BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Erweiterte Suche
Kontakt
BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen
Benutzerliste

Willkommen bei BalkanForum - das Forum für alle Balkanesen.
Seite 4 von 9 ErsteErste 12345678 ... LetzteLetzte
Ergebnis 31 bis 40 von 89

The greek violence against albaian

Erstellt von napoleon, 15.11.2008, 02:14 Uhr · 88 Antworten · 5.650 Aufrufe

  1. #31

    Registriert seit
    28.01.2008
    Beiträge
    4.024
    Me vendim tė Konferencės sė Ambasadorėve nė Londėr mė 1913 kjo Krahinė ju shkėput trungut amė dhe ju aneksua shtetit Grek. Me gjithė rezistencėn dhe kundėrshtitė e veta historike,popullata autoktone e Ēamėrisė,ju nėnshtrua fatit tragjik tė saj,duke e konsideruar si minoritet etnik shqiptar nėn Greqi.

    Fati i minoritetit shqiptar tė Ēamėrisė pėrbėn njė tragjedi kombėtare shqiptare jo vetėm nė territore,por edhe nė njerėz.

    Politika dhe qėndrimi zyrtar grek ndaj minoritetit etnik shqiptar nė Ēamėri

    Mbas aneksimit tė Ēamėrisė mė 1913 deri mė sot popullsia e saj gjatė tėrė viteve nėn shtetin Grek nuk ka gėzuar asnjė tė drejtė njerėzore e kombėtare qė i takon.

    Qarqet zyrtare greke mbėshtetur nė Konceptin absurd tė mohimit tė ekzistencės sė grupeve etnike nė territorin e saj,kanė ndjekur njė politike shovene tė drejtuar nė dy drejtime.

    1. Ndaj shqiptarėve tė besimit ortodoks,politikėn e asimilimit,duke i privuar nga ēdo e drejte etnie,;kulture,apo gjuhėsore,duke i konsideruar grek,pra ngatėrronin me qėllim fenė dhe kombėsinė, veprim qė e bėjnė edhe sot ndaj shqiptarėve duke pretenduar se tė gjithė ortodoksėt janė grek.

    2. Ndaj shqiptarėve tė besimit islam aplikuan politiken e gjenocidit dhe shfarosjen duke mohuar gjithashtu etninė. Nė shumė raste me qėllim i kanė konsideruar turko-ēam dhe jo shqiptaro-ēame.

    Kjo tragjedi e projektuar afro 1 shekulli mė parė,nga Greqia ju arrit qėllimit nė fund tė Luftės sė Dytė Botėrore mė 1944-1945 kur banda kriminale tė Gjeneralit famėkeq Napolon Zerva realizuan pastrimin etnik tė shqiptarėve mysliman tė Ēamėrisė.

    Gjenocidi (Spastrimi etnik)i vazhdueshėm i shqiptarėve nė Ēamėri

    Pėr tė realizuar synimet e veta grabitqare qarqet zyrtare greke asnjėherė nuk e respektuan popullatėn shqiptare tė Ēamėrisė duke u treguar mosmirėnjohėse ndaj ndihmesės sė vyer historike,qe ky popull dhe kjo krahinė kanė dhėnė historikisht nė shekuj pėr popullin grek.

    1.Fill mbas aneksimit ajo ka nėnshtruar me dhunė popullatėn e pafajshme shqiptare,duke vrarė me pabesi 72 burra nga paria e kėsaj krahine mė 1913 nė vendin e quajtur Selan Paramithia (Ajdonat),te cilėt kishin shkuar pėr bisedime me palėn greke,si dhe dhjetėra e dhjetėra njerėzve tė tjerė tė pafajshėm.

    Pėr tė ndalur persekutimet e qeverisė greke kundėr popullsisė shqiptare tė Ēamėrisė,mė 8 qershor 1913,patriotėt ēam kanė protestuar pranė qarqeve Evropiane.

    2.Ajo qė tmerroi Ēamėt si veprim vdekjeprurės pėr Ēamėrinė ishin pėrpjekjet satanike tė qeverisė greke mė 1923-1924 pėr t’u pėrfshirė edhe ēamėt myslimanė midis Turqve myslimanė qė banonin nė Greqi,tė cilėt sipas marrėveshjes sė Lozanes,Janar 1923,midis Turqisė dhe Greqisė,do tė shkėmbeheshin me Grekėt e Anadollit.(1)

    Qeveria greke duke e shkelur nė mėnyrė flagrante kėtė marrėveshje nuk ju pėrmbajt deklaratės tė pėrfaqėsuesit tė saj nė Lozan Kalamanos,mė 19 janar 1923 ku deklaroj se qeveria e tij nuk kishte aspak ndėrmend ti fuste nė shkėmbim “myslimanėt me origjinė shqiptare”,pėr tė cilėt ai vetė kishte propozuar se “banojnė me njė krahinė tė pėrcaktuat fare e qartė – Epirin”dhe se”ndėrsa janė bashkėfetarė me Turqit,nuk janė aspak bashkatdhetarė tė tyre”.(2)

    Komisioni mikst greko-turk ( nė mars 1924)(3),vendosi qė kundrejt popullsisė shqiptare tė Ēamėrisė,njė realitet etnik dhe historik qė njihej edhe nga pala greke,tė mos zbatoheshin kurrfarė procedurash apo formalitetesh nė kuadrin e shkėmbimit tė popullsisė greko-turke.

    Nė kundėrshtim me realitetin historik dhe marrėveshjeve tė arritura,qarqet zyrtare greke e detyruan me forcė kėmbimin (si skllavėrit zezak nė mesjetė) tė ēamėve qė arrijnė disa dhjetėra mijėra vetė,duke realizuar nė atė kohė njė pjesė tė planit tė harruar pėr njė spastrim etnik tė “minoritetit”etnik autokton nė trojet e veta.

  2. #32

    Registriert seit
    28.01.2008
    Beiträge
    4.024
    3. Me ardhjen nė fuqi tė qeverisė fashiste tė Joani Metaksanit mė 1936,gjendja e popullsisė shqiptare tė Ēamėrisė u rėndua mė shumė.

    Kjo qeveri zbatoi njė politik diskriminimi tė paparė. Vazhdoi konolizimi me grekė me qėllim ndryshimin e raporteve tė popullsisė. Ndėrrimi i emrave shqip tė vendbanimeve tė shqiptarėve me emrat grek.

    Aplikoi njė gjenocid tė vėrtetė,arrestime,internime,konfiskime tė pasurisė. Ky program thellohej hap pas hapi duke e bėrė jetėn e shqiptarėve tė padurueshme.

    4.Gjendja nė Ēamėri u bė mė e turbullt dhe mė e rėndė sidomos nė prag tė Luftės sė Dytė Botėrore. Nė prag tė pushtimit tė Greqisė nga Italia fashiste, Qeveria Greke bėri mobilizimin e pėrgjithshėm tė popullatės pėr luftė. Shqiptarėt e Ēamėrisė si nėnshtrues tė kėti shteti i kėrkuan qeverisė sė atėhershme greke qė t’i mobilizonte edhe ata nėn armė pėr ta luftuar armikun e pėrbashkėt.

    E “prekur” thellė nga ky gjest liridashės i ēamėve,qeveria greke i falėnderoi ata dhe i mobilizoi,por nė vend tė armėve u dhanė kazma e lopata duke i ēuar nė prapavijė pėr tė bėrė punime tė dorės sė dytė.
    Qeveria Greke me kėtė veprim mosbesimi tė demonstruar hapur e fyen rėndė gatishmėrinė e ēamėve dhe i distancoi prej saj me qėllim tė paramenduar, pėr tė akuzuar mė vonė ēamėt myslimanė si bashkėpunėtorė me pushtuesin.

    5. Me pushtimin e Greqisė nga Italia autoritetet greke nga frika dhe pėr ēka kishin bėrė ndaj popullatės tė pambrojtur ēame,urdhėruan internimin me forcė tė meshkujve nga 14 vjeē e lartė nė kampet e pėrqendrimit nė ishujt e detit Egje,Hio,Medilin,Korinthe,etj.

    Gjatė rrugės pėr nė internim qarqet zyrtare greke pėrpunuan psikozėn se ata ishin robėr lufte qė u kishin vrarė djemtė popullit grek,duke nxitur urrejtjen dhe njėkohėsisht pėr tė maskuar tė vėrtetėn,si tė pafajshėm tė marrė me forcė nga shtėpitė e tyre dhe jo nga fronti i luftės.

    Gjatė internimit nė kampe tė tipit Mathuazen,ēamėt u keqtrajtuan deri nė njė zhdukje fizike gradualet tė tyre.

    Ndėrkohė nė Krahinėn e Ēamėrisė kishin mbetur gra,pleq e fėmijė tė pambrojtur duke u bėrė pre e vrasjeve, grabitjeve ,pėrdhunimeve nga banda kriminale greke.

    Kur u kthyen nga internimi ēamėt me shpirtin e tyre tė durueshėm pėr tė mos acaruar e thelluar mynxyrėn qė po ju kanosej nuk ndėrmorėn asnjė veprim tė hakmarrjes por filluan vetėmbrojtjen e tyre duke zgjedhur rrugėn e pajtimit. Kėtė e dėshmojnė vetė historianėt grekė serioz e tė ndershėm,dhe qytetarėt e tjerė tė kėsaj krahine.

    Gjenocidi i pashembullt dhe zbim i shqiptarėve etnik (mysliman) nga vendbanimet e tyre historike

    Mė 27 qershor tė vitit 1944 nė krahinėn e Ēamėrisė, ndaj popullatės shqiptare myslimane filloi akti i fundit i gjenocidit qė ēoj nė spastrim etnik tė kėsaj popullate martire.

    Banda kriminale e shovinizmit grek derdhen mbi kėtė krahinė mizorit mė tė pashembullta tė njerėzimit.

    Barbarizmat qė ndodhen nė kurrizin e kėsaj popullate tė pafajshme kalojnė ēdo cak njerėzor. Vrasje,pėrdhunime, groposje pėr sė gjalli. Prerje tė organeve tė ndryshme trupore,hundė,vesh,etj. Gra me gjinjtė tė prera e tė masakruara,fėmijė tė djegur nė furrė,gra shtatzėna me barkė tė ēarė.

    Nė qytetin e Paramithisė ditėn e martė tė 27 Qershorit 1944 qė ėshtė dita e“Shėn Bartolemeut”pėr gjithė Ēamėrinė brenda 24 orėve u vranė mbi 600 burra,gra e fėmijė.

    Nė Filat gjatė periudhės qershor 1944-mars 1945 u masakruan dhe u vranė 1286 persona.

    Nė Gumenicė u vranė 192.

    Nė Margelliq e Pargė 626 persona, etj.

    Ka me qindra tė tjerė tė paidentifikuar e tė zhdukur pa lėnė gjurmė.

    Janė grabitur tė gjitha llojet e orendive shtėpiake nė masė ( fshatrat e Ēamėrisė kanė qenė tė pėrmendura pėr pajisjet e shtėpive)etj.



    Kjo ėshtė pasqyra e barbarizmave shoviniste greke.

    PASQYRĖ MASAKRASH GRABITJESH DHE DHUNUMESH TĖ KRYERA NGA SHOVINISTĖT GREKĖ TEK POPULLSIA SHQIPTARE E ĒAMĖRISĖ GJATĖ VITEVE 1944-1945

    -U shkatėrruan 68 fshatra;

    -U dogjėn dhe u rrėnuan 5800 shtėpi;

    -U shkatėrruan tė gjitha objektet e kultit si dhe u grabitėn pasurit,prona tė kėtyre kulteve (mbi 80 xhami).

  3. #33

    Registriert seit
    28.01.2008
    Beiträge
    4.024
    Banorė tė masakruar , gra

    Tė moshuar e tė rijnė, 2900
    Gra, 214
    Fėmijė, 96, nėn 3 vjeē 32
    Gra tė dhunuara, 745
    Gra tė grabitura, 76
    GRABITJE PASURIE
    Vaj ulliri 8475200 kg
    Drithėra 6743400 kv
    Kafshė pune 4453
    Bagėti tė imta 46 435, tė trasha 5 137

    Terrori ishte i pėrmasave tė tilla deri sa detyrohej popullsia shqiptare myslimane tė braktisė pėr shkak tė dhunės,trojet e tė parėve tė tyre mijėvjeēare duke gjetur strehė nė Republikėn e Shqipėrisė mbas marsit tė vitit 1945.

    Mbi pėrmasat e kėsaj tragjedie dhe qėllimin e saj e dėshmojnė qartė nė mėnyrė tė pakundėrshtueshme edhe misionet anglo-amerikane qė vepronin nė kėtė kohė nė Greqi dhe nė Shqipėri.

    Pėrpjekjet pėr tė ndėrkombėtarizuar ēėshtjen Ēame

    Mbas dėbimit tė dhunshėm, emigrantėt ēamė qė rezultonin me nėnshtetėsi greke e nėnkombėsi shqiptare,u organizuan nė Shqipėri menjėherė gjatė vitit 1945 dhe nėn drejtimin e Komitetit Antifashist Ēam sensibilizuan organizmat e ndryshme ndėrkombėtare si dhe shtetin amė lidhur me tragjedinė e tyre dhe kėrkesat e tyre tė ligjshme.

    Qeveria e re shqiptare e pas luftės iu drejtua konferencės sė Paqes nė Paris dhe Konferencės sė Ministrave tė Jashtėm tė Fuqive Aleate jo vetėm duke pėrkrahur gjendjen rėnqethėse tė ēamėve,por edhe duke kėrkuar riatdhesimin e ripronėsimin e tyre. Dhe kjo ishte e drejta e tyre e ligjshme qė mbrohej edhe nga vendimet e atėhershme ndėrkombėtare pėr tė drejtat e pakicave kombėtare.

    Tabloja e mjerimit tė ēamėve dhe kėrkesat e tyre u parashtruan edhe nė Konferencėn e Parisit (1946) prej Ministrit tė Jashtėm Shqiptar.

    Megjithatė, pėrpjekjet mė tė mėdha pėr ta ndėrkombėtarizuar problemin dhe pėr ta tėrhequr pėrkrahjen e fuqive Aleate i bėri Komiteti Antifashist Nacionalēlirimtar Ēam,si pėrfaqėsuesi mė i drejtpėrdrejtė i popullatės ēame.

    Janė tė shumta Memorandumet dhe telegramet e protestės,qė u ka dėrguar Fuqive Aleate dhe forumeve pėrkatėse si Asamblesė sė Kombeve tė Bashkuara nė Londėr e New-York, Kryesisė sė Ministrave tė Jashtėm Aleate nė Londėr e Moskė, Konferencės sė San Franciskos, Qeverisė sė Anglisė, Amerikės, Bashkimit Sovjetik, Dhomės sė Deputetėve nė Uashington, Londėr e Moskė, Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Mesdheut, etj.

    Nė vitin 1946-1947 Komisioni Ndėrkombėtar Hetimor i OKB-sė gjatė verifikimit tė kėsaj tragjedie nė tė dyja anėt e kufirit shtetėror konkludoi me fakte dhe dėshmi tė gjalla mbi pėrmasat dhe realitetin e masakrave dhe tė kėsaj tragjedie tė dhimbshme.

    Mbas kėsaj, vetė Forumi Ndėrkombėtar i UNRRA-sė duke e kategorizuar popullatėn ēame tė dėbuar si emigrante, dhe njė ndihme ekonomike mbi 1.2 milion dollarė USA dhe ndihma tė tjera materiale pėr mijėra refugjatė tė pa bukė dhe tė pastrehė ēam.

    Ndėrkohė qė ēamėt shpresonin pėr njė zgjidhje tė tė drejtave legjitime,pėrpjekjet e tyre u pasuan me njė heshtje tė patolerueshme.

    Kjo periudhė ( 1947-1990)ėshtė njė nga aktet mė tė rėnda tė kėsaj tragjedie. Njė heshtje e tillė me shkaqe dhe pasoja tė thella ende ėshtė enigmė.

    Qėndrimi zyrtar grek mbas dėbimit tė myslimanėve nga Ēamėria

    1. Ndaluan me dhunė ēdo pėrpjekje pėr ta ruajtur identitetin e origjinės sė popullatės shqiptare tė besimit ortodoks tė cilėt banojnė sot e kėsaj dite nė Ēamėri (Thesporoti).Ndalej pėrdorimi i gjuhės amtare shqipe tė flitej nė mjediset urbane dhe njė sėrė masash tė tjerat asimiluese me qėllim qė tė humbasin vetėdijen e origjinės sė tyre kombėtare.

    Si rezultat i kėsaj politike asimiluese shtypėse e diskriminimi ,popullsia shqiptare e besimit ortodoks nuk guxon sot tė vetė deklarohet nė Ēamėri.

    2. Mbas vitit 1945 filloi edhe aksioni pėr ndryshimin e strukturave demografike tė Ēamėrisė,kolonizimi me grek,arumun,rom,etj. i vendbanimeve tė ēamėve tė pėrndjekurit. Qėllimi qė krahina e Ēamėrisė tė ndryshoj fizionominė,por edhe pėr faktin tjetėr se qarqet zyrtare greke nuk kishin besim qė kjo krahinė tė mbetej nėn duart e ēamėve ortodoks.

    3. Pronat dhe pasuritė e ēamėve tė dėbuar pjesėn mė tė madhe tė tyre qeveria greke jua ka dhėnė nė pėrdorim kėtyre kolonėve por pa tė drejtė tapie.

    4. Qeveria e sotme greke ndjek njė politikė diskriminimi ndaj ēamėve nė Shqipėri duke i penguar pėr ti parė vatrat e tyre.

    Ajo i frikohet tė vėrtetės, ringjalljes tradicionale tė vėllamėrisė,midis ēamėve ortodoks dhe myslimanė.

    5. Ndryshoi pėrfundimisht toponomastikėn shqipe me grekė nė vendbanimet e shqiptarėve nė Ēamėri.

    Demokratizimi nė Shqipėri dhe trajtimi i problemit

    Si rezultat i pluralizmit nė Shqipėri,nė janar 1991 u krijua Shoqėria Politike Atdhetare “Ēamėria”si vazhduese e pėrpjekjeve dhe aspiratave tė popullatės martire tė Ēamėrisė.

    Problemi i Ēamėrisė ėshtė nė programin e shumicės sė partive politike nė Shqipėri tė cilat po bėjnė pėrpjekje pėr zgjidhjen e kėtij problemi nė pėrputhje me frymėn e standardet e dokumenteve ndėrkombėtare tė OKB-sė,KSBE-sė,e Kėshillit tė Evropės mbi tė drejtat e njeriut.

    Qeveria greke dhe personalitetet e larta tė saj deri tani kanė mbajtur njė qėndrim mohues.

    Sipas qėndrimit zyrtar grek, ēamėt myslimanė nuk do tė lejohen tė kthehen nė Greqi,”sepse kanė bashkėpunuar me okupatorėt italo-gjermanė nė Luftėn e Dytė Botėrore dhe si tė tillė ata janė kriminel Lufte dhe janė dėnuar sipas ligjeve greke”.(K.Micotaqis,Tiranė,maj 1992).

    Kjo ėshtė njė “hipotezė” sa e pa vėrtetė aq edhe e falsifikuar.

    Tė konsiderohesh ēamėt “kriminel”nė njė kohė kur ata kanė derdhur gjakun,bashkė me grekėt, pėr ēlirimin e pėrbashkėt,ėshtė krim i inskenuar politiko-diplomatik.

    Sepse: ēamėt nuk kanė bashkėpunuar me okupatorėt tė ēfarėdolloj qofshin por janė viktima tė tyre.

    -Nė qoftė se nė Ēamėri ka patur disa dhjetėra “Kolaboracionalistė” (fenomen qė ėshtė vėrtetuar pėr tė gjitha shtetet qė janė pushtuar nga nazifashizmi,gjatė Luftės sė Dytė Botėrore)nė Greqi si tė tillė kanė qenė 30.000 veta me gjeneral Ralisin nė Krye.

    Askush ata sot nuk i akuzon nė Greqi,pėrkundrazi janė rehabilituar me amnistinė e pėrgjithshme qė ka bėrė ky shtet.

    -Ėshtė fakt historik se ēamėt janė rreshtuar ndėr tė parėt nė rezistencėn greke kundėr pushtuesit tė pėrbashkėt (nė radhėt e ELAS-it dhe EAM-it).

    -Ekzistojnė dokumente e dėshmi tė pakundėrshtueshme mbi tė vėrtetėn e tragjedisė ēame.

    -Ekzistojnė dokumente tė RAJH-ut gjerman qė dėshmojnė se Napolon Zerva njė nga pėrgjegjėsit kryesore tė gjenocidit ndaj ēamėve ka qenė bashkėpunėtor i Gestapos Gjermane.

    -Nuk mund tė fajėsohet njė popullatė prej 30.000 vetė sepse ,sipas gjyqeve speciale politike tė inskenuara e nė mungesė tė ēamėve tė dėbuar se janė dėnuar sipas ligjeve greke 1930 vete.

    Ky qėndrim zyrtar grek nuk ėshtė aspak nė nderin e Qeverisė “Demokratike” Greke,e cila ka firmosur tė gjitha konventat ndėrkombėtare pėr tė Drejtat e Njeriut dhe nuk e akuzojnė sot si fajtore pėr kėto tragjedi,por nuk ėshtė aspak humane qė tė bėhesh bashkėfajtor me autorėt e njė tragjedie nga mė tė rėndat e pas Luftės sė Dytė Botėrore nė Evropė duke pėrdorur akuza falėse e tė fshehėsh qėllimin e vėrtetė. Kjo tragjedi pėr sa kohė do tė qėndroj pezull ajo edhe mė shumė do tė rėndoj ndėrgjegjen e popullit grek.

    Problem qė pret zgjidhje.

    Popullsia shqiptare e martirizuar e Ēamėrisė sot nė Evropėn e dimensionit humane kėrkon pėrpara tė gjitha forumeve ndėrkombėtare. Pėrpara tė gjitha qarqeve shtetėrore, politike-diplomatike Evropiane. SHBA-sė e mė gjerė, i drejtohet Qeverisė dhe Popullit Grek pėr pėrkrahje dhe zgjidhjen e drejtė tė kėrkesave tė saja legjitime e njerėzore:

    1. Kėrkojnė qė Shteti dhe Qeveria Greke si anėtare e Komunitetit Evropian, si shtet qė ka firmosur tė gjitha Aktet Ndėrkombėtare pėr tė Drejtat e Njeriut dhe respektimin e pakicave kombėtare, tė njohin tė drejtat e mohuara tė Ēamėrisė.

    2. Kėrkojnė qė Shteti dhe Qeveria Greke tė pranojnė realitetin historik tė “Ēėshtjes Ēame”.

    3. Tė njihen tė drejtat juridike e civile tė ēamėve tė dėbuar me dhunė mė 1944-1945 nga vatrat e tyre autoktone, tė drejtėn mbi pasuritė dhe pronat e ligjshme tė tyre.

    4. Kėrkojnė qė Shteti dhe Qeveria Greke tė lejojė dhe mundėsojė Qarkullimin e lirė tė kėsaj popullate pėr tė parė vatrat e tė parėve.



    danke........................

  4. #34

    Registriert seit
    28.01.2008
    Beiträge
    4.024
    Ēamėri ēdo shqiptar ėshtė me ty.Shoqata Pėr Tė Drejtat e Njeriut Ēamėria, me bazė nė Boston.

    Shqiptarėt e Amerikės u tubuan nė pėrkujtim tė 64 vjetorit tė genocidit ndaj popullsisė Ēame.

    1 Korrik 2008 - SHBA pėrkujtoi tragjedinė ēame.Tė shtunėn shoqata Ēamėria pėrkutoi nė njėrin prej mjediseve tė lokalit "Royal Manor Palace" nė New Jersey, 27 qershorin 1944, 64 vjetorin ditėn pėrkujtimore pėr tragjedinė e popullsisė ēame.

    Aktiviteti i pėrvitshėm i ēamėve, ėshtė bėrė si nė Shqipėri, dhe nė SHBA-sė qė pėrkujtojnė genocidin e 27 qershorit. 27 Qershori 1944, pa dyshim do tė mbetet gjatė nė kujtesėn e popullsisė ēame tė vendosur nė Shqipėri, pas dėbimit me dhunė nga trojet e tyre nė Greqi, nė mesin e shekullit tė kaluar.

    Ēėshtja ēame, pra ky problem ende i pazgjidhur nė saj tė aktivitetit dhe veprimtarisė sė komunitetit ēamė nė SHBA-sė, ėshtė trajtuar dhe nė Kongresin amerikan, nga kongresitėt amerikan, Komisionit pėr liritė e tė drejtat e njeriut i njohur "Komiteti i Helsinkit", dhe kur senatorja e New Yorkut, Hillary R. Clinton, e ngriti ēėshtjen ēame zyrtarisht, nė Senatin amerikan.

    Shoqatat ēame nė Amerikė, me kėto aktivitete dhe veprimtari qė kanė bėr deri tani, kanė bėr njė punė shumė tė madhe, edhe pėr tė sensibilizuar opinionin amerikan, qeverinė, Kongresin dhe Senatin amerikan, komunitetin shqiptar dhe atė ndėrkombėtar OKB-nė. Kėrkesat e tyra plotėsishtė tė drejta janė tė vazhdueshme nė drejtim tė sė drejtės nė faktorin ndėrkombėtar, atė amerikan, faktorin shqiptar, politikėn shqiptare, dhe nė tė gjitha organizmat qė kanė tė bėjnė me liritė dhe tė drejtat e njeriut, nėpėr botė.

    Nė tubimin e organizuar me kėtė rast, nė New Jersey, nga Shoqata Pėr Tė Drejtat e Njeriut Ēamėria, folėn kryetari i kėsaj shoqate, zoti Ahmet Xhafo, si dhe drejtues tė organizatave dhe shoqatatve tė tjera, lider fetar dhe pėrfaqėsues tė shtetit shqiptarė nė Amerikė. Takimin e ka drejtuar sekretarja e shoqatės znj. Laura Selami dhe znj. Endri Merxhushi. Pas intonimit tė tė dy Hymneve Kombėtar, tė SHBA-sė, dhe Shqipėrisė ėshtė mbajtut njė minutė heshtje pėr viktimat e tragjedisė Ēame.

    Sakaq, Imami i Qėndrės Islamike Shqiptaro - Amerikane, nė Garfield, Imam Rifat Halili ėshtė lutur pėr shpirtrat e tė masakruarėve tė tragjedisė, dhe ka bėrė apel pėr kthimin e ēamėve nė tokat e tyre, tek varret e tė parėve. Kryetari i Shoqatės, Ahmet Xhiafo ka mbajtur fjalėn e rastit, ku ka pėrkujtuar edhe njė herė tragjedinė qė ndodhi nė Camėri, ku popullsia e pafajshme ēame, iu nėnshtrua njė genocidi tė paparė.

  5. #35

    Registriert seit
    28.01.2008
    Beiträge
    4.024
    Krahas, dėbimeve me forcė, plaēkitjeve dhe pėrdhunimeve, u vranė dhe u masakruan njerėz tė pafajshėm me qėllim spastrimin etnik tė krahinės. Zoti Xhiafo, i bėri apel qeverisė greke, qė tė njohė realitetin dhe tė kontribuojė pėr njohjen e tė drejtave tė popullsisė ēame.

    Njė ditė mė parė se tė mbahej ky tubim, Shoqata Pėr Tė Drejtat e Njeriut Ēamėria, me bazė nė Boston -SHBA, kryetari i saj z Ahmet Xhiafo, lėshoi edhe njė deklerat nė pėrkujtim tė 27 Qershorit 1944.

    Nė tubim morėn pjesė edhe dy pėrfaqėsuesit e shtetit shqiptarė nė Washington, Z/ambasadori i Republikės sė Shqipėrisė, z. Kreshnik Collaku, dhe diplomati Dritan Mishto - sekretari i parė pėr ēėshtjet politike dhe integrimin nė NATO, nė ambasadėn e R. Shqipėrisė nė Washington. Si dhe disa veprimtarė tė dalluar tė ēėshjtjes kombėtare, z Sejdi Hysenaj, Musli Mulosmani, Elmi Berisha, Jonuz Ndreu, Marijan Cubi, Pashk Paloka, Zef Perndocaj, dhe dhjetra tė tjerė.

    Zv/ ambasadori, Ēollaku, ka folur pėr ditėn pėrkujtimore, e cila ėshėt future nė mremorien e historisė dhe tė Parlamenti Shqiptar, i cili e ka pėrcaktuar si Dita e Pėrkujtimit tė viktimave Ēame. Zv/ambasadori i R. Shqipėrisė nė Washington, diplomati Ēollaku, nė fjalėn e tij pėrshėndetėse, theksoi se sot, jemi mbledhur pėr tė pėrkujtuar njė nga ato ngjarje tė hidhura e tė dhimbshme qė gjatė shekullit tė shkuar e kanė goditur kombin Shqipėtar. I hidhur e fatzi ka qėnė fakti, se tė tilla fenomene, tė tilla goditje qė i kanė ardhur kombit Shqipėtar , pavarėsisht se janė shkaktuar nė vende tė ndryshme, nė kohė tė ndryshme e nga autore tė ndryshėm ato kanė diēka tė pėrbashkėt , Motivin!

    Nė kėtė kontekst, diplomati Ēollaku, tha se genocidi antiēam ėshtė pjesė e padrejtėsisė historike me tė cilėn fataliteti goditi kombin shqiptarė gjatė 100 vjeēarit qė lamė pas.Sot, ka vijuar ai veēse ka lajme tė mire. Pikėrishtė, sot, ora e historisė duket se po troket pėr Shqiptarėt. Sot, duket se plagėt shekullore po shėrohen e endėrrat, tona po bėhen realitet. Shqipėria ka marrė ftesėn pėr tė qėnė anėtare e Aleancės VeriAtlantike, aleancės mė tė madhe demokratike, politike e ushtarake tė kohės, NATO-s.

    Ai kujtojė edhe njė herė se Kosova, ėshtė e lirė dhe po ndėrton e sigurtė tė ardhmen e saj..Shqiptarėt nė Mal tė zi e Maqedoni, me qytetarinė e kontributin e tyre, pėr tė ngritur njė shoqėri demokratike dhe nė frymė europiane e perendimore, nė shtetet ku jetojnė po fitojnė nė mėnyrė dinjitoze respektin e tė qenurit faktor i rėndėsishėm dhe vendimtar nė paqen,stabilitetin dhe ecjen e krejt rajonit drejt integrimit euro-atlantik..

    Kėshtu, permendi pėrfaqėsuesi i shtetit shqiptarė, diplomati Ēollaku, edhe ēėshtja e komunitetit ēam ka mė shumė mundėsi e siguri tė zgjidhet, nė njė rajon tė integruar, nė njė rajon pjesė e strukturave euro-atlantike. Problemet, e pazgjidhura tė komunitetit ēam janė tė drejta dhe dinjitoze, e tilla duhet tė jenė edhe pėrpjekjet pėr zgjidhjen e tyre. Sot, shqiptarėt janė kontribuesit mė tė sinqertė, e mė aktive drejt integrimit euro-atlantik tė rajonit. Ky kontribut, nuk mund e nuk do tė kalojė pa e marrė shpėrblimin e duhur nga bota e qyteteruar dhe nga historia, ka pėrfunduar fjalėn e tij - zv/ambasadori i R. Shqipėrisė nė Washington, diplomati Kreshnik Ēollaku,

    Programi ka vazhduar me njė valle epike, qė evokonte aspiratėn ēame, nė memorien e mosėharresės dhe mallin pėr vatrat e braktisura. Dr.Gjon Bucaj, zv/kryetari I Vatrės ka pėrshėndetur pjesmarrėsit, nė emėr tė kryetarit Agim Karagjozi, dhe tė gjithė vatranėve. Ai tha se nė kėtė ditė tė gjithė ndjehemi ēamė dhe tė tillė do tė jemi derisa tė plotėsohet amaneti i martirėve tė masakruar. Dr.Buēaj theksoi faktin se Vatra ndjehej e obliguar qė tė mbėshtesė kėrkesat e popullsisė ēame, mbi tė cilėn ėshtė ushtruar genocid, janė marrė jetė njerėzore, mbahen peng pronat, deri dhe varret e tė parėve.

    Mė pas u lexua njė pėrshėndetje-kumtesė e prof. Sami Repishti, cili solidarizohej me kėrkesat e Shoqatės Pėr Tė Drejtat e Njeriut Ēamėria, dhe e pėrshkruante genicidine pashembulltė tė Greqisė mbi popullsinė e pafajshme.
    Kryetari i degės sė Partisė Lidhja Demokratike e Dardanisė, pėr New York e rrethe, z. Agim Rexha (n/kryetar i Vatrės), pėrshėndeti organizatorėt e aktivitetit dhe u solidarizua me platformėn e shoqatės Ēamėria, pėr tė drejtata e mohuara. Ndėrsa ka bėr thirrje qė bashkėsia shqiptare nė SHBA-sė, tė jetė edhe mė e angazhuar pėr zgjidhjen e ēėshtjes ēame. Kryetari i Partisė Lėvizja e Legalitetit, dega e New Yorkut, dhe tri shtetshit, zoti Hakik Mena, pasi pėrshėndeti organizatorėt dhe mbėshteti kėkresat e drejta tė Shoqatės, kritikoi ashpėr qeveritė shqiptare tė tė gjitha krahėve, tė cilat, nuk kanė bėrė sipas tij as pėrpjekjen mė tė vogėl pėr tė institucionalizuar nė rrugė zyrtare tė drejtata e ēamėve.

    Gazetarja Elmira Muja, aktiviste e dalluar e Organizates sė Gruas Shqiptaro-Amerikane "Motrat Qiriazi", pėrshėndeti nė emėr tė Shoqatės sė grave Shqiptaro-Amerikane”Motrat Qiriazi” dhe tregoi fragmente ngjarjesh qė ksihte pėrjetuar si gazetare nėpėr Evropė nga takimet me ēamė tė emigruar, tė cilėt, nuk e harronin vendlindjen dhe ėn memorie ksihin tragjedinė ēame ėt shkaktuar nga falangat terroriste tė komnadatit grekė Zervos.

    I gjithė programi, qė ishte i ngarkuar me shumė emocione, u shoqėrua nga njė shfaqje profesionale e grupit tė Valleve ”Bashkimi” nga Bostoni tė udhjėhequr nga koreografi i mirėnjohur Bashkim Braho. Aktori i njohur i komunitetit z. Xhevat Limani interpretoi poezi pėr ēamerinė tė poetit dissident Bilal Xhaferri.Nė fund u shfaqėn pjesė nga dokumentari “Ēamėria 64 vjet pas genocidit tė 1944”.

  6. #36

    Registriert seit
    28.01.2008
    Beiträge
    4.024
    62 - vjetori i gjenocidit tė Ēamėve, u pėrkujtua edhe nė Nju Jork
    Nuk ėshtė mė problemi i Ēamėrisė vetėm si Ēamėri!?!, ėshtė problemi i gjithe Shqipėrisė !!!

    /Nga BEQIR SINA, Nju Jork /
    28 qershor 2006/

    Grekėrit e Zervos, mė vranė 7- anėtarė tė familjes Hylan Plaza - Staten Island(NY) : Nė kujtim tė kėsaj dite familje ēame me banim nė Nju Jork, u mblodhėn pėr tė pėrkujtuar 62- vjetorin e Gjenocidit grekė mbi popullsinė Ēame. Ata u mblodhėn jo vėtėm tė kujtojnė atė masakėr tė paparė, por edhe tė tregojnė se deri sa tė zgjidhet kjo ēėshtje, ata nuk do tė ndalen . Ēamėt, u mblodhėn qė kulturėn , traditėn, historin dhe gjuhėn e tyre, t'ua transmetojnė fėmijve tė tyre - brezave qė po vijnė. Ata u mblodhėn tė bėjnė njė homazhė tė thjesht, por shumė simbolik nė pėrkujtim tė tė gjithė atyre ēamėve tė masakruar nė vitin ’44( 2.900 janė tė vrarėt gjatėmasakrės mbi popullsinė ēame 2.400 vetė kanė vdekur rrugės sė marshimit drejt Shqipėrisė, nėn dėbim 5800 ėshtė numri i shtėpive tė djegura).Formacione t ushtarake greke, thonė studiuesit, kishin si synim deri nė shfarosjen e popullsisė shqiptare myslymane dhe asimilimin e popullsisė ortodokse nė Ēamėri, goditėn atdhetarė, bėnė arrestime, burgime, ekzekutime, dogjėn shtėpi dhe dėbuan popullsinė nga pronat e tyre.
    Kryetari i kėsaj dege nė Nju Jork, zoti Sali Bollati, organizatori kryesorė, tha se :"Mesazhi i kėtij pėrkujtimi ėshtė tė mos harrojmė kurrė amanetin e atyre ēamėve , qė u pushkatuan dhe u dėbuan me forcė, iu pėrvetėsuan pronat, e ju mohuan tė gjithė tė drejtat, nga trojet e tyre. Ky pėrkujtim, ėshtė edhe njė thirrje e fortė pėr tė gjithė shqiptarėt, se tė gjithė si shqiptarė duhet tė mbėshtesėm e pėrkrahėm zgjidhjen e kėsaj ēėshtje. Bollati, thotė se "Unė kamė qėnė shtatė vjeēė, dhe i kamė parė me syt e mijė ato masakra, kur ushtarėt grekė tė Zervos mė vranė 7- anėtarė tė familjes sime. Unė nukmund t'a harrojė kurrė atė masakėr. Shumica e pjesėmarrėsve, nė kėtė takim, janė anėtarė tė organizatės "Ēamėria" nė Nju Jork. Organizatė, e cila ėshtė ngritur me qėllim qė tė bėjė tė njohur opinionit amerikan, tė drejtat e mohuara tė popullit ēamė. Njėhereshit tė mobilizojmė tė gjithė ēamėt nė Amerikė, e tė gjithė shqiptarėt ngado qė janė, tė mbėshtesin fuqimisht ēėshtjen ēame. Sepse, nė fakt Ēamėria, ėshtė ajo pjesė e mohuar padretėsisht nga ish rregjimi Enverian, dhe ka vazhduar ende pjesėrisht tė mohohet .
    Me tė vetmin qėllim, qė grekėrit tė realizojnė atė fare "megaloidea" ,nė Jugun e Shqipėrisė. Bollati, vijojė duke thėnė se :"Gjithmonė e kam ngritur, nuk ėshtė mė problemi i Ēamėrisė vetėm si Ēamėri!?!, ėshtė problemi i Shqipėrisė, asaj qė grėkėrit mundohen t'a quajn Epiri i Veriut. Ėshtė njė problem mbarė ndėrkombėtar, mbi tė drejtat e njeriut saksionuar sipas kartave e marrveshjeve ndėrkombėtare.

    Sot, kjo ēėshtje ka mjaft figura tė spikatura ndėrkombėtare, tė cilat, po e njohin kėtė ēėshtje, dhe kėrkojnė zgjidhjen e saj bazuar nė koneventat ndėrkombėtare. Bollati, pohojė se me rastin e kėsaj dite, ne si ēamė nė SHBA-ės, :" Kemi vendosur ; qė Komisionit tė Kombeve tė Bashkuara pėr Liritė e tė Drejtat e Njueriut, nė Nju Jork t'i drejtojmė njė peticion me kėtė rastė. Peticioni ynė ka kėto kėrkesa : Njohja zyrtare e shtetit grekėt tė gjenocidit - '44. Kthimi normal i ēdo ēami tė larguar me forcė nė vendin e tij. Kthimi i pronave, tė cilat padrejtėsishtė i janė mohuar. Kėrkesat tona si qytetar amerikan do t'i drejtohen edhe Departamentit Amerikan tė Shtetit. Do tė kėrkojmė mbrojtjen e pėrkrahjen e tyre.

    Selfo Ibrahimi, ēamė me banim nė Staten Island -Nju Jork, nėn/kryetar i degės sė organizatės "Ēamėria", duke kujtuar kėtė datė shprehet se: " Jemi mbledhur sot, kėtu tė pėrkujtojmė 62- vjetorin gjenocidit grekė kundėr popullsisės ēame. Gjenocidi grekė kundra popullsisė ēame, ėshtė patjetėr njė nga ngjarjet mė tė shėmtuara qė grekėrit bėnė ndaj popullit liridashės e paqedashės shqiptarė, ēamė. Kjo ēėshtje kurrė nuk do tė harrohet, ashtu siē po kujtohet sot, nė Qafė Botė(Sarandė), do tė kujtohet sa tė jetė gjallė shqiptari.Ēėshtja ēame sa vjen e bėhet edhe mė e fortė. Detyra jano qė ne tė themi tė vėrtetėn e luftojmė pėr tė drejtėn tonė. Duke ja bėrė tė qartė botės se ēfarė ka ndodhur, dhe vetė bota le tė gjykojė mė pasė. Fati ynė qė ne si komunitet ēamė kemi se sot, jetojmė nė kėtė vend tė madh - kampionin nė botė tė lirisė e demokracisė. Vendi ku edhe ne si ēamė lirshėm, mund tė shprehim tė drejtat tona. Dhe kėshtuqė kemi shpresėn e plotė se ēėshtja jonė shumė shpejt do tė zgjidhet me forma e mėnyra paqėsore. "
    Pėr aktivistin dhe poetin shqiptaro - amerikan autorin e librit"Le te jem une, Zamira" zotin, Pierre-Pandeli Simsia :" Ky aktivitet, pėrfaqėson njė ngjarje shumė tė rėndėsishme kėtu ne komunitet. Ngjarje, kjo e cila edhe mua me bashkėshorten time, na bėnė tė lumtur tė marrėm pjesė nė kėtė aktivitet. Ashtu siē i ka bėrė sot, nė kėtė ditė tė gjithė shqiptarėt, nė Shqipėri e jashtė saj. Kjo ēėshtje tani flet me gjuhėn e ndėkombėtarizimit deri nė zgjidhjen e saj. Mendojė se ka ardhur koha tė thėrrasėm: "Mbahu Ēamėri, e mos ki frikė se djemtė nė Amerikė". Ke fatin e mirė se ke pas vetes senatorė e kongresmen amerikanė. Pėr kėtė ditė unė si poet, kamė shkruar enkas nė pėrkujtim tė kėsaj date disa vargje nga poezia:
    "Vargje pėr Ēamerinė".
    Ēamėri! O tokė e bukur dhe e begatė,
    O vatėr djep i heroizmit,
    Njė plagė e vjetėr, ende pikon gjak.
    Tė shkruaj pėr ty Ēamėri
    Vargjet plot dhimbje me rrjedhin lumė.
    Janė mijėra, miliona vargje,
    Duhen shekuj dhimbjen tė shuajnė.
    Vargje loti, malli, shprese...
    Njė monument tė tėrė krijojnė
    Monumentin e Gjenocidit
    Pėr Ēamėrinė zemra renkon.
    Ē'tė panė sytė moj nėnė e mirė
    N'at'Qershor dyzet e katėr
    Ē'bishė e egėr tė hyri nė shtėpi,
    Ē"kėmbė mizore tė shkeli nė vatėr?!
    Bijtė e t'u janė mbledhur sot
    Heroizmin Ēam nderojmė.
    Rron Shqipėria, Ēamėria, Kosova
    Shqiptaria ėshtė e jona.

  7. #37

    Registriert seit
    28.01.2008
    Beiträge
    4.024
    KE ka reaguar ndaj mosnjohjes sė ēėshtjes ēame nga Greqia

    TIRANE : Deklaratat e zėdhėnėsit tė kryeministrit grek vetėm disa ditė mė se qeveria e Athinės nuk e njeh ēėshtjen ēame, kanė shkaktuar reagimin e Komisionit Evropian, i cili ka deklaruar me anė tė njė letre se ėshtė nė dijeni tė kėtij problemi. I ngarkuari i komisionerit pėr zgjerim tė BE’sė nė lidhje me kėtė ēėshtje, thuhet nė njoftim zyrtar tė Partisė demokratike pėr Integrim, parti e cila pėrfaqėson intersat ēame nė politikė . Ndėr tė tjera nė dekleratėn e sipėrcituar thuhet se deputeteti i kėtij parlamenti Dirk Lange, i ka dėrguar njė letėr drejtuesit tė Partisė demokratike pėr Integrim Tahir Muhedinit njė letėr ku i sqaron qėndrimin e Komisionit Evropian mbi ēėshtjen tė cilin politikani shqiptarė e kishte shfaqur si problem vetėm para disa ditėsh. “Nė letrėn e dėrguar nga funksionari evropian shkruhet se “Komisioni e njeh ēėshtjen relative tė popullatės ēame dhe aq mė shumė ėshtė i informuarpėr ēėshtjet qė i pėrkasin tė drejtave tė anėtarėve, veēanėrisht tė pronave tė paluajtshme tė konfiskuara nė fund tė Luftės II Botėrore. Komisioni vlerėson se kjo ēėshtje ėshtė esencialisht e natyrės sė marrėdhėnieve dy paleshe midis Shqipėrisė dhe Greqisė.Komisioni do tė vazhdojė tė ndjek me kujdes situatėn.”.
    SHITJA E PASURISĖ ĒAME, AKT ANTISHQIPTAR I SHTETIT GREK
    Shkruan: Sheradin Berisha
    Mė 9 shkurt 2006, me vendimin 5/2006 Gjykata e Lartė Greke i ka dhėnė tė drejtė shtetit helen t“i shesė tė ashtuquajturat “pasuri tė armiqve” tė grekėve,qė banojnė nė Shqipėri dhe qė kanė prejardhje shqiptare. Propozimi pėr shitjen e tokave tė konfiskuara ėshtė bėrė nė tetor tė vitit tė kaluar nga kryeprokurori grek para Gjykatės sė Lartė, kėshtu ka bėrė tė ditur agjencia e lajmeve greke ANA.
    Ky lajm ka ngjallur reagime tė shumta nė opinionin shqiptarė e veēanėrisht te popullata ēame, e cila jeton nė Shqipėri, pas shpėrnguljeve me dhunė(1913-1945) nga vatrat e tyre stėrgjyshore.

    Ēamėria ėshtė njė krahinė qė pėrbėn pjesėn mė jugore tė trevave shqiptare.
    Shtrihet gjatė bregdetit Jon dhe zgjerohet nė Lindje deri nė vargun e maleve qė e ndajnė prej pellgut tė Janinės. Nga Veriu ka kufi lumin Pavel, kurse nė Jug Gjirin e Prevezės. Qendrat e banuara kryesore tė Ēamėrisė janė:Filati, Gumenica, Paramithia, Margėllėēi dhe Parga, tė cilat me vendim tė Konferencės sė Ambasadorėve tė vitit 1913 qė u mbajt nė Londėr, iu aneksuan Greqisė, ndėrkaq vetėm rripi i saj Verior(me shtatė fshatra) me qendėr Konispolin, u pėrfshi brenda kufijve tė Shqipėrisė londineze.
    Sipas dokumenteve, deri nė dhjetor tė vitit 1912 nė Ēamėri jetonin 90 mijė banorė, 50 mijė myslimanė dhe 45 mijė tė krishterė, prej tyre 18 mijė frymė flasin gjuhėn greke, ndėrsa 72 mijė tė tjerė flasin gjuhėn shqipe.
    Kėshtu, Shqipėria megjithėse doli si njė shtet i pavarur, u copėtua pėr afėr dy tė tretat e territorit kombėtar, dhe gjysma e popullsisė shqiptare u bė “pakicė kombėtare” nė shtetet fqinjė, si nė:Greqi, Bullgari, Serbi e Mal tė Zi.

    Qė nga viti 1913 e kėndej, Greqia me mbėshtetjen e fuqive tė mėdha:Anglisė, Francės dhe Rusisė, nis spastrimin etnik tė Ēamėrisė, sipas programit nacionalist “Megalo Idea”, i ngjashėm me programin serb “Naēertanija” tė Ilija Grashaninit.
    Pėr realizimin e kėtij synimi, qeveria greke nxori dekrete tė veēanta me tė cilat ēamėt u ndaluan tė blejnė, tė shesin, ose tė transferojnė pasuri tė patundshme qė u takonte atyre, ndėrsa pas pėrfundimit tė Luftės sė Parė Botėrore(1918) , hartoi njė ligj pėr Reformė Agrare, e cila u aplikua vetėm nė Ēamėri, dhe kjo “reformė” shqiptarėve (tė cilėt shpėrnguleshin me dhunė pėr nė Turqi) ua grabiti tėrė pasurinė e tundshme dhe tė patundshme.
    Nė gusht tė vitit 1936 nė Greqi u instalua regjimi fashist nė krye me Joan Metaksain dhe viktimat e para tė kėsaj diktature ishin ēamėt. Shpėrthimi i Luftės Italo-Greke (nė vitin 1940) thelloi edhe mė shumė vuajtjet dhe persekutimet e ēamėve. Nė kėto rrethana lufte, qeveria Metaksai, shfrytėzoi momentin, pėr vazhdimin e spastrimit etnik tė Ēamėrisė nga popullsia autoktone ēame. Pėr realizimin e kėtij qėllimi, fillimisht u burgosėn rreth 5 mijė meshkuj ēamė (nga mosha 16-70 vjeē)tė cilėt u internuan nė ishujt e Egjeut: Chios, Medelin, Korynth, Lefkada.

    Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore pėrgjegjėsi kryesor i gjenocidit ndaj ēamėve,padyshim ishte gjenerali grek Napolon Zervas, (kryetar i partisė sė djathtė greke EDES). Nė periudhėn qershor 1944-mars 1945, forcat e Zervas, kanė vrarė e masakruar rreth 3 mijė civilė tė pambrojtur ēamė. Sipas tė dhėnave qė dalin nga raporti i Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave, rezulton se shifra e ēamėve tė larguar me forcė nga Greqia pėr nė Shqipėri gjatė dhe pas Luftės sė Dytė Botėrore ėshtė rreth 35 mijė vetė. Gjatė kėsaj periudhe tė spastrimit etnik, u dogjėn dhe plaēkitėn 86 fshatra me rreth 5800 shtėpi. Nė humbjet e tjera materiale llogariten 110 mijė krerė bagėti tė imta, 2400 gjedhė, 80 mijė kuintalė vaj ulliri, 21 mijė kuintalė grurė pa llogaritur kėtu edhe dramėn e madhe tė shkombėtarizimit tė kėtyre trojeve. Tė theksojmė, se ēamėt deri nė vitin 1940 pėrveē shtėpive kishin pyje me sipėrfaqe 65 mijė hektarė, 108 mijė ha kullota dhe 30 mijė ha tokė bujqėsore me njė vlerė prej 1 miliardė USD. Ndėrsa sipas tė dhėnave tė Shoqatės “Ēamėria” vlera totale e pronave ēame nė fund tė Luftės sė Dytė Botėrore ishte 340 milionė USD dhe qė me vlerėn e sotme tė kėmbimit vlerėsohet 2, 5 miliard dollarė.
    Pas LDB, shteti grek miratoi ligje diskriminuese, me tė cilat konfiskonte pasurinė e shqiptarėve ēamė, pasi i akuzonte ata se kishin bashkėpunuar me nazifashistėt italianė e gjermanė.

    Vendimi i fundit i Gjykatės sė Lartė Greke pėr shitjen e pasurisė sė ēamėve, ėshtė njė vendim politik, i cili mohon katėrēipėrisht tė drejtėn e zotimit tė pronave nga pronarėt e ligjshėm ēamėt. Sakaq, dihet se shteti grek ka njė proces tė hapur nė Strasburg, pikėrisht pėr ēėshtjen e pronave tė ēamėve dhe mos vallė ky proces do tė prolongohet, deri sa tė shiten kėto prona?!
    Nga kjo situatė e krijuar, lypset me urgjencė ndėrhyrja e Tiranės zyrtare, e cila asnjėherė nuk e ka trajtuar kėtė problem seriozisht. Pėr mė tepėr sikur Shqipėria zyrtare ėshtė treguar tolerante karshi veprimeve ksenofobe tė zyrtarėve grekė, tė cilėt shpeshherė kanė shprehur pretendime territoriale (nėpėrmjet elementit grek) nė jug tė Shqipėrisė.

    Tek e fundit shtetin shqiptar e obligon edhe Kushtetuta e vendit pėr mbrojtjen e interesave tė bashkėkombėsve tė saj jashtė kufijve shtetėrorė. Sė kėndejmi, Greqia si anėtare e BE-sė, duhet tė korrigjojė politikėn e saj diskriminuese ndaj ēamėve, tė ndėrtuar gjatė dhe pas LDB-sė, dhe tė respektojė tė drejtėn e patjetėrsueshme tė ēamėve, pėr t“u rikthyer nė pronat e tyre tė konfiskuara padrejtėsisht (me vendime e ligje antishqiptare) si dhe t“i kompensojė tė gjitha pronat qė ua ka shitur apo dhėnė falas popullsisė greke.

  8. #38

    Registriert seit
    28.01.2008
    Beiträge
    4.024
    Qeveria greke bėri ēmos qė tė pėrēante popullsinė shqiptare ēame, duke u pėrpjekur tė kundėrvejė tė krishterėt ndaj muslimanėve.

    "..... Nė gusht tė vitit 1936, Joan Metaksai vendosi diktaturėn fashiste. Viktima e parė ishte popullsia ēame. Fashistėt e orės sė parė, tregtari Stavro Koēoni dhe oficeri i xhandarmėrisė Zambeta filluan goditjet sistematike nė Filat, Pituljete, Gumenicė pėr zhdukjen e popullsisė ēame. U shkua deri atje sa populli i Paramithisė u ndalua me violencė tė fliste nė gjuhėn shqipe. Qeveria greke bėri ēmos qė tė pėrēante popullsinė shqiptare ēame, duke u pėrpjekur tė kundėrvejė tė krishterėt ndaj muslimanėve. Kjo politikė shtetėrore nuk kaloi pa lėnė gjurmė, pasi popullsia e kėsaj zone nė shumicėn dėrrmuese ishin e paarsimuar dhe nuk u arrit qė qarqet intelektuale tė dominonin situatėn. Popullsisė ēame iu ngarkuan taksa tė rėnda, tė cilat nuk kishin vetėm natyrė fiskale, por synonin ta detyronin atė tė emigronte nė Shqipėri ose gjetiu. U ndryshuan emrat shqiptarė tė fshatrave Spatari, Galbaqi, Picari, Varfanj, Arpika me emra greke, respektivisht Trikoforo, Ella, Aetos, Parapotume, Perdhika duke i kolonizuar me grekė, me qėllim ndryshimi tė raporteve tė popullsisė. ...." :


    GENOCIDI DHE MASAKRIMI I POPULLIT SHQIPĖTAR NGA HELENASIT. PASTRIMI KOMBĖTAR I SHQIPĖRISĖ SĖ JUGUT.


    Ndėrimi i emrave tė qyteteve dhe fshatėrave tė Shqipėrisė sė jugut nga fashistėt Helenas para dhe pas pėrfundimit tė luftės sė dytė botėrore. Bashkėpunimi i Helenasve me Gjermaninė fashiste pėr pastrimin dhe kolonizimin e Shqipėrisė sė jugut (Janina, Gumenica etj)...Resoluta, Nota proteste, Kėrkesa, Takime etj. Fakte tė pakundėrshtueshme.

    Ēėshtja ēame dhe pėrgjithėsisht ēėshtja e minoritetit shqiptar nė Greqi, lindi me vendimin e Konferencės sė Londrės mė 1913, e cila e shkėputi kėtė trevė shqiptare dhe ia aneksoi atė Greqisė. Qė nga kjo kohė fillon njė presion i vazhdueshėm, njė politikė sistematike e shtetit grek dhe e forcave tė ndryshme ultranacionaliste pėr shkombėtarizimin e kėsaj treve. Pėr kėtė qėllim u pėrdorėn tė gjitha mėnyrat, si tatimet e rėnda, grabitja e tokės, pėrjashtimi i popullsisė nga pjesėmarrja nė administratėn shtetėrore, ndalimi i dhunshėm i arsimit nė gjuhėn amtare, madje edhe nė shkollat fillore, vrasjet, burgimet, dėnimi me dhunė deri nė masakrat e pėrgjakshme.

    Mė 1913 u krye masakra nė pėrroin e Selamit (Paramithi) e 72 krerėve tė Ēamėrisė dhe e qindra tė tjerėve nga kapiteni famėkeq Deli Janaqi. Nė pėrfundim tė Luftės sė Parė Botėrore, mė 1918, u pėrpilua plani i grabitjes sė tokave tė popullsisė ēame. Ligji i tė ashtuquajturė s Reformė Agrare, i aplikuar vetėm nė Ēamėri, u rrėmbeu shqiptarėve tė cilėt u degdisėn nė Anadoll, me mijėra hektarė tokė buke, sipėrfaqe tė mėdha me vreshta, qindra mijė rrėnjė ullinj, tė cilat u bėnė prona tė elementėve grekė. Kėto masa u pasuan nga organizimi i ēetave terroriste nė territorin e Ēamėrisė, sanksionet ekonomike, lufta raciale, braktisja e popullsisė shqiptare nė injorancėn mė tė thellė, inkurajimi i kryqėzatave fetare.

    Pėrpjekjet e dhunshme tė vitit 1923 pėr ta shpėrngulur me forcė popullsinė ēame nė Turqi, shėnojnė njė kulm tė paparė nė politikėn e egėr shoviniste greke. Bilanci qė shumė tragjik pėr popullsinė shqiptare.

    Greqia qe ndėr shtetet e para nė Ballkan nė tė cilat triumfoi fashizmi. Nė gusht tė vitit 1936, Joan Metaksai vendosi diktaturėn fashiste. Viktima e parė ishte popullsia ēame. Fashistėt e orės sė parė, tregtari Stavro Koēoni dhe oficeri i xhandarmėrisė Zambeta filluan goditjet sistematike nė Filat, Pituljete, Gumenicė pėr zhdukjen e popullsisė ēame. U shkua deri atje sa populli i Paramithisė u ndalua me violencė tė fliste nė gjuhėn shqipe. Qeveria greke bėri ēmos qė tė pėrēante popullsinė shqiptare ēame, duke u pėrpjekur tė kundėrvejė tė krishterėt ndaj muslimanėve. Kjo politikė shtetėrore nuk kaloi pa lėnė gjurmė, pasi popullsia e kėsaj zone nė shumicėn dėrrmuese ishin e paarsimuar dhe nuk u arrit qė qarqet intelektuale tė dominonin situatėn. Popullsisė ēame iu ngarkuan taksa tė rėnda, tė cilat nuk kishin vetėm natyrė fiskale, por synonin ta detyronin atė tė emigronte nė Shqipėri ose gjetiu. U ndryshuan emrat shqiptarė tė fshatrave Spatari, Galbaqi, Picari, Varfanj, Arpika me emra greke, respektivisht Trikoforo, Ella, Aetos, Parapotume, Perdhika duke i kolonizuar me grekė, me qėllim ndryshimi tė raporteve tė popullsisė.

    Para se tė hynte nė Greqi, ushtria fashiste italiane, qeveria greke filloi njė fushatė tė re masakrash dhe krimesh nga mė monstruozėt kundėr popullsisė shqiptare. Dy muaj para konfliktit italo-grek, qeveria fashiste e Metaksait kreu njė akt ndofta pa precedent nė historinė botėrore. Tė gjithė meshkujt nga 16-70 vjeē, mbi 5000 burra, u burgosėn dhe u dėrguan nė ishujt e largėt tė Egjeut. Ky veprim u krye nė bazė tė vendimit tė marrė mė parė nė Gumecinė nga njė mbledhje e kryesuar nga Dhespoti i Janinės, Spiridoni, ku merrnin pjesė edhe zv/Prfekti i Gumenicės Jorgo Vasilako, komandanti i Korafilaqisė dhe pėrfaqėsues tė grekėve tė Ēamėrisė. Nga ky kontigjent viktimash 350 veta u masakruan, 400 tė tjerė vdiqėn mė vonė gjatė internimit nga torturat dhe uria. "Nė kėtė mėnyrė-shkruan Jani Sharra-qeveria e vendosi elementin shqiptar, mysliman, haptazi nė kampin e armikut" duke e paragjykuar popullsinė ēame.

    Rekrutėt ēamė, si shtetas grekė tė mobilizuar nė vitet 1939 dhe 1940 qė nė atė kohė ndodheshin nė shėrbim ushtarak, me urdhėr tė Korparmatės sė Janinės, u vunė tė thyejnė gurė dhe tė ndreqin rrugė nė formėn e punės sė detyrueshme. Nė takimin qė pati Komandanti i Divizionit VIII tė Epirit, gjenerali Kaēimitro, me 2000 djem ēamė, u kėrkonte mendime pėr rrezikun qė i kanosej vendit nga Italia fashiste. Ēamėrit u treguan tė gatshėm pėr tė luftuar armikun e pėrbashkėt. Por pėr ēudi, nė vend tė armėve u dhan kazma dhe lopata pėr tė vepruar nė prapavija pėr ndėrtim rrugėsh. Ishte njė qėndrim mosbesimi i autoriteteve greke ndaj ēamėve dhe njėherazi dhe njė fyerje e poshtėrim pėr ta, duke i trajtuar jo si bashkėluftėtarė , por si robėr lufte. Nga ana tjetėr, Italia gjatė pėrgatitjeve tė luftės me Greqinė nuk mund tė mos merrte nė konsideratė pėr interesat e saj gjendjen diskriminuese tė shqiptarėve tė Ēamėrisė. Ēiano, ministėr i Jashtėm i Italisė, nė gusht tė vitit 1940, do t'i vinte nė dukje ambasadorit grek nė Romė se "Greqia ishte e vendosur me tė gjitha mjetet qė disponon tė vazhdojė njė program politik, ka diskriminuar nė mėnyrė tepėr tė rėndė shqiptarėt nė favor tė grekėve. Dhe kėtė e ka bėrė nė tė gjitha fushat e veprimtarisė, qė nga ajo e lirisė personale e nė atė ekonomike, deri nė atė tė mėsimit tė gjuhės... i kanė larguar shqiptarėt nė rajone larg qendrave tė mėdha, duke i mbajtur nė kushte primitive".

    Shpėrthimi i Luftės Italo-Greke mė 1940 thelloi tensionin politik nė Ēamėri. Megjithė pėrpjekjet e pushtuesit pėr ta tėrhequr minoritetin shqiptar nė anėn e tij dhe pavarėsisht se popullsia ēame gjatė regjimit fashist tė Metaksait kishte vuajtur shumė, ajo pėrgjithėsisht mbajti njė qėndrim neutral ndaj palėve nė konflikt. "Edhe kur italianėt pushtuan Gumenicėn-shkruan Jani Sharra-rrallė ndonjė ēam u bashkua me ta".

  9. #39

    Registriert seit
    28.01.2008
    Beiträge
    4.024
    Gjithkush mund tė shtrojė pyetjen: pse u mbajt ky qėndrim i ashpėr ndaj minoritetit shqiptar ? A ishte kjo njė masė vetėmbrojtjeje nga ana e autoriteteve lokale dhe qendrore greke ? A u shkaktua kjo vetėm nga frika e njė hakmarrjeje tė mundshme tė shqiptarėve pėr krimet qė ishin kryer ndaj tyre nga regjimi i Metaksait dhe bandat greke ? Tė dhėnat provojnė se asnjėra prej kėtyre arsyeve nuk pėrbėnte shkakun e kėtij veprimi kriminal. Synimi ka qenė akoma mė i largėt dhe njėkohėsisht mė antishqiptar. Edhe nė situatat e vėshtira dhe tė komplikuara, kur Greqisė po i trokiste lufta nė derė, autoritetet greke me gjakftohtėsi u pėrpoqėn tė pėrfitonin ē'tė mundnin. Ata gjykuan se ishte krijuar njė moment i pėrshtatshėm nė marrėdhėniet ndėrkombėtare pėr spastrimin etnik pėrfundimtar tė Ēamėrisė. Kėtė e provon edhe fakti se pas shpėrthimit tė luftės, pasi u bė e qartė se kapitullimi i Greqisė pėrballė ushtrive italiane ishte i afėrt, autoritetet lokale greke tė Ēamėrisė pėrgatitėn listat dhe po pėrpiqeshin tė siguronin mjetet e nevojshme tė mbartjes pėr tė gjitha gratė dhe fėmijėt qė kishin mbetur nė Ēamėri me qėllim qė kur tė hynin ushtritė e huaja kėtu, tė mos gjenin kėmbė shqiptari.

    Pas thyerjes sė ushtrive italiane dhe tėrheqjes sė tyre nga Greqia u intensifikua dhuna dhe terrori i qeverisė sė re greke mbi popullsinė shqiptare tė Ēamėrisė. Tė burgosurit dhe tė internuarit ēamė u liruan vetėm pas pushtimit tė Greqisė nga ushtritė gjermane nė njė gjendje tė rėndė shėndetėsore dhe shpirtėrore.

    Pas pushtimit tė Greqisė nga gjermanėt, pritej qė ēamėt e kthyer nga internimi tė hakmerreshin ndaj forcave shoviniste greke qė kishin qenė shkaktarė tė vuajtjeve. Por ndodhi krejt ndryshe. Ata u ngritėn mbi pasionet shoviniste dhe zgjodhėn rrugėn e bashkėpunimit dhe tė bashkėjetesės pėr tė pėrballuar bashkėrisht gjendjen e rėndė qė u krijua nga pushtuesit e rinj gjermanė. Pėr kėtė qėllim u organizuan dy mbledhje tė gjera nė Koskė dhe nė Spatar. Njerėz me ndikim nė krahinė si Musa Demi, Shuaip Llajo, Isuf Izeti, Xhaferr Ēafuli, Jasin Sadiku dhe shumė tė tjerė punuan me pėrkushtim pėr tė krijuar atmosferėn e mirėkuptimit midis dy komuniteteve, grek dhe shqiptar. Madje fshatarėt e Varfanjit, Salicės etj., dėrguan pėrfaqėsuesit e tyre nė fshtatrat e krishtera ku burrat ishin larguar nga frika e hakmarrjes, duke i siguruar qė tė ktheheshin se asgjė e keqe nuk do t'i gjente.

    Nė zonėn e Gumenicės dhe tė Filatit ishte bėrė rregull qė asnjė grup i rezistencės greke nuk dilte nė zonat e lira pa qenė i shoqėruar nga njė shqiptar ēam. Pikėrisht pėr kėtė veprimtari e sakrificė, jo pak ēamė dolėn para gjykatave tė pushtuesit dhe u burgosėn. Duke pasur parasysh kėtė realitet tė mirėkuptimit dhe tė bashkėpunimit midis dy komuniteteve (greke dhe ēame shqiptare) studiuesi Niko Zhangu shkruante: "Sikur shqiptarėt ēamė tė ishin kriminelė, do tė zhdukeshin tė gjithė fshatrat e krishterė tė Thesprotisė rreth fshatrave shqiptaro-ēame" .

    Pėr qarqet shoviniste greke nuk ishte i pranueshėm mirėkuptimi dhe bashkėveprimi midis komuniteteve shqiptare dhe greke. Pėr tė nxitur pėrēarjen e tyre ata nxitėn vrasjen e ēamėve me influencė si Tfik Qemali, Jahja Kasemi, Jasin Sadiku etj. Me vrasjen e shqiptarėve tė tjerė nga ēeta e Koēnikollės, punėt morėn njė drejtim tė rrezikshėm. Tė revoltuar nga kėto akte, njė grup ēamėsh u drejtuan pėr tė djegur Rahulin, por u doli pėrpara popullsia e Karbunarit, njė fshat i madh i pėrbėrė prej shqiptarėsh dhe i ndaloi. Edhe pse Rahuli shpėtoi nga njė katastrofė e sigurtė, "mė pas bandat e Zervės therėn edhe gratė dhe fėmijėt e atyre qė shpėtuan Rahulin", domethėnė banorėt e Karbunarit. Nė kėto rrethana, disa krerė tė Ēamėrisė u pėrpoqėn tė formonin njė batalion pėr mbrojtjen e saj. U formua njė batalion i cili kishte vetėm gjysmėn e efektivit tė njė batalioni tė zakonshėm, afro 300 veta. Pėr arsye se gjermanėt nuk donin tė prishin marrėdhėniet me qeverinė kuislinge tė Ralisit, ky batalion veproi brenda kufijve politikė tė shtetit shqiptar. Populli u armatos, por nuk pranoi tė bashkėpunonte me gjermanėt, nuk u fut nė kėtė batalion dhe nuk i pėrdori armėt kundėr popullsisė greke, por pėrkundrazi u rezistoi nė mėnyrė demonstrative pėrpjekjeve tė gjermanėve pėr ta hedhur kundėr elementit grek. Qėllimi i armatosjes sė popullsisė ēame ishte thjesht njė masė vetėmbrojtėse, pasi ata kishin vuajtur shumė nga shovinizmi grek. Por ajo qė i shqetėsoi mė shumė atėherė forcat shoviniste greke ishte ngritja e kėshillave shqiptare nė tė gjithė Ēamėrinė. Nė mars tė vitit 1943 u formua ēeta e parė mikste, e cila bashkėpunonte me EAM-in. Tashmė, edhe biografėt e Zervės, si Mihal Miridhaqi nuk e mohojnė kontributin dhe pjesėmarrjen e ēamėve myslimanė nė radhėt e rezistencės antifashiste greke, nė formacionet e ELLAS-it dhe EAM-it. Historiani i lartpėrmendur thekson se ēamėt nxorrėn mbi 1000 luftėtarė. Popullsia ēame filloi tė organizohej nė luftėn kundėr fashizmit nė dimrin e viteve 1942-1943, madje qė nė verėn e vitit 1942 u krijua nė Filat grupi ilegal i rezistencės antifashiste i pėrbėrė nga Njazi e Kasem Demi, Mustafa Sulo (Kalbaqi), Dervish Dojaka, Muharrem Demi, Braho Karasani, Sami Alushi, Tahir Demi, Vehip Huso e shumė tė tjerė. Ata punuan nė rrėzė tė kufirit tė Shkallės sė Zorjanit e mė thellė pėr organizimin e rezistencės, pėr krijimin e bazave tė luftės, pėr popullarizimin e ideve tė Kartės sė Atlantikut, e cila u garantonte popujve e pakicave etnike liri, barazi dhe tė drejtėn e vetėvendosjes pas fitores mbi fashizmin. Nė shkut tė vitit 1943 u krijua ēeta "Ēamėria" dhe pak mė vonė batalioni "Ēamėria", i cili zhvilloi nė shtator 1943 betejėn e famshme tė Konsipolit kundėr gjermanėve, qė zgjati 55 ditė. Ajo betejė u shqua pėr pjesėmarrjen e gjerė tė popullsisė sė Ēamėrisė, tė Delvinės dhe tė minoritetit pa dallim kombėsie e shtresash shoqėrore. Nė mars tė kėtij viti u krijua formacioni i parė mikst shqiptaro-grek. Ai luftoi me trimėri kundėr gjermanėve dhe zervistėve nė Mallun, nė Revani, nė Theojefira, nė Pleshavicė, nė malin Kacidhjar e gjetkė. Nė pranverė tė vitit 1944 nė Qeramicė u formua Batalioni IV "Ali Demi" me mė shumė se 500 djem ēamė. Ky batalion hyri nė pėrbėrje tė Regjimentit XV tė Ushtrisė Nacionalēlirimtare Greke (EAM). Gjatė luftimeve tė tij nė rrugėn Janinė-Gumenicė , Koskė, Smartė e Lopės si dhe nė Mallun ranė trimėrisht dėshmorėt Muharrem Myrtezai, Ibrahim Halluni, Husa Vejseli etj. Gjithashtu, shumė ēamė morėn pjesė nė Brigadėn VI, VII, IX dhe XI tė ushtrisė greke. Edhe misioni britanik qė kreu hetime nė Ēamėri nuk e mohonte pjesėmarrjen e ēamėve nė radhėt e EAM-it.

    Edhe gjermanėt u pėrpoqėn ta hedhin minoritetin shqiptar nė luftė kundėr EAM-it dhe Frontit Nacionalēlirimtar Shqiptar. Kėto pėrpjekje regresive shoqėroheshin me njė propagandė me ngjyra tė theksuara nacionaliste.

    Nė kuadrin e bashkėpunimit tė popullit shqiptar dhe atij grek, u bėnė pėrpjekje pėr tė vendosur ura lidhjeje nė linjėn e atyre forcave qė udhėhiqeshin nga Partitė Komuniste. Nė bisedimet midis pėrfaqėsuesve tė tė dy palėve ishte vendosur qė nė tetor tė vitit 1943, tė harmonizohej puna nė minoritet. Pėr kėtė qėllim ishte pranuar qė tė vinin nė minoritetin grek nė Shqipėri anėtarė tė Partisė Komuniste Greke "qė tė bėjnė punė nė minoritete duke enė nė lidhje gjithmonė me ne". Po kėshtu do tė procedohej edhe nė Ēamėri.
    __________________

  10. #40

    Registriert seit
    28.01.2008
    Beiträge
    4.024
    Minoriteti grek nė Shqipėri u synua me lakmi nga reaksioni zervist grek pėr tė depėrtuar nė tė, me qėllime tė hapura antishqiptare. Tė dėrguarit e EAM-it nė minoritet, si Aleks Janari, me propagandėn e tyre shfrytėzuan marrėveshjen qė pėrmendėm mė sipėr, pėr tė ngjallur ndjenjat nacionaliste tė minoritetit, "pėr t'i bėrė masat e minoritetit t'i drejtojnė sytė nga Greqia". Nė njė miting qė ishte bėrė nė Akrovjan ishte deklaruar hapur se "ne pranojmė tė jemi njė Greqi qoftė komunikste, qoftė djalliste, por vetėm Greqi tė jemi". Sipas tė njėjtit burim del se grumbullimet dhe veprimtaria e reaksionit grek financohej me tė holla. Nga Dhrovjani dhe Leshnic ishin dėrguar pėr tek Zerva 23 veta "pasi ky paguante 1 stėrlinė pėr tre anėtarė tė familjes" (minoritare) . Ndjenjat nacionaliste po merrnin forcė nė minoritetin shqiptar nė Greqi, domethėnė nė Ēamėrinė e pėrtejme, duke ndikuar nė ēoroditjen e popullsisė ēame ndaj situatės nė luftės dhe tė mbėshtetjes sė saj. Megjithatė, Kryesia e Kėshillit Antifashist Nacionalēlirimtar tė Shqipėrisė, duke pasur bindje nė vijėn e bashkėpunimit midis dy popujve, dėrgoi njė delegacion nė Konferencėn Panepirotike tė EAM-it sipas ftesės sė bėrė nga Komiteti Panepirotik Nacionalēlirimtar i Greqisė mė 14 qershor 1944. Duhet shėnuar se ky bashkėpunim inspirohej nga qėllime fisnike tė bashkėjetsės midis fqinjėve me devizėn: luftė e ashpėr dhe e paprerė armikut nazist dhhe gjithė reaksionit nė shėrbim tė tij.

    Peshė jo tė vogėl nė trajtimin e ēėshtjes ēame dhe tė pozitės sė Ēamėrisė nė vitet e Luftės sė Dytė Botėrore do tė luante dhe qėndrimi i nacionalistėve ēamė, i cili aspironte hapur me qėndrimin e vet bashkimin e Ēamėrisė me Shqipėrinė.

    Kėtė lėvizje e drejtonte njė Kėshill krahinor me organizmat e tij nė nėnprefekturat dhe fshatrat. Pjesėtarė tė kėshillit krahinor tė Ēamėrisė ishin njerėz me influencė si vėllezėrit Dino, Adem Muha, Hamza Rexhepi, Hizder Ahmeti, Mahmut Mala, Ramadan Sulo, Bido Taho, Haxhi Shehu etj. Kėshilli krahinor kryente nė njė farė mėnyre detyra tė qeverisjes siē ishin mbajtja e rrefullit dhe qetėsisė, zgjidhja e mosmarrėveshjeve, interesohej pėr hapje shkollash shqipe etj.

    Njė veprimtari e tillė ishte e papranueshme pėr qeveritarėt e Athinės. Ndaj Qeveria greke e Ralisit shtroi kėrkesėn kėmbėngulėse pranė tė Dėrguarit tė Posaēėm gjerman pėr Evropėn Juglindore Nojbaherit "pėr rivendosjen e prefektit tė administratės greke nė Thesproti", "tė cilėt do tė kryenin funksionet e tyre zyrtare nė Ēamėri, duke u mbėshtetur nė Vermahtin gjerman". Mirėpo autoritetet gjermane mbanin njė qėndrim tė dyfishtė. Sipas kėtij qėndrimi, gjermanėt nuk njihnin zyrtarisht veprimtarinė e Kėshillit Krahinor ēam, ēka presupozonte njohjen e administratės shqiptare. Nga ana tjetėr, nuk i jepte pėrgjigje tė prerė as qeverisė sė Ralisit. Megjithaė, nė heshtje, autoritetet gjermane e pranonin punėn e Kėshillit, i cili siguronte mbajtjen e qetėsisė nė krahinė, gjė qė u interesonte edhe gjermanėve. Nacionalistėt shqiptarė ēamė nuk pėrkrahnin pėrpjekjet e oficerit anglez tė ndėrlidhjes pr njė marrėveshje bashkėpunimi me grupin nacionalist tė Zervės. Ėshtė e qartė se kėto pėrpjekje nuk dhanė ndonjė rezultat, sepse qėllimet e kėtyre grupimeve nacionaliste ishin diametralisht tė kundėrta.

    Nacionalistėt shqiptarė synonin bashkimin e Ēamėrisė me Shqipėrinė, ndėrsa pėrkrahėsit e Zervės e kundėrshtonin me ēdo mėnyrė njė gjė tė tillė. Madje zervistėt prisnin rastin e volitshėm pėr njė sulm vendimtar mbi Ēamėrinė, pėr tė ushtruar mbi tė shfarosjen kombėtare.

    Pėr tė realizuar synimet e tyre, nacionalistėt ēamė bėnė pėrpjekje pėr t'u lidhur me Shtabin Aleat tė Mesdheut, pėr tė mėnjanuar rrezikun zervist pėr fatin e Ēamėrisė. Njė qėndrim tė tillė e kishin konstatuar dhe autoritetet gjermane. "Sipas raporteve qė i kanė ardhur tė dėrguarit tė posaēėm tė Rajhut, Nojbaherit, vėrenin gjermanėt-grupi nacionalist shqiptar po punon pėr t'ia aneksuar Ēamėrinė Shqiėprisė". Nė pėrgjigje tė kėtij telegrami pohohet me gojėn plot se "Ky grup (nacionalistė t) ėshtė gati tė lidhet me kėdo, mjaft tė bashkojė Ēamėrinė me Shqipėrinė".

    Rreziku i njė raprezaljeje nga bandat shoviniste tė Zervės i bėn mė tė vetėdijshėm nacionalistėt ēamė qqė tė ngulnin kėmbė nė pikėpamjen e tyre se rruga e bashkimit tė tyre ishte rruga e bashkimit tė forcave politike shqiptare.

    Edhe pse Marrėveshja e Mukjes (gusht 1943) ishte denoncuar nga PKSH nė mėnyrė tė njėanshme, nacionalistėt ēamė i referoheshin asaj si e vetmja rrugė pėr tė zgjidhur ēėshtjen kombėtare shqiptare. Pėr kėtė ata bėnė disa herė thirrje pėr tė shmangur luftėn vėllavrasėse dhe pėr bashkimin e tė gjitha forcave pėr mbrojtjen e ēėshtjes kombėtare, nė kėtė kuadėr dhe atė tė Ēamėrisė. Nė njė letėr qė Nuri Dino i dėrgonte mė 21 shkurt 1944 Shefqet Peēit, konstatonte se nė Greqi po bėheshin pėrpjekje pė bashkimin e dy forcave kryesore politike tė EAM-it dhe EDES-it me synimin qė "grekėt tė shkatėrrojnė Shqipėrinė edhe nėn maskėn komuniste... ". Dhe mė tej ai i kujton Sh. Peēit se "mjaft gjak shqiptari vaditi tokėn tonė, mjaft larg u dėgjua afshi i popullit tonė pėr liri dhe kjo mjafton pėr tė nesėrmen, por e nesėrmja duhet tė na gjejė tė bashkuar mė shumė se kurrė". Thelbin e kėsaj letre e pėrbėnte kėrkesa kėmbėngulėse pėr bashkim "pėr hir tė gjakut qė na bashkon dhe tė zakonit qė s'mund tė na ndajė". Ai kėrkonte mendimin pėr bazat e bashkimit, por me "kusht qė tė mos preken parimet tona dhe karakteri kombėtar".

    Pėrballė bashkimit tė armiqve tė kombit shqiptar, njė qėndrim i tillė pėr bashkimin e forcave politike shqiptare ishte mė se i justifikuar. Por njė gjė e tillė nuk ndodhi, sepse denoncimin e Mukjes e kishte sanksionuar edhe Konferenca Nacionalēlirimtare e Labinotit (shtator 1943).

    Nė anėn tjetėr, popullsia ēame gjendej pėrballė veprimtarisė sė ethshme antishqiptare tė EDES-it tė Zervės, i cili e kėrcėnonte atė me raprezalje dhe shfarosje. Zerva u pėrpoq ta pėrdorte popullsinė ēame si forcė kundėr ELLAS-it. Kjo manovėr djallėzore synonte sė pari ta fuste popullsinė shqiptare nė kurthin e luftės midis forcave politike nė Greqi, sė majtės ekstreme dhe sė djathtės ekstreme, me synimin qė cilido tė ishte rezultati i konfrontimit politik nė Greqi, tė krijohej preteksti dhe konjuktura e pėrshtatshme politike pėr shfarosjen dhe dėbimin e saj.

    Sė dyti, tė shtonte forcat pėr tė goditur EAM-in kundėrshtar, pra ta pėrdorte popullin shqiptar si mish pėr top. Nė bisedimet e zhvilluara nė fshatin mininė nė 3-6 korrik 1944, tė dėrguarit e Zervės i parashtruan popullsisė ēame kėto kushte:1-Ēarmatimin e plotė 2-Mobilizimin e pėrgjithshėm tė popullsisė ēame nė radhėt e EDES-it si dhe tė pranonin pushtetin e EDES-it nė Ēamėri. Populli ēam u gjend nė pozita tė vėshtira. Ai nuk pranoi tė futet nė luftėn midis forcave rivale nė Greqi dhe si ndėshkim Zerva filloi ndaj kėsaj popullsie sulmin e pėrgjithshėm tė 8 korrikut 1944 qė ka patur ato konseguenca qė dihen. Ky fakt pohohet dhe nė letrėn e Kėshillit Antifashist tė Ēamėrisė dėrguar: Qeverisė greke tė Bashkimit Kombėtar, Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Mesdheut, Qeverive tė Fuqive tė Mėdha, Komitetit Qendror tė EAM-it, Guvernatorit tė Epirit, Komitetit Panepirot tė EAM-it.

    Nė arkivat e Shqipėrisė ruhen shumė dėshmi tė emigrantėve ēamė lidhur me krimet e forcave zerviste.

Seite 4 von 9 ErsteErste 12345678 ... LetzteLetzte

Ähnliche Themen

  1. Greek Americans
    Von El Greco im Forum Balkan im TV
    Antworten: 110
    Letzter Beitrag: 02.01.2014, 16:59
  2. March against violence in FYR Macedonia
    Von tetovė1 im Forum Politik
    Antworten: 17
    Letzter Beitrag: 19.03.2012, 12:26
  3. Greek hip hop - r&b
    Von H3llas im Forum Musik
    Antworten: 18
    Letzter Beitrag: 27.02.2011, 17:55
  4. Greek chikas
    Von El Greco im Forum Rakija
    Antworten: 38
    Letzter Beitrag: 16.11.2008, 22:02
  5. RSK: A State of Violence
    Von Schiptar im Forum Geschichte und Kultur
    Antworten: 0
    Letzter Beitrag: 17.11.2005, 14:30