Cara duhet tė hakmerret pėr tė vendosur nė vend nderin duke vrarė katėr burra nga familja Vila, pasi djemtė e saj vranė dy femra, nėnė e bijė.

    Shkaku
    Pjetėr Cara, babai i pesė fėmijėve, vendosi tė largohej njė vit e gjysėm mė parė nga fshatrat e thella tė Mirditės dhe tė banonte nė lagjen “Mirdita”, nė periferi tė Shėn Vlashit. Ai bleu njė shtėpi njėkatėshe dhe njė sipėrfaqe toke nė anėn e majtė tė rrugės qė lidh qėndrėn e Shėn Vlashit me lagjen e mirditorėve. Disa muaj mė vonė nisi tė ndėrtonte njė lokal modest buzė rrugės pėr tė siguruar mbijetesėn e familjes sė tij. Fqinji i tij Arben Vahaj nga fshatrat e Beratit, ėshtė vendosur nė Shėn Vlash tetė vite mė parė, i ndihmuar dhe nga kunetėrit e tij, vėllezėrit e gruas me origjinė nga fshatrat e Pukės. Banesat e Vahajt dhe Carės nuk ndodhen mė shumė se 15 metra larg njėra-tjetrės dhe oborret e tyre i ndan njė gardh i thjeshtė me tel e kallama. Njė vit mė parė Arben Vahaj pėr shkak tė mungesės sė ujit tė pijshėm, shtriu njė tup plastik nga shtėpia e vjerrit tė tij qė banon jo mė larg se 100 metra mė tej. Kėtė tub ai e kaloi disa metra brėnda oborrit tė Pjetėr Carės duke u marrė vesh me kėtė fundit. Pjetėr Cara e lejoi fqinjin tė kalonte tubin e ujit nėpėrmjet pronės sė tij, me kusht qė nė momentin kur do tė rrethonte me mur oborrin, Vahaj duhej ta largonte prej aty. Mesditėn e sė premtes Pjetėr Cara i ka kėrkuar fqinjit tė tij qė sipas marrėveshjes ta hiqte tubin e ujit nga prona e tij pasi do tė ndėrtonte njė mur rrethues me blloqe betoni. Por Vahaj nuk e ka pritur mirė njė kėrkesė tė tillė madje ka shkėmbyer sharje me Pjetrin. Konflikti ka arritur deri nė shkėmbim grushtesh dhe pėrdorimin e mjeteve tė forta. Pavarsisht kėtij sherri asnjė nga dy protagonistėt nuk i ėshtė drejtuar policisė, duke kėrkuar ta zgjidhin mes tyre kėtė konflikt.

    Masakra
    Arben Vahaj, i gjakosur nė kokė nga fqinji i tij mirditor qė e kishte qėlluar me njė ristel druri, ka shkuar te kunetėrit e tij, katėr vėllezėrit Vila nga Puka dhe ka kėrkuar ndihmė. Dje paradite, dy prej vėllezėrve Cara, Alfredi qė banon nė Shėn Vlash dhe Bardhoku, qė banon nė lagjen “Mirdita”, kanė shkuar nė shtėpinė e Arbenit. Aty janė marrė vesh pėr mėnyrėn sesi do ta zgjidhnin konfliktin me Pjetėr Carėn i cili u kishte cėnuar krenarinė duke rrahur kunatin. Rreth orės 17.15 tė pasdites sė djeshme fuoristrada e bardhė e Alfred Vilės, ėshtė parė tė dalė nga qėndra e fshatit Shėn Vlash duke marrė drejtimin pėr nga lagja e mirditorėve. Nė tė ndodheshin Alfred Vila me tė shoqen, i vėllai Bardhoku dhe kunati Arben Vahaj. Fuoristrada ka ndaluar pėrpara lokalit tė Pjetėr Carės dhe prej saj kanė zbritur nė tokė tre burrat qė i janė drejtuar hyrjes sė lokalit. Nė kėto momente nė lokal nuk kishte asnjė klient, ndėrsa Pjetėr Cara, e shoqja dhe e bija Gentiana ishin nė banak. Sapo kanė hyrė nė lokal, Alfred Vila i ėshtė drejtuar me sharje Pjetėr Carės, i cili e kishte parandjerė rrezikun sapo kishte parė fqinjin e tij tė shoqėruar me dy kunetėrit. Sipas deponimeve tė dy tė plagosurve ka qenė Pjetri ai qė ka qėlluar i pari me pistoletė drejt tyre duke vrarė Alfredin dhe plagosur Arbenin e Bardhokun. Kėta tė fundit kanė reaguar duke qėlluar drejt Pjetrit me pistoletė. Por nuk u mjaftuan vetėm me vrasjen e tij, sepse nuk i kursyen plumbat as ndaj tė shoqes dhe tė bijės 13-vjeēare.


    Hakmarrja
    Njė nga tė afėrmit e Pjetėr Carės qė nuk deshi tė publikohej me emėr deklaroi se “sipas kanunit gruaja dhe fėmijėt nuk vriten. Por nė rast se vritet njė grua, atėherė gjaku i saj lahet me vrasjen e dy burrave”. Sipas kėsaj llogjike familja Cara duhet tė hakmerret pėr tė vendosur nė vend nderin duke vrarė katėr burra nga familja Vila, pasi djemtė e saj vranė dy femra, nėnė e bijė.

    Nė orėt qė pasuan tragjedinė, gjithė zonėn pėrreth e kishte pllakosur qetėsia. Ajo prishej vetėm nga tė qarat e tė afėrmve tė viktimave, zhurma e makinave tė policisė dhe kureshtarėt qė qėndronin larg rrethimit tė pėrcaktuar; gjithė zona e quajtur lagja e Mirditorėve mbrėmė kishte drita. Me kėrkesė tė policisė, KESH-I lokal nuk kishte zbatuar kufizimin e pėrcaktuar nė grafik. Nevojitej dritė pėr tė bėrė veprimet e para hetimore. Megjithėse ishte e qartė, vdekjet kishin ardhur pėr shkak tė sherrit pėr njė tubacion uji.
    Dyshemeje e lokalit, pronė e familjet Cara ishte mbuluar nga gjaku. Policia nuk lejonte askėnd tė afrohej nė vendngjarje. Katėr viktimat ndodheshin fare pranė njėri-tjetrit nė hapėsirėn e ngushtė tė lokalit. Siē dhe kishin banuar ngjitur me njėra-tjetrėn dy familjet qė mbas vitit 1993 kur kishin braktisur Mirditėn pėr tė jetuar mė pranė detit. Bashkėjetesė qė u ndėrpre nga vdekja dhe gjaku qė ato derdhėn tek njėra-tjetra. Pak kohė mbas tragjedisė, policia ende nuk ishte nė gjendje tė gjente njė automjet pėr tė transportuar viktimat. Njė banor i zonės vuri nė dispozicion tė saj, me kėrkesė tė vetė policisė, kamionēinėn e tij tip Benz. Ishte njė makinė e vjetėr vetėshkarkuese. Mbi karrocerinė e saj u hodhėn trupat e katėr viktimave pėr t’u dėrguar nė morg. “Na erdhi keq pėr ta. Shkuan kot. Por tė vjen keq edhe tani kur i shikon sesi po shkojnė atje”. Fqinjėt nuk e pranuan lehtė mėnyrėn e transportit tė kufomave. Tė gjenin autoambulanca, tė paktėn, pėr hir tė respektit pėr tė vdekurit”, tha njė nga fqinjėt e dy familjeve nė zi.

    Tre viktima nga familja Cara dhe njė viktimė nga familja Vila. Njė bilanc tragjik dhe I pėrgjakshėm qė nisi pėr njė sherr banal. Pėr njė tub uji. Tė dhėnat e para qė ka fiksuar policia japin dinamikėn e njė konflikti qė nisi dhe mbaroi nė harkun e fare pak minutave. Nė lokalin pranė shtėpive tė tė dy familjeve, protagonistėt janė parė pėr herė tė fundit. I kishin konsumuar grindjet dhe goditjet me mjete tė forta, rradhėn e kishin armėt. Dhe tragjedia ėshtė konsumuar nė vetėm 20 metra katror. I pari qė ka hapur zjarr me pistoletė ka qenė Pjetėr Cara. Nga plumbat e tij ka mbetur I vdekur nė vend Alfred Vila dhe janė plagosur Arben Vahaj dhe Bardhok Vila. I mbytur nė gjak, ky I fundit megjithatė ka mundur tė nxjerrė pistoletėn e tij dhe nga dyshemeje ku kishte mbetur I shtrirė ka qėlluar gjithė karikatorin e pistoletės sė tij. Duke lėnė tė vdekur Pjetrin dhe mė pas edhe Marie e Gentiana Cara.

  9. #379
    Avatar von lupo-de-mare

    Registriert seit
    14.07.2004
    Beiträge
    11.988

    Italiener ermitteln gegen den CIA in Albanien

    In Italien wurden gegen CIA Beamte Haftbefehle ausgestellt und jetzt ermittelt die Italienische Staatsanwaltschaft auch in Albanien, was Kriminelle aus dem CIA in Albanien treiben.

    Es geht um diesen Fall, weil ein Deutscher Arabischen Ursprungs vom CIA entführt wurde.

    http://www.zdf.de/ZDFde/inhalt/29/0,...264253,00.html

    Prokurori i CIA-s, vizite sekrete ne Tirane
    E Shtune, 12 Nentor 2005
    Armando Spataro, prokurori i njohur italian, ka mberritur tri dite me pare ne Shqiperi, per nje vizite disaoreshe. Me pas, i shoqeruar nga nje prej zyrtareve te larte te Prokurorise se Pergjithshme, ka fluturuar drejt Londres. Enigmat e vizites se hetuesit nga Italia qe po investigon mbi rrembimin e terroristit te dyshuar, qe jetoi per shume vite ne Tirane

    Armando Spataro, nje nga prokuroret e njohur italiane, i cili po investigon ceshtjen e rrembimit te nje terroristi te dyshuar nga agjentet e CIA-s ne Shqiperi, ka vizituar tri dite me pare Tiranen. Qendrimi i tij disaoresh ne Tirane ka qene "top secret" dhe asgje nuk eshte publikuar mbi takimet dhe bisedat e tij me prokuroret shqiptare. Burime konfidenciale te Prokurorise se Pergjithshme bene te ditur se, prokurori antiterrorizem ka mberritur ne Shqiperi me nje mision te vecante: marrjen e informacioneve me te reja per nje ceshtje qe u perket viteve te shkuara, mbi rrembimin e nje egjiptiani te dyshuar si terrorist nga agjentet sekrete amerikane. Pa dhene thuajse asnje detaj per kete vizite, por thjesht duke e konfirmuar ate, te njejtat burime shtuan se prokurori anti-CIA ka takuar nje nga zyrtaret me te larte te prokurorise shqiptare, me te cilin ka udhetuar me pas drejt Londres. Burimet nuk kaun dashur te komentojne viziten sekrete te Spataros ne Tirane, por lane te kuptohet se hetimet per rastin e rrembimit te Abu Omar dhe nje libanezi me emrin Khaled El-Masri, po vijone paralelisht ne Shqiperi Itali dhe Londer. Khaled El-Masri u kap nga agjentet sekrete amerikane, te cilet dyshohet se ishin te CIA-s, ne Shkup te Maqedonise, me 31 dhjetor te viti 2003. Me pas, ai eshte mbajtur per disa kohe ne nje hotel luksoz,dhe u transferua ne nje burg afgan, ku u mbajt per rreth gjashte jave, per t'u lene serish i lire. Sikurse u tha, libanezi qe kishte jetuar ne Shqiperi, kishte emer te njejte me nje tjeter person te dyshuar si terrorist. Ne qershor te ketij viti, nje gjykate italiane, duket me kerkese te prokurorit Spataro, nxori urdhra arresti per 13 njerez, qe thuhet se kane marre pjese ne nje operacion te CIA-s per te rrembyer nje te dyshuar per terrorizem. Gjykata kishte zbuluar prova se Abu Omar ishte kapur nga agjente amerikane, ndersa po shkonte ne shtepi, ne shkurt te dy viteve me pare. Thuhet se ai u rrembye si pjese e politikes amerikane pas sulmeve te 11 shtatorit, pa ndonje urdher gjyqi dhe me pas dergim ne vende te treta per hetime. Abu Omar u mor ne nje kamion dhe u dergua ne nje baze amerikane para se te dergohej ne Gjermani e me pas ne Kajro, per t'u marre ne pyetje.

    http://www.korrieri.com/index.php?k=1&i=23086

  10. #380
    Avatar von lupo-de-mare

    Registriert seit
    14.07.2004
    Beiträge
    11.988
    Albanien und die EU unterzeichnen ein Assisations Abkommen im Frühjar 2006

    Albania could sign SAA with EU next spring

    14/11/2005

    In its annual report, the European Commission has welcomed democratic, administrative and judicial reforms in Albania and said it will propose the signing of a Stabilisation and Association Agreement with the Balkan country.

    By Erlis Selimaj for Southeast European Times in Tirana -- 14/11/05



    The European Commission (EC) has cleared the way for Albania to sign a Stabilisation and Association Agreement (SAA) with the EU by next spring, though without giving a specific date.

    http://www.setimes.com/cocoon/setime.../14/feature-02

LinkBacks (?)

  1. 22.05.2012, 19:14

Ähnliche Themen

  1. SRPSKA ESTRADA (VESTI)
    Von sky im Forum Musik
    Antworten: 5
    Letzter Beitrag: 18.05.2009, 19:37
  2. Da?i?: Dobre vesti oko viza
    Von GodAdmin im Forum B92
    Antworten: 0
    Letzter Beitrag: 12.05.2009, 01:00
  3. Antworten: 99
    Letzter Beitrag: 01.08.2008, 16:04
  4. Najludje vesti iz 2005.
    Von BitterSweet im Forum Rakija
    Antworten: 0
    Letzter Beitrag: 04.01.2006, 03:37
  5. Vijesti - Vesti
    Von Denis_Zec im Forum Politik
    Antworten: 0
    Letzter Beitrag: 03.10.2004, 12:02